Baigiamojo diplominio darbo tema – informaciniai gebėjimai mokyklų bibliotekose. Darbe nagrinėjama informacinių gebėjimų svarba mokyklų bibliotekose, informacinių gebėjimų ugdymas bei valdymas. Mokslinių publikacijų ir kitų dokumentų analizės metodas naudojamas, apibūdinant informacinių gebėjimų sampratą, jų reikšmę ir svarbą mokyklų bibliotekoms. Esminis tyrimo metodas, padėjęs įvertinti esamą situaciją – anketinė apklausa. Ja buvo siekiama išsiaiškinti kaip atliekamas informacinių gebėjimų valdymas mokyklų bibliotekose. Pirmoje dalyje pateikiama informacinių gebėjimų samprata ir jų svarba mokyklų bibliotekose. Antroje dalyje pristatomas informacinių gebėjimų valdymo procesas mokyklos bibliotekoje. Trečioje dalyje pateikiamas informacinių gebėjimų valdymo tyrimas ir aptariami jo rezultatai. Tyrimo tikslas – sužinoti kaip atliekamas informacinių gebėjimų ugdymas ir jų valdymas mokyklų bibliotekose. Tyrimui buvo pasirinktos visos Lietuvos pagrindinės, vidurinės mokyklos bei gimnazijos. Tyrimas atliktas naudojantis anketinės apklauso metodu. Tyrimo metu buvo apklausiami mokyklų bibliotekų darbuotojai. Ištyrus informacinių gebėjimų ugdymą bei valdymą mokyklų bibliotekose padarytos išvados, jog informacinių gebėjimų valdymo procesas mokyklų bibliotekose vykdomas gana prastai. Mokyklų bibliotekininkai nesudarinėja informacinių gebėjimų ugdymo planų, nevykdo rezultatų kontrolės. Tačiau norint tinkamai išugdyti moksleivių informacinių gebėjimų įgūdžius, rezultatų kontrolės vykdymas... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of final diploma paper – information literacy skills in school libraries. The paper analyses significance of information abilities in school libraries, development and management of information abilities. The school library provides information and ideas that are essential for successful practice in the modern informational and knowledge society. Therefore school library should render its students the skills of continuous education, promote imagination, and develop information abilities by enabling them to become responsible citizens. Empirical study was used in the preparation of the final diploma paper “Management of information abilities in school libraries: analysis of particular cases” – document analysis, methods of observation, interview and questionnaire. Method of analysis of scientific publications and other relevant documents is used to describe the concept of information abilities, their meaning and significance in school libraries. Questionnaire was the key method of this study allowing the evaluation of the current situation. It was intended to explain how the control of information abilities is carried out in school libraries. The fist part provides the concept of information abilities and their significance in school libraries. The second part introduces the process of control of information abilities in school libraries. The third part provides a study on control of information abilities and discuses its results. The purpose of this study –... [to full text]

Sovietmečiu Lietuvoje buvo tik valstybinės mokyklos, o atgavus nepriklausomybę atsirado ir privačių mokyklų, kurios išlaikomos iš privačių finansuotojų lėšų, kurių didžiąją dalį sudaro tėvų mokestis už vaikų mokslą. Šiose mokyklose mokosi mažiau vaikų, jie paprastai yra iš socialiai stipresnių, finansiškai geriau apsirūpinusių šeimų, todėl tikėtina, kad pedagogai turi jose geresnes sąlygas dirbti ir daugiau dėmesio skirti kiekvienam vaikui. Todėl vaikai tokiose mokyklose turėtų būti geriau parengiami. Tačiau be tinkamai suformuotos ir gerai veikiančios mokyklos bibliotekos net pati geriausia mokykla negalės tinkamai parengti vaikų žinių visuomenei bei savarankiškoms studijoms aukštojoje mokykloje. Todėl šio mokslinio darbo objektu pasirinkta T. Liubertienės vidurinės mokyklos biblioteka (toliau LVM). / Libraries are necessary because they help to realize plans and ideas of education, raise quality of education. Libraries are directly associate with education as process. School library must be opened for all community of school. It must give a chance for schoolchildren to find information by themselves. Library must suggest and give all opportunities for schoolchildren and teachers to use new