Šalies infrastruktūros įtaka šalies ekonominiam augimui yra nagrinėjama daugelyje užsienio ir Lietuvos literatūros šaltiniuose. Tačiau užsienio mokslininkų atliktuose tyrimuose yra pastebima stipri šalies infrastruktūros įtaka stimuliuojant/pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas Taigi analizuojant įvairių autorių darbus buvo pastebėta, kad mokslinių darbų susijusių su infrastruktūros įtaka TUI yra labai mažai. Todėl yra būtinybė nustatyti Baltijos šalių patrauklumą tiesioginiams investuotojams būtent atsižvelgiant būtent į infrastruktūros sektorių rodiklius. Ar Baltijos šalių infrastruktūros rodikliai yra svarbūs veiksniai lemiantis TUI srautus šiose valstybėse. TUI vaidmuo yra reikšmingas dinamiškam šalies ekonominiam augimui. Moksliniuose darbuose daug diskutuojama apie bendrą TUI sąvoką besivystančiose šalyse. Dauguma literatūroje nagrinėjamų faktorių susijusių su TUI yra klasikiniai, tai būtų lyginama rinkos dydis, šalies dydis, ekonominis šalies atvirumas, politinis šalies stabilumas ir t.t. Tačiau analizuojant TUI srautus, vis dažniau užsienio autorių darbuose kaip kintamasis yra sutinkamas ir infrastruktūros faktorius. Temos problematika: Dažniausiai mokslinėje literatūroje yra nagrinėjama šalies infrastruktūros sektorių įtaka šalies ekonominiams rodikliams, t.y. BVP, produktyvumui ir t.t. Taip pat literatūroje yra nagrinėjami investicijų srautai į infrastruktūros sektorius ir atliekami tyrimai būtent susiję būtent su investicijų srautais į šiuos sektorius ir... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of infrastructure for country‘s economic growth is being examined in numerous foreign and Lithuanian sources. However, the research conducted by foreign scientists show significant influence of the country’s infrastructure stimulating/attracting FDI and increasing the competiveness of the country. Adequate infrastructure should improve the investment climate of the country by attracting FDI. FDI plays an important role in dynamic economic growth of the country. The majority of questions under investigation associated with FDI are classical, i.e. the comparable size of the market, the size of the country, the economic openness of the country, the political stability of the country, etc. However, the factor of infrastructure as a variable, while analysing FDI flows, is encountered more and more often in the analysis of foreign scientists. This paper is aimed at assessing the impact of the country’s infrastructure for FDI flows in the Baltic states. The object of the paper: the infrastructures and FDI of the Baltic states. The objectives of the paper: • To define the concept of infrastructure, single out the sectors, and identify its characteristics after conducting the empirical analysis of the literature. • To analyse the importance of infrastructure in the economical growth of the country, its competitiveness, and FDI. • To review the research of Lithuanian and foreign scientists on the subject matter. • To analyse the qualitative and quantitative indicators of... [to full text]

KARPAVIČIENĖ, Egidija. (2010) Skolinto kapitalo įtaka skolinto Lietuvos šilumos tiekimo įmonių investicijoms ir augimui. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 59 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: skolintas kapitalas, tiesioginės investicijos, augimo galimybės, įmonės vertė. Moksliniai Y. Spiegei (1994), R. Inderst, H. M. Müler (2003), S. Larson, A. Malberg (1990), S. C. Meyrs (2001), R. Norvaišienės, J. Stankevičienės, R. Krušinsko (2008) tyrimai nustatė ryšį tarp įmonės kapitalo struktūros, jos investicinių išlaidų, elgsenos rinkoje ir įmonės rinkos vertės. Skolinto kapitalo dalis, savininkų, įmonių vadovų interesai ir požiūris bei valstybinių institucijų reguliavimas lemia šilumos tiekimo sektoriaus įmonių investicijas ir augimo galimybes. Lietuva – vidutinės klimato zonos valstybė, todėl šilumos tiekimo įmonių veikla, teikiamų paslaugų kaina ir kokybė – aktuali daugumai šalies gyventojų. Darbo objektas – įmonių kapitalo struktūra, tiesioginės investicijos, įmonių augimo galimybės. Šio darbo tikslas – ištirti 2004 – 2008 m. laikotarpio Lietuvos šilumos tiekimo sektoriaus įmonių bendro ir ilgalaikio įsiskolinimo poveikį įmonių investicijų apimtims ir įmonių augimo, įvertinant valstybinio šilumos energijos kainos reguliavimo įtaką. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: nustatyti investicijų ir įmonių įsiskolinimo lygio ryšį, skirtingų nuosavybės formų ir skirtingo dydžio įmonėse bei įsiskolinimo lygio ir... [toliau žr. visą tekstą] / KARPAVIČIENĖ, Egidija. (2010) The Impact of Loan Capital on the Lithuanian district heating Companies Investment and Growth. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 59 p. SUMMARY KEYWORDS: Loan capital, direct investment, growth opportunities, company value. Scientific reserches performed by Y. Spiegei (1994), R. Inderst, H. M. Müler (2003), S. Larson, A. Malberg (1990), S. C. Meyrs (2001), R. Norvaišienė, J. Stankevičienė, R. Krušinskas (2008) confirmed realationships between company capital structure, investment, its market behavior and company value. The investment of Lithaunian distric heating companies, and its market value are conditioned by the laverage of loan capital, interests and viewpoint of owners and managers and state regulation. Lithuania is tempertate zone country, so distric heating corporate activity, quality of service and heat energy price is relevant to most of the population. Object ot the research – company capital structure, direct investment, corporate growth opportunities. Aim of the research is to investigate the impact of total and long – term debt level on the enterprice investment and growth opportunities of Lithaunian distric heating companies in the period of 2004 – 2008 y., and determine the state regulatory power. Tasks of the research is to determine investment and debt levels and other activity results correlation, to determine debt level and growth opportunities and investment correlation of... [to full text]

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris yra apibrėžiamas kaip postmodernybės epocha, stebimi vis labiau ryškėjantys procesai. Sparčiai nyksta sienos tarp valstybių, nebe tokie aktualūs ir atstumai tarp žemynų. Įvairių vienijančių bei jungiančių priemonių tobulėjimo ir modernėjimo dėka pastebimas vartojimo supanašėjimo procesas, kurį sąlygoja prekių ir paslaugų unifikavimas ir standartizavimas. Tai tiek kultūrinė, tiek ir ekonominė, tiek monetarinė, tiek ir technologinė globalizacija, kuri savo ruožtu sukelia įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių pasekmių. Globalizacijos samprata ekonominiu požiūriu apima besiplečiantį tarptautinį išteklių ir gamybos veiksnių (darbo jėgos, kapitalo, prekių) judėjimą. Naujos rinkos, naujos technologijos, nauji dalyviai bei naujos taisyklės kaip niekada anksčiau stipriau bei greičiau susieja viso pasaulio žmones. Globalizacija vienoms įmonėms atveria didžiules pasirinkimo galimybes, kitoms – apriboja jas, sukuria naujus pavojus. Kuriasi transnacionalinės korporacijos, kurios ekonomiškai yra galingesnės nei daugelis valstybių. Pati valstybė tampa „nauja“ institucija, palaipsniui keičiasi dauguma jos tradicinių funkcijų ir priemonių ekonomikai valdyti ar vidaus politikai formuoti. Pasaulis tampa pasauliu “be sienų”, taigi ir ekonomika tampa bendra, globali, kompanijoms sudaromos galimybės formuoti transnacionalinius verslo bei finansinius tinklus. Globalizacija šiandien jau ne vien tik verslo transnacionalizacija, bet ir makroekonominis... [toliau žr. visą tekstą] / New technologies, products and services, although the capital move towards different directions in the modern world and this leads to a huge corporation development in developed as well as undeveloped countries. International organizations are expanding, their activities are diversified and in the long run they become multinational corporations. Master thesis are divided into three major parts: Theoretical solutions, Situation analysis, Research and Reccomendation. The first part of the thesis accounts for the conception of globalization, the evaluation of impact on the world‘s economy, the performace of the innovation activities and the investment model In the second part the problem of the paper is formed, globalization procceses are analyzed, and the factors, influencing the performance of globalization are characterized. The third part is devoted to sewing market analysis, also based on scholarly references the evaluation of the investment in accordance with the growth potential, the estimation of the company profile.

