Parlamentinės demokratinės santvarkos laikotarpiu 1920 – 1926 m. Lietuvos politinės partijos vaidino itin reikšmingą vaidmenį šalies politiniame gyvenime. Jos aktyviai dalyvavo sprendžiant valstybės egzistencijai ir jos suverenitetui išsaugoti gyvybiškai svarbius uždavinius – tarptautinio pripažinimo išgavimą, santykių su kitomis valstybėmis užmezgimą, šalies užsienio politikos gairių nustatymą. Tačiau gausioje istoriografijoje daugiausia analizuota Vyriausybės vykdyta užsienio politika. Partijų nuostatos dažniausiai likdavo nuošalyje, nurodant, kad partinę poziciją atspindi Vyriausybės, kurią partija arba partijų koalicija sudaro, vykdomas užsienio politikos kursas. Tiek politinę programą formuojančios valdančiosios, tiek ir opozicinės partijos, darė didžiulę įtaką Valstybei, koregavo Lietuvos geopolitinę orientaciją. Dėl to, siekiant jog parlamentinės demokratijos laikotarpio Lietuvos užsienio politikos samprata būtų visavertė magistriniame darbe analizuojamos įtakingiausių Lietuvos politinių partijų: krikščionių demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautininkų užsienio politikos nuostatos 1920 – 1926 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybių atkūrimo programų susikirtimas sukėlęs teritorinį konfliktą tarp abiejų valstybių komplikavo Lietuvos tarptautinę padėtį bei smarkiai iškreipė natūralią šalies užsienio politikos raidą. Nepaisant visuomenėje įsitvirtinusio priešiškumo Lenkijai didžiausią pavojų valstybės nepriklausomybei iš Sovietų Rusijos ir Vokietijos pusės... [toliau žr. visą tekstą] / Most influential Lithuanian political parties: Christian Democrats, Party of the People’s Socialists, Social Democratic Party and Nationalist Party played important role in the formation of Lithuanian foreign policy guidelines during the period of parliamentary government in Lithuania. Nevertheless in historiography the role of them usually was ignored and the main focus was on the Government’s foreign policy conception. In our work: “The Foreign Policy Attitudes of Lithuanian Political Parties in 1920 – 1926” we had tried to analyze the foreign policy programs of most influential parties and to identify their impact on Governmental foreign policy concept. Political parties and their leaders had to solve complicated territorial issues that inflamed international status of Lithuania. The dispute of Vilnius imposed an intolerable burden on young state, which threatened to cloud relations with its more powerful neighbors. Although Lithuanian society looked to Poland as to the worst enemy of the nation, the long sighted leaders of Christian Democrats and People’s Socialists through the mediation of Great Western Powers tried to solve territorial conflict with southern neighbor and retain historic capital of the country by peaceful measures. But both states have had to reconcile so called project of Hymans mainly because of resistance of Nationalist and Social Democratic parties, was rejected. The savage publicity campaign pointed against projects of Hymans demonstrated the lack... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas įvertinus mokslinės literatūros šaltinius ir atlikus situacijos analizę, remiantis reklaminės kampanijos planavimo principais suprojektuoti racionalios tarptautinės reklaminės kampanijos modelį. Magistro diplominis darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių, kurių pirmoje atliekama sisteminė literatūros analizė, nagrinėjama reklaminių kampanijų strategijų raida ir evoliucija, išskiriami pagrindiniai jų planavimo ir tikslų nustatymo principai. Šioje dalyje analizuojami reklaminių kampanijų biudžeto sudarymo metodai, kūrybinio pranešimo ir jo kanalų strategijos ir taktikos, reklaminių kampanijų efektyvumo vertinimo būdai. Antrojoje dalyje atliekama korporacijos “Samsung Electronics“ situacijos analizė. Taip pat trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – verslo aplinkos palyginamoji analizė, įvertinanti demografinius, ekonominius, teisinius ir vartotojų pasitikėjimo kriterijus. Remiantis tyrimų rezultatais nagrinėjama tarptautinė reklaminė kampanija „Samsung Sensation“, vertinamas jos efektyvumas ir pagrindinės nesėkmės priežastys. Trečiojoje darbo dalyje, remiantis teorinėmis problemos prielaidomis ir antroje dalyje atliktu reklaminės kampanijos tyrimu, pateikiamas reklaminės kampanijos planavimo ir vykdymo proceso modelis, pritaikytas trims skirtingoms Baltijos šalių rinkoms. Remiantis šiuo modeliu yra projektuojama tarptautinė reklaminė kampanija. Magistrinio darbo pabaigoje pateikiamos svarbiausios visą darbą apibūdinančios išvados... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this diploma paper is to define the main concept of international advertising, to analyze the main strategies and methods for planning, implementing and evaluating advertising campaigns, underlining the differences of international markets to create the model for successful international advertising campaign. The diploma paper consists of three main parts. The first part of the diploma paper analyze the strategies of advertising campaigns defining the main principles of planning and objects setting, underlining the methods of budget forming, strategies of creative messaging and methods of efficiency evaluation. The second part of diploma paper contains a detailed analysis of “Samsung Sensation” advertising campaign, evaluating it’s efficiency and underlining the main reasons of misfortune analyzing the differences of Baltic States markets. The third part of the diploma paper suggests model for creating successful international advertising campaign, underlining the main aspects of planning and implementing processes, adapting to different markets of Baltic States. In the end of the diploma paper is given summary of the main ideas and suggestions in short.

Darbe nagrinėjamos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje, analizuojama investicijų dinamika Lietuvoje 2000-2006 m.: aptariami investicijų srautų, pasiskirstymo pagal sektorius, užsienio šalis kitimas, regioniniai aspektai. Taip pat analizuojamas TUI efektyvumas šalies ekonomikos augimui analizuojant TUI ir BVP, eksporto ir importo priklausomybes. Apžvelgiami užsienio ir Lietuvos autorių pateikiami TUI teoriniai aspektai- struktūra, funkcijos, aptariama ekonominė TUI reikšmė šalies ūkiui. Pateikiama TUI reglamentuojančios teisinės bazės analizė. Apžvelgiami TUI įtakojančių sąlygų bei veiksnių apibudinimai, o taip pat ir skatinimo modeliai. Darbe taip pat aptariamos TUI tendencijos ir skatinimo perspektyvos ateityje. Apibendrinami įvairių tyrimų duomenys, nurodantys trukdžius, kurie stabdo TUI atėjimą į Lietuvą, o taip pat išryškinami šalies privalumai. / This paper examines foreign direct investment (FDI) in Lithuania, analyze the structure and range of investment during period 2000-2006 in the country. Discusses the inflows of investment, distribution of the sectors, main investors, and regions. The paper analyse the efficiency of FDI on the development of national economy, based on relationship between FDI into the main branches of economics and GDP, import and export flows. The main descriptions and classifications of foreign and Lithuanian authors about the conditions and factors that effect FDI are overlooked here. The low regulations for FDI are presented in paper also. Analyses concrete conditions and inducement for FDI in Lithuania, discusses possible alternative factors wich settle investment and stimulate it in the country. Discusses FDI changing perspectives and incentive programs in the future. Generalize results of various researches that indicate the interferences for FDI inflows. And also note the fortes which effect FDI inflows in the country. The author provides recommendations and proposals for strengthening Lithuania’s position as an FDI destination.