Turizmo svarba ekonomikoje vis labiau didėja ir įtakoja ekonomikos augimą šalyje. Turizmo sektorius vaidina ekonominę rolę, užtikrinant darnų šalių vystymąsi, nes turi didelę įtaką aplinkai bei šalies gamtinių išteklių naudojimui bei išsaugojimui. Taip pat sukurdamas didelį skaičių darbo vietų, ženkliai įtakoja užimtumo situaciją šalyje, o kartu užtikrina šalies gyventojų poreikius sveikam ir turiningam poilsiui. Nuo 1995 m. šalys aplink Baltijos jūrą rengia darnaus turizmo strategiją, gerindamos turizmo paslaugų kokybę, bei didindamos darnaus turizmo poreikius. Siekiant surasti rinką darniam turizmui, daugelyje šalių buvo pasirinktas specialus sertifikavimo – etiketės principas: Danijoje – „Paskirtis 21“, Vokietijoje – „Viabono“, Lietuvoje – „Žaliasis sertifikatas“, Švedijoje – „Gamtos geriausiasis“. Latvija taip pat planuoja įvesti „Žaliąjį sertifikatą“. Siekiant palengvinti supratimą, ką reiškia darnus turizmas, visose šalyse buvo ieškoma deramų pavyzdžių, kurie galėtų tapti vystymosi modeliais, kurie sėkmingai parodytų priemones, suderinančias ekonominį augimą, gamtinių išteklių išnaudojimą bei vietinių žmonių poreikius. Identifikavimo procese, deramas turizmo apibrėžimas yra reikalingas, panaudojant statistikos kintamuosius dydžius. Vokietija išvystė darnaus turizmo vystymosi rodiklius. Platesne prasme, pirmą kartą darnaus vystymosi rodiklių visuma buvo nustatyta pakrančių zonai, artimai bendradarbiaujant atitinkamų šalių ekspertams. Būtina atlikti rodiklių monitoringo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – sustainable tourism development opportunities in Lithuania. The first part is about sustainable tourism opportunities in Lithuania and Europe. Programs that help to develop sustainable tourism. The second part is about eko labels in Lithuania and Europe. ‘Visit’ project helps to develop sustainable tourism. The position of country tourism in Lithuania and Finland. In the third part is research about sustainable tourism opportunities in Lithuania. Were made two questionnaires for companies and people of Lithuania. The results were written and shown by graphics.

Nors Lietuva 1998-2002m. įvykdė įsipareigojimus dėl sieros ir švino kiekio sumažinimo degaluose pagal ES direktyvų reikalavimus – nuo 1998m. sausio 1d. importuojamas bei naudojamas tik bešvinis benzinas, o dyzelinio kuro sieringumas atitinka ES normų reikalavimus - sieros kiekio dyzeliniame kure sumažinimas padėjo stipriai sumažinti SO2 taršą iš transporto sektoriaus, bet ir 2004m. Lietuvai įstojus į ES transporto tarša Lietuvoje vis dar auga, nes didėja automobilių parkas, o dauguma Lietuvos automobilių yra seni bei neekologiški. Lietuvoje saugaus eismo, transporto sričių neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką formuoja LR Susisiekimo ministerija. Laikydamasi Baltojoje knygoje dėl bendrosios transporto politikos užsibrėžtų įsipareigojimų, EK toliau skatins perėjimą prie mažiau taršių transporto rūšių, alternatyvių degalų, eismo grūsčių mažinimo ir išorinių išlaidų pavertimo transporto išlaidomis. EK savo teminėje oro taršos strategijoje bendrais bruožais nusakė strateginį artėjimą prie švaresnio oro Europoje ir nustatė preliminarinius aplinkos tikslus 2020m. Teminė strategija paskelbė direktyvą dėl nacionalinių emisijų aukščiausios ribos persvarstymo (2001/81/EB) su naujomis emisijų aukščiausiomis ribomis, kurios turėtų privesti prie sutartų preliminarinių tikslų pasiekimo kaip viena iš pagrindinių politikos priemonių. EK ėmėsi formuoti nacionalines aukščiausias ribas susijusias su oro taršos emisijomis. Pagal preliminarius rezultatus 2020m. Lietuvos aukščiausias ribas... [toliau žr. visą tekstą] / Though the Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania pursues Lithuanian secure traffic and the reduction of the adverse effects in the environment from the transport sector however the sustainable transport management in Lithuania is still new approach though old European Union (EU) member states have sophisticated sustainable transport policies ranging from strict command and control methods, state support to public transport to a broad voluntary initiatives. The strict emission caps established by Thematic Strategy on Air Pollution will have serious implications for the transport sector therefore it is important to investigate experience of old EU member states in dealing with transport pollution problems and to define the main tools and measures for sustainable transport management in Lithuania. The main task of the paper is to develop measures to enhance sustainable transport management in Lithuania underlying the importance of voluntary and informative measures. The subject of research is Lithuanian public transport. The period of research is one month. The volume of the paper is 70 pages including 12 tables and 11 illustrations.

