Magistro darbe nagrinėjamas Šiaulių miesto ir rajono darnaus vystymosi strateginis valdymas, remiantis mokslinės literatūros, teisės aktų, strateginių ir kitų dokumentų turinio, statistinių duomenų analizės ir interviu metodais. Tyrimą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje atskleistas teorinis darnaus savivaldybių vystymosi strateginio valdymo diskursas, apimantis darnaus vystymosi ypatumus savivaldoje (atliekant darnaus vystymosi koncepcijų sisteminę analizę, pagrindžiant kitų iššūkių svarbą savivaldybių plėtrai, nagrinėjant proceso metodologinius aspektus), strateginio valdymo ypatumus viešojo sektoriaus organizacijose (nustatant strateginio valdymo teorines prielaidas ir metodologijos pasirinkimo svarbą, atskleidžiant darnaus vystymosi strateginio valdymo aspektus), bei parengiant miesto ir rajono savivaldybių darnaus vystymosi strateginio valdymo teorines kryptis 2014-2020 metams. Antroje dalyje: nustatytas Šiaulių miesto ir Šiaulių rajonų savivaldybių strateginių plėtros planų atitikmens darnaus vystymosi principams, lygis pasitarnaus papildomais argumentais ir padės išvengti panašaus pobūdžio klaidų rengiant kitus strateginius dokumentus; Integruoto darnaus vystymosi indekso, jo sudedamųjų indeksų – Ekonominio ir Socialinio vystymosi, Aplinko būklės – bei jų rodiklių apskaičiavimas ir palyginimas ne tik tarp Šiaulių miesto ir Šiaulių rajonų savivaldybių, bet ir Lietuvos savivaldybių vidurkio kontekste, padės tolimesniame darnaus vystymosi strateginiame savivaldybių... [toliau žr. visą tekstą] / This Master's thesis analyses the Siauliai city and region's sustainable development in strategic management, based on scientific literature, legislation, strategic and influential documents, statistical data analysis and interviews. The study consists of two parts. In the first part is revealed the theoretical development of sustainable municipal strategic management covering sustainable development which features: self-government (in the concept of sustainable development systematic analysis of the importance of the support of the other challenges of municipal development, the process of examining the methodological aspects); strategic management in public sector organizations (by setting the strategic management theoretical assumptions and methodological importance of choice, revealing the sustainable development of the strategic aspects of management); and the development of the city and its district municipalities for sustainable development under the strategic management theoretical direction for 2014-2020. In the second part, the Siauliai's city and district strategic development plans match the principles of sustainable development, this section presents additional arguments and avoids similar errors in the preparation of other strategic documents. Attention is also made to the integrated sustainable development index and its component indices - economic and social development, environmental degradation - and their calculation and comparison not only between... [to full text]

Implementation pecularities of waste clearing, regulated by European Union law acts, are described in this postgraduate work. In the first section the main reglamented acts of European Union are discussed. They satisfy acts of the Respublic of Lithuania. In the second section „Public waste clearing plan in Silute district“ is analysed. Its transfered rules and administrative actions are compared with „Requirements of national strategic plan“. Currently waste avoidance, usage, and safe removal rules are not implemented in Silute district. Municipality foreknows to start it from year 2007. They will launch a campaign against littering educating local inhabitants. Also they plan to establish waste sorting system. The regional dumping ground is set up with the aim to remove waste safely.The postgraduate work analysis showed the weakest point of waste clearing plan. It is public education.The hypothesis was supported. In the third section author‘s research results are presented and done in Silute district. 399 homes were questioned including Silute town and district pupils. Research results assure that inhabitants of Silute region realize waste problem and are ready to reduce it. In the fourth section recommendations are offered to the programme which solves the problems related with public education of waste clearing.