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris yra apibrėžiamas kaip postmodernybės epocha, stebimi vis labiau ryškėjantys procesai. Sparčiai nyksta sienos tarp valstybių, nebe tokie aktualūs ir atstumai tarp žemynų. Įvairių vienijančių bei jungiančių priemonių tobulėjimo ir modernėjimo dėka pastebimas vartojimo supanašėjimo procesas, kurį sąlygoja prekių ir paslaugų unifikavimas ir standartizavimas. Tai tiek kultūrinė, tiek ir ekonominė, tiek monetarinė, tiek ir technologinė globalizacija, kuri savo ruožtu sukelia įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių pasekmių. Globalizacijos samprata ekonominiu požiūriu apima besiplečiantį tarptautinį išteklių ir gamybos veiksnių (darbo jėgos, kapitalo, prekių) judėjimą. Naujos rinkos, naujos technologijos, nauji dalyviai bei naujos taisyklės kaip niekada anksčiau stipriau bei greičiau susieja viso pasaulio žmones. Globalizacija vienoms įmonėms atveria didžiules pasirinkimo galimybes, kitoms – apriboja jas, sukuria naujus pavojus. Kuriasi transnacionalinės korporacijos, kurios ekonomiškai yra galingesnės nei daugelis valstybių. Pati valstybė tampa „nauja“ institucija, palaipsniui keičiasi dauguma jos tradicinių funkcijų ir priemonių ekonomikai valdyti ar vidaus politikai formuoti. Pasaulis tampa pasauliu “be sienų”, taigi ir ekonomika tampa bendra, globali, kompanijoms sudaromos galimybės formuoti transnacionalinius verslo bei finansinius tinklus. Globalizacija šiandien jau ne vien tik verslo transnacionalizacija, bet ir makroekonominis... [toliau žr. visą tekstą] / New technologies, products and services, although the capital move towards different directions in the modern world and this leads to a huge corporation development in developed as well as undeveloped countries. International organizations are expanding, their activities are diversified and in the long run they become multinational corporations. Master thesis are divided into three major parts: Theoretical solutions, Situation analysis, Research and Reccomendation. The first part of the thesis accounts for the conception of globalization, the evaluation of impact on the world‘s economy, the performace of the innovation activities and the investment model In the second part the problem of the paper is formed, globalization procceses are analyzed, and the factors, influencing the performance of globalization are characterized. The third part is devoted to sewing market analysis, also based on scholarly references the evaluation of the investment in accordance with the growth potential, the estimation of the company profile.

Magistro darbo objektas – knygų iš Vakarų šalių pasiūla Vilniaus knygynuose. Darbo tikslas – nustatyti, ar Vakarų šalių produkcija (kiekybiniu ir kokybiniu aspektu) atitinka Lietuvos knygų paklausą ir prekybos tendencijas ateityje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išskirti tarptautines knygų prekybos tendencijas; atlikti importuojamų knygų rinkos analizę; išskirti knygynų prekybos ypatumus; pateikti patikimesnes importinių knygų realizavimo kanalų schemas; pateikti knygynams galimus sprendimus, kurie padidintų importinių knygų pardavimą. Naudojantis teoriniais: lyginamuoju, apibendrinimo metodais, literatūros ir kitų informacijos šaltinių analize, bei empiriniais dokumentų analizės, stebėjimo, tipologijos, giluminio interviu, vartotojų apklausos tyrimo metodais prieita išvados, kad Vakarų šalių knygų produkcija nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu kol kas neatitinka visų Lietuvos knygų tipų paklausos. Didėjantis visuomenės išsilavinimo lygis, skatina mokslinių profesinių knygų paklausą. Tačiau knygų prekybininkai apsiriboja tik pažintinių, pramoginių, anglų kalbos mokymo priemonių arba verslo knygų (rinkodaros, marketingo, reklamos, investavimo) pasiūlos komplektavimu. Nei vienas knygynas savo lentynų neužpildo specifinių mokslo šakų knygomis. Magistro darbo gali būti naudingas knygų prekybininkams, mokslininkams bei studentams, kurie domisi knygų prekybos pokyčiais ir ypatybėmis Lietuvoje. / BOOKS PRODUCTION OF WESTERN COUNTRIES IN VILNIUS BOOKSTORES (SUMMARY) Živilė Rudytė Never before in Lithuania the international book selling phenomenon or related theme was analysed. Processes of globalisation and wide use of english – language in the world had changed the profile of book publishing and book selling at all. The biggest publishers companies became interesting