Egzistuoja daugybė būdų, kaip universitetai gali įsitraukti į darnų vystymąsi. Priimamos tarptautinės deklaracijos darnumo klausimams spręsti - 1972m. Stokholmo deklaracija; Tbilisi deklaracija, 1977m. pirmoji tarpvalstybinė aplinkosauginio švietimo konferencija, nuo 1990 metų, daugiau nei 300 koledžų vadovų pasirašė Talloires Deklaraciją, kuri įpareigoja prisiimti atsakomybę ir išlaikyti darnumo koncepciją ateityje; 1993m; darnaus vystymo universitetinė chartija, 1991m „Halifax“ deklaracija; 1992m. Jungtinių tautų konferencijos „Aplinka ir vystymasis“ ataskata; 1997m. Thessaloniki deklaracija. 1998m. Gliono kolokviumas; 2001m. Kyoto deklaracija. Skatinant aukštojo mokslo darnų vystymą, keturios tarptautinės organizacijos suformavo ”Pasaulinę aukštojo mokslo darnumo partnerystę”. Šios organizacijos - Tarptautinė universitetų asociacija, Darnios ateities pažangieji universitetai, Koperniko universitetas bei UNESCO siekia apjungti universitetus bei aukštojo mokslo institucijas skatinant darnų vystymą. Įgyvendinant savo įsipareigojimus praktikoje, ši pasaulinė organizacija 2001m. pasirašė Lünebergo Deklaraciją, dėl aukštojo mokslo darnaus vystymo - darnus vystymasis aukštajame moksle. 2002m Ubuntu deklaracija – darni plėtra ugdyme, mokslas ir technologija. Darnaus vystymo įgyvendinimo planas, pagal 2002m. Johanesburgo viršūnių susitikimą dėl darnaus vystymo, ypatingai išskiria mokslo svarbą. Iš viso to galime daryti išvadas, kad universitetų valdymas tampa viena iš svarbiausių... [toliau žr. visą tekstą] / Insightful researchers from all over the world examine the question how to implement principles of sustainability into the essence of all human activities. However reaching of long-term goals requires for fundamental changes and most of them will be technically, culturally and politically difficult. Universities as centres of innovations and learning must be in the very front of this development. Sustainable development is the current context in which higher education must focus its mission. The challenge of sustainable development is faced by universities in different manner beginning with the aim to act as environment-friendly company to formulation of principles and signing declarations while establishing totally new institutions or focusing current mission and management of the university on search of sustainability. All of this leads to conclusion that management of universities becomes one of the most important problems. Universities might find themselves in danger if they don’t adapt to changing environment and new challenges more rapidly. The above-mentioned facts prove importance and relevance of the selected topic “Implementation of sustainability concept for management of universities in Lithuania”. Institutions of higher education are responsible against society for use of public education means in pursuit of sustainable development. The first hypothesis: the fundamentals of sustainable development are not included in management of universities in Lithuania. The... [to full text]

Žmonija naudoja žemės išteklius bei teikiamas paslaugas kur kas greičiau, nei natūralūs procesai gali juos atkurti. Globalios ekonominės sistemos pereksploatuoja natūralius išteklius, nesumoka tikros atliekų bei taršos tvarkymo kainos. Tuo pat metu socialinis ir ekonominis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų platėja, o sveikatos ir skurdo problemos tampa opesnės visoje planetoje. Tai tik keletas didžiausių globalių problemų, dėl kurių taip padidėjo mokslinės ir akademinės visuomenės susirūpinimas. Norint išspręsti šias problemas pradėta pasaulyje diskutuoti apie darną, darnų vystymąsi bei įvairias darnos strategijas. Jos įgyvendinamos įvairiuose lygiuose: tiek atskirose įmonėse, nepelno organizacijose, tiek savivaldybėse, valstybėse ir globaliniame lygyje, kur pasirašomi įvairūs tarptautiniai susitarimai. Literatūroje galima surasti daug ir įvairių įmonėms skirtų priemonių, strategijų, modelių bei koncepcijų, kurias jos yra skatinamos taikyti siekiant darnos. Tačiau vis didėjant šiai įvairovei trūksta visas šias koncepcijas apjungiančio požiūrio, kuris sukurtų bendrą vaizdą apie atskirų koncepcijų tarpusavio ryšius. Literatūroje dažniau kalbama apie vieną ar keletą koncepcijų, išryškinant kiekvienos jų naudą įmonėms, tuo tarpu neatkreipiamas dėmesys į atskirų koncepcijų ryšius. Šiame darbe ir bandoma sujungti visas darnaus verslo koncepcijas panaudojant pokyčių strateginio valdymo procesą. Problemos ištyrimo lygis: Lietuvoje teoriniu lygiu apie darnaus vystymosi koncepciją... [toliau žr. visą tekstą] / GRUNDA, Rokas. (2007) Strategic Management Process of Business Transformation into Sustainable Business. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 70 p. Humanity is using the Earth’s services in a way, that they cannot renew naturally, economic systems are overexploiting the natural resources, the gap between the poor and the rich is widening, and these are the main global and local problems, fostering the discussion of business role in the world’s sustainable development. As these global issues become more and more significant, the number of business sustainable development tools, strategies, models, methods and concepts is constantly increasing, while the researchers tent to focus only on the limited number of these tools. Because of this, there is a need to develop a holistic approach, which would try to embrace all the available solutions for businesses to move towards sustainable development, in other words an approach to help business manage transformation towards sustainable business. Object: applicability of business sustainable development tools, strategies, models, methods and concepts in business strategic change management process. Aim: to structure business sustainable development tools, strategies, models, methods and concepts according to business strategic change management process. Tasks: 1. To reveal the essence of sustainable development. 2. To define the conception of sustainable business. 3. To form a broad-brush... [to full text]

Europos Komisija ieško būdų mažinti gaminių daromą poveikį aplinkai, vertinant visą jų būvio ciklą. Siekiant šio tikslo taikomos ekologinio projektavimo ir būvio ciklo vertinimo priemonės saugesnių aplinkos atžvilgiu gaminių gamybai ir ekonominės (pvz., mokesčių diferenciacija, gamintojo atsakomybė) bei informacinės (pvz., ekoženklinimas) priemonės tokių gaminių paklausos kūrimui. Yra daug veiksnių, skatinančių ūkio subjektus taikyti ekoženklinimą. Viena iš paprastų priežasčių – aplinkos apsaugos (ar darnaus vystymosi) pokyčiai, vykstantys visuomenėje. Darbo tikslas – atlikti ekologinių, prekių ženklų panaudojimo plėtros aplinkosauginėje politikoje galimybių tyrimą Lietuvoje. Šio tikslo bus siekiama atliekant tokius uždavinius: 1.Remiants užsienio ir lietuvių mokslininkų teoriniais ir empiriniais darbais išnagrinėti aplinkosauginių, socialinių ir etinių ženklų vaidmenį aplinkosauginėje politikoje 2.Išanalizuoti ekologinių ženklų vaidmenį įgyvendinat ES aplinkosauginę politiką bei kitų šalių patirtį, diegiant ekologinius prekių ženklus; 3.Išanalizuoti apinkosauginę Lietuvos politiką ir Lietuvoje naudojamus aplinkosauginės politikos instrumentus, taikant SSGG analizę; 4.Aprašyti ekologinius ir kt. prekių ženklus taikomus Lietuvoje, bei išnanalizuoti jų plėtros tendencijas ir palyginti su kitų šalių; 5.Nustatyti ekologinių ženklų panaudojimo perspektyvas, kliūtis ir skatinimo priemones Lietuvoje; 6.Parengti rekomendacijas Lietuvai dėl ekologinių ženklų plėtros. Darbo objektas –... [toliau žr. visą tekstą] / European Commission is constantly looking for ways of reducing the whole product life cycle impact on environment. Means of ecological engineering and valuation of product’s life cycle are being implemented in order to produce environmentally friendly products together with economical and media tools for creation of demand for such products. There are many factors stimulating economical entities to use eco-labelling. Environment protection change taking place in the society is one of those factors. Demand for ecological products is one of the main factors forcing companies to produce such products, taking into consideration influence on environment through the all stages of production. The aim of this paper – is to analyze the possibility of using eco-labeling in development of environmental policy of Lithuania. Such tasks have been formulated in order to reach this aim: •To analyze the role of social, ethical and ecological labeling for environmental policy based on works of foreign and Lithuanian authors. •To analyze the role of eco-labeling in EU environmental policy and the experience of other countries in usage of eco-labeling. •To analyze environmental policy and its instruments in Lithuania, by using SWOT analyze. •To describe ecological and other labeling used in Lithuania, and its development tendencies and compare it with experience of other countries. •To prepare recommendations of eco-labeling development in Lithuania. The object of this work is the possibility of... [to full text]

