Viena iš aktualiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų – užtikrinti, kad jaunimo baudžiamosios justicijos sistema būtų efektyvi, humaniška ir suderinta su tarptautiniais standartais. Daugelio valstybių įstatymuose yra numatyti baudžiamosios atsakomybės ypatumai nepilnamečiams ir juos taiko specializuoti teismai. Pirmieji nepilnamečių teismai įsteigti XIX a. pabaigoje. Kuriant nepilnamečių teismus buvo siekiama pagerinti fizinę-moralinę nusikaltusių nepilnamečių padėtį. Šie teismai buvo labiau globojantys nei baudžiantys ir tai rodo nepilnamečių teismų ir jaunimo baudžiamosios teisės socialinės gerovės orientaciją. Specifinė jaunimo baudžiamosios atsakomybės traktuotė, jauno žmogaus reikšmė ir jo raidos ypatumai, galimybė kompleksiškai spręsti jaunimo nusikalstamumo problemą, tarptautinių dokumentų rekomendacijos, kriminologijos mokslo įžvalgos pagrindžia nepilnamečių teismų poreikį. Nepilnamečių teismai savo veikloje vadovaujasi pamatiniu principu, kad svarbiausia yra ne nubausti nepilnametį, bet bandyti jį perauklėti, todėl pirmenybė teikiama auklėjamosioms priemonėms ir didžiausias dėmesys skiriamas ne veikai, bet ją padariusiam asmeniui. Daugelyje užsienio valstybių egzistuoja specializuoti teismai, tik šiek tiek skiriasi jų modelis, tačiau paskirtis, veiklos prioritetai, baudžiamosios justicijos vertybių ir principų sistema yra panaši. Nepilnamečių teismų poreikis Lietuvoje grindžiamas atsižvelgiant į nepilnamečio ypatumus. Nepilnamečių teismų veikla neatsiejama nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Sehr lange sucht man, wie die Jugendkriminalität zu verringern ist. Um dieses Ziel zu ereichen, macht man strafrechtliche Reformen und gründet die Jugendgerichte. Die ersten Jugendgerichten wurden im XIX-XX Jahrhunderte gegründet. Solche Gerichten haben zum Ziel mehr junge Täter zu betreuen als zu bestrafen. Heute sind die Jugendgerichte in vielen Ländern, in Litauen gibt es aber solche noch nicht. Viele ausländische Strafgesetze befestigen die Sonderregelung für die Jugendliche. Die Jugend ist die Hoffnung der Gesellschaft, deswegen braucht sie mehr Möglichkeiten. Die strafrechtliche Verantwortlichkeit der Jugendlichen strebt nach der individuellen Prävention. Die Jugendgerichte können besser die Persönlichkeit erforschen und passende Massnahme verhängen. Die Gründung der Jugendgerichte wird auch in den internationalen Dokumenten empfohlen. Diese Tatsachen begründen das Bedürfnis der Jugendgerichte. In vielen Länder existieren verschiedene Modelle der Jugendgerichte, aber die Ziele und Prinzipien sind ähnlich. Das Jugendgericht muss die Besonderheiten des Umgangs mit Unmündigen und überhaupt über die Entwicklung der Heranwachenden wissen, die Persönlichkeit des Täters erforschen, soziale Reife bewerten und anderes. In der Praxis genügt es rechtliches Wissen nicht, sondern braucht man kriminologische, psychologische und anderes soziale Wissen. Wenn man nicht passende Massnahme verhängt, wird dem Jugendliche grösseres Schaden angerichtet. Im Jugendstrafprozess ist am... [to full text]

Magistro darbo tema – „Biologinių ir socialinių faktorių įtaka nusikaltusio nepilnamečio asmenybės formavimuisi“. Magistro darbo objektas – biologinių ir socialinių faktorių įtaka nusikaltusio nepilnamečio asmenybės formavimuisi. Pagrindinis šio darbo tikslas – atskleisti biologinių ir socialinių faktorių įtaka nusikaltusio nepilnamečio asmenybės formavimuisi. Magistro darbas susideda iš keturių dalių. Pirmoje darbo dalyje trumpai apžvelgiamos svarbiausios asmenybės koncepcijos, padedančios pažvelgti į sąsajas su veiksniais, lemiančiais žmogaus nusikalstamą elgesį. Pateikiama nusikaltusio nepilnamečio asmenybės sąvoka bei tipologija. Analizuojama nusikaltusio nepilnamečio asmenybės bruožų charakteristika. Ši analizė siejama su statistiniais duomenimis, kurie atskleidžia, kokie asmenys padarė nusikaltimus per statistinius metus (lytis, pilietybė, amžius ir pan). Antra dalis skirta biologinių faktorių įtakai nusikaltusio nepilnamečio asmenybei bei jos elgesiui atskleisti. Kalbant apie nepilnamečius ir jų elgesį, išskiriamas agresijos bruožas. Pristatomos agresyvų elgesį aiškinančios teorijos, leidžiančios geriau suprasti šio elgesio atsiradimo ir išlikimo priežastys. Pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių teorinių krypčių autorių išskirtiems biologiniams asocialaus elgesio rizikos faktoriams, t.y. tokiems faktoriams, kurie turi potencinę galimybę sutrikdyti normalų vaiko vystimąsi. Tai hormoninės veiklos sutrikimo įtaka nepilnamečio elgesiui, struktūriniai pakitimai galvos... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the Master’s thesis is "The Influence of Biological and Social Factors on the Formation of the Personality of a Juvenile Offender". The object of this Master’s thesis is the influence of biological and social factors on the formation of the personality of a juvenile offender. The main aim of this work is to reveal the influence of biological and social factors on the formation of the personality of a juvenile offender. This Master’s thesis is comprised of four parts. The first part presents a short review of the main personality concepts that allow looking at the relations with factors, influencing criminal behaviour of an individual. This part presents the term and typology of a personality of a juvenile offender and analyses the characteristics of his personality traits. This analysis is related to statistical data that reveals what persons have committed crimes during a statistical year (sex, nationality, age, education, etc.). The second part reveals the influence of biological factors on the personality and behaviour of a juvenile offender. Talking about the young people and their behaviour, this part accentuates aggression and presents the theories on the aggressive behaviour that allow getting a better understanding of the reasons for the occurrence and remaining of this behaviour. The main attention is focused on the biological risk factors of asocial behaviour, indicated by authors of various theoretical trends, i.e. such factors that have a potential... [to full text]

Emocija – stipri, greičiausiai ne sąmoninga, bet automatiška dvasinė būsena, savo ruožtu daranti įtaką fiziologinėms reakcijoms. Vyrai ir moterys tarpusavyje skiriasi ne tik anatominėmis ir fiziologinėmis savybėmis, bet ir asmenybės bruožais bei elgesio ypatumais. Magistrinio darbo tikslas buvo ištirti emocijas sukeliančių vaizdų vertinimo skirtumus tarp lyčių ir skirtingus asmenybės bruožus turinčių asmenų bei tokių vaizdų poveikį autonominei nervų sistemai. Atlikus tyrimą su vyrais ir moterimis gauti rezultatai: (1) vyrų emocijas sukeliančių vaizdų vertinimas stabilus, o moterų priklauso nuo mėnesinių ciklo fazių: patrauklūs vaizdai kaip labai malonūs vertinami ovuliacinėje fazėje, o atstumiantys vaizdai kaip labai nemalonūs vertinami geltonkūnio fazėje; (2) ištyrus lyties įtaką skirtingo turinio vaizdų vertinimui gauta, kad į erotinius vaizdus vyrai visada reaguoja stipriau, o moterys stipriausiai reaguoja ovuliacinėje fazėje; (3) moterys stipriau reaguoja į atsumiančius vaizdus nei vyrai, ypač geltonkūnio fazėje; (4) ekstravertės moterys emociškiau vertina vaizdus nei intravertės, o vyrų asmenybės bruožai nedaro įtakos vaizdų vertinimui; (5) IAPS vaizdų vertinimas Lietuvoje iš esmės nesiskyrė nuo normatyvinės grupės rezultatų; (6) vyrų širdies ritmas priklauso nuo vaizdų emocinio išgyvenimo pobūdžio, jis padažnėja stebint ir vertinant daugiau patrauklius vaizdus bei sulėtėja – atstumiančius vaizdus. / Emotion – a mental state that arises spontaneously rather than through conscious effort and is often accompanied by physiological changes. Gender differences include not only anatomical and physiological features, but also personality traits and behavior. The purpose of Master thesis was to investigate influence of gender and personality traits on estimation of affective pictures and effect of these pictures on the autonomic nervous system. Study with man and women revealed that: (1) rating of affective pictures by men is stabile. Women rate picture depending on menstrual cycle phases: attractive images are rated as very pleasant in ovulatory phase, antipathetic images are rated as very unpleasant in luteal phase; (2) men are more aroused by erotic images. Women’s reaction to erotic images is increased in ovulatory phase; (3) women are more affected than men by antipathetic images particularly in luteal phase; (4) extrovert women reacted more strongly to affective pictures than introvert. Personality traits do not affect rating of affective pictures by men; (5) estimation of IAPS images in Lithuania is comparable to rating of normative group; (6) men’s heart rate was correlated with valence - heart rate increased when viewed more attractive pictures and decelerated when viewied more antipathetic pictures.