not just in local market but became orienting for other export markets. English – language publisher‘s export continue to make a significant contributiosn to major book markets worldwide. The object of the master‘s work is the supply of Western books in Vilnius bookstores. The purpose is to estimate if Westerns countries books production (quantitative and qualitative aspect) would fulfil books demand and book selling tendencies in the future of Lithuania. Work tasks are to part international book selling tendencies, to do export books market analysis, to single out bookstores trading singularity, to give reliable the importations books sales layouts and possible solutions, which would increase books sales. By using theorical methods: comparative method, the method of generalization, the analysis of literature an other repositories and empirical methods: the analysis of documents, the method of observation, the method of typology, deep interview, consumer questionnaire. The following results were achieved that the importations books from Westers countries do not fulfil all types of books demand in... [to full text]

Viena iš aktualiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų – užtikrinti, kad jaunimo baudžiamosios justicijos sistema būtų efektyvi, humaniška ir suderinta su tarptautiniais standartais. Daugelio valstybių įstatymuose yra numatyti baudžiamosios atsakomybės ypatumai nepilnamečiams ir juos taiko specializuoti teismai. Pirmieji nepilnamečių teismai įsteigti XIX a. pabaigoje. Kuriant nepilnamečių teismus buvo siekiama pagerinti fizinę-moralinę nusikaltusių nepilnamečių padėtį. Šie teismai buvo labiau globojantys nei baudžiantys ir tai rodo nepilnamečių teismų ir jaunimo baudžiamosios teisės socialinės gerovės orientaciją. Specifinė jaunimo baudžiamosios atsakomybės traktuotė, jauno žmogaus reikšmė ir jo raidos ypatumai, galimybė kompleksiškai spręsti jaunimo nusikalstamumo problemą, tarptautinių dokumentų rekomendacijos, kriminologijos mokslo įžvalgos pagrindžia nepilnamečių teismų poreikį. Nepilnamečių teismai savo veikloje vadovaujasi pamatiniu principu, kad svarbiausia yra ne nubausti nepilnametį, bet bandyti jį perauklėti, todėl pirmenybė teikiama auklėjamosioms priemonėms ir didžiausias dėmesys skiriamas ne veikai, bet ją padariusiam asmeniui. Daugelyje užsienio valstybių egzistuoja specializuoti teismai, tik šiek tiek skiriasi jų modelis, tačiau paskirtis, veiklos prioritetai, baudžiamosios justicijos vertybių ir principų sistema yra panaši. Nepilnamečių teismų poreikis Lietuvoje grindžiamas atsižvelgiant į nepilnamečio ypatumus. Nepilnamečių teismų veikla neatsiejama nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Sehr lange sucht man, wie die Jugendkriminalität zu verringern ist. Um dieses Ziel zu ereichen, macht man strafrechtliche Reformen und gründet die Jugendgerichte. Die ersten Jugendgerichten wurden im XIX-XX Jahrhunderte gegründet. Solche Gerichten haben zum Ziel mehr junge Täter zu betreuen als zu bestrafen. Heute sind die Jugendgerichte in vielen Ländern, in Litauen gibt es aber solche noch nicht. Viele ausländische Strafgesetze befestigen die Sonderregelung für die Jugendliche. Die Jugend ist die Hoffnung der Gesellschaft, deswegen braucht sie mehr Möglichkeiten. Die strafrechtliche Verantwortlichkeit der Jugendlichen strebt nach der individuellen Prävention. Die Jugendgerichte können besser die Persönlichkeit erforschen und passende Massnahme verhängen. Die Gründung der Jugendgerichte wird auch in den internationalen Dokumenten empfohlen. Diese Tatsachen begründen das Bedürfnis der Jugendgerichte. In vielen Länder existieren verschiedene Modelle der Jugendgerichte, aber die Ziele und Prinzipien sind ähnlich. Das Jugendgericht muss die Besonderheiten des Umgangs mit Unmündigen und überhaupt über die Entwicklung der Heranwachenden wissen, die Persönlichkeit des Täters erforschen, soziale Reife bewerten und anderes. In der Praxis genügt es rechtliches Wissen nicht, sondern braucht man kriminologische, psychologische und anderes soziale Wissen. Wenn man nicht passende Massnahme verhängt, wird dem Jugendliche grösseres Schaden angerichtet. Im Jugendstrafprozess ist am... [to full text]