Šiuolaikinės visuomenės plėtra neįmanoma be darnaus vystymosi. Darnus vystymasis, orientuotas į vystymąsi be augimo ir aplinkos tausojimą ateities kartoms, tampa kertine visuomenės vystymosi ašimi, todėl darnaus vartojimo tendencijų ir perspektyvų analizė yra aktuali, atsižvelgiant į tai, kad ekonominės, ekologinės ir socialinės problemos ateityje tik dar labiau aštrės, o jų efektyvus sprendimas bus neveiksmingas, jeigu nebus įgyvendinami veiksmai, pagrįsti darnaus vartojimo koncepcija. Šis darbas susideda iš dviejų dalių, išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų. Darbą sudaro teorinė ir tiriamoji dalys. Teorinėje dalyje yra atskleidžiamas poreikis darniam vartojimui šiuolaikinėmis sąlygomis, nagrinėjama darnaus vystymosi koncepcija, analizuojami darnaus vartojimo tendencijas atspindintys rodikliai, atskleidžiamos darnaus vartojimo perspektyvos teoriniu aspektu. Tiriamojoje dalyje atliekama darnaus vartojimo rodiklių analizė Lietuvos tendencijų kitimo kontekste ir Europos Sąjungoje. Remiantis mokslinių, statistinių duomenų ir palyginamosiomis analizėmis, parengtas darnaus vartojimo rodiklių modelis, atspindintis darnaus vartojimo strategijos įgyvendinimą Lietuvoje. Taip pat pateikti pasiūlymai darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo didinimo sprendimai, kurie realiai gali būti pritaikyti praktiktiniame darnaus vystymosi strategijos įgyvendinime. / Development of modern society is not possible without cohesive development. Cohesive development focused on the development without growing and environmental protection for future generations becomes the cornestone for the social development and therefore the analysis of cohesive consumption tendencies and perspectives is rather topical, considering the fact that economic, ecologic and social problems in the future would only become sharper and their effective solution would not be efficient without the realisation of actions based on the conception of cohesive consumption. This paper comprises two chapters, conclusions, recommendations, list of references and appendices. The paper consists of theoretical and exploratory chapters. In the theoretical chapter, the need for cohesive consumption under modern conditions is revealed, the conception of cohesive development is discussed, indicators reflecting the tendencies of cohesive consumption are analysed, perspectives of cohesive consumption from theoretical aspect are revealed. In the exploratory chapter, the analysis of cohesive consumption indicators is performed in the context of tendency alteration in Lithuania and the European Union. Referring to scientific, statistical data and comparative analyses, the model of cohesive consumption indicators was prepared reflecting the implementation of cohesive consumption strategy in Lithuania. In addition to that, solutions related to increase in the implementation of cohesive... [to full text]

Magistro darbo objektas – buitinių atliekų rūšiavimas Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos komunikaciją skatinant buitinių atliekų rūšiavimą darnaus vystymosi kontekste. Darbo uždaviniai: atskleisti atliekų rūšiavimo svarbą darnaus vystymosi kontekste; išsiaiškinti pagrindinius atliekų tvarkymo politikos principus, buitinių atliekų tvarkymo ir rūšiavimo ypatumus Lietuvoje ir užsienio šalyse; išnagrinėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viešųjų ryšių komunikaciją, atliekų rūšiavimo skatinimo iniciatyvas; ištirti visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką galimybes bei perspektyvas, visuomenės dalyvavimo – teisės į aplinkos informaciją užtikrinimą bei jos interesą aplinkos apsaugos ir buitinių atliekų rūšiavimo klausimais; išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos buitinių atliekų rūšiavimo skatinimo komunikacinę veiklą. Naudojantis aprašomuoju, analitiniu, istoriniu, literatūros ir