Asmenybės pokyčių analizė visada buvo svarbi klinikinės psichologijos sritis, kuri tampa ypač aktuali permainų laikotarpiu. Visuomeninių pokyčių sėkmė priklauso ne tik nuo susiklosčiusių sąlygų, bet ir nuo individo psichologinių ypatumų bei jo paties vidinių pokyčių. Habilitacijai pateiktuose darbuose yra analizuojami vidiniai ir išoriniai veiksniai, nulemiantys asmenybės pokyčius. Pirmųjų grupę sudaro patologiniai veiksniai , o taip pat vidiniai struktūriniai asmenybės dariniai, antrųjų –išorinių intervencijų (daugeliu atvejų psichoterapijos) poveikio analizė ypatingą dėmesį skiriant traumos padarinių išgijimo analizei. Psichoterapinis poveikis priklauso nuo terapinio santykio ypatumų. Publikacijose yra analizuojama terapinio santykio formavimosi sąlygos, struktūra ir mechanizmai, kurie yra būtini veiksmingai psichoterapijai. Habilitacijos procedūrai yra pateikti darbai, kuriuose nagrinėjami kai kurie metodologiniai tyrimų aspektai- atvejo analizės taikymas moksliniuose tyrimuose, kiekybinių ir kokybinių tyrimų derinimas klinikinėje psichologijoje – šie klausimai yra pakankamai nauji Lietuvoje, tad jų naudojimo galimybių aptarimas taip pat svarbus. Asmenybės pokyčių tyrimai yra perspektyvi sritis, kurios plėtotė galėtų apimti ir tolesnius psichoterapijos veiksmingumo tyrimus, ir daugialypę tapatumo dinamiškumo analizę. / Analysis of personality changes always was important field of clinical psychology. It has a special meaning in modern times, as global changes depend not only on circumstances, but on the changes of individual too. Inner factors such as pathological conditions and inner personality structures are analyzed in the perspective of personality transformation. Depth presumptions of personality changes, outer factors and psychotherapy process are important part of our research which is represented for the habilitation procedure. Special attention is paid for trauma experience and its healing process. Effective psychotherapy depend on successful therapeutic relationship. Conditions of formation, structure and processes of therapeutic relationship are one more subject of our research. We discuss some methodological questions in our publications (case analysis and scientific research, combination of quantitative and qualitative analysis)- those questions are new in Lithuanian clinical psychology. Personality changes and its research is interesting and perspective field – we suppose its development could include further research of effectiveness of psychotherapy and dynamic of personality identity.

Tyrimo tikslas - nustatyti save žalojančių ir turinčių savižudiškų tendencijų 16-19 metų mokinių asmenybės savybių ypatumus. Tyrime dalyvavo 174 mokiniai (71 mergaitė ir 103 berniukai). Siekiant atskleisti paauglių agresyvumo bruožą, buvo pasirinktas A. H. Buss ir M. Perry (1992) Agresijos klausimynas (angl. The Buss–Perry Aggression Questionnaire), tyrime naudojamos dvi agresyvumo skalės: fizinė agresija ir priešiškumas. Savigarbai matuoti, pasirinkta M. Rosenberg (1965) Savigarbos skalė (angl. Rosenberg Self-Esteem). Siekiant atskleisti paauglių saviveiksmingumo bruožą, pasirinkta R. Schwarzer ir M. Jerusalem (1995) Saviveiksmingumo skalė (angl. General Self-Efficacy scale). Impulsyvumo savybei matuoti pasirinkta E. S. Barratt (1995) Motorinio impulsyvumo skalė (angl. Motor Impulsiveness, Baratt Impulsiveness Scale). Neurotiškumo savybei matuoti buvo pasirinkta H ir S. Eysenck klausimyno (EPQ) (1986) neurotiškumo skalė. Sąmoningai save žalojančiam elgesiui matuoti naudota V. Jonušės (2010) sudaryta skalė, o savižudiškų tendencijų turinčiam elgesiui L. Šeibokaitės (2008) sudaryti klausimai. Rezultatai rodo, kad sąmoningai save žalojantys, turintys savižudiškų tendencijų ir tik turintys savižudiškų tendencijų berniukai pasižymi didesniu nurotiškumo, impulsyvumo, priešiškumo lygiu bei tik turintys savižudiškų tendencijų pasižymi ir didesniu fizinės agresijos lygiu, palyginus su to nedarančiais berniukais. Kontroliuojant savybių tarpusavio ryšius impulsyvumo, fizinės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to identify personality traits characteristics between 16-19 age school children with deliberate self-harm and suicidal behavior The study included 174 school children (71 females and 103 males). A. H. Buss ir M. Perry (1992) Aggression Questionnaire was applied to measure school children aggression; two scales used in this study: hostility, physical aggression. To measure self-esteem was chosen