technologies. And it must become a cultural and social centre of school at the same time. T. Liubertiene secondary school is the first private secondary shool in independent Lithuania established in 1993. This school tryes to create psychical healthy atmosphere, good conditions of work, rest and exercise universaly. In this school study 303 children. In this school work teachers with high qualification. They practise modern teaching methods. Teachers continually work in methodical teachers centres. There are organising inside seminars for teachers in this school. T. Liubertiene secondary school exists 15 years, but the library was established only in 2006 (when an author of this task came work to this school). The school library should be administer by straight policy, but it isn’t created yet. The policy of the library should image purposes and plans of school, but now it supplyes requirements of school just partly. The private school hasn’t support of state or municipality, but money from state (“schoolchild bag”) is designed for every schoolchild. But practically the library doesn’t... [to full text]

Magistro darbo objektas - kompetencijos plėtros valdymas. Magistro darbo tikslas – naudojantis besimokančios organizacijos teorija, sukurti kompetencijos plėtros modelį ir pritaikyti jį Vilniaus universiteto bibliotekos valdymo kontekstui. Siekiant užsibriežto tikslo, darbe keliami šie uždaviniai: išanalizuoti kompetencijos sampratą remiantis psichologijos, vadybos ir edukologijos disciplinų teorijomis, siekiant nustatyti pagrindinius kompetencijos sąvokos aspektus bei kompetencijos ugdymo svarbą organizacijoje; išnagrinėti kompetencijos reikalavimus bibliotekininkystės ir informacijos specialistams, siekiant išskirti svarbiausias kompetencijas ir jų įvaldymo lygmenis; sukurti teorinį kompetencijos plėtros modelį bibliotekoms pasitelkiant besimokančios organizacijos koncepcija; remiantis teoriniu modeliu atlikti Vilniaus universiteto bibliotekos kompetencijos plėtros analizę bei pateikti kompetencijos plėtros modelio taikymo bibliotekoje rekomendacijas. Naudojantis aprašomuoju, analitiniu, istoriniu lyginamuoju, literatūros ir šaltinių analizės, interviu, kiekybine dokumentų turinio analize bei anketiniu tyrimų metodais, prieita prie išvados, kad norint pritakyti teorinį kompetencijos plėtros modelį bibliotekoms, būtina atsižvelgti į bendrą bibliotekos viziją bei strateginius tikslus; aprašyti kiekvieną kompetencijos plėtros procesą; tinkamai motyvuoti bibliotekos darbuotojus ir vadovus, kurie turi turėti aiškų suvokimą kam ir dėl ko jie turi kelti savo kompetenciją... [toliau žr. visą tekstą] / Increasing competency requirements for library and information specialists have to be valued among library staff. This can be made with a help of staff competency development model. This work mostly analyses creation, importance and utility of competency development model. The aim of this work is to create competency development model, considering to learning organization theory, and to adapt it in Vilnius university library management context. To reach the aim of work some goals were realized : competency conception and training were traversed; competency requirements for library and information specialists were explored; theoretical competency development model for libraries were created, invoking Peter M. Senge’s learning organization theory; the competency development analyze of Vilnius university library were performed sustaining created theoretical model; recommendation for putting into practice theoretical model in Vilnius university library were presented. The competency conception’s analyze propose, that term competency has not been clearly defined in the literature. Four main meanings of the term have been identified: competency as result, as action, as process, as assessment. According to these meanings, competencies include the collection of success factors necessary for achieving important results in a specific job or work role in a particular organization. Success factors are combinations of knowledge, skills, and attributes that are described in terms of... [to full text]

The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text] / Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes.

Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes. / The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – akademinė biblioteka. Darbo tikslas - išanalizuoti akademinės bibliotekos vaidmenį mokslo komunikacijos procese ir atlikti Vilniaus Universiteto Bibliotekos lyginamąją analizę. Darbo uždaviniai: išanalizuoti literatūros šaltinius, apibrėžiant akademinės bibliotekos sampratą, jos funkcijas, vartotojus, mokslo komunikacijos sąvokas bei procesus akademinėje bibliotekoje, atskleidžiant „medijų“ sąvokos vartojimo problematiką bei kontekstus; išanalizuoti akademinės bibliotekos vaidmenį informacinėje visuomenėje; atlikti tyrimą - Vilniaus Universiteto Bibliotekos lyginamąją analizę. Analizuojant sąvokų apibrėžtis, nagrinėjant bibliotekos sampratą, funkcijas bei vartotojus, medijų sampratą bei medijų centro funkcijas, naudojami šie tyrimų metodai: informacijos rinkimas, apdorojimas, sisteminimas; lyginamoji mokslinės medžiagos analizė. Atliekant tyrimą naudotas tinklalapių analizės metodas. Analizuojant sąvokų apibrėžtis, išsiaiškinta akademinės bibliotekos sampratos ir jos atliekamų funkcijų kaita. Nuo akademinės bibliotekos, kaip mokslinės literatūros kaupimo, saugojimo, bei perdavimo ateinančioms kartoms institucijos, pereita prie akademinės bibliotekos kaip integralios aukštojo mokslo institucijos dalies, orientuotos pirmiausiai į vartotojus, įvairių akademinės bendruomenės poreikių tenkinimą, skatinimą, palankios informacinės terpės akademiniam procesui sukūrimą. Išanalizavus akademinės bibliotekos vaidmenį informacinėje visuomenėje, išsiaiškinta... [toliau žr. visą tekstą] / Academic library – the scientific information and media center. By Diana Garmutė. Institute of librarianship and information sciences, Faculty of Communication, Vilnius University. The library services offered by the abundance and diversity is determined by the library called information and communication and media center. It controls and distributes the information is like an intermediary between knowledge and people, so in order to clarify the role of academic libraries academic community, it is important to analyze issues related to the information communication process and the knowledge society, which is the medium, which is an intensive exchange of information and development. Master's destination - the academic library. The aim - to examine the role of academic libraries of scientific information communication and learning and media center services in context. Job tasks: 1. Analyze literary sources, the definition of academic libraries functions, users, information and communication of scientific concepts and processes in the academic library, the identification of "media" use the concept of the problem and context; 2nd To analyze the role of academic libraries in the information society; 3rd Conduct a study – the internet site of Vilnius University Library analyze. An analysis of the academic library's role in the information society, it transpired that academic libraries have a media literacy educator's role in the community. An analysis of the services found in media... [to full text]

Texte remanié de: Tesi di dottorato--filologia mediolatina. / Edition du texte original latin d'après plusieurs manuscrits et de sa traduction italienne en regard, précédées d'une introduction en italien, et suivie d'un autre état de rédaction en latin. bibliogr. p. XXXIX-XLI. Notes. Index.