In this work author analyses social functions of law and their realization in Lithuania. Social destination of law and separate ranges of social functions of law are analyzed separately. Author highlighted the key problems of person`s socialization in Lithuania. In his opinion they are closely connected to implementation of social functions of Law. Analyzing the work of Lithuanian “Seimas” it is amplified that there must be a tight link between society and legistrator which is in the form of open dialogue with domination of reciprocal trust and understanding. Studying the problems of implementation of social functions of Law in system of courts, first of all is amplified that courts as institutions responsible for legality’s consolidation in the country, implementation of social functions of law is more restricted than law – creative parties. After realizing the fact of human rights breach in society and some kind of deflections from stable life settled in society, the court (judge) cannot remove risen problems by himself. An initiative of society’s citizens for endeavouring the justice is needful. Overlooking the problems of implementation of social functions of Law in LR “Seimas” controllers activity, author states that controllers without the help of law – creative party can not eliminate deflection that was discovered in the rule. Discovering a deflection as a statement of fact is not enough for aiming to affect positively the processes of socialization that run in... [to full text]

Visame pasaulyje visuomenė sensta, todėl labai svarbu yra pažinti vyresnio amžiaus žmones. Kad senstant keičiasi fizinis pajėgumas, visi žinome, tačiau nuomonių apie tai, kas vyksta su žmogaus asmenybe, yra įvairių. Mano tyrimo tikslas buvo tirti ir palyginti vyresnio amžiaus žmonių asmenybės savybių ypatumus, priklausomai nuo jų gyvenamosios aplinkos, amžiaus ir lyties. Tyrime buvo naudotas NEO-PI-R klausimynas, sukurtas Costa ir McCrae (1992), kurį sudaro 240 teiginių. Tyrime dalyvavo 132 asmenys: 101 tiriamasis – vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys pensionate, likę 31 tiriamasis – jaunesnio amžiaus žmonės. Dar viena imtis palyginimui buvo paimta iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto laboratorijos duomenų bazės – tai 67 vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys namie. Rezultatai parodė, jog gyvenamoji aplinka turi įtakos tam tikriems vyresnio amžiaus žmonių asmenybės bruožams, pavyzdžiui, namie gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės yra atviresni patyrimui, o pensionato gyventojai – pažeidžiamesni. Tačiau bruožų, kuriais abi imtys yra panašios, vis dėlto yra daugiau. Taip pat nustatyta, jog nepriklausomai nuo gyvenamosios aplinkos, su amžiumi mažėja priešiškumas ir veikla, o didėja – tiesumo išreikštumas. Tyrimas parodė, jog vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės skiriais tam tikrai asmenybės bruožais: vyresniems labiau būdingas sutariamumas, depresija, šiluma, pasitikėjimas, tiesumas, nuolaidumas ir kuklumas; jaunesniems labiau būdingas priešiškumas, impulsyvumas ir jausmai... [toliau žr. visą tekstą] / In all of the world society is getting older, for that reason it is very important to know seniors better. Everybody knows that people are loosing their physical strength as they get older, but there are many disagreements about what happens with their personalities. The object of the current study was to examine and compare personality features of senior people, depending on their living environment, age and sex. NEO-PI-R questionnaire created by Costa and McCrae (1992) was used in this study, it contains 240 statements. 132 people participated in this study: 101 – nursing home residents, 31 – younger people. More data was taken from Vilnius University Phylosophy faculty laboratory database – it was data about 67 seniors, living at home. The results showed that living environment has influence on some of the seniors’ personality features, for example, seniors who live at home are more open to experience, and nursing home residents are more vulnerable. However personalities of these two groups have more similar traits. The study showed that despite living environment angry hostility and actions decreases with age and straightforwardness increases. Younger and older people differ in these personality traits: for the seniors’ agreeableness, depression, warmth, trust, straightforwardness and modesty are more expressed; for younger people hostility, impulsiveness and feelings are more expressed. Yet conscientiuousness, for example, and all its facets do not depend on age. This... [to full text]