M. Rosenberg (1965) Self-Esteem scale. To measure children‘s self-efficacy were applied R. Schwarzer ir M. Jerusalem (1995) General Self-Efficacy scale. Impulsivity was measured by E. S. Barratt (1995) Motor Impulsiveness, Baratt Impulsiveness Scale. To measure neuroticism were applied H and S. Eysenck personality questionnaire (EPQ) (1986). To measure deliberate self-harm we used the scale created by V.Jonušė (2010), for suicidal tendencies – questions created by L. Šeibokaitė (2008). The results show that boys who deliberately self-harm and show suicidal behavior, and those who have only suicidal tendencies, but don‘t self-harm, have a higher impulsivity, hostility, neuroticism levels and those who have only suicidal tendencies also have higer physical aggression level, compared with boys who don‘t show such behavior. Controlling the relations between personality traits, impulsivity, hostility and physical aggression importance for boys self-harm and suicidal behavior disappears. Boys self-esteem and self-efficacy are not related to boys deliberately self-harm and... [to full text]

In Lithuania, as well as in other countries, psychological studies on time perspective are still making their first steps. Currently, no theoretical paradigm is extensive enough to serve well as a basis for further fundamental and applied research in this field. The goal of this study was to explore the link between time perspective and personality traits in different gender and age groups. To analyse time perspective and personality traits, two independent studies were carried out (N=636 in Study 1, N=153 in Study 2, samples heterogeneous in terms of gender and age). The findings support the assumption that time perspective might be classified as a personality trait. Time perspective and personality traits were found to be closely related, moreover, the results have revealed certain characteristics of time perspective development. In addition, gender differences in time perspective were explored and, finally, an analysis of the relationship between time perspective and certain behavioural variables (alcohol use, smoking, subjective health rating, etc.) was conducted. / Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje psichologiniai laiko perspektyvos tyrimai tik prasideda, nėra nė vienos išbaigtos teorinės paradigmos, kuria remdamiesi šios problemos tyrėjai galėtų telktis fundamentaliems ir taikomiesiems tyrimams. Šio tyrimo tikslas: nustatyti vyrų ir moterų laiko perspektyvos sąsajas su asmenybės bruožais skirtingais amžiaus tarpsniais. Buvo atlikti du tyrimai, kuriuose dalyvavo 636 ir 153 žmonės (abiejų lyčių, įvairaus amžiaus), buvo tirta jų laiko perspektyva ir asmenybės bruožai. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad laiko perspektyva, tikėtina, yra asmenybės bruožas. Nustatytos tamprios sąsajos tarp laiko perspektyvos ir asmenybės bruožų, tyrimo rezultatai leidžia spręsti apie kai kuriuos laiko perspektyvos raidos ypatumus. Išnagrinėti laiko perspektyvos skirtumai vyrų ir moterų grupėse, taip pat laiko perspektyvos sąsajos su asmens elgesio kintamaisiais (alkoholio vartojimu, rūkymu, subjektyviu sveikatos vertinimu ir kt.).

The aim of diploma paper is to analyze how 3rd and 4th grade pupils are involved to participate in extra – curricular activities in Panevėžys. The objectives of the paper are: to analyze how actual these problems are in the scientific literature and in the standards, to gather and to analyze the information about the tendencies of pupils’ participation in non-formal training in Panevėžys. On the ground of the results of investigation to make recommendations to institutions of general education and non-formal training in order to improve their work and cooperation. The results or the investigation showed the main reasons for low level of pupils’ participation in the activities of non-formal training institutions. The main reasons are: the lack of information, poor management, the pupils’ unwillingness, etc. Having estimated the results or the investigation in the diploma work it I’ve recommended to increase the cooperation between formal and non-formal educational institutions. More information should be provided by non-formal training institutions. Comprehensive schools teachers should advise the pupils and their parents what forms of activities to choose. There should be more cooperation between both institutions in sharing their experience and organizing various activities.