The main scientific problems investigated in this work deal with the creation of flexible open source e-Learning content and services system (referred here as Digital Library of Educational resources and services – DLE) providing learning customisation possibilities for its users. Standards and interoperability are key factors in the success of the introduction of such kind of DLEs, and therefore the main research object of the work is investigation and proposal of interoperability guidelines for DLE components. The main problem is not the identification of suitable standards and specifications, but the adoption of these standards and specifications and their application in e-Learning practice. Approaches concerning LOM Standard Application Profiles (APs) and curricula mapping are the main topics created and investigated here because they could provide more quick and convenient LOs search possibilities in the repositories for the users. Another key factor is quality of DLE systems, and therefore one more research object of the work is the effectiveness of methods of DLE components evaluation. DLE components’ complex evaluation tools suitable for systems based on flexible approach have been created. These tools should include a number of criteria to evaluate LOs reusability level and VLEs adaptation capabilities. Practice of flexible DLE software creation and development for Lithuanian primary, secondary and vocational education based of flexible approach is presented in more... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos lanksčios atvirosios el. mokymosi turinio ir paslaugų sistemos (t. y. skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos, angl. Digital Library of Educational Resources and Services) kūrimo bendrajam lavinimui ir profesiniam mokymui mokslinės problemos. Nagrinėjama skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos (toliau – skaitmeninės bibliotekos) schema ir reikalavimai. Pagrindinis dėmesys skiriamas bibliotekos lankstumui, t. y. biblioteka turi teikti naudotojams individualizuoto mokymosi galimybes. Skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių suderinamumas (sąveikos geba, arba sąveikumas, angl. Interoperability) ir standartai yra esminiai bibliotekos funkcionavimo veiksniai, todėl pagrindinis disertacijos tikslas yra bibliotekos sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijų kūrimas. Sprendžiami uždaviniai: standartų parinkimas, jų tinkamumas, adaptavimas ir taikymas švietimui. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymosi objektų (MO, angl. Learning Objects) metaduomenų standarto (LOM – angl. Leaning Objects Metadata) taikymo modeliui tobulinti ir bendrųjų programų sąryšiui su MO. Daug dėmesio skiriama skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių kokybei vertinti, todėl bibliotekos sudedamųjų dalių kompleksinių vertinimo kriterijų, pagrįstų bibliotekos lankstumo ir sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijomis, kūrimas taip pat yra darbo tikslas.

Disertacijoje nagrinėjamos lanksčios atvirosios el. mokymosi turinio ir paslaugų sistemos (t. y. skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos, angl. Digital Library of Educational Resources and Services) kūrimo bendrajam lavinimui ir profesiniam mokymui mokslinės problemos. Nagrinėjama skaitmeninės švietimo išteklių ir paslaugų bibliotekos (toliau – skaitmeninės bibliotekos) schema ir reikalavimai. Pagrindinis dėmesys skiriamas bibliotekos lankstumui, t. y. biblioteka turi teikti naudotojams individualizuoto mokymosi galimybes. Skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių suderinamumas (sąveikos geba, arba sąveikumas, angl. Interoperability) ir standartai yra esminiai bibliotekos funkcionavimo veiksniai, todėl pagrindinis disertacijos tikslas yra bibliotekos sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijų kūrimas. Sprendžiami uždaviniai: standartų parinkimas, jų tinkamumas, adaptavimas ir taikymas švietimui. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokymosi objektų (MO, angl. Learning Objects) metaduomenų standarto (LOM – angl. Leaning Objects Metadata) taikymo modeliui tobulinti ir bendrųjų programų sąryšiui su MO. Daug dėmesio skiriama skaitmeninės bibliotekos sudedamųjų dalių kokybei vertinti, todėl bibliotekos sudedamųjų dalių kompleksinių vertinimo kriterijų, pagrįstų bibliotekos lankstumo ir sudedamųjų dalių sąveikumo rekomendacijomis, kūrimas taip pat yra darbo tikslas. / The main scientific problems investigated in this work deal with the creation of flexible open source e-Learning content and services system (referred here as Digital Library of Educational resources and services – DLE) providing learning customisation possibilities for its users. Standards and interoperability are key factors in the success of the introduction of such kind of DLEs, and therefore the main research object of the work is investigation and proposal of interoperability guidelines for DLE components. The main problem is not the identification of suitable standards and specifications, but the adoption of these standards and specifications and their application in e-Learning practice. Approaches concerning LOM Standard Application Profiles (APs) and curricula mapping are the main topics created and investigated here because they could provide more quick and convenient LOs search possibilities in the repositories for the users. Another key factor is quality of DLE systems, and therefore one more research object of the work is the effectiveness of methods of DLE components evaluation. DLE components’ complex evaluation tools suitable for systems based on flexible approach have been created. These tools should include a number of criteria to evaluate LOs reusability level and VLEs adaptation capabilities. Practice of flexible DLE software creation and development for Lithuanian primary, secondary and vocational education based of flexible approach is presented in more... [to full text]