Magistro darbo objektas – šių dienų leidėjo asmenybė ir asmenybės įtaka leidybai. Darbo tikslas – nustatyti žinomiausius leidėjus Lietuvoje po 1990 m., bei pateikti leidėjo asmenybės įtaką leidybai. Darbo uždaviniai – išanalizuoti Leidybos būklę Lietuvoje, atlikti tyrimą ir nustatyti žymiausius leidėjus Lietuvoje po 1990 m. bei ištirti leidėjų asmenybes. Uždaviniai sprendžiami pasitelkus įvairius darbo metodus. Atskleidžiant darbo temą buvo derinami teoriniai ir empiriniai metodai. Metodų pasirinkimą lėmė tiek viso darbo, tiek ir kiekvieno uždavinio specifika. Mokslinės literatūros ir kitų šaltinių analizė naudojama gvildenant įvairių autorių suformuluotas mintis apie leidėjus, leidybą, asmenybes ir asmenines savybes. Prieita prie išvados, kad Lietuvoje yra daug leidyklų, bet žymių leidėjų yra vos keletas. Leidėjo veikla yra specifinė, reikalaujanti ir ypatingų žinių, ir pasirengimo bei patyrimo. Leidėjui reikia gebėti savarankiškai vykdyti leidybos įmonės organizavimo, veiklos planavimo, vadovavimo kolektyvui, rinkos tyrimo, verslo plėtros ir kontrolės užduotis, mokėti naudotis informacinėmis technologijomis, generuoti naujas idėjas ir kurti naujus produktus, skleisti juos nuolat besikeičiančioje rinkoje, valdyti naujas leidybos ir jos produktų sklaidos priemones. Asmeninės savybės leidėjui daro didelę įtaką: leidėjas pasižymi dideliu žingeidumu, pareigingumu ir atsakingumu, analitiniu mąstymu, išradingumu ir kūrybingumu, gebėjimu aiškiai ir logiškai dėstyti savo mintis... [toliau žr. visą tekstą] / This master work is a research work about publishing impact of publisher's personality. Master's destination - the publisher’s personality and personality influence the publishing industry. The aim of this work is: to the best-known publishers in Lithuania after 1990 and the publisher's personal influence on publishing. Performance targets - to analyze the state of publishing in Lithuania, to find out the most famous publishers in Lithuania after 1990 and investigate the publishers' personalities. The work consists of introduction, main body, which consists of three chapters, conclusions, summary in English, a list of bibliographical references and one supplement (such as questionnaires). There are more than 500 publishing houses and publishers in Lithuania, but bright publishers in this area we have jus a few. Publishing requires not only specific knowledge, preparation, experience, but also certain personality properties. The publisher must be educated not only in literature and the arts, but he/she must have a good understanding of financial management, economics, and law. The publisher has to analyze, publisher should be a good manager, must have good knowledge of communication arts, must be professional and intelligent in other areas as well, and must have certain characteristics of a leader and manager. Polls showed that the most famous publishers of Lithuania – leader of “Baltos lankos” Saulius Žukas, the main head of “Tyto alba” - Lolita Varanavičienė and director of... [to full text]

Magistro darbas: „Dirbančių suaugusiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo sąsajos“. Darbo tikslas: ištirti sąsajas tarp dirbančiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Pradžioje keliama hipotezė, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė, asmenybės bruožai ir savęs vertinimas yra susiję. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: įvertinti tiriamųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo ypatumus; palyginti tiriamųjų subjektyvios gerovės įverčius pagal: lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties, vaikų turėjimo, gaunamų pajamų, darbo pobūdžio aspektus; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir asmenybės bruožų; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir savęs vertinimo; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tyrimo grupės (dirbančiųjų) subjektyvi gerovė yra vidutinio lygio; daugumos respondentų vyraujanti asmenybės ypatybė yra sąmoningumas (kiti asmenybės bruožai: ekstraversija, sutariamumas, neurotiškumas ir atvirumas patyrimui); didžiajai tiriamųjų daugumai būdingas teigiamas savęs vertinimas. Buvo nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė yra susijusi su gaunamomis pajamomis, bet nesusijusi su kitais sociodemografiniais veiksniais: lytimi, amžiumi, išsilavinimu, šeimine padėtimi, vaikų turėjimu, darbo pobūdžiu. Taip pat nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė teigiamai siejosi