BANEVIČIŪTĖ, Vaiva (2010) Tiesioginių Užsienio Investicijų Kauno regionu. MBA Magistro baigiamas darbas. Kaunas: Kauno Humanitarinis fakultetas, , Vilniaus Universitetas. 68 p. SANTRAUKA Tiesioginės užsienio investicijos yra laikomas kaip vienas iš svarbiausių šalies augimą ir vystymąsi skatinančių veiksnių. Tai yra efektyvi priemonė skatinti gamybą, eksportą, kurtis darbo vietas bei padedanti įmonėms sėkmingai konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis. Baigiamojo darbo objektas yra tiesioginės užsienio investicijos Kauno regione. Pagrindiniai uždaviniai, iškelti tikslui pasiekti: įvertinti tiesioginių užsienio investicijų įtaką ir reikšmę šalies ekonomikos vystymuisi; atkleisti tiesioginių užsienio investicijų tyrimams naudojamus modelius; įvertinti tiesioginių užsienio investicijų dinamiką Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pateikiant ekonomines interpretacijas; empiriškai patikrinti įvairių veiksnių poveikį tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui į Kauno regioną ir jais remiantis atlikti prognozę. Baigiamasis darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje darbo dalyje yra teoriškai analizuojamas tiesioginių užsienio investicijų poveikis regiono vystymuisi.; antrojoje darbo dalyje vertinama tiesioginių užsienio investicijų ir joms įtaką darančių veiksnių kitimas, daugiau dėmesio skiriant Lietuvai; trečiojoje darbo dalyje empiriškai tikrinamas tiesioginių užsienio investicijų ir jas veikiančių rodiklių ryšys. Darbą sudaro: 68 puslapiai, 19 paveikslų, 21 lentelė ir... [toliau žr. visą tekstą] / BANEVIČIŪTĖ, Vaiva (2010) The Perspectives of Foreing Direct Investment in Kaunas Region. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 68 p. SUMMARY Foreign direct investment is cosidered as one of the main factors influencing economic growth and development of a particular region. The object of the paper work is foreign direct investment in Kaunas region. The main tasks that were held in order to reach the target: to evaluate the influence and importance of foreign direct investment in development of country‘s economy; to reveal the models that are used in research of foreign direct investment; to estimate quantitative changes of foreign direct investment in Lithuania and other Baltic states providing economic interpretations; to perform an empirical study on main factors infuencing foreign direct investment in Kaunas region and make a forecast based on most inportant factors. Paper consists of three main parts. In the first part influence of foreign direct investment on development of a country and region is being analyzed; the second part consists of statistical analysis of foreign direct investment and it’s factors in Baltic states pointing out Lithuania’s case; the third part includes empirical analysis or factors influencing foreign direct investment in Kaunas region. Paper volume: 68 pages, 19 tables, 21 figures and 63 references used. Empirical research revealed that the most important factors influencing foreign direct investment in... [to full text]

SUMMARY Irma ACHALAJA The Impact of Lithuania's Integration to European Union on Grain Market Development Final work of Master studies, 96 pages, 35 figures, 22 tables, 56 references, 8 appendix, Lithuanian language. KEYWORDS: grain market, regulation instruments, prices policy, intervention, market development. Research object – grain market and its regulation. Research subject – food grain market regulation instruments. Research aim – evaluation what Lithuania’s integration to EU gave to grain market. Objectives: 1) to describe grain market development in the world, EU and Lithuania; 2) to establish differences between grain market regulation in EU and Cairn’s group countries; 3) to analyze grain market change in Lithuania; 4) to establish and compare grain market intervention system in Lithuania before integration to EU and after; 5) clarify grain market perspectives in the world, EU and Lithuania. Research methods – analysis and synthesis, classification of statistics, the grouping of statistics facts, monographic, logical and graphical modelling methods. In the way of studies of Lithuanian and abroad authors’ literature, statutes of The Republic of Lithuania and the other documents about grain and its market, FAOSTAT, EUROSTAT databases in this final project are established and described the development, regulation and perspectives of grain market in the world, EU and Lithuania.