Darbe atskleidžiamas žinių vadyba paremtas požiūris į darnų vystymąsi, pabrėžiantis, kad darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimas globaliu mastu, turi būti pradėtas nuo lokalių pokyčių, kurių sėkmingumą lemia sugebėjimas naudotis vienu iš svarbiausių lokalinių išteklių – žiniomis, nes daugelio procesų variklis žinių visuomenėje yra išsilavinęs ir kompetetingas žmogus. Įvertinus darnaus vystymosi ir žinių vadybos sampratų problematiką, suformuota tokia darnaus vystymosi koncepcija, kuri leistų darnaus vystymosi globaliame, regioniniame ir organizaciniame kontekste siekti per išplėstą žinių vadybos sampratos aprėptį. Atlikta Lietuvos vykdomosios valdžios dokumentų turinio analizė, akcentuoja, kad, siekiant darnaus žinių visuomenės vystymosi, būtina šalies švietimo politiką orientuoti ne tik į socialinę gerovę bei ekonominį konkurencingumą, bet atsižvelgti ir į ekologinio visuomenės švietimo svarbą. Skirtingose valstybėse veikiančių organizacijų darnaus vystymosi idėjų įgyvendinimo per žinių vadybą tyrimas parodė, kad visos organizacijos privalo tobulinti žinių vadybos procesus bei priemones, atsižvelgdamos į savo šalies gamtinius, ekonominius, socialinius skirtumus, kad šie kuo efektyviau prisidėtų prie darnaus vystymosi organizacijos viduje, šalyje ir pasaulyje įgyvendinimo. / The work describes the standpoint of sustainable development upheld by knowledge management, ephasizing that implemetation of sustainable development regulations at the global level needs to be started from local changes which fortune depends on the ability to use one of the most important local resources – knowledge, because the engine of the most processes in the knowledge society is an educated and competent individual. The problem-oriented analysis of sustainable development and knowledge management structures the concept of sustainable development that aims for sustainable development in the global, regional and organizational context through extended knowledge management conception. The content analysis of Lithuanian executive‘s documents reveals that, aiming for the sustainable development of knowledge society, country‘s education policy has to be oriented not only to social welfare and economical competitiveness, but also to the importance of ecological education. The research of sustainable development through knowledge management in the organizations in three different countries signifies that all organizations must improve their knowledge management processes and means in regard to their national natural, economical, social differences so that they would contribute to the implementation of sustainable development in the organization, the country and the world.

Po industrializacijos periodo buvo pastebėtas vis didėjantis neigiamas poveikis aplinkai, kuris nebuvo kiekybiškai apskaičiuojamas ir įtraukiamas į ekonomines sąskaitas. Aplinka ir ekonomika yra glaudžiai susijusios. Aplinka turi ekonominę vertę, kuri yra itin svarbi ir reikšminga visai ekonomikai, gamintojams ir vartotojams. Tik prieš šimtmetį pradėtas analizuoti ekonominės veiklos neigiamas poveikis aplinkai, kurį būtina valdyti, įtraukti į ekonominius skaičiavimus ir kaip galima labiau minimizuoti. Šio darbo tikslas - atlikti dviejų ekologinę mokesčių reformą įgyvendinusių šalių lyginamąją analizę ir pateikti rekomendacijas Lietuvai dėl galimos ekologinių mokesčių reformos įgyvendinimo plėtros. Pirmoje darbo dalyje analizuojama ekologinių mokesčių koncepcija: jų atsiradimo priežastys, tikslai, privalumai ir trūkumai, taip pat įtaka darniam šalies vystymuisi. Antroje dalyje apžvelgiamos ekologinių mokesčių reformos Švedijoje ir Vokietijoje, taip pat aprašomas šių reformų palyginimo bei Lietuvos esamos situacijos analizės šioje srityje metodologinis pagrindimas. Paskutinėje darbo dalyje atlikta lyginamoji reformų Švedijoje ir Vokietijoje rezultatų analizė įtraukiant ir Lietuvos aplinkos situacijos bei mokesčių vertinimą, taip pat pateikiamos rekomendacijos aplinkos mokesčių reformos plėtrai Lietuvoje. / Following industrialization, negative environmental impact, which previously had not been evaluated quantatively and was not included in economic accounts, was taken into account. Economics and the environment are closely related disciplines. The environment has economical value which is very relevant to the whole economy, producers and consumers. Only a century ago negative economic impact on the environment began to be analyzed and included in calculations with the aim of minimizing environmental impact as much as possible. The aim of this work is to undertake a comparable analysis of two countries which have already carried out eco-tax reform, and to propose recommendations about eco-tax reform introduction and development in Lithuania. The first part of this work examines the concept of eco-taxes: their causes, goals, strengths and weaknesses, as well as their impact on sustainable development. The second part is an overview of eco-tax reform in Sweden and Germany, and description of methodology of comparable analysis of eco-tax reform in Sweden and Germany, and of estimation of the tax situation in Lithuania. The last part includes comparable analysis of those 2 countries and Lithuania, as well it finishes with recommendations for eco-tax reform‘s possible results in Lithuania.

