Europos Sąjunga, didžiausias viršvalstybinis projektas pasaulio istorijoje, tampa tarptautiniu saugumo aktoriumi. Daugelį metų išorinės ir vidinės jėgos jai neleido šia linkme padaryti pažangos. ES buvo griežtai ekonominis projektas. Po SSRS žlugimo, JAV iškilus kaip vienintelei didžiajai galiai, naujame vienpoliame pasaulyje Europa pradėjo ieškoti savo naujos tarptautinės tapatybės. 1993 m. pradėta Europos Sąjungos sutartimi, prieš tai vadinta Europos politiniu bendradarbiavimu, Bendroji usžeinio ir saugumo politika (BUSP) atrodė kaip reikšmingas žingsnis link naujos Europos integracijos eros. Tačiau, naudodami tarptautinių santykių ir Europos integracijos teorijas: racionalizmą, liberalizmą, funkcionalizmą ir federalizmą, matome, kad „aukštosios politikos“ ypatumas neleidžia ES pasiekti reliatyvios integracijos „žemosios politikos“ sferoje sėkmės. Todėl BUSP yra griežtai tarpvyriausybinio pobūdžio. Vietoj to, kad būtų didžiąja galia, ES yra tik pilietinė ar normatyvinė galia. Mažosios valstybės sudaro ES narių daugum��. Tačiau, akivaizdu, kad dauguma su BUSP susijusiu iniciatyvų yra inicijuojamos didžiųjų Europos valstybių. Prancūzija, Vokietija ir JK dominuoja ES užsienio politikoje. Pagal požiūrį į BUSP, nepaisant problematiškos mažos valstybės koncepcijos, galime išskirti 3 šalių grupes ir teoriniame lygmenyje apsvarstyti jų užsienio politikos veiksmus. Kai kurios neutralios, taip pat kaip keletas, JAV įtaką siekiančių atsverti mažųjų NATO narių, remia glaudesnę... [toliau žr. visą tekstą] / European Union, the biggest supranational project in World’s history, is becoming the international security actor. For many years the endogenous and exogenous forces prevented it from advancing in this direction. EU had been a strictly economical endeavor. After the collapse of Soviet Union and with the rise of the U.S. as a single super-power in the new unipolar word, Europe started to search for its new international identity. Launched by the Treaty of European Union in 1993, preceded by European Political Cooperation, The Common Foreign and Security Policy (CFSP) seemed as a decisive step towards the new era of European integration process. However, by utilizing the most established International Relations and European integration theories: rationalism, liberalism, functionalism and federalism, we see that particularity of “high politics” does not allow the EU to match the relative success of integration in “low politics” areas. Therefore CFSP is of strictly intergovernmental nature. Instead of being super or great, EU is only civilian or normative power. Small countries constitute the majority of the EU members. However it is quite obvious that most of the CFSP related initiatives come from the big European powers. France, Germany and the UK have been dominating the foreign politics of the EU. Within the framework of CFSP, despite the awkward nature of the small state concept, we can distinguish 3 groups of countries and theorize about their foreign policy behavior... [to full text]

At the moment European Union (EU) consist 25 countries. The main this work „Lithuania foreign trade with European Union countries: state and perspective“ purpose is overlook Lithuania foreign trade with EU countries and assess eurointegration influence and possibility compete in foreign trades market‘s. After analysis and researches can make that conclusions: In all analyse period 1995-2004 Lithuania foreign trade balance was minus. 2004 export was 25728,0 mlrd.Lt, import 34096,0 mlrd.Lt., balance minus 8368 mlrd.Lt. At the moment (2004) EU is the bigest Lithuania foreign trade partner. It consist 67 % Lithuanian export and 63 % import. NVS countries consist 27 % export and with ELPA countries 7 % export, 2 % import. The main export partners among EU countries 2004 years was: Germany (West European country) -2633,7 mln.Lt., Latvija (Medial European country) - 2588,0 mln.Lt., France (West European country) -1624,2 mln.Lt. The main export partners among EU countries 2004 years was: Germany (West European country) -5760,3 mln.Lt., Poland (Medial European country) - 2579,2 mln.Lt, Holland (West European country) -1345,4 mln.Lt.. After eurointegration export grow in: the West European countries: Holland, France, Germany: the Medial European countries: Estonia, Latvia, the North European countries: Denmark and Sweden, the South European countries: Spain, Italy. Export turn down in the West European countries: United Kingdom, the North European countries: Finland. After... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti užsieniečių, studijuojančių Vilniaus pedagoginiame universitete, įvaizdį lietuvių studentų akimis. Darbe tirsime VPU akademinio jaunimo požiūrį bei susiformavusius stereotipus atvykstančių studijuoti į Lietuvą užsieniečių atžvilgiu. Tyrimo hipotezės 1. VPU studentai turi mažai informacijos apie jų aukštojoje mokykloje studijuojančius užsieniečius bei mažai su jais bendrauja. 2. VPU studentai labiau teigiamus etninių savybių stereotipus yra susikūrę tų tautų atžvilgiu, su kuriomis yra mažiausias kultūrinis distancionalumas. Ir priešingai – labiau neigiamus stereotipus yra susikūrę tų tautų atžvilgiu, su kuriomis yra didžiausias kultūrinis distancionalumas. 3. Pagrindiniai veiksniai, formuojantys studentų vienokius ar kitokius stereotipus skirtingų tautų ir kultūrų atstovų atžvilgiu yra netiesioginiai (t.y. žiniasklaida, visuomenėje paplitę stereotipai). Darbo metodai: dokumentų analizė, anketinė apklausa Tyrimo koncepcija Teorinis šio magistro darbo modelis paremtas koncepcijomis, susijusiomis su stereotipų formavimusi tarpkultūrinėje komunikacijoje. Socialinio tikrovės konstravimo požiūriu (P. Berger, Th. Luckmann) kasdiename gyvenime glūdi tipizacijos schemos, kurios padeda suprasti kitus ir su jais „turėti reikalų“ akistatos situacijoje. Tai verčia manyti, jog egzistuoja savybės (teigiamos ir neigiamos), kurios itin būdingos tam tikros tautos (kultūros) atstovams. Tų savybių „rinkiniai“, kurie ilgainiui susiformuoja visuomenės sąmonėje, sudaro... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of the Thesis is to analyse the image of foreigners studying in Vilnius Pedagogical University in the eyes of Lithuanian students. The work will encompass a survey of VPU’s academic youth and stereotypes prevailing with regard to foreigners who come to study in Lithuania. Hypotheses of the Thesis 1. Students of VPU have little information on foreigners studying in their higher school and hardly socialize with them. 2. Key factors determining formation of certain stereotypes of representatives of different nations and cultures among students are indirect ones (mass media, stereotypes prevailing in the society). 3. Students of VPU have developed more positive stereotypes with regard to the nations of the least cultural distance; and on the contrary –more negative stereotypes with regard to the nations of the highest cultural distance Methods of the Research: analysis of documents, questionnaire interview. Concept of the Research Theoretical model of the present master thesis is based on concepts related to formation of stereotypes in multicultural communication. From the construction of social reality point of view (P. Berger, Th. Luckmann), schemes of typisation lie in everyday life, which help us understand others and “deal with them” in the confrontation situation. This makes us think that certain qualities (both positive and negative) characteristic to representatives of a certain nation (culture) exist. “Sets” of such qualities that over time establish in the... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama rinkos ir investicinio klimato veiksnių įtaka tiesioginių užsienio investicijų įplaukoms, tenkančioms vienam gyventojui, Europos Sąjungos valstybėse 1998 – 2009 m. laikotarpiu. Tyrimo metu nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai didžiausias tiesioginių užsienio investicijų įplaukas pritraukė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Olandija, o mažiausias - Malta, Latvija, Lietuva ir Slovėnija. Atliekant tiesioginių užsienio investicijų palyginimą tarp valstybių nustatyta, kad Liuksemburgo, Belgijos ir Airijos gyventojams vidutiniškai teko daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų įplaukų, o Rumunijos, Lietuvos ir Bulgarijos gyventojams - mažiausiai. Be to, tiriant sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, pokytį nustatyta, kad šios įplaukos 2009 metais, lyginant su baziniais metais, labiausiai išaugo Bulgarijoje, o mažiausias augimo tempas nustatytas Airijoje. Tiriant tiesioginių užsienio investicijų indeksą nustatyta, kad daugumos Europos Sąjungos valstybių pritraukiamos užsienio kapitalo apimtys viršija galimybes, o didžiausio investuotojų palankumo, dėl šalyje kuriamos palankios mikroekonominės ir makroekonominės aplinkos, sulaukė – Liuksemburgas, Belgija ir Airija, o mažiausio – Graikija, Rumunija ir Italija. Tiriant ryšį tarp tiesioginių užsienio investicijų įplaukų ir rinkos bei investicinio klimato veiksnių, pirmiausia atlikta porinė koreliacinė analizė, kuri parodė, kad tiek... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s final work examines the influence of market and investment climate determinants of direct foreign investment inflows, which devolve on one inhabitant in European Union countries in the period of 1998 – 2009. The investigation showed that the highest inflows of direct foreign investment were raised by Great Britain, France, Germany and the Netherlands, and the lowest by – Malta, Latvia, Lithuania and Slovenia. Investigating the comparison of direct foreign investments it was identified that Luxembourg, Belgian and Irish inhabitants gained the most foreign direct investment inflows whereas Romanian, Bulgarian and Lithuanian people – the least. The examination of the change in FDI stock showed that foreign direct investment stock per capita in year 2009,as it is compared to base year, mostly increased in Bulgaria, while the lowest growth rate was in Ireland. The research of foreign direct investment index showed that the majority of European Union countries attract foreign capital exceeds their opportunities and most favored investors because of in the development of a favorable microeconomic and macroeconomic environment received Luxembourg, Belgium and Ireland, while the smallest - Greece, Romania and Italy. Investigating the relationship between foreign direct investment inflows and investment climate determinants firstly it was performed the twinning correlation analysis which showed that government effectiveness and regulatory quality indexes of both the old and... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo tendencijos Lietuvoje ir Estijoje 2006-2012 metų laikotarpiu, siekiant atskleisti kaimyninių šalių panašumus ir skirtumus. Darbe analizuojama, kodėl vis daugiau šalių įsijungia į konkurencinę kovą siekdamos pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, ir tam pasiekti valstybių naudojami veiksmai. Tokie klausimai, kaip ekonomikos dydis prisideda prie tiesioginių užsienio investicijų atėjimo į šalį, kokią įtaką darbo užmokestis daro užsienio investuotojų apsisprendimui, ar tiesioginės užsienio investicijos priklauso nuo užsienio prekybos apimčių, kaip stipriai mokesčių našta stabdo tiesiogines užsienio investicijas, yra nagrinėjami. Galiausiai, žinant kad Lietuva ir Estija nuo nepriklausomybės atgavimo reformas pradėjo įgyvendinti iš labai panašios pozicijos, darbe buvo siekiama palyginti Lietuvos ir Estijos investicinės aplinkos patrauklumą, bei šalių galimybes pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. / In the bachelor‘s thesis is examined foreign direct investment tendencies in Lithuania and Estonia in the period 2006-2012, reveal similarities and differences of the neighbouring countries. The paper examines why more and more countries get involved in a competition to attract more foreign direct investment, and the goverments actions used. Issues such as the size of the economy, foreign trade volumes, impact of wages and tax burden conribute to the foreign direct investment, are examined. Finally, bearing in mind that reforms in Lithuania and Estonia since independance were launched from a very similar position, the paper aims to compare Lithuanian and Estonian investment enviroment and the countries ability to attract foreign direct investment.