Besivystančių rinkų šalyse, kur jų makroekonominiai rodikliai turi didelės ir lemtingos įtakos kreditų reitingų rezultatams, nuo kurių priklauso užsienio rinkų atsakas į valstybės poreikį pasiskolinti, būtina objektyviai ir laiku vertinti šalių būsenas bei galimybes laiku ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Darbo tema – Lietuvos ir Islandijos užsienio skolos lyginamoji analizė 2000 – 2010 m. Tyrimo problema – augančios valstybės užsienio skolos priežasčių lyginamoji analizė. Darbo objektas – Lietuvos ir Islandijos valdžios užsienio skola 2000 – 2010 m. Tyrimo tikslas – atlikus statistinių duomenų lyginamąją analizę, įvertinti Lietuvos valdžios užsienio skolos įtaką valstybės stabilumui Islandijos atžvilgiu. Tyrimo hipotezė - Valstybę prie finansų stabilumo krizės priveda ne jos grynosios skolos perviršis, bet valstybės prisiimami įsipareigojimai užsienio kreditoriams, kurie pareikalavę skolų grąžinimo, valstybę galėtų privesti prie nemokumo ribos. Darbo metodika - dokumentų analizė: autorių darbų ir straipsnių teorinė analizė, statistinių duomenų analizė; Lietuvos valdžios skolos pokyčių 2000-2010 m. analizė; Lietuvos ir Islandijos valdžios užsienio skolų 2000 – 2010 m. lyginamoji analizė . Darbo tikslas lėmė tokią darbo struktūrą: teorinėje dalyje apžvelgta valstybės skolos reikšmė, skolos struktūra, priežastys lemiančios skolos formavimą; antroje darbo dalyje vertinami kreditų reitingų agentūrų suteikti kreditų reitingai Lietuvai, Lietuvos skolos... [toliau žr. visą tekstą] / Objective and timely evaluation of the situation and possibilities to timely and properly meet the commitments is necessary in the countries with developing markets, where macroeconomic indicators have significant influence on the results of credit ratings that predetermine the foreign markets’ response to the country’s need to borrow. Thesis topic: Lithuania and Iceland‘s Government foreign debt comparative analysis of 2000-2010. Research problem: Comparative analysis of reasons for growing national foreign debt. Thesis subject: Lithuania and Iceland‘s Government foreign debt of 2000-2010. Research objective: to evaluate the influence of the Lithuanian Government foreign debt on the country’s stability with respect to Iceland by carrying out comparative analysis of statistical data. Research hypothesis: It is not the country’s net debt surplus that leads the state to financial stability crisis but the country’s commitments made to foreign creditors who may lead the state to insolvency by demanding debt repayment. Thesis methods: analysis of documents: theoretical analysis of the authors’ works and articles, statistical data analysis; analysis of changes in the Lithuanian Government foreign debt in 2000-2010; Lithuania and Iceland‘s Government foreign debt comparative analysis of 2000-2010. The objective of the thesis determined the following thesis structure: the importance of national debt, its structure and reasons for debt formation are reviewed in the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe „Lietuvos užsienio prekyba Europos Sąjungos kontekste“ nagrinėjama užsienio prekyba Lietuvoje ir jos kitimas 1990 – 2005 metų laikotarpyje. Nagrinėjamu laikotarpiu reformų pagrindu įvykęs ūkio nuosmukis ir Rusijos krizė neigiamai įtakojo užsienio prekybą, todėl jos apimtys krito. 2000 m. ekonominis nuosmukis baigėsi. Lietuvos gamintojai perorientavo prekybos srautus iš Rytų į Vakarų valstybes. Užsienio prekyba augo intensyviai, kol 2005 m. pasiek÷ aukščiausią lygį. Prekybos liberalizavimas, įstojimas į ES, PPO turėjo teigiamos įtakos importo ir eksporto plėtrai. Darbo objektas – Lietuvos užsienio prekyba 1990 – 2005 metais. Darbo tikslas – remiantis statistiniais matematiniais metodais pagal užsienio prekybos statistinius duomenis išanalizuoti Lietuvos užsienio prekybos kitimo tendencijas ir jų priežastis, įvertinti užsienio prekybos pokyčius integruojantis į ES bendrąją rinką, nustatyti prekių