su tokiais asmenybės bruožais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is examine the connections between workers subjective well-being, personality traits and self-evaluation. In the beginning of the research was raised a hipothesis that workers’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation are connected. To reach the aim was raised these objectives: to evaluate investigatives’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation features; to compare investigatives’ grades of subjective well-being according to these social-demographic aspects: gender, age, education, family state, having offsprings, getting incomes, job position; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and personality traits; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and self-evaluation; to set the connections between investigatives’ personality traits self-evaluation. As demonstrate the results of research, investigatives’ subjective well-being is on the middle level; the majority of investigatives’ personality trait is Conscientiousness (other traits: Extraversion, Agreebleness, Neuroticism and Openess to Experience); for the vast majority of the investigatives is typical possitive self-evaluation. It was estimated, that workers‘ subjective well-being is connected with incomes, but does not connected with others social-demographic factors. It was also estimated, that investigatives’ subjective well-being was positively connected with such personality traits as Extraversion... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas – remiantis mokslinės: edukologinės, psichologinės, sociologinės literatūros šaltiniais, empiriniu patyrimu analizuoti jaunimo mokyklos mokinių mokymosi ypatumus, o taip pat kiekybinio - kokybinio tyrimo pagalba nustatyti jaunimo mokyklos mokytojų nuostatų į savo auklėtinius raišką, jaunimo mokyklos mokinių asmenybės kryptingumą ir kokią įtaką pedagogų nuostatos gali turėti mokinių mokymuisi, elgesiui, ateities lūkesčiams. Jaunimo mokykla yra skirta mokytis paaugliams nuo 12 iki 18 metų, kurie nepritampa bendrojo lavinimo mokykloje, turi mokymosi, elgesio, psichologių problemų. Darbe plačiau aptariama jaunimo mokyklos specifika, jos ugdytinių kontingentas, besimokančiųjų mokymosi ypatumai. Taip pat apteikiami atlikto kiekybinio – kokybinio tyrimo rezultatai. Tyrimas buvo atliekamas keturiose (Šiaurės Lietuvos, 2 – Vakarų Lietuvos, Pietų Lietuvos) jaunimo mokyklose. Jame dalyvavo 54 jaunimo mokyklų mokytojai ir 10 jaunimo mokyklų auklėtinių. Kombinuoto tyrimo instrumentais pasirinkti: 1.anketinė apklausa; 2. pusiau struktūruotas interviu; 3. testai; Tyrimo metu nustatyta, kad jaunimo mokyklų mokytojai turi labiau neigiamas nuostatas į jaunimo mokyklos mokinius; jaunimo mokyklų auklėtiniai yra pozityviai nusiteikę savo ateities lūkesčių atžvilgiu, kritiškai ir realiai vertina savo gebėjimus ir galimybes. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus pateiktos atitinkamos išvados ir rekomendacijos. Tyrimą galima vertinti, kaip jaunimo mokyklos ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the master‘s thesis is to analyze the specific learning features of pupils at youth school according to scientific educological, psychological and sociological literature sources and empirical experience and also to ascertain the expression of youth school teachers’ attitude towards their pupils, personality purposefulness of youth and what kind of influence teachers’ attitude can make on pupils‘ learning, behaviour, future expectations using quantitative and qualitative analysis. Youth school is dedicated for teenagers from 12 to 18 years old who cannot adapt themselves at school of general education, who have learning, behavior and psychological problems. This paper discusses specific features of youth school, its pupils’ contingent and peculiarity of those who learn here. Also the results of quantitative and qualitative analysis are presented. The research was carried out at four youth schools in Lithuania (1 Northern, 2 Western, 1 Southern schools). 54 youth school teachers and 10 youth school pupils participated in the research. The methods of combined analysis are: 1. questionnaire; 2. half structural interview; 3. tests. The research showed that teachers of youth school have more negative attitude towards pupils at youth school; pupils are more positive about their future expectations, they critically evaluate their abilities and opportunities. Corresponding conclusions and recommendations are presented according to the results of the research. The... [to full text]