The issues on adults‘ motivation discussed in scientific discource are not prolific. They and related problems have been studied by Viliūnas (1990), Boshier (1971), Hatter (1990), Entwistle (1998), Taylor (1982). However, there is a lack of research of adults‘ motivation for learning foreign languages in an informal educational organization. This is the foundation of the research of the master‘s thesis which enables to formulate the problem of the research, emphasizing the search for peculiarities of adults‘ motivation for learning foreign languages, highlighting prevailing motifs, their relations to some demographical sharacteristics of adults when teaching and learning is performed in an informal educational organization. Object of the research – Adults‘ motivation for learning foreign languages. Aim of the research – to analyse the peculiarities of adults‘ motivation for learning foreign languages in an informal educationa organization. Tasks of the research: 1. To carry out a theoretical analysis of learning motivation in order to find out the understanding of learning motivation, types of motivation. 2. To analyse the features of an adult‘s foreign languages learning motivation, pointing out possible learning barriers related with age, education, social status, etc., and highlighting some aspects of adults‘motivation for learning foreign languages (dominant learning motifs, tendencies, difficulties). 3. To study an informal educational organization as one of adults‘... [to full text]

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vienas iš svarbiausių faktorių, turinčių įtakos šalies ekonominiam vystymuisi. Pritraukti TUI į mūsų šalį yra ne tik tikslas, bet ir būtinybė. Įstojimas į ES padidino konkurenciją tiek tarp naujų, tiek tarp senų ES narių. Lietuvos vyriausybė turi nuolat gerinti investicinį klimatą, norint, jog TUI neaplenktų mūsų šalies ateityje.TUI atneša į mūsų šalį naujas pažangias idėjas, progresyvią vadybą, naują techniką ir technologiją, sukuria naujas darbo vietas – kelia pragyvenimo lygį. Vokiečių kompanija „Max.sicherheitsfarchule.Holding.Gmbh“ planuoja savo kompanijos plėtrą Lietuvoje, panaudojant TUI, modernizuojant ir restruktūrizuojant vairavimo mokymo procesą. Empirinis tyrimas kaip tik ir parodė prielaidas, galimybes ir perspektyvas tiesioginiam investavimui Lietuvoje. Darbas susideda iš 97 puslapių, įskaitant 5 lenteles ir 17 paveikslėlių, neskaitant literatūros sąrašo ir priedų. / The Direct Foreign Investment (DFI) is one of the most important factors influencing economical development of any country. To raise the level of direct foreign investment in Lithuania is not only a goal, but also a necessity. The entry to the European Union (EU) increased competition between old and new EU member states, so in order to attract DFI to our country Lithuanian Goverment should constantly improve investment climate. Direct Foreign Investment together with direct financing brings into the country many progressive ideas, innovative management, new techniques and technologies, improves employment levels by creating new workplaces and in general raises the standart of living. German company „Max.sicherheitsfarchule.Gmbh“, working in the field of theoretical and practical driving training in Germany, is planing its expansion to Lithuania, using Direct Foreign Investment, modernizing and restructuring the traditional procedure of driving training. The empirical research demonstrated the assumptions, possibilities and perspectives for this particular case of direct investing. The research work comprises of 97 pages, including 5 tables and 17 pictures, excluding lists of literature and appendixes.