grupių, šalių ir šalių grupių įtaką užsienio prekybai. Darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir tiriamosios dalies. Darbo rezultatai pateikiami suformuluojant išvadas ir teikiant pasiūlymus. Darbe pateiktos 8 diagramos ir 19 priedų. Teorinėje dalyje apžvelgiama užsienio prekybos istorija, jos teorijos, tyrimo metodai, konkurencingumas, eksportą ir importą įtakojantys veiksniai, laisvosios prekybos poveikis užsienio prekybai. Analitinėje darbo dalyje apžvelgiama eksporto ir importo dinamika bei jų pokyčių pagrindiniai veiksniai. Taikant matematinius... [to full text] / Foreign trade and its’ dynamics tendencies of Lithuania is analyzed in this final work of master in 1990 – 2005. Economics recession and Russia crisis has a negative impact on foreign trade of Lithuania. The decline in trade reduced its volume. Foreign trade was on the increase in 2000 – 2005. Lithuanian manufacturers have found market in the West countries. The volume of trade reached the new high level in 2005. Entry to European Union (EU), World Trade Organization (WTO) and trade liberality had a positive impact to export and import expansion. The work object is Lithuanian foreign trade in 1990 – 2005. The main aim of this work is to analyze foreign trade dynamic tendencies; to assess foreign trade changes in the process of integration to EU market, to assess the influence of exported and imported commodity groups, states and states groups to Lithuanian foreign trade. The final work contains two parts: theory and practice. There are 8 diagrams in this work. There are deductions, recommendations, literature and 19 appendices at the end of this final work. There is reviewed foreign trade history, theories, research methods, competitive abilities, influence factors of export and import, free trade demand and supply in the first (theory) part. There is analyzed export, import dynamics and their main factors in the second (practice) part of the work. Computing statistical mathematical methods and calculations there was used factorial – indexation (correlation) analysis to... [to full text]

Užsienio prekyba yra būtina rinkos ekonomikos sąlygomis. Šiandiena be užsienio prekybos plėtros yra neįmanoma pasaulinė ekonomikos raida. Užsienio prekyba daro tiesioginę įtaką šalies vidaus rinkai: aktyvėja konkurencija, nes atsiranda pajėgūs konkurentai iš užsienio. Padidėjusi konkurencija verčia vietiniam gamintojams konkuruoti ne tik kainomis, bet prekės kokybe, dizainu ir pan. Tarptautinė prekyba – tai apsikeitimas prekėmis ir paslaugomis tarp valstybių. Tarptautinė prekyba įpareigoja šalis gauti tam tikrą prekių ir paslaugų pigiau, negu jos pačios gali pasigaminti (lyginamasis pranašumas), arba sudaro sąlygas vartoti prekes ir paslaugas, kurių nebūtų galima gauti iš savo šalies tiekėjų (pavyzdžiui, mažai žaliavų arba pažangesnė technologija). Lietuvos vykdoma ekonominė politika šiuo metu grindžiama į eksportą orientuotos plėtros modeliu. Tikėtina, jog ateityje stiprės lietuviškų produktų skverbimasis į naujas ES ir pasaulio rinkas, ypač bus didelė paklausa geros kokybės ekologiškiems ir natūraliems maisto produktams. Lietuvos eksporto apimtys per pastaruosius šešis metus išaugo 130,87 proc. t.y. nuo 14,1 mlrd. Lt 2000 m. iki 32.76 mlrd. Lt 2005 m. 2004 m. gegužės mėn. Lietuva tapo Europos Sąjungos (toliau – ES) nare. ES iš penkiolikos šalių (ES-15) tapo dvidešimt penkių šalių grupe (ES-25). Lietuvos integracija į ES paveikė visą Lietuvos ūkį, įskaitant ir Lietuvos užsienio prekybinius santykius. Apie teigiamą integracijos į ES įtaką šalies užsienio prekybos plėtrai... [to full text] / The policy of economics of Lithuania is based on the model of expansion orientated to the export. It is credible that entering of Lithuanian production to new markets of European Union and entire world will strengthen in future, also the demand of good quality ecological and natural foodstuff will be especially great. The range of the export of Lithuania has grown for 130, 87 per cent, that is from 14, 1 billion of litas in the year of 2000 up to 32, 76 billion of