Darbe tiriamas ryšys tarp vadovų asmenybės savybių, vertintų Didžiojo Penketo Asmenybės Klausimynu, bei jų turimų galios rūšių ir naudojamų įtakos taktikų, taip pat atsižvelgiant į demografinius kintamuosius bei kitas vadovų / pavaldinių charakteristikas. Tokiu būdu siekiama giliau perprasti galios ir įtakos pasireiškimo mechanizmus, kadangi jie labai svarbūs organizacijų veikloje, o ypač dėl to, kad gali nulemti vadovavimo efektyvumą. Tyrime dalyvavo 46 vadovai ir 246 jų pavaldiniai, iš savo perspektyvos vertinę savo vadovų galią ir įtaką. Dalyviai pildė anketas. Nustatyta, kad įtakos taktikos ir galios rūšys – susiję konstruktai. Daugiausiai vadovai naudojasi racionaliomis įtakos taktikomis ir ekspertine galia, tačiau asmenybės savybės yra susijusios su kietomis įtakos taktikomis (su jomis koreliavo sąžiningumas ir ekstraversija) bei pozicijos galia (su ja koreliavo intelektualumas ir sąžiningumas). Tuo tarpu racionalios įtakos taktikos yra susijusios su emociniu stabilumu ir intelektualumu. Darbe aptariamos ir vadovų lyties, užimamo statuso bei kitų charakteristikų sąsajos su galia bei įtaka. / The relationship between manager‘s Big Five personality traits and their power bases and influence tactics was investigated, also taking into consideration demographic variables and other characteristics of managers and their subordinates. In that way an attempt to go deeper into mechanisms of power and influence was made – these are very important in organizational practice, especially because they may determine leadership effectiveness. The participants were 46 managers and 246 subordinates who evaluated their manager‘s power and influence. All of them filled in questionnaires. The results showed that power bases and influence tactics are interrelated constructs. Most frequently used were rational influence tactics and expert power, however, manager‘s personality characteristics mostly were related to hard influence tactics (those had correlations with conscientiousness and extraversion) and position power (it had correlations with openness to experience and conscientiousness). Rational influence tactics had correlations with emotional stability and openness to experience. The effects of managers‘ gender, status and other characteristics on power and influence use were also discussed.

Tyrimo tikslas: Atskleisti asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, asmenybės bruožų, streso, susijusio su liga, įveikos strategijų bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 70 asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją (53 vyrai, 17 moterų). Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. COPE (angl. Coping Orientation of Problem Experience)- streso, susijusio su liga, įveikos strategijų nustatymui. 2. „Penketo svarbiausių“ bruožų klausimynas- The Big Five Inventory (BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale)- depresiškumo matavimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnį depresiškumą prognozuoja mažiau adaptyvių bei adaptyvių į emocijas nukreiptų įveikų naudojimas, mažesnė laiko trukmė (iki 6 mėn.) praėjusi po amputacijos bei labiau išreikštas neurotizmo bruožas. Tuo tarpu mažesnį depresiškumą prognozuoja didesnis sutariamumo bruožo išreikštumas. Didėjant ekstraversijos bruožo išreikštumui dažniau naudojama į problemą nukreipta įveika ir rečiau naudojama mažiau adaptyvi įveika. Sąžiningumo bruožo didėjimas siejasi su mažiau naudojamomis mažiau adaptyviomis įveikos strategijomis bei dažniau naudojamomis adaptyviomis į problemą nukreiptomis įveikos strategijomis. Didėjant neurotizmo bruožo išreikštumui dažniau renkamasi mažiau adaptyvią įveiką bei rečiau renkamasi adaptyvią į problemą nukreiptą įveiką. Atvirumo patyrimui bruožo išreikštumo didėjimas siejasi su adaptyvių įveikų naudojimu. Tuo tarpu sutariamumo bruožo didėjimas siejasi su dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research was to examine associations between personality traits, stress coping strategies, caused by the illness and depressiveness among people with lower limb amputations. In this study were examined 70 patients (57 men and 17 women) who experienced a lower limb amputation. In this research were used three questionnaires: 1.COPE (Coping Orientation of Problem Experience)- to identify stress coping strategies. 