Darbo tema „Bibliotekos svarba ugdymo procesui“ pasirinkta pirmiausia dėl jos aktualumo tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Aktualu paanalizuoti, kaip praktiškai įgyvendinamas mokyklų bibliotekų modernizavimas. Svarbu panagrinėti, ar Švietimo įstaigos biblioteka visapusiškai tenkina mokyklos bendruomenės narių informacinius poreikius ir dalyvauja ugdymo procese. Naudinga identifikuoti pagrindines problemas, susijusias su mokyklų bibliotekų veikla. Realizuodama kiekvieno bendruomenės nario teisę gauti ir skleisti informaciją, mokyklos biblioteka plečia savo funkcijas. Darbe nagrinėjau plečiamą mokyklos bibliotekų funkcijų spektrą. Švietimo bendruomenei būtina, kad reformos darbuose dalyvautų ir mokyklos biblioteka, padedanti augančiai kartai integruotis į informacinę visuomenę. Ji drauge su pedagogų bendruomene turi ugdyti moksleivių socialinius, asmeninius komunikacinius, informacinius ir kritinio mąstymo gebėjimus, teikti pagalbą rengiant projektus, įvaldant naujas informacijos ir komunikacijų technologijas. Darbo objektas: Švietimo įstaigos biblioteka. Darbo problema: Kokia turi būti mokymo įstaigos biblioteka, kad sėkmingai įtakotų ugdymo procesą? Darbo tikslas: Išryškinti bibliotekos svarbą ugdymo procesui. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti biblioteką, kaip mokymosi aplinką. 2. Atskleisti bibliotekos, kaip mokymosi aplinkos, ypatybes. 3. Įvertinti bibliotekininko vaidmenį ugdymo procese. 4. Ištirti bibliotekos įtaką ugdymo procesui. / The topic of the work is “The Library Importance for the Education Process”. It has been chosen primarily because of its relevancy both theoretically and practically. It is topical to analyze the way modernization of school libraries is implemented in practice. It is important to study if the library of an educational institution universally meets the information needs of the school community members and if it is involved into the educational process. It is beneficial to mention the main problems, which are related with the activity of the school libraries. The school library is developing its functions implementing the right of every community member to get information as well as to spread it. The spectrum of the school library functions, which are being expanded, are analyzed in the work. It is important for the educational community the school library to be involved in the reform activities, which could help the young generation to be integrated into information society. Together with community of teachers it has to train social, personal communication, information and critical thinking skills of pupils as well as to help them in project preparation to master new information and communication technologies. The object of the work: the library of the educational institution The problem of the work: What should the library of a school be like in order to influence upon the education process successfully? The aim of the work: To highlight the importance of the library in the... [to full text] / Тема работы "Ролъ бублиотеки в учебном процессе", в первую очередь, обусловлена ее актуалъностъю, как в теоритическом, так и в практическом смысле. Оченъ важно проанализираватъ, как на практике осуществляется процесс модернизации библиотек, каким образом библиотека в школном учреждении всесторонне удовлетворяет информационные потребности членов школного сообщесва и участвует в учебном процессе. Полезно идентифицироватъ основные проблемы, свя��анны�� с работой школъных библиотек. С целью реализации получатъ и распространятъ информацию каждого члена сообщесва, школъная библиотека расширяет свои функции. Б работе анализируется расширяющуйся спектр функцуй школьных библиотек. В реформе образователъных процессов необхадимо участуе школъных библиотек, которое помогает подрастающемы поколеную быстрее интегрироватъся в информационное пространство. Библиотека совместно с педагогами должна участвоватъ в формировании социалъных, информационных навыков, и что немало важно, навыков критического мышления, а также рпедостовлятъ помощъ в осуществлении различных проектов, управлятъ новыми информационными технологиями. Объект работы: библиотека учебного учереждения. Проблема работы: какой должна бытъ школъная библиотека,чтобы успешно участвоватъ в образователъном процессе? Целъ работы: обусловить ролъ библиотеки в учебном процессе. Задачи: 1, Обозначитъ библиотеку как образователъное пространство. 2. Представитъ особености библиотеки в роли обучения 3. Оценитъ ролъ библиотекеря в учебном... [полный текст, см. далее]