Magistro darbe išanalizuoti smulkių įmonių valdymo ypatumai užsienio firmų atstovybių Lietuvoje kontekste. Anketinės apklausos būdu surinkti duomenys leido nustatyti ir įvertinti valdymo teigiamas ir neigiamas puses smulkaus verslo įmonėse, turinčiose veiklos ryšių su užsienio firmomis. Atlikto tyrimo rezultatai leido iš dalies patvirtinti autorės suformuluotą hipotezę, kad užsienio firmos atstovybės, kaip atskiros įmonės, steigimas – tai viena iš smulkaus verslo įmonių steigimo formų, pastaraisiais metais aktyviai plėtojamas Lietuvoje. Daugelis įmonių, atstovaudamos užsienio firmas veikia daugiau nei penkis ar dešimt metų. / The Master’s degree paper provides the analysis of small business enterprises government peculiarities in context of foreign firm embassies in Lithuania. The survey data allowed us to establish and evaluate the features of government in small business enterprises, working with foreign firms. The research results partly confirmed the author’s hypothesis that the institutions of embassies like small enterprises – one of the forms of small business enterprises, lately developing in Lithuania. Lots of small enterprises are working like foreign firm embassies in Lithuania for five or ten years.

The concept of plurilingual competence that enables the members of different cultures to perform in multilingual and multicultural environment is on the top of political agenda nowadays, as acquisition of two or more languages has become a necessity in the knowledge society. Therefore, the lack of works on the subject in Lithuania is a relevant reason to carry out a research on the language education through the prism of ‘mediation’ and ‘code switching’ as activities becoming widely acknowledged and practiced among language teachers. The study aims to survey the functions of mediation and code switching in teaching foreign languages. The objectives of the thesis are: • to overview the material on plurilingualism as giving reasons for the rise of wide discussions about reorganization of language education system, the changing attitude towards teaching languages, namely, a newly emerging approach of translation and later apply it to the empirical research;. • to investigate the approach of teachers and students towards the use of native language in the classroom; • to identify the patterns within switching of the first and the second languages and define the role they serve for the language acquisition. Research methods are literature analysis, quantitative and qualitative research (two types of questionnaire forms and analysis of recorded excerpts of lessons). The results indicate that the educators support the approach promoting better awareness of the native language... [to full text] / Daugiakalbės visuomenės formavimo politika, pradėta Europos Sąjungos institucijų, susilaukė didžiulio šalių narių susidomėjimo. ES iškėlė kalbinės kompetencijos lavinimą vienu pagrindinių savo tikslų. Pabrėžiama, jog kelias kalbas mokantys asmenys turi daugiau galimybių integruotis europinėje visuomenėje, taip pat minima profesionalių vertėjų paklausa ES institucijose. Šios politikos įgyvendinimo esminių centru tapo valstybių švietimo sistemos tobulinimas siekiant įdiegti naują požiūrį į kalbų mokymą. Tai paskatina šalis nares imtis veiksmų švietimo sistemos srityje. Rašomi straipsniai apie mokymo metodus akcentuojančius gimtosios kalbos svarbą užsienio kalbų pamokose, konkrečiai pabrėžiama kodų kaitos ir mediacijos (vertimo raštu, žodžiu) įtaka užsienio kalbos išmokimui. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje šios srities tyrimų stokojama, tampa įdomu bent jau dalinai pasigilinti į situaciją šalyje. Darbo tikslas – nustatyti, kokią funkciją atlieka gimtoji kalba užsienio kalbų pamokose ir kaip tai įtakoją kalbos išmokimą. Tyrimų objektas – gimtosios kalbos panaudojimas užsienio kalbos mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo subjektais pasirinkti mokytojai bei mokiniai, kurie turėjo išreikšti požiūrį į daugiakalbės visuomenės formavimą ir gimtosios kalbos (mediacijos) naudojimą pamokose. Taip pat analizuojami dviejų užsienio kalbų pamokų įrašai, kuriose ieškoma konkrečių kodų kaitos pavyzdžių ir siekiama išsiaiškinti, kokios gimtosios kalbos situacijos kartojasi dažniausiai, kokios... [toliau žr. visą tekstą]

Dans ce travail on parle de la méthodologie des langues étrangères. / Šiame darbe kalbama apie įvairius metodus dėstant užsienio kalbas. / In this paper is presented foreign languages teaching methodology.