Darbo tikslas: Išsiaiškinti pirmą kartą ir pakartotinai atliekančių bausmę nuteistųjų adaptacijos ypatumų ir asmenybės bruožų sąsajas. Tiriamieji: tyrimas buvo atliekamas nuo šių metų sausio mėnesio 8 dienos iki rugsėjo mėnesio 1 dienos ir vyko dviem etapais. Tyrime dalyvavo 316 bausmę atliekančių nuteistųjų (vyrų). Pirmajame etape tyrimo anketos buvo išdalintos pakartotinai bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems buvo pasibaigęs 3 mėnesių adaptacijos laikotarpis. Šią grupę sudarė 134 asmenys. Antrame etape tiriamųjų grupę sudarė 182 pirmą kartą atliekantys bausmę nuteistieji, kuriems buvo pasibaigęs adaptacijos programos taikymas. Tiriami asmenys buvo atrinkti pagal tai, ar jų adaptacijos laikotarpis jau buvo pasibaigęs. Tyrimui buvo naudotos Adaptacijos klausimynas, Eyesenck H. Ir S. klausimynas (asmenybės bruožų klausimynas), BDI (Beck Depression Inventary) metodikos. Išvados: tyrimo metu įvertinta, kokios įtakos nuteistųjų adaptacijai pataisos namuose gali turėti tokie veiksniai kaip išsilavinimas, darbas/ mokymasis, priklausomybės, nuteistųjų subkultūros tradicijų laikymasis, fizinė bei psichologinė sveikata, žalojimasis, santykiai su kitais nuteistaisiais, laisvalaikio prasmingumas, drausminės nuobaudos, bei kaip nuteistųjų adaptacija pataisos namuose susijusi su asmenybės bruožais. Nustatyta, jog pirmą kartą atliekantys bausmės nuteistieji adaptuojasi geriau nei pakartotinai atliekantys bausmę nuteistieji. Gauti rezultatai rodo, kad nuteistųjų amžius neturėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: To investigate first time and repeatedly serving time convicts adaptation peculiarities and personal traits connection. The object of the research: research was performed from 8th of January till 1st of October of this year and took place in two stages. In this research participated 316 (three hundred and sixteen) convicts, who serve the punishment (males). In first stage of research forms were given out to convicts, who served punishment repeatedly, and whose three month adaptation period was expired. This group was formed out of 134 (one hundred and thirty- four) individuals. In second stage of research group was formed out of 182 (one hundred and eighty-two) convicts who serve punishment for the first time, and whose adaptation program application were expired. Individuals were selected based on their expired adaptation period. In this research was used Adaptation questioner, Eyesenck H. ir S. questioner (personal traits questioner), BDI (Beck Depression Inventory) methodic. Conclusions: at the time of research was evaluated, which influence to convicts adaptation in penitentiary can effect factors like education, job/ study, dependency, convicts subculture tradition observance, physical and mental health, relations with other convicts, free time meaning, discipline penalty, and how convicts adaptation in penitentiary were connected with personal traits. Established, that convicts serving time for the first time adapting better than convicts... [to full text]

The subject of master thesis „The peculiarities of different physical activity, teenagers’ oriental values, personal features and self–esteem”. Problem question: Do adolescent students, who both sport actively and don’t are different in their value orientation, personal features and self–esteem? To measure different value orientations of different physical activity of adolescent students, B. Boss’s (1967) research method was used; to evaluate personal features R. Cattell (1970) research method was used; to evaluate self–esteem Rosenberg (1965) method was used. The adolescent students were grouped into two groups by purpose: 1. teenagers who take active sports (attend gyms, training every day). 2. teenagers who are physically passive (attending just physical training lessons). Two hundred students participated in the research, which had different training activities: 100 students, taking active sports, 100 students – physically passive, among which 100 boys and 100 girls. The hypothesis of the research: 1. Teenagers, who sport actively, are apt to communicate and cooperate less with others (Bredemeir, 1994). 2. Students, who sport actively, have these personal features: feeling of loneliness, reticence (Zagainov, 1984), anxiety, sensitivity (Miškinis, 2002). 3. Teenagers, who sport actively, have higher level of self–esteem, they rely upon themselves more than those who actively passive (Stambulova, 1999; Šukys, 2000; Palujanskienė, 2003). The data of the... [to full text]