Šiame magistro darbe, remiantis teoriniais darnaus vystymosi pagrindais, buvo analizuojamas ir vertinamas pastarųjų devynių metų Lietuvos socialinis - ekonominis augimas ir nuosmukis bei aplinkos būklės kitimas pagal darnaus vystymosi koncepciją, aptariant ir išanalizuojant situaciją apibūdinančius darnaus vystymosi rodiklius. Buvo apžvelgti darnaus vystymosi teoriniai aspektai, išanalizuoti bei palyginti pagrindiniai Lietuvos ekonominiai, socialiniai ir aplinkos būklės rodikliai Europos Sąjungos bei Baltijos šalių kontekste. Atlikti metodologiniai darnaus vystymosi rodiklio skaičiavimai, įvertintos Lietuvos ekonominio socialinio ir aplinkos būklės darnumo tendencijos ir šių sričių tarpusavio sąveika, o taip pat patvirtinta iškelta hipotezė, kad tradicinių ekonominės - socialinės plėtros rodiklių nepakanka matuoti šalies ekonominį – socialinį darnumą. / In this master's thesis, based on a theoretical basis for sustainable development, has been analyzed and evaluated last nine years Lithuania’s social economic growth and recession and changes in environmental sustainability, discussing and analyzing the situation characterizing the sustainable development indicators. In this work was reviewed the theoretical aspects of sustainable development, analyzed and compared the main Lithuania's economic, social and environmental indicators in the European Union and the Baltic countries context. By calculating methodological sustainable development indicator’s, evaluated Lithuania’s economic, social and environmental sustainability trends and confirmed the hypothesis of this work – that traditional development indicators is not enough to measure countries economic – social sustainability.

Research object – the management of private forest. Research aim – to determine the type of decision-making and factors, affecting the decision–making in private forest estate. Objectives: 1. To determine the conception of private forest management and sustainable development, to describe the process of private forestry and to traverse the theory of decision–making. 2. To examine and traverse the management of private forestry in Lithuania. 3. To describe the characteristic’s of private forest owner and his private forest estate, the decisions of private forest owners’. 4. To prepare a model of decision–making in private forestry in order to support sustainable development of the country. Research methods – scientific literature analysis and synthesis, questionnaire, induction and deduction, dispersive analysis, comparative analysis, methods of logical thinking, graphic modeling, and other methods. While studying Lithuanian and other countries authors’ scientific works, periodical literature about management of decision-making, there are examine, traverse and describe the type and factors affecting of decision-making in private forest estate.

Magistro darbe analizuojami socialinio kapitalo elementai ir jų raiška Lietuvos kredito unijose. Tinklai, pasitikėjimas ir normos, kaip ir tinklų veikėjų dalyvavimas yra neatsiejama kasdieninės Lietuvos kredito unijų veiklos dalis, tačiau šie elementai ir jų įtaka kredito unijoms nebuvo analizuota socialinio kapitalo plotmėje. Lietuvos kredito unijos savo veiklą pradėjo 1994-1995 metais, tačiau jų rinkos dalis bankiniame sektoriuje yra labai menka ir sudaro 0,97% aktyvų rinkos. Vienok, Lietuvos kredito unijų tinklas yra antras pagal dydį šalyje, jungiantis 67 kredito unijas ir 104 nutolusias kasas bei vienijantis beveik 95000 narių. Tokiu būdu yra svarbu analizuoti socialinio kapitalo teikiamas naudas, kuriomis gali pasinaudoti kredito unijos ir jų nariai tam, kad galėtų didinti tinklo eksploataciją ir narystę. Darbo tikslas – išsiaiškinti pagrindinius socialinio kapitalo elementus Lietuvos kredito unijose ir kaip socialinio kapitalo raiška gali prisidėti prie darnaus kredito unijų vystymosi bei palyginti dabartinę socialinio kapitalo raišką su išvystytų šalių kredito unijų judėjimais Airijoje, Lenkijoje ir Italijoje. Tyrimo hipotezė - Lietuvos kredito unijose socialinio kapitalo raiška yra silpnesnė nei Vakarų Europos šalių kredito unijų tinkluose. Tam, kad patvirtinti ar paneigti hipotezę, nuo 2009 m. kovo iki 2009 gegužės buvo atliekama Lietuvos kredito unijų vadovų ir Lietuvos centrinės kredito unijos vadovybės apklausa bei interviu. Pagrindiniai empirinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The master graduation paper analyses social capital elements and their expression within Lithuanian credit unions. Networks, trust and norms as well as participation are ultimate parts of everyday Lithuanian credit unions' corporate life however it has never been analysed in terms of social capital and its impact to activities of credit unions. Credit unions in Lithuanian started their operations in 1994-1995, however the share in Lithuania banking sector is very low 0,97% of the banking industry assets market. However in terms of network outlets credit unions are the second largest financial network in Lithuania having 67 credit unions, 104 branches and nearly 95000 members. Therefore it is vital to analyse the benefits of social capital it may provide to credit unions and their members and to further increase the network usage and membership. The purpose of the graduation paper is to find out what are key elements of social capital in Lithuania credit unions and how social capital may influence sustainable development of credit unions in Lithuania and to compare its current expression with the developed credit unions' movements in Ireland, Poland and Italy. The hypothesis of the research: the social capital expression in Lithuanian credit unions is weaker than in European credit unions networks. In order to approve or reject the hypothesis, empirical research was carried out from March, 2009 till May 2009 with the management of Lithuanian credit unions that are members of... [to full text]