Tyrimo objektas – tiesioginė parama. Tyrimo dalykas – tiesioginės paramos schemos. Darbo tikslas - ištirti tiesioginės paramos schemų pokyčius ir įvertinti paramos atsiejimo nuo gamybos poveikį žemės ūkiui. Uždaviniai: 1. Identifikuoti tiesioginių išmokų kaip tiesioginės paramos reikšmę ir nustatyti jų vietą agrarinės politikos priemonių sistemoje; 2. Išnagrinėti tiesioginės paramos schemų pokyčius ir atlikti jų palyginamąją analizę; 3. Išanalizuoti ir įvertinti tiesioginės paramos atsiejimo nuo gamybos poveikį Lietuvos žemės ūkiui. Tyrimo metodai: literatūros sisteminės analizės ir sintezės; grafinio vaizdavimo metodai; statistinių duomenų palyginimo; indukcijos ir dedukcijos; modeliavimo ir konstrukcinių skaičiavimų metodai; prognozuojamiems dydžiams nustatyti panaudota modeliavimo programa GAMS; loginio mąstymo ir atsiribojimo metodai. Ištyrus tiesioginės paramos schemas ir jų poveikį žemės ūkiui pagal Lietuvos ir užsienio šalių mokslinius veikalus, periodinę literatūrą, konferencijų medžiagą ir interneto puslapių duomenis, identifikuota tiesioginės paramos kaip agrarinės politikos priemonės esmė ir formos, išnagrinėti schemų pokyčiai, įvertintas atsiejimo nuo gamybos poveikis žemės ūkio plėtotei. / Research object - direct support. Research subject – direct support schemes. Research aim – explore direct support schemes changes and measure decoupling impact for agriculture. Objectives: 1. Identify direct payments import in concept of direct support and establish them position in agricultural policy system; 2. Scrutinize direct support schemes changes and make comparable analysis of them; 3. Traverse and measure direct support decoupling form productivity impact for Lithuania agriculture. Research methods – special literature analysis and synthesis; graphical modeling; statistic data comparison; induction and deduction methods; modeling and contraction; GAMS program for future date research; logical and abstraction methods. By exploring direct support schemes and them impact for agriculture by the Lithuanian and the other countries scientific, periodical literature, conferences stuff, web pages data was identified direct support like measure of agricultural policy point and form; scrutinize the changes of schemes, measured direct support decoupling form productivity impact for agriculture.

