Darbe analizuojami asmenų, augusių globos namuose, adaptacijos visuomenėje sunkumai taip pat socializacijos visuomenėje tyrimas. Moksline problema: asmenų užaugusių globos namuose socializacija visuomenėje ir integracija į darbo rinką. Darbo tikslas – išanalizuoti asmenų, užaugusių globos namuose, pasirengimo savarankiškam gyvenimui ugdymo galimybes ir ypatumus. / The paper analyzes those grown in kome care, adaptations topoblems in society, also socialization in society as well as research. Scientific problem: people grew up in home care socializatien in society and integration inti the labor market.The aim –to analyze the people who grew up in foster homes, pre-self educational opportunities and life characteristics.

Šio darbo tikslas - ištirti vaikų globos namuose užaugusių jaunuolių pasirengimo savarankiškam gyvenimui ypatumus. Magistrinio darbo autorė teorinėje dalyje pristatė žymių pedagogų ir psichologų darbų idėjas apie šeimos įtaką vaiko socializacijos raidai ir peržvelgė Lietuvoje atliktus tyrimus vaikų socialinės globos srityje. Teorinėje dalyje palyginta užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Australijos, JAV) ir Lietuvos įstatyminė bazė bei praktinė patirtis, išleidžiant vaikų globos namuose užaugusius vaikus į savarankišką gyvenimą. Darbe akcentuojama, kad pats globos steigimo faktas ir vaiko patalpinimas į globos įstaigą yra didžiausias rizikos veiksnys šiam vaikui sėkmingai integruotis į visuomenę, kuris pasireiškia per ugdymo metodikos bei aplinkos globos namuose ypatumus, emocinę globotinių būseną. Kokybinio tyrimo bei interviu rezultatai ir jų analizė iš dalies patvirtino hipotezę, kad vaikų globos namuose užaugę jaunuoliai, sunkiau adaptuojasi visuomenėje. Nesaugumas, neaiški ateitis, užgriuvę buitiniai rūpesčiai, per aukštas ar per žemas savęs vertinimas – veiksniai, lemiantys tų jaunuolių sunkesnę savarankiško gyvenimo pradžią. Magistrinio darbo išvadose autorė pažymėjo, kad Lietuvoje nėra pakankamai išplėtota specializuotų pagalbos ir paramos paslaugų sistema jaunuoliams, kurie pradeda savarankišką gyvenimą, trūksta bendruomeninių paslaugų šiai vienai iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Taip pat pažymėta, kad globos įstaiga negali sudaryti tokių ugdymo sąlygų... [toliau žr. visą tekstą] / The present paper attempts to investigate to what extend children grown up in children’s houses are prepared for the time when they will no longer be looked after. In the theoretical part of her research the author gives a brief overview of several studies made by famous educators and psychologists that examine how family environment influences children’s social development. In addition to this, the author presents Lithuanian studies in the field of children social care research. The first sections are addressed to comparison of foreign (Great Britain, Ireland, the USA) and Lithuanian legislation systems and current practices, which are used to support young people when they leave children’s houses and start new independent lives. The author emphasizes that the main risk factors for having difficulties in successful integration into the society start with the housing children into orphanages and abandoned children houses, where living environment, educational methods and emotional conditions are specific. The hypothesis that young people grown up in orphanages and abandoned children’s houses have difficulties in adaptation in the society has partially been proved by the quality research, the results of the interview and their analysis. The main factors, which influence the difficulties for young people to start an independent life, are insecurity, worries regarding the present daily life problems and the future, and too low or too high self-esteem. Drawing conclusions the... [to full text]

It is very significant to investigate the self-esteem in the young age. Loss of parents or living apart from them, lack of care of the child, lack or absence of close emotional relationship are one of the most important factors traumatizing children, preventing them from feeling self-importance, diminishing their self-evaluation and determining distrust towards themselves and others. The study analyses factors of self-esteem, academic achievements and interpersonal factors. Poor environments and previous limited experience, lack of love, life apart from parents and negative influence of classmates of children from residential care and children living in families. The purpose of this study is to find out peculiarities and differences of self-esteem and academic achievement of children from residential care and children living in full families. The connection between self-esteem and interpersonal factors is also analyzed. 200 children, from the residential home (N=100) and from families (N=100), among 118 girls and 82 boys participated in the research. Self-esteem was measured by the Harvey differential type scale in three difference factors. Interpersonal relationship was measured by sociological research. The investigation showed that children from residential care evaluated themselves as highly as children living in families. But children from residential care have more problems with teachers, theist self evaluate having no good qualities, anything to be proud of, in most of... [to full text]