Darbe yra analizuojama Lietuvos demografinė situacija ir kokią įtaką tai daro darnaus vystymosi politikos įgyvendinimui šalyje. Autorius prieina prie išvados, kad yra daug įvairių priežasčių, kodėl Lietuvoje įsivyravo nepalanki demografinė padėtis. Tačiau darnaus vystymosi požiūriu, spręsti problemą ar bent minimizuoti jos neigiamas pasekmes valstybei turi tapti svarbiausiu prioritetu. Šiuo požiūriu valstybė turi prisiimti visą atsakomybę dėl situacijos gerinimo ir vengti dėl padėties kaltinti visuomenės elgesį, kuris neatitinka darnaus vystymosi reikalavimų. Tokia pozicija negali duoti teigiamų rezultatų ir negali būti neveiklumo pateisinimas. Pripažindamas valstybės pagrindinį vaidmenį įgyvendinant darnaus vystymosi koncepcijos reikalavimus, autorius pastebi, kad tradicinis, teisinis-administracinis viešosios valdžios organizavimo modelis sukelia kliūčių sudaro labai daug kliūčių priimant adekvačius strateginius sprendimus ir juos įgyvendinant. Todėl siūloma įvesti keletą naujų viešojo valdymo procedūrų, kurios leistų tas kliūtis įveikti; tuo pačiu vengti keisti institucinę struktūrą, nes tokios reformos yra politiškai sudėtingos ir nepraktiškos. Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos Visuomenės sveikatos skyriaus analizė paremia teiginius, kad dabartinės politinės priemonės nesudaro prielaidų įveikti demografinį iššūkį. / The paper is analyzing the demographical situation in Lithuania and what does it mean to the implementation of the sustainable development policies in the country. The author reaches the conclusion that there is a variety of reasons why the demographic situation in the country is complicated and hard to manage. Yet, solving the problem or at least minimizing the negative consequences of the ongoing depopulation is an absolute priority from the perspectives of sustainable development. In this respect the state must take all the responsibility for the situation as blaming the society for not behaving in a sustainable way is no excuse for inaction, neither is such a stance productive. In recognizing the central role of the state in the paradigm of sustainable development the author suggests that the traditional legal-administrative system of public governance acts as an impediment to reach adequate strategic decisions and later implement them. It is therefore suggested to introduce a different set of procedures to remedy the situation; however the institutional structure should be left intact, because such reforms are politically complicated and impractical. The analysis of the chapter of Public health of the Lithuanian National strategy for sustainable development supports the claims that current policies do not meet the countries demographical challenge.