Darbo objektas- tiesioginių išmokų įtaka žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo dalykas- tiesioginių išmokų poveikis stambių ir smulkių bei ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo tikslas- sisteminiu požiūriu ištirti ir įvertinti tiesioginių išmokų įtaką žemės ūkio gamintojų pajamoms. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti žemės ūkio pajamų sampratą, jas įtakojančius veiksnius; 2. išanalizuoti žemės ūkio vyriausybinio reguliavimo pagrįstumą bei tiesioginės paramos būtinumą; 3. nustatyti tiesioginės paramos įtaką stambių ir smulkių žemės ūkio gamintojų pajamoms; 4. nustatyti tiesioginės paramos įtaką žemės ūkio gamintojų, ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV, įtaką pajamoms; 5. išanalizuoti tiesioginių išmokų atsiejimo nuo gamybos ekonominį efektyvumą. 6. apibendrinti šiame darbe išanalizuotą medžiagą, atlikti tyrimą bei pateikti išvadas ir siūlymus. Darbo metodai: analizės, lyginamasis, analitinis, statistinių duomenų rinkimo ir analizės, grupavimo, grafinio modeliavimo, anketinės apklausos, loginis ir apibendrinimo metodai. Išanalizavus mokslinę medžiagą, respondentinių ūkių duomenis bei statistinius duomenis, nustatyta tiesioginės paramos įtaka stambių ir smulkių bei ūkininkaujančių MPŪV ir PŪV žemės ūkio gamintojų pajamoms. / The object of the paper is the impact of direct payments on the income of agricultural producers. The subject matter of the paper is the impact of direct payments on the income of big and small agricultural producers farming in less favourable to agriculture areas and favourable to agriculture areas. The aim of the paper is to investigate and assess the impact of direct payments on the income of agricultural producers from the systemic point of view. Objectives: 1. analyse the concept of income from agriculture and factors influencing the such income; 2. analyse the legitimacy of governmental regulation and the necessity of direct support; 3. establish the impact of direct support on the income of big and small agricultural producers; 4. establish the impact of direct support on the income of agricultural producers farming in the areas less favourable to agriculture and favourable to agriculture; 5. analyse the efficiency of dissociation of direct payments from production; 6. generalize data analysed in the present paper, to perform a research and to give conclusions as well as suggestions. The methods of the study: analyse, analytical, collection and analysis of statistical data, grouping, graphic modelling, questionnaire survey, logical and generalisation methods. Having analysed the scientific data, the data of respondents’ farms and statistical data, the impact of direct support on the income of big and small agricultural producers farming in less favourable to... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama rinkos ir investicinio klimato veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, Europos Sąjungos valstybėse 1998 – 2009 m. laikotarpiu. Tyrimo metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai didžiausias tiesioginių užsienio investicijų įplaukas pritraukė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Olandija, o mažiausias - Malta, Latvija, Lietuva ir Slovėnija. Atliekant tiesioginių užsienio investicijų palyginimą tarp valstybių nustatyta, kad Liuksemburgo, Belgijos ir Airijos gyventojams vidutiniškai teko daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų įplaukų, o Rumunijos, Lietuvos ir Bulgarijos gyventojams - mažiausiai. Be to, tiriant sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, pokytį nustatyta, kad šios įplaukos 2009 metais, lyginant su baziniais metais, labiausiai išaugo Bulgarijoje, o mažiausias augimo tempas nustatytas Airijoje. Tiriant tiesioginių užsienio investicijų indeksą nustatyta, kad daugumos Europos Sąjungos valstybių pritraukiamos užsienio kapitalo apimtys viršija galimybes, o didžiausio investuotojų palankumo, dėl šalyje kuriamos palankios mikroekonominės ir makroekonominės aplinkos, sulaukė – Liuksemburgas, Belgija ir Airija, o mažiausio – Graikija, Rumunija ir Italija. Tiriant ryšį tarp tiesioginių užsienio investicijų įplaukų ir rinkos bei investicinio klimato veiksnių, pirmiausia atlikta porinė koreliacinė analizė, kuri parodė, kad tiek... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s final work examines the influence of market and investment climate determinants of direct foreign investment inflows, which devolve on one inhabitant in European Union countries in the period of 1998 – 2009. The investigation showed that the highest inflows of direct foreign investment were raised by Great Britain, France, Germany and the Netherlands, and the lowest by – Malta, Latvia, Lithuania and Slovenia. Investigating the comparison of direct foreign investments it was identified that Luxembourg, Belgian and Irish inhabitants gained the most foreign direct investment inflows whereas Romanian, Bulgarian and Lithuanian people – the least. The examination of the change in FDI stock showed that foreign direct investment stock per capita in year 2009,as it is compared to base year, mostly increased in Bulgaria, while the lowest growth rate was in Ireland. The research of foreign direct investment index showed that the majority of European Union countries attract foreign capital exceeds their opportunities and most favored investors because of in the development of a favorable microeconomic and macroeconomic environment received Luxembourg, Belgium and Ireland, while the smallest - Greece, Romania and Italy. Investigating the relationship between foreign direct investment inflows and investment climate determinants firstly it was performed the twinning correlation analysis which showed that government effectiveness and regulatory quality indexes of both the old and... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo tendencijos Lietuvoje ir Estijoje 2006-2012 metų laikotarpiu, siekiant atskleisti kaimyninių šalių panašumus ir skirtumus. Darbe analizuojama, kodėl vis daugiau šalių įsijungia į konkurencinę kovą siekdamos pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, ir tam pasiekti valstybių naudojami veiksmai. Tokie klausimai, kaip ekonomikos dydis prisideda prie tiesioginių užsienio investicijų atėjimo į šalį, kokią įtaką darbo užmokestis daro užsienio investuotojų apsisprendimui, ar tiesioginės užsienio investicijos priklauso nuo užsienio prekybos apimčių, kaip stipriai mokesčių našta stabdo tiesiogines užsienio investicijas, yra nagrinėjami. Galiausiai, žinant kad Lietuva ir Estija nuo nepriklausomybės atgavimo reformas pradėjo įgyvendinti iš labai panašios pozicijos, darbe buvo siekiama palyginti Lietuvos ir Estijos investicinės aplinkos patrauklumą, bei šalių galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. / In the bachelor‘s thesis is examined foreign direct investment tendencies in Lithuania and Estonia in the period 2006-2012, reveal similarities and differences of the neighbouring countries. The paper examines why more and more countries get involved in a competition to attract more foreign direct investment, and the goverments actions used. Issues such as the size of the economy, foreign trade volumes, impact of wages and tax burden conribute to the foreign direct investment, are examined. Finally, bearing in mind that reforms in Lithuania and Estonia since independance were launched from a very similar position, the paper aims to compare Lithuanian and Estonian investment enviroment and the countries ability to attract foreign direct investment.

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vienas iš svarbiausių faktorių, turinčių įtakos šalies ekonominiam vystymuisi. Pritraukti TUI į mūsų šalį yra ne tik tikslas, bet ir būtinybė. Įstojimas į ES padidino konkurenciją tiek tarp naujų, tiek tarp senų ES narių. Lietuvos vyriausybė turi nuolat gerinti investicinį klimatą, norint, jog TUI neaplenktų mūsų šalies ateityje.TUI atneša į mūsų šalį naujas pažangias idėjas, progresyvią vadybą, naują techniką ir technologiją, sukuria naujas darbo vietas – kelia pragyvenimo lygį. Vokiečių kompanija „Max.sicherheitsfarchule.Holding.Gmbh“ planuoja savo kompanijos plėtrą Lietuvoje, panaudojant TUI, modernizuojant ir restruktūrizuojant vairavimo mokymo procesą. Empirinis tyrimas kaip tik ir parodė prielaidas, galimybes ir perspektyvas tiesioginiam investavimui Lietuvoje. Darbas susideda iš 97 puslapių, įskaitant 5 lenteles ir 17 paveikslėlių, neskaitant literatūros sąrašo ir priedų. / The Direct Foreign Investment (DFI) is one of the most important factors influencing economical development of any country. To raise the level of direct foreign investment in Lithuania is not only a goal, but also a necessity. The entry to the European Union (EU) increased competition between old and new EU member states, so in order to attract DFI to our country Lithuanian Goverment should constantly improve investment climate. Direct Foreign Investment together with direct financing brings into the country many progressive ideas, innovative management, new techniques and technologies, improves employment levels by creating new workplaces and in general raises the standart of living. German company „Max.sicherheitsfarchule.Gmbh“, working in the field of theoretical and practical driving training in Germany, is planing its expansion to Lithuania, using Direct Foreign Investment, modernizing and restructuring the traditional procedure of driving training. The empirical research demonstrated the assumptions, possibilities and perspectives for this particular case of direct investing. The research work comprises of 97 pages, including 5 tables and 17 pictures, excluding lists of literature and appendixes.