šaltinių analizės metodais, prieita prie išvados, kad atliekų surinkimas ir jų tvarkymas pripažįstama bene aktualiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritimi – tai svarbi Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos dalis, šiam sektoriui teikiamas pirmumas ir Lietuvoje. Vertinant, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių atliekos rūšiuojamos, perdirbamos ir panaudojamos vėl energijai, šilumai ir kitoms medžiagoms, atliekų rūšiavimas darnaus vystymosi kontekste svarbus tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Rūšiuojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the second half of the twentieth century begun a new phase of human relationship with nature – o global ecological crisis. Waste collection and management is recognized as the most important and difficult in environment. Master's research object – domestic waste sorting in Lithuania. The aim – to analyze Lithuania's Ministry's of Environment communication to promote domestic waste sorting in a context of sustainable development. The tasks: to reveal the importance of waste sorting in the context of sustainable development; to clarify the basic principles of waste management policies, domestic waste management and sorting features in Lithuania and foreign countries; to examine the Lithuania's Ministry's of Environment communications of the public relations, waste sorting promotion iniciatives; to investigate public awareness and education in the environment opportunities and prospects, public participation - the right to environmental information and ensuring its interest in environmental protection and in domestic waste sorting issues; analyze the Lithuania's Ministry's of Environment communications in promotion activities of the domestic waste sorting. Using a descriptive, analytical, historical and literary sources and methods of analysis leads to the conclusion that waste collection and processing is recognized as most recent and most sophisticated sector of environmental protection and is very important in European Union's environmental policy, priority is given to... [to full text]

Analysis, planning and management of urban development is a complicated, complex, multi-aspect objective, which could be solved using modern scientific knowledge, technology and experience only. Meeting today challenges, adequate decisions must be taken, appropriate politics undertaken, various programs implemented. For this reason, comprehensive, objective information is required, prognoses must be structured, various decision variants must be analysed and discussed. All interested groups, seeking compromise among business, population and nature interests, must participate in decision-making process, important for the city. The aim of the dissertation is evaluation of urban sustainability and urban development in the future with the help of multi-attribute decision making methods.

Darbe nagrinėjama Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos politika, jos vystymosi raida nuo pirmosios ES aplinkos programos priėmimo iki darnaus vystymosi principų įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos politikos formavimui, panaudojant įvairių ES fondų, programų, kitų finansinių instrumentų paramą galutiniams aplinkos apsaugos tikslams pasiekti. Lietuvos aplinkos apsaugos politikos vystymui nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio didelė įtaką turėjo vykdoma ES aplinkos apsaugos politika. Lietuva, derėdamasi dėl narystės ES, prisiėmė įsipareigojimus suderinti savo teisyną su ES aplinkos apsaugos teisine baze. ES teisės normų perkėlimas pareikalavo papildomų asignavimų į daugumą aplinkos apsaugos sričių: vandens, oro apsaugos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo ir kt. Priešderybiniu ir derybų laikotarpiu Lietuva sėkmingai pasinaudojo ES finansine PHARE, SAPARD ir ISPA fondų parama aplinkos apsaugos politikos vystymui. Tapus ES nare, atsirado galimybės aplinkos apsaugos politiką įgyvendinti naudojant Struktūrinių, Sanglaudos fondų ir LIFE programos, skirtos išimtinai gamtos apsaugai, finansine parama. / The work deals with the environmental policy of the European Union and Lithuania, its development from the adoption of the first EU environmental programme to the application of the principles of sustainable development. The major focus is on the formation of the environmental policy using the support of various EU funds, programmes and other financial instruments to achieve the final environmental objectives. The development of the environmental policy in Lithuania has been largely influenced by the EU environmental policy being implemented since the last decade. In its negotiations over the EU membership, Lithuania undertook to harmonize its acquis with the EU environmental protection framework legislation. The transposition demanded additional appropriations to the majority of the environmental areas: protection of water and air, waste management, preservation of biological diversity and landscape, etc. Pre-negotiation and negotiation period saw the successful use of the PHARE, SAPARD and ISPA financial support by Lithuania for the development of the environmental policy. The EU membership offered the possibilities to enlarge the environmental policy using the financial support of the Structural and Cohesion Funds and LIFE programme designed exceptionally for the protection of nature. The work analyses the particularities of EU supporting and uptake and explains, through the expert contribution, the principle problems and impediments predetermining a rather unfavourable... [to full text]

Didėjant žmonių poreikiams, didėja ir išteklių naudojimas. Todėl yra labai svarbu išteklius naudoti kuo efektyviau. O kadangi mineraliniai ištekliai yra neatsinaujinantys ištekliai, tai jų efektyvus naudojimas yra ypač svarbus. Šio darbo tikslas ir buvo atlikti Lietuvos mineralinių išteklių naudojimo pokyčių analizę darnaus vystymosi požiūriu. Mineraliniai ištekliai bendroje išteklių struktūroje sudarė 32 %. Lietuvoje yra eksploatuojamos 5 mineralinių išteklių rūšys: smėlis bei žvyras, klintis, dolomitas ir molis. Smėlis bei žvyras sudaro pagrindinę eksploatuojamų išteklių dalį - 75, dolomitas – 14 %, klintis – 8 %, molis – 3 %. Visų mineralinių išteklių bendrą balansą sudar����� gavyba 95 %, importas – 5 %, eksportas – 4 %. Mineralinių išteklių bendras bei vietinis sunaudojimas nuo 1996 m. iki 2006 m. kito netolygiai. Didžiausias jų sunaudojimo augimas buvo nuo 2001 m. iki 2006 m., jis išaugo 2 kartais. Mineralinių išteklių ekologinis efektyvumas (EE) 1996 – 2006 m. buvo nepastovus. Tam turėjo įtakos 1999 m. Rusijos ekonominė krizė, kuri iškraipė 1998 – 2002 m. EE duomenis. Tačiau 2006 m. ekologinis efektyvumas buvo net 46 % didesnis lyginant su 1996 m. Didžiausią įtaką vietiniam mineralinių išteklių sunaudojimui turėjo pastatytų naujų namų skaičius. Tiesioginių užsienio investicijų statybų sektoriui, bendro BVP įtaka mineralinių išteklių naudojimui buvo mažesnė. Mažiausiai šių išteklių vietinį sunaudojimą veikė naudingo ploto tenkančio vienam gyventojui veiksnys bei... [toliau žr. visą tekstą] / Physical growth of society increases the consumption of materials. Therefore nowadays the material eco-efficiency became very important. Since the construction minerals are one of the non-renewable resources thus their eco-efficiency is the most important. The aim of this work was to evaluate the eco-efficiency of construction minerals by sustainability approach. It is estimated that the construction minerals make 32 % of all resources. In Lithuania there are five kinds of construction minerals that are exploited: limestone, dolomite, clay, gravel and sand. Sand and gravel form a major part of all exploitable resources (75 %), while dolomite only 14 %, limestone – 8 %, and clay – 3 %. The extraction of all construction minerals is estimated to be 95 %, import – 5%, and export – 4% of total construction mineral input. In this work it was determined that during the analysed period, from 1996 to 2006, the direct construction materials input and consumption fluctuated. The biggest consumption’s growth – twofold incease – was during the period of 2001-2006. It was determined that the eco-efficiency of construction minerals also underwent fluctuation during 1996-2006. It was influenced by the economical crisis in Russia in 1999ies. However, the change of eco-efficiency got a tendency of slight increase, and in 2006 the eco-efficiency was higher by 46 % than in 1996. It can be concluded that construction sector, especially new buildings, has the highest impact on the consumption of... [to full text]