Darnus vystymasis tai vystymasis, kurio metu yra tarpusavyje derinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai, siekiant patenkinti dabarties kartos poreikius, tuo pačiu nepabloginant gyvenimo sąlygų ateities kartoms. ES struktūrinių fondų programų poveikio vertinimas laikomas svarbia sudėtine sprendimų priėmimo proceso dalimi bei naudojamas ES finansuojamoms programoms ir jų valdymui tobulinti, struktūrinės pagalbos veiksmingumui didinti. Šiame magistriniame baigiamajame darbe yra vykdomas paskesnysis (ex-post) vertinimas, kuris apima lėšų naudojimo, paramos veiksmingumo, jos poveikio įvertinimą ir pateikia išvadas dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos. Darbo tikslas – įvertinti, 2004-2006 metų ES struktūrinės paramos poveikį darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimui Lietuvoje. Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš keturių dalių: Pirmoje dalyje apibrėžiama darnaus vystymosi politikos formavimo istorinė raida, pradedant pagrindinio darnaus vystymosi dokumento „Darbotvarkė 21“ formavimo apžvaga, baigiant Lietuvos Nacionaline Darnaus Vystymosi strategija. Antroje – nagrinėjamas darnaus vystymosi aprėptis, ES struktūrinės paramos Lietuvos strateginiame dokumente, 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente. Trečioje - įvertintas Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento darnaus vystymosi horizontaliojo prioriteto įgyvendinimas. Ketvirtoje – įvertos darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo prielaidas įgyvendinant 2007 – 2013 m. ES... [toliau žr. visą tekstą] / Sustainable development is a development Sustainable development implies economic growth together with the protection of environmental quality, each reinforcing the other and in the same time is a development that meets the needs of the present without compromising the ability of future generations to meet their own needs. Assessment of EU structural funds impacts is considering as important constituent part for decision-making process and is used for to improve management and efficiency of EU structural programmes. In the present final master thesis is implementing ex-post assessment which includes assessment of financial efficiency, support efficiency and its impact assessment including provision conclusions concerning economical and coherent policies. The aim of the theses – assess impact of EU structural support to implementation sustainable development of period 2004-2006. The final master theses consist of fourth parts: In the first part define sustainable development policy development history, starting from the main sustainable development document “Agenda 21” and finishing with Lithuanian National Sustainable development strategy. In the second part the content of sustainable development in Single Programming Document (SPD) 2004–2006 is assessed. In the third part is assessed an implementation of sustainable development during 2004–2006 programming period. In the fourth is provided conclusions for preparation to implement sustainable development during 2007 – 2013... [to full text]

Tūkstantmečio vystymosi tikslai tai viso pasaulio valstybių indėlis, sprendžiant visuotines problemas ir užtikrinant kiekvienos šalies gyventojų gyvenimo sąlygas atsižvelgiant į aplinkos tausojimą bei darnaus vystymosi užtikrinimą. Šio darbo tikslas ir yra išanalizuoti bei įvertinti aplinkosauginių Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą Lietuvoje 1990-2008 metų laikotarpius. Siekiant įvertinti gyventojų nuostatas bei požiūrį Tūkstantmečio vystymosi tikslų atžvilgiu, buvo atliekama gyventojų apklausa, sudaryto klausimyno pagalba. Kiekvienos valstybės padėtį, įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus nusako numatytų rodiklių įgyvendinimo lygis. Lietuvoje, siekiant užtikrinti darnią aplinkos apsaugą yra stebimi šie rodikliai: miškingos ir saugomų teritorijų dalis, biologinės įvairovės ir rūšių, kurioms gresia išnykimas išsaugojimas, anglies dioksido dujų ir ozono pirmtakų emisija bei bendras vandens išteklių suvartojimas šalyje. Atskaitos taškas, nuo kada stebimas rodiklių kitimas yra 1990 metai, o numatyti tikslai turi būti pasiekti, pagal Tūkstantmečio deklaraciją, iki 2015 metų. Vykdant gyventojų apklausą buvo nustatyta, jog didžioji dauguma, 74 % apklaustųjų, nėra girdėję apie Tūkstantmečio vystymosi tikslus. 26 % respondentų, kurie žino, apie šiuos pasaulinius tikslus yra įgiję universitetinį išsilavinimą (67 %). Atliekant rangavimą, gyventojų nuomone svarbiausi Tūkstantmečio vystymosi tikslai yra skurdo ir bado panaikinimas pasaulyje, vaikų mirtingumo mažinimas... [toliau žr. visą tekstą] / Millennium development goals – all world countries input in solving universal problems and assuring living conditions for every country‘s citizens, also considering environment and sustainable development aspects. The aim of this work is to analyse and evaluate the implementation of environmental Millennium development goals in Lithuania during 1990-2008. In order to evaluate people attitudes in regard to Millennium development goals, population survey was conducted, with the help of questionnaire. Implementation level of foreseen indicators indicates every country’s progress in implementing Millennium development goals. In Lithuania, pursuing to assure sustainable environment protection, such indicators are observed: parts of forested and protected territories, protection of biological diversity and species, which are at risk of extinction, emission of carbon dioxide and ozone prosecutors and general water consumption in the country. Year 1990 is a starting point. According to Millennium declaration, the intended aims must be reached up to 2015. Survey reveals that the majority – 74 % of respondents have not heard about Millennium development goals. 26 % of respondents, who are aware of those global aims, hold a university degree (67 %). In citizens’ opinion, most important Millennium development goals are elimination of poverty and hunger in the world, reducing of children’s death-rate and assurance of friendly environment. These aims were named as very important by... [to full text]