Das Verständnis der Nächstenliebe, wie sie im Neuen Testament entfaltet wird, hatte seit jeher größten Einfluss auf die konkrete Umsetzung der Inhalte christlich-sozialer Bewegungen. Sie wird begründet als eine christliche Pflicht, Berufung und Verehrung Gottes. Die Gesellschaft des 19. Jahrhundert nahm die Verbreitung der Ideen von planmäßiger Arbeit geistig und physisch behinderter Menschen, mit Verkündigung des Evangeliums und unter Ausdruck der Hilfe in christlicher Liebe (Innere Mission), also im heutigen Sinne sozialer Tätigkeiten, als Zuständigkeitsbereich religiöser Organisationen wahr. Die sozialen Prinzipien der christlichen Kirchen, die in theologisch begründeten Werten, theologisch-humanitären Motivationen und zielgerichteter Orientierung verwurzelt sind, konnten ob ihrer Normativität auch in staatlichen Institutionen angewandt werden. Ein an geistigen Werten orientiertes Management hat über die Effektivität der christlichen sozialen Organisationen entschieden. Die wichtigste Funktion eines Sozialverbandes besteht im Aufbau einer Verbindung zwischen dem Menschen, der sich in einer schwierigen Situation befindet, und den ihn umgebenden gesellschaftlichen Strukturen. Die religiösen Gemeinschaften in Litauen führen oft auch ohne als regelrechte soziale Dienste institutionalisiert worden zu sein, soziale Tätigkeiten als Teil anders gewichteter Programme durch. Noch bis zum Zweiten Weltkrieg hatten unterschiedliche gesellschaftliche und religiöse Organisationen sehr... [to full text]

Žmogaus mentalitetas turi labai didelės įtakos jo gyvenime. Viena iš bendrojo mentaliteto analizės formų yra jo geografinio mentaliteto, apimančio suvokimą ir žinias apie jo aplinką, šalį ir visą pasaulį, analizė. Kadangi kiekvienas žmogus gauna nemažai geografinių žinių dar mokykloje, geografinis mentalitetas gana gerai atspindi jo išsilavinimą ir intelektą. Šiuo metu yra iškilusi problema – vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose, skaičiaus augimas. Todėl yra labai svarbu suvokti, ar normalios šeimos trūkumas daro įtaką šių vaikų išsilavinimui bei mentalitetui. Todėl šiame darbe buvo atliktas unikalus, vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose, geografinio mentaliteto tyrimas. Be to, tyrimo pilnavertiškumo užtikrinimui, tyrimas buvo atliktas ir keliose bendrojo lavinimo mokyklose. Vilniuje yra penki vaikų globos namai, kuriuose gyvenantys vaikai dažniausiai eina į bendrojo lavinimo mokyklas. Tačiau yra labai svarbu suprasti, ar vaiko mentalitetui įtakos turi tik gaunamas išsilavinimas, ar ir gyvenamoji aplinka. Todėl tyrime buvo apklausti 188 vaikai. Po 94 vaikus iš mokykl��� ir vaikų globos namų. Iš jų 91 berniukas ir 97 mergaitės. Jiems buvo pateikta anoniminė anketa su 15 klausimų, po 5 klausimus iš Europos, Lietuvos ir Pasaulio regionų. Anketoje buvo trijų tipų klausimai: paprasto, „Turėk savyje žemėlapį“ ir žemėlapinio tipo klausimai. Anketos pagalba siekta kuo geriau atskleisti vaikų geografinį išprusimą ir mentalitetą. Atlikus tyrimą ir įvertinus jo rezultatus... [toliau žr. visą tekstą] / Human mentality has a great influence to everyone‘s life. One of the mentality analyzis form is geografic mentality analyzis, which covers the understanding and knowledge about human‘s enviroment, country and the whole world. Because of the fact that every person gets quite enough geografical knowledge at school, the geografical mentality quite well shows person‘s education and intellect. Now all the society faces one huge problem – the amount of children living in foster home is growing very rapidly. That is why, it is very important to understant, if absence of normal family influences the education and mentality of these children. So in this work the unique research about geografic mentality of children living in foster home has been done. In order of full research, it has also been made in several secondary schools. There are five foster home for children in Vilnius, where live children, who go to normal secondary schools. But it is very important to understand, if the mentality of every child is influenced only by his education, or also by living enviroment. So, in the research participated 188 children, of whom 94 were from foster home and the same number from normal schools. 91 of them were boys and 97 girls. They got an anonymus questionare with 15 questions, of which 5 were from Europe, Lithuania and World regions. By the help of the questionare, is was a goal to find out the children knowledge about different parts of the geography. After the research and its... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas buvo išsiaiškinti vaikų globos namuose gyvenančių vaikų su normaliu ir sutrikusiu intelektu, vaikų globos namų bendruomenės požiūrį į agresyvų elgesį, jo priežastis bei raiškos ypatumus, išnagrinėti kaip ir kodėl pasireiškia agresija tarp minėtų grupių. Buvo iškeltos Hipotezės:1. Egzistuoja agresijos suvokimo skirtumai: tarp sutrikusio ir normalaus intelekto vaikų gyvenančių globos namuose, jų bendraklasių, juos ugdančių auklėtojų bei mokykloje dirbančių mokytojų .2. Dauguma vaikų globos namų ugdytinių mokosi pagal specialiąsias ugdymo programas, o tai sąlygoja jų žemesnį socialinį statusą, todėl jie jaučiasi lengviau pažeidžiamais ir daug platesnes elgesio apraiškas jų atžvilgiu vadina agresyviomis. 3.Pradinėje ir pagrindinėje mokyklose vaikai iš vaikų globos namų patiria agresiją iš savo bendramokslių, ypač vyresnių moksleivių. 4. Patirdami agresiją mokyklose, vaikų globos namų ugdytiniai tampa patys agresyvesni ir pradeda agresyviai elgtis su kitais vaikais iš globos namų, o ypač jų agresyvumas pasireiškia sutrikusio intelekto vaikų atžvilgiu. Šiame darbe apžvelgiama specialiojo ir integruoto ugdymo sistema ir raida. Pateiktos socialinės-psichologinės mokykloje besimokančių specialiųjų poreikių ir vaikų globos namuose gyvenančių vaikų charakteristikos, .Taip pat apžvelgta Vaikų globos namų sistema ir istorinė raida. Apžvelgiamos kelios svarbios agresijos kilmę aiškinančios teorijos. Išsiaiškinti ir konkretizuoti veiksniai, agresyvumo raiškos... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this Master’s work was to ascertain attitude of children with mental disability and normal mentality who live in children foster houses, children foster house community’s attitude towards aggressive behavior, its reasons and expression peculiarities, to explore how and why the aggression is expressed between those groups. There were hypothesized some hypothesis: 1. There are some aggression perception differences: between children with mental disability and normal mentality living in children foster houses, their classmates, their housemothers and their school teachers. 2. Most children from children foster houses study under the special education program and this situation leads to lower social status. Consequently, they feel more vulnerable and the wider expression behavior towards them is often called aggression. 3. At Basic and Primary schools children from children foster houses often sustain the aggression from their classmates, especially, from older pupils. 4. To feel aggression at school children from children foster houses became more aggressive with other children in a foster house and, especially, with children having mental disabilities. In this Master’s work there was discussed the special and integrated education development and some special education laws were mentioned too. There were also given the social-psychological character references of children living in children foster houses, the system of the foster house, its... [to full text]