2. „The Big Five Inventory „(BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale) to measure a level of depressiveness. The results showed that depressivity is predicted by the using of maladaptive and adaptive emotion -focused coping strategies, neuroticism and the duration of time after amputation. Shorter time (up to 6 months) predicts more depressive symptoms than longer time. Meanwhile, the lower depressivity predicts conscientiousness. Extraversion is associated with frequently used adaptive problem focused coping strategies and rarely used maladaptive coping strategy. Conscientiousness personality trait is associated with reduced use of maladaptive coping strategies and frequent use of adaptive problem- focused coping. Neuroticism is associated with increased use of maladaptive coping strategies and reduced use of adaptive problem- focused coping. Openness to experience is associated with the use of adaptive coping strategies . Meanwhile conscientiousnessis associated with frequent use of adaptive problem- focused coping and rare use of... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo įvertinti paauglių savižudišką elgesį ir jo ryšius su psichikos sutrikimais, asmenybės ypatumais bei psichosocialiniais veiksniais. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių savižudiško elgesio skirtumus tarp lyčių. 2. Nustatyti bandžiusių nusižudyti paauglių psichikos sutrikimų pasiskirstymą tarp lyčių. 3. Nustatyti asmenybės ypatumų įtaką paauglių savižudiškam elgesiui. 4. Nustatyti psichosocialinių veiksnių įtaką paauglių savižudiškam elgesiui. / The aim of this study was to evaluate adolescents suicidal behavior and its correlation to mental disorders, personality peculiarities and psychosocial factors. The objectives of the study: 1. To determine the differences of adolescents suicidal behavior between genders. 2. To establish distribution of mental disorders between genders of adolescents who attempted to commit suicide. 3. To determine the influence of personality’s peculiarities to adolescents suicidal behavior. 4. To establish the impact of psychosocial factors to adolescents suicidal behavior.

The problem of the youth’s sexual behaviour is one of the most serious problems. The following juvenile problems have lately become especially urgent: early sexual relationships, pregnancy, abortion, diseases that are spread through sexual intercourse. Thus it is not surprising that the problem of juvenile sexual behaviour receives so much attention in pedagogy. In most cases love is understood as physical satisfaction. It is compared to sex. The true secret of sexual life is not realized properly. The problems of irresponsible sexual behaviour cause a number of other problems that have a negative impact on the future of adolescents. On the basis of the research results it is possible to draw the conclusion that the problem of early sexual experience in Lithuania is becoming more and more urgent. The number of teenagers who have had early sexual experience is increasing. It has been noticed that over a half of pupils who took part in the survey have had sexual relationships. According to the research data, the majority of sexually active adolescents acquired their first sexual experience at the age of 16-17. Most male adolescents have begun their sexual life at the age of 16 and the majority of female adolescents – at the age of 17. Thus, the hypothesis of the research that male adolescents start their sexual life earlier than female ones has been confirmed.

Pastaraisiais dešimtmečiais iškilo nauja sveikatai palankaus gyvenimo būdo (sveikatingumo) paradigma, kaip alternatyva ankstesniam tradiciniam ligos-sveikatos modeliui. Naujasis modelis labiau orientuotas į asmens sveikatos išsaugojimą ir leidžia asmeniui pačiam pasirinkti kryptį savo sveikatos išsaugojimui ir asmenybės augimui. Užsienyje siekiant pagerinti studentų studijų ir gyvenimo kokybę vykdomos įvairios sveikatingumo programos ir atliekami tyrimai, siekiant nustatyti įvairius psichologinius ir socialinius veiksnius, susijusius su studentų sveikatingumu. Lietuvoje tai gana nauja tyrinėjimų sritis. Šio darbo tikslas – įvertinti studentų sveikatingumą, asmenybės savybes ir socialinį palaikymą bei nustatyti sveikatingumo, asmenybės savybių ir socialinio palaikymo sąsajas. Tyrime dalyvavo 259 studentai ( 136 moterys ir 123 vyrai) iš 4 Kauno mieste esančių universitetinių mokyklų (VDU, KTU, KMU, LŽŪU). Tyrimas atliktas naudojant Penkių faktorių sveikatingumo (Myers, Sweeney), Didžiojo penketo asmenybės dimensijų (Goldberg, 1999), Kasdieninės dvasinės patirties (Underwood, Teresi, 2000), Pasitenkinimo gyvenimu (Diener, 1985) ir Socialinio palaikymo klausimynus (Sherbourne, Steward, 1991). Studentai apklausti universitete paskaitų arba pertraukų metu bei universitetų bendrabučiuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentų sveikatingumas skiriasi lyties ir studijų profilio atžvilgiu. Studentų asmenybės savybės iš dalies susijusios su sveikatingumu: aukštesni sveikatingumo... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades have emerged a new health oriented (wellness) paradigm as alternative to earlier traditional illness – health model. A new model is more oriented to health retention of person and allows him oneself to choose a way to preserve one’s health and personality development. In foreign countries many various wellness programs are managed in order to improve students’ study and life quality, and studies are made in order to measure various psychological and social factors, which are related to students’ wellness. In Lithuania it is a quite new area of studies. The aim of this study is to measure students wellness, personality traits and social support, and to investigate the relationship between students’ wellness, personality trait and social support. The subjects of the study was 259 students( 136 women ir 123 men) form 4 universities in Kaunas city (Vytautas Magnus University, Kaunas University of Technology, Kaunas University of Medicine, Lithuanian University of Agriculture). Students were asked to fill in the form with consists of Five Factor Wellness Model (Myers, Sweeney), Big Five (Goldberg, 1999), The Daily Spiritual Experience Scale (Underwood, Teresi, 2000), Satisfaction with Life Scale (Diener, 1985) ir The Medical Outcomes Study Social Support Survey (Sherbourne, Steward, 1991). The study results indicate a difference between students‘ wellness by gender and study profile. Students‘ personality traits are partially associated with wellness: higher... [to full text]

Kasmet apie pusė milijono žmonių žūsta eismo įvykiuose visame pasaulyje. Dažniausiai į eismo įvykius patenka profesionalūs vairuotojai, nes profesionalus vairavimas sąlygoja daug didesnę riziką nei kitos profesijos. Eismo įvykiai – tai dideli ekonominiai ir socialiniai kaštai visuomenei ir darbdaviams. Tyrimo tikslas – nustatyti profesionalių vairuotojų darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo Lietuvoje dirbantis 181 profesionalus vairuotojas (vyrai) iš įvairaus dydžio organizacijų. Tiriamiesiems anketos buvo pateikiamos tiesiogiai, darbo vietoje, ir iš karto po užpildymo surenkamos. Tiriamieji atsakė į anketoje pateiktus klausimus, siekiant įvertinti darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas: a) darbo motyvacijai įvertinti sukurtas klausimynas, remiantis V. Vroomo lūkesčių darbo motyvacijos teorija, b) asmenybės bruožams nustatyti naudotas 44 klausimų Didžiojo penketo modelio klausimynas (John ir kt., 1991), c) rizikingam vairavimo elgesiui įvertinti naudotas 24 teiginių vairavimo elgesio klausimynas (Reason ir Parker, 1990) ir informacija apie eismo įvykius bei baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad profesionalūs vilkikų vairuotojai, pasižymintys labiau išreikšta ekstraversija, sutariamumu, sažiningumu ir mažiau išreikštu neurotizmu, mažiau rizikingai vairuoja. Tačiau tik mažiau išreikštu sąžiningumu pasižymintys profesionalūs mažųjų autobusų... [toliau žr. visą tekstą] / Every year, about half a million people are killed in traffic accidents around the world. In most cases, accidents are of concern to professional drivers, as professional driving involves much greater risk than other professions. Traffic accidents mean major economic and social costs to society and employers. The aim of the study was to identify the links between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers. The study covered 181 professional driver (male) employed in various size organizations in Lithuania. Trial questionnaires were distributed to the research individuals directly at their workplaces, and collected immediately after the filling. The respondents answered the questions in the questionnaire aiming to assess the relations between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers: a) questionnaire for the assessment of work motivation was developed on the basis of V. Vroom expectancy theory of motivation, b) personality traits were determined by using the Big Five model Inventory consisting of 44 questions (John et al., 1991), c) risky driving behaviour was determined according to the questionnaire with 24 statements on driving behaviour (Reason, and Parker, 1990) and information about traffic events and penalties for traffic offences. The results of this study demonstrated those professional truck drivers, during more expressed extroversion, agreeableness... [to full text]