litas in the year of 2005. Lithuania became the member of European Union (EU) on March of 2004. EU earlier consisted of 15 states members (EU-15) became a group of 25 states (EU-25). The integration of Lithuania to EU had influenced all economy / farm of Lithuania including commercial relations with foreign countries. The growth of ranges of the export shows positive influence of the integration to EU on state’s expansion of foreign trade. The export has grown for 24, 2 per cent comparing first half-year of 2004 and first half-year of 2005. According to analysis of goods structure of the export of period of 2000 – 2005 the greatest part of the export was composed of mineral products – 176, 4 per cent, machines and mechanisms – 151, 8 per cent, transport and transport equipment – 161, 60 per cent. The range of the import of Lithuania within last six years has grown for 97, 7 per cent, that is from 21, 8 billion of litas in the year of 2000 up to 43, 1 billion of litas in the year of 2005. According to goods... [to full text]

LDK kanclerio Kristupo Zigmanto Paco asmenybė buvo viena ryškiausių XVII a. antrosios pusės politinių figūrų. Todėl šio tyrimo objektas ir problema – LDK vidaus politikos ir užsienio procesų pažinimas bei interpretacija per vieno ryškiausio XVII a. antrosios pusės valstybės veikėjo priimtų politinių sprendimų, jų vykdymo būdų bei pritaikymo formuojant užsienio ir vidaus politiką, lėmė tyrimų tikslų pasirinkimą. Tai LDK kanclerio veiklos apžvalga vidaus ir užsienio politikos baruose, bei asmenybės įtaka valstybės politikai, sprendimų priėmimui, įrankiams bei priemonėms, leidusiems įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Išanalizavus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco veiklą, formavusią valstybės užsienio ir vidaus politiką, buvo prieita išvados, kad savo aktyvia politine veikla kancleris prisidėjo prie 1656 m. Nemėžio sutarties pasirašymo, o vėliau tapo karinių ofensyvinių žygių prieš Maskvą iniciatoriumi. Tačiau pasitelkęs senas, patikrintas priemones ir visą diplomatinį arsenalą turėjo laviruoti ir siekti pagrindinio tikslo santykiuose su Maskva – amžinosios taikos ir užgrobtų teritorijų atgavimo. Nors LDK kanclerio K. Z. Paco pozicija 1655–1660 m. santykiuose su Švedija buvo griežta ir aiškiai nukreipta į konflikto sureguliavimą kariniu būdu, jis nepalaikė karingo J. Sobieskio „Baltijos politikos“ projekto. Tuo tarpu santykiuose su Turkija LDK kancleris K. Z. Pacas laikėsi atskiros, atsargios užsienio politikos, paremtos grynais išskaičiavimais... [toliau žr. visą tekstą] / The chancellor of the GDL Kristupas Zigmanta Pac was one of the most influental political figure in the second half of the 17th century. Due to this reason the main aim of this paper is to examine and interpret the processes of domestic policy through the activities of K.Z. Pac as well as to investigate the ways by which he acted while forming domestic and foreign policy of the GDL. The paper also aims to make a sketch of chancellor’s works in shaping the GDL’s policy as well as the influence of his personality in making decisions and instruments what allowed him to fulfill his plans. After analyzing the activities of the chancellor of the GDL K. Z. Pac in forming domestic and foreign policy, we can conclude that his actions influenced signing of Nemėžis peace in 1656 and were important in planning offensive military actions against Moscow. By putting old, well – known means into effect and using the arsenal of diplomacy he was trimming between his main policies – ageless peace with Moscow and fighting back lost territories. Though the attitude of the chancellor of GDL towards the relationship with Sweden during 1655–1660 was strong and linked to the regulation of the conflict by military operation, he did not, however, upheld the aggressive J. Sobieski‘s plan of “Baltic policy”. While developing relations between GDL and Turkey, K. Z. Pac was following separate, secure path, based on calculations, mutual help of federation members and personal interests of his family. In... [to full text]