Vaikai dėl įvairių priežasčių, netekę tėvų globos patenka į globos įstaigas, patirdami prieštaringus išgyvenimus, net nesąmoningai reiškia protestą, elgiasi negatyviai. Problemiško, nekontroliuojamo elgesio globos namų auklėtinius šių įstaigų darbuotojai nukreipia į socializacijos centrus. Vaikai, keliaujantys iš vienos institucijos į kitą, tampa tarsi institucinės aukos. Štai toks asmuo, praėjęs kelias skirtingo griežtumo globos institucijas, subręsta ir patenka į suaugusiųjų pasaulį. Jų gyvenimo scenarijus kuriamas ant sutrikdytos (iškreiptos) socializacijos pamato jau nuo ankstyvos vaikystės. Per patirtį įgyta programa nematomai veikia žmogaus gyvenime nepriklausomai nuo pasipriešinimo ir laisvo pasirinkimo. Korekcijos proceso veiksniai galėtų pakreipti buvusių globos namų ir socializacijos centrų auklėtinių gyvenimo scenarijų. Tai įtakotų jų nuostatas savo ir aplinkinių atžvilgiu, kurios susijusios su veiklos perspektyvomis, gyvenimo kokybe bei sėkminga integracija visuomenėje. / The children who have lost their parents due to some reasons get to foster homes. Having gone through different contradictory negative emotions there, they, sometimes even subconsciously, express their protest behaving badly. The children who are uncontrollable and break behavioral norms are directed to socialization centres by social workers. These children who move from one such an organization to another are practically becoming victims of these social institutions. At last, after being in these organizations that can rather differ in their limits of freedom, such a person grows up and becomes an adult. Life scenario of these young people is created on a destorted social basement since their early childhood. The acquired life programme invisibly influences a person’s life through his/her experience independently on any kind of struggle or a free choice. Some activities that correct this process can seriously change life scenario of former students of foster homes and socialization centres. In such a way we can influence their previous perception of themselves and the surrounding world in order to change it because this perseption is directly connected with work with a different perspective, life quality and successful integration in the society.

Tikėtina, jog dauguma globos įstaigose gyvenančių paauglių yra išgyvenę įvairių skausmingų patyrimų: smurtą, nepriežiūrą vaikystėje, patekimą į globos namus, kuris pažeidžia santykius su svarbiausiais žmonėmis ir atskiria nuo įprastos aplinkos. Neigiamas patyrimas vaikystėje apsunkina asmenybės raidą, formuoja savęs ir pasaulio suvokimą, gali neigiamai paveikti atmintį bei patyrimo integracijos procesus. Šiuo tyrimu siekiama kokybiškai patyrinėti globos namuose gyvenančių paauglių autobiografinius pasakojimus ir paanalizuoti, kaip gyvenimo istorijos struktūroje atsispindi patyrimo integracijos procesai, kokius patyrimo aspektus išryškina gyvenimo istorijose vyraujančios temos, kokį savęs vaizdą kuria globos namuose gyvenantys paaugliai pasakodami savo gyvenimo istorijas. Tyrime dalyvavo 8 globos namuose gyvenantys paaugliai (5 merginos ir 3 vaikinai), kurių amžius 16–18 m. Tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu, kurį sudaro 2 dalys (Wengraf, 2004): 1) tyrėja užduoda vienintelį klausimą/skatinimą papasakoti savo gyvenimo istoriją, visus įvykius ir patyrimus, kurie buvo svarbūs tyrimo dalyviui. Kol jis/ji pasakoja savo gyvenimo istoriją, tyrėja neužduoda jokių klausimų, neįsiterpia į dalyvio pasakojimą; 2) tyrėja užduoda klausimus tyrimo dalyviui tik tomis temomis, kurias tyrimo dalyvis pamini pirmosios pokalbio dalies metu. Atlikta kokybinė gautų tekstų analizė. Tyrimas parodė, jog tyrime dalyvavusių paauglių gyvenimo istorijų struktūra skiriasi: vieni pasakoja rišlios... [toliau žr. visą tekstą] / Most adolescents living in institutional foster care probably were subject to various severe experiences: violence and/or neglect in childhood, as well as placement in the care system that impinge their relationships with significant people and withdraw them from familiar surroundings. Negative experiences in childhood can affect personality development and the formation of concepts of self and the world, can have negative influence on memory and the integration of life experiences. The purpose of this research was to explore autobiographical narratives of adolescents living in foster home and to study how the structure of the life story reflects the integration of various life experiences, what aspects of experience are highlighted by the themes that emerge from autobiographical narratives and what conception of self do adolescent living in foster home present in their life stories. 8 adolescents (3 male, 5 female) living in foster home, aged 16–18, participated in the research. Semi-structured interview composed of two sessions (Wengraf, 2004) was performed: 1) interviewer asked single initial question to elicit autobiographical narrative (to tell the life story, all the events and experiences witch were important to interviewee) and indicated that there would not be any interruptions or questions; 2) interviewer asked for elaboration on topics that had been raised in the first session. Qualitative analysis of interview transcripts was done. Results show that the structure... [to full text]

Darbo objektas – delinkventinio elgesio paauglių resocializacija specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose. Darbo tikslas – atlikti nepilnamečių socializacijos veiksnių, resocializacijos sampratos ir jos sistemos, resocializacijos priemonių, taikomų specialiuose vaikų auklėjimo namuose, ypatumų analizę, taip pat ištirti specialiuose vaikų auklėjimo namuose gyvenančių nepilnamečių nuomonę ir požiūrį į taikomas resocializacijos priemones. Darbo uždaviniai – pateikti mokslo literatūros analizę nepilnamečio delinkventinio elgesio sampratos turinio, socialinių veiksnių reikšmės nepilnamečių socializacijos procesui, delinkventinio elgesio nepilnamečių resocializacijos sampratos ir jos sistemos Lietuvoje, taip pat resocializacijos priemonių, taikomų specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose, ypatumų klausimais; ištirti Veliučionių ir Vilniaus specialiuosiuose auklėjimo ir globos namuose esančių nepilnamečių nuomonę ir požiūrį į taikomas resocializacijos priemones, taip pat palyginti berniukų ir mergaičių požiūrį į taikomas resocializacijos priemones. Empirinio tyrimo metodika. Tyrimo duomenys buvo renkami pateikiant tