This thesis gives an overview about innovations in organisations as well as the importance of a favourable organisational microclimate for the enhancement of creativity and innovation. Generating ideas is always a very fragile process for any organisation engaged in innovative activities. In order to support good and successful ideas the companies have to have a favourable organisational microclimate. This microclimate is discussed against the background of certain conditions which organisations or rather companies should obtain in order to prevail innovations and cope with them in a successful way. The main focus of this thesis is on the conditions, which can favour and support the process of emerging innovations. The conditions are teamwork, management participation, effective communication and information flow, as well as innovative culture. During the different chapters however, some interrelations can therefore be seen. Furthermore nine interviews with three different innovative Latvian companies support our theoretical framework of this thesis, how the different conditions are interrelated with each other in practice and their occurrence in the different companies. In the end a discussion about the results is started, where it can be seen whether more conditions emerged.

Smurto atvejai mokyklose, mokinių patyčios, šiurkštus elgesys – tai dažnos šių laikų problemos, su kuriomis susiduria visuomenė. Smurtiniai atvejai, susiję su vaikų dalyvavimu smurtiniuose veiksmuose, yra tapę kasdienybe. Lietuvos dienraščiuose beveik kasdien galime išvysti publikacijų apie smurtą prieš vaikus ir tarp vaikų. Dažnai iškyla klausimas, kas turėtų rūpintis šiomis problemomis. Kadangi smurtas yra sudėtingas socialinis reiškinys, jam spręsti turi būti pasitelkiamos įvairios priemonės- socialinės, psichologinės ir kt. Be abejo, siekiant sumažinti smurto paplitimą, į šį procesą turėtų aktyviai įsitraukti ir mokykla. Mokyklai priskiriama ne tik akademinė funkcija, bet ir vaikų socialinių kompetencijų ugdymas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė 2006-03–10 LR Seime surengtoje spaudos konferencijoje informavo žurnalistus, kad maždaug apie 10% mokyklinio amžiaus vaikų linkę nusižengti ir nusikalsti, tačiau valstybės institucijos į grėsmingą nepilname��ių nusikalstamumo statistiką nekreipia reikiamo dėmesio. Buvo pabrėžta, kad šiandien vaikas valstybėje nėra prioritetas, o pirmiausia tenkinami kiti poreikiai (žr. http://www.vaikams.lrs.lt/informaciniai2006/spaudos%). Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracijos (1959 m.) preambulėje teigiama, kad ,,žmonija privalo duoti vaikui visa, ką ji turi geriausio“. 1995 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Jungtinių Tautų 1994 m. gegužės mėnesį 128 valstybių ratifikuotą Vaiko teisių konvenciją, nustatančią vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / Cases of violence at schools, the cases of bullying, cruel behavior is a current problem of our society. And the question is who is in charge of solving these problems. Violence is a serious social phenomenon, that is why to solve it social, phychologiacal and other kind of helping methods should be used. The role of school should also be active in order to minimize the spread of violence. According to Republic of Lithuania Education and Science minister’s decree from the year 2004, each school should have special violence prevention groups. One of the functions of these groups is to prevent the violence. These groups solve the questions of the preventive work and provide a necessary help to pupils, parents and teachers. The specialists of the society should take to consideration the policy s of partnership while preventing the violence. Nowadays in Lithuania, many methods of preventing the violence are based on the teamwork. Very often, the art specialists are involved in the team of educational specialists. With the help of art, it is possible to get a physical and emotional relaxation, to compete in the sphere of artistic self-expression. The object of the research is the attitude of the social-help teachers to the possibilities of a teamwork modeling in order to prevent violence in basic schools. It was hypothetically assumed in the work that in real teamwork of teachers their artistic potential is not used enough while forming the ethic and social behaviour of... [to full text]

Šiandieninėje visuomenėje vienas iš esminių modernios, besimokančios organizacijos bruožų yra komandinis darbas. Komandinis darbas populiarus daugelyje veiklos sričių ir įgija vis didesnę vertę. Organizacija gali efektyviai veikti ir siekti tikslų, tik subūrusi puikiai veikiančią komandą. Tačiau tai yra sudėtingas, išmanymo ir žinių reikalaujantis darbas. Socialiniai darbuotojai vieni iš daugelio, kurie priklauso įvairioms darbo komandoms. Šio darbo tikslas įvertinti socialinių darbuotojų požiūrį į komandinį darbą. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas socialinio darbuotojo profesinės veiklos apibrėžimas ir reglamentavimas. Antroje darbo dalyje apžvelgiamas komandinis darbas kaip strategija. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma socialinių darbuotojų teigiamai vertina komandinį darbą, tačiau dar nėra išsiugdę pakankamos jo kompetencijos. Organizacijose, dirbančiose pagal komandinio darbo principus, vyrauja palanki darbo aplinka ir draugiški santykiai, bet socialiniams darbuotojams tenka per didelis darbo krūvis ir atsakomybė, ne visi susipažinę su komandinio darbo principais. Socialinių darbuotojų komandinio darbo ir veiklos ypatumai, priklauso nuo jų amžiaus, darbo stažo ir asmeninių savybių. Žinių apie komandinį darbą, respondentai norėtų įsigyti kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Darbo pabaigoje pateikiamos praktinės rekomendacijos socialinio darbuotojo veiklai komandoje tobulinti, kurios turėtų padėti išsiugdyti pakankamas komandinio darbo... [toliau žr. visą tekstą] / In modern society one of the main features of developing organisation is teamwork. Teamwork is popular among different fields of activity and it is becoming more and more valuable. Only having formend the team which works perfectly organization is able to work effectibely and reach its aims. However, this is complicated, requiring knoledge ands skills work. Social workers are the ones, who helong to varions teams. The aim of this work is to evaluate the social workers attitude towards teamwork. In the first part of this work there is the definition and description of professional activity. In the second part of this work the teamwork as a strategy is analyzed. After the research it became clear that most social workers evaluate this positively, but they still feel the lack of competence. Organizations, which have been working following the principles of teamwork have favourable working atmosfere and warm relations, although social workers suffer from overwork and responsibility, also not everyone is acquainted with the principles of teamwork. The character of social workers teamwork depends on their age, work experience and personal characteristics. The respondents would like to gain knowledge by going to qualification improvement courses. In the end of this work practical recommendations to improve teamwork are given. These recommendations should help in developing sufficient teamwork competences .

Darbo tikslas. Įvertinti darbo komandoje įgūdžius ir jų tobulinimo galimybes tarp visuomenės sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas Kauno visuomenės sveikatos centre (KVSC) ir KVSC teritoriniuose skyriuose 2007 m. gruodžio mėnesį. Tyrimui buvo naudojama anoniminė anketa į kurią be specialių klausimų buvo įtraukti ir užsienyje šiai problematikai tirti plačiai naudojami klausimynai (The Thomas – Kilmann conflict mode instrument, DISC behavioral instrument). Analizei buvo naudotos 133 anketos (atsako dažnis 80,1 proc.). Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad 46,9 proc. KVSC ir 62,9 proc. KVSC teritorinių skyri�� specialistų linkę dominuoti bendraujant su savo komandos nariais. Daugiau negu pusė (52,0 proc.) KVSC ir (54,3 proc.) KVSC teritorinių skyrių specialistų spręsti konfliktus yra linkę ieškant kompromisų. Mažiausią respondentų dalį sudarė tiriamieji, kurie konfliktus yra linkę spręsti konkuravimo būdu, tarp jų ir buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, KVSC dirbantys specialistai yra labiau linkę konkuruoti, negu, kad dirbantys KVSC teritoriniuose skyriuose (p<0,001). Dauguma (78,2 proc.) respondentų teigė, kad jie turi pakankamai darbui komandoje reikalingų įgūdžių, tačiau daugiau negu pusė visų tiriamųjų norėtų juos tobulinti. Išvados. Daugiau negu pusė tyrime dalyvavusių specialistų bendraujant yra linkę dominuoti, mažiausiai – būti iniciatyviais. Sprendžiant konfliktus specialistai yra linkę ieškoti kompromisų susidariusiai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the skills of team work and possibilities for their improvement among public health specialists. Methods. The survey was carried in Kaunas Public Health Center in 2007. The questionnaire was designed and included questions about general skills for teamwork and special scales for evaluation of these skills (The Thomas – Kilmann conflict mode instrument, DISC behavioral instrument. Total number of returned questionnaires was 133 (a response rate of 80,1%). Results. Almost a half (46.9%) of PHCK and 62.9% of PHCK territorial departments specialists intended to dominate in communication with the members of a team. Moreover, 52.0% of PHCK and 54.3% of PHCK territorial departments specialists, were subjecs to look for compromises when dealing with the conflicts. The smalest part of respondents intecend to compeat when dealing with the conflicts, and statistically significant differences were estimated among them, specialists working in PHCK are subject to competition more than working in the territorial departments of PHCK (p<0.001). Results indicates, that 78.2% of respondents had skills for teamwork. However, more than half of them expressed the will to improve them. Conclusions. More than a half of specialists intended to dominate in communication with the members of a team, and the least characteristic – initiation. Respondents were likely to look for compromises in conflicts, and meanwhile only a small part for competition. Nevertheless... [to full text]

Syftet med studien är att förstå vad det finns för uppfattningar kring psykisk ohälsa i två olika elevhälsoteam samt hur dessa samverkar och ser på ansvaret som skola för att arbeta med och förebygga psykisk ohälsa. Studien är av kvalitativ karaktär och insamlandet av empiri har skett genom individuella intervjuer med medlemmar i två elevhälsoteam. Empirin har analyserats med hjälp av en innehållsanalys. Resultatet har visat på att oklarheter finns i arbetet kring psykisk ohälsa och hur svårt det är att veta hur långt skolans ansvar sträcker sig. Det har framkommit delade åsikter om synen på psykisk ohälsa och hur samverkan ska fungera vilket visar att elevhälsoteamen har olika uppfattningar om hur de ska samverka och arbeta med psykisk ohälsa. Samverkan inom elevhälsoteamen är komplext, framförallt gällande roller, ansvarsfördelning och åsikter om teamets utformning. Hur elevhälsoteamet arbetar påverkar den psykiska ohälsan hos eleverna. Därför finns behov av forskning på området och utveckling av det praktiska arbetet. Sammanfattningsvis visar studien på att det finns oklarheter inom elevhälsoteamet på hur de ska arbeta och om psykisk ohälsa ingår i deras målgrupp vilket kan leda till brister i samverkan. / The purpose of the study is to understand what knowledge the members of two student health teams have about mental health, how they collaborate and how they view the schools responsibilities to work with student’s mental health. It is a qualitative study and the data has been collected through individual interviews with the members of two student health teams. The interviews have been analyzed using a qualitative content analysis. The study shows uncertainties in the work with mental health and also how difficult it can be to know how far the schools responsibilities go. The study also shows that collaboration in student health teams is complex, especially regarding roles and responsibilities. There are different opinions about how the team should be structured. How the student health teams collaborate have an effect on student’s mental health. Therefor there is need for more research and development in this area. The differences in opinions regarding the structure of the collaboration show uncertainties about how to work with mental health in school and also who they should work for.

Magistro darbe išanalizuota įvairių autorių komandinio darbo teoriniai aspektai, atsižvelgiant į specialiojo ugdymo organizacijų darbo specifiką. Remiantis teorijos analize, atliktas tyrimas specialiojo ugdymo organizacijose, siekiant identifikuoti komandinio darbo raišką. Tyrimo metu analizuota specialiojo ugdymo organizacijų darbuotojų nuomonė apie komandinį darbą jų darbe, aiškintasi kokios darbuotojų žinios ir įgūdžiai, patirtis dirbant komandose, aiškintasi darbuotojų nuomonė apie komandinio darbo ateities perspektyvas specialiojo ugdymo įstaigose, kaip šiuolaikinėse organizacijose. Patvirtinta autoriaus suformuluota tyrimo hipotezė, kad specialiojo ugdymo organizacijų darbuotojų komandinis bendradarbiavimas nėra išvystytas, darbuotojų komandinio darbo įgūdžiai tik formuojami. / Theoretical aspects of teamwork of various authors have been analysed in this Master‘s work, considering the working features of the organizations of special education. Based on the theoretical analysis, the research in the organizations of special education has been carried out to identify the expression of teamwork. During the research, the staff‘s opinion of organizations of special education about teamwork at their working place has been analysed, explaining the staff‘s knowledge and skills, their experience of working in teams and the staff‘s opinion about the future prospects of teamwork in institutions of special education as in contemporary organizations. It approves the formulated hypothesis of the research‘s author, that the staff‘s teamwork of the organization of the special education is not developed and that the teamwork‘s skills are still in development stage.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas Komandinio darbo efektyvinimas: Šiaulių regiono pataisos inspekcijos atvejis. Darbe atlikta mokslinės literatūros analizė. Pirmame darbo skyriuje atlikta komandinio darbo sampratos, komandinio darbo efektyvinimo viešajame sektoriuje, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo, Naujojo viešojo valdymo ir Gero valdymo principų analizė. Darbe panaudotas kiekybinis tyrimas, buvo parengtos anoniminės anketos ir kokybinis tyrimas, buvo parengtas pusiau struktūruotas interviu. Tyrimu buvo nustatyta, kad komandos nariai bendradarbiauja vieni su kitais, dalinasi idėjomis, tačiau iškilus problemoms komandos nariai nesugeba vieningai jų išspręsti, todėl galima daryti prielaidą, kad komandos narių bendravimas daro įtaką problemų sprendimo efektyvumui ir santykiams komandoje. Daugiau nei trečdalis tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad komanda yra nelanksti ir komandos nariai dažnai konfliktuoja, todėl galima daryti prielaidą, kad stereotipiškas ir nelankstus komandos požiūris į aplinkybes skatina konfliktinių situacijų atsiradimą, kurias komandos nariams sunkiai pavyksta išspręsti, todėl prastėja darbo kokybė ir veiklos rezultatai. Vadovas teigė, kad nelankstumą lemią pačių žmonių nesugebėjimas lanksčiai mąstyti bei kritiškai vertinti savo sugebėjimus bei nuostatas, keliamo tikslo turinio paviršutiniškas supratimas. Darbo pabaigoje buvo pateiktos išvados ir praktinės rekomendacijos. / Bachelor's work deals with the teamwork promotion possibilities in Šiauliai region correction inspection. The aim of this research is to find out the factors which influence the teamwork efficiency rates. From the theoretical point of view, the paper surveys teamwork promotion in the public sector, application of teamwork, and the application of the new public administration and good governance principles in the public sector. In the paper was used a quantitative research, anonymous questionnaires and a qualitative research were prepared together with a semi-structured interview. The research has shown that the members of a team collaborate with each other, share their ideas, but if problems arise, they are not able to solve them unanimously; thus it can be assumed that communication between team members influences the efficiency of problem solving and the relations in a team. More than one third respondents claimed that the team is inflexible and the team members conflict frequently, and so it can be assumed that a stereotypical and inflexible team attitude towards circumstances prompts feuding situations, which team members find difficult to deal with and, consequently, the quality and the performance of work declines. The team leader admitted that inflexibility is also caused by people’s inability to think flexibly and critically evaluate their own capabilities and attitudes, and the superficial understanding of the objective content. At the end of the paper, there were... [to full text]

Eine gute Kommunikation und Zusammenarbeit zwischen den verschiedenen Mitgliedern von OP-Teams sind entscheidend für die Gewährleistung der Patientensicherheit. Die vorliegende Arbeit beschäftigt sich mit der Untersuchung der Qualität von Kommunikation und Teamarbeit in fünf verschiedenen Fachbereichen (Herzchirurgie, Anästhesie, OP-Pflege, Anästhesiepflege, Kardiotechnik). Dabei werden diese Daten erstmalig für deutsches Personal erhoben. Zudem wird zum ersten Mal ein nichtärztlicher, jedoch weisungsfreierer Fachbereich, die Kardiotechnik, in die Untersuchung einbezogen und diese Daten mit den Aussagen der Ärzte verglichen. Des Weiteren findet die Untersuchung der Effekte von drei Interventionen (Checkliste, OP-Statut, Team Time Out) auf die Qualität von Kommunikation und Teamarbeit statt. Die Datenerhebung erfolgte mit Hilfe eines standardisierten Fragebogens und mittels der Durchführung von Interviews. Die Vertreter der ärztlichen Berufsgruppen zeigen sich zufriedener mit der Kommunikation und Teamarbeit als die ihnen gegenüber weisungsgebundenen und hierarchisch untergeordneten Pflegekräfte. Wider Erwarten zeigen sich keine signifikanten Unterschiede in den Gesamtdurchschnittswerten der Kardiotechniker und denen der Ärzte. Dies wird auf die größere Entscheidungs- und Handlungsautonomie sowie auf die ausschließlich technische Arbeitsaufgabe der Kardiotechniker zurückgeführt. Zeitversetzt wurden zuerst eine interdisziplinäre Checkliste und zu einem späteren Zeitpunkt ein OP-Statut und das Team Time Out in den Arbeitsablauf des OP-Personals eingeführt, unter anderem mit dem Ziel, die Zufriedenheit mit der Teamkommunikation und -arbeit zu erhöhen, besonders bei den Pflegekräften. Die Beteiligung des Personals an den Fragebogenerhebungen war gering; zur Messung der Wirksamkeit der Checkliste konnte nur eine kleine Gesamtstichprobe analysiert werden, deren Daten keine Verbesserung der Qualität der Variablen aufzeigt. Für die Bewertung des Effekts des OP-Statuts und des Team Time Outs auf die Qualität der Kommunikation und der Teamarbeit konnten infolge der wenigen Probanden keine quantitativen Daten herangezogen werden. Die Interviewdaten machen deutlich, dass die Befragten infolge des OP-Statuts hauptsächlich eine Zunahme der Arbeitsdichte und der täglichen Arbeitsdauer wahrnehmen und Zweifel an der Umsetzbarkeit der Vorgaben haben. Weiterhin konnten durch die Interviews mögliche Gründe für die mangelnde Beteiligung an den Umfragen und für die Unzufriedenheit des Personals mit dem Statut ermittelt werden, welche sich vor allem auf organisationsinterne Aspekte wie die Bedeutung des Themas „Patientensicherheit“ in der Klinik beziehen. Bezüglich des Team Time Outs äußert sich die Mehrheit der Interviewpartner positiv und bestätigt das Potential dieser Intervention, die Teamkommunikation zu verbessern. Weiterer Forschungsbedarf wird aufgezeigt.

In 2011 the University of Kentucky opened the first two inpatient floors of its new hospital. With an estimated cost of over $872 million, the new facility represents a major investment in the future of healthcare in Kentucky. This facility is outfitted with many features that were not present in the old hospital, with the expectation that they would improve the quality and efficiency of patient care. After one year of occupancy, hospital administration questioned the effectiveness of some features. Through focus groups of key stakeholders, surveys of frontline staff, and direct observational data, this dissertation evaluates the effectiveness of two such features, namely the ceiling-based patient lifts and the placement of large team meeting spaces on every unit, while also describing methods that can improve the overall state of quality improvement research in healthcare.

Teamarbete och kommunikation är en utmaning för anestesisjuksköterskan. Vid akuta tillstånd omhändertas patienten enligt ABCDE som är hämtat från konceptet Advanced Trauma Life Support (ATLS) som är standard på skadeplatser och akutmottagningar i Sverige. Luftväg, andning och cirkulation utgör en del av anestesisjuksköterskans spetskompetens och anestesisjuksköterskan ska kunna medverka vid olyckor och i vården av svårt skadade personer. Forskning har visat att patienter kan dö till följd av dålig kommunikation mellan vårdarna. I kompetensbeskrivningen för anestesisjuksköterskor och under området säkerhet och vårdmiljö beskrivs vikten av tydlig kommunikation i förhållande till vårdteamet. Forskning har visat att god kommunikation bidrar till lägre mortalitet. Genom att använda kommunikationsverktyget SBAR kan patientsäkerheten höjas, särskilt i akuta situationer. Syftet med vår studie var att undersöka anestesisjuksköterskors upplevelser och erfarenheter av kommunikation i larmsituationer under ett akut omhändertagande då anestesisjuksköterskan arbetar utanför ordinarie arbetsmiljö. En kvalitativ, analytisk och induktiv design användes. Intervjuerna, som genomfördes med anestesisjuksköterskor med olika lång yrkeserfarenhet, påvisade patientens utsatthet där olika former av kränkande behandling beskrevs. Genom anestesisjuksköterskans placering vid patientens huvudända ges goda möjligheter att företräda patienten men också till kommunikation med patienten och övriga teammedlemmar. Genom att göra patienten delaktig i vården kan oro och ångest minskas. Bevittnandet av patientens utsatthet diskuteras. Obehagliga undersökningar utförs och i situationer där patienten blottas. Gemensamma övningar efterfrågades när det gäller trauma-, akuta omhändertaganden där vikten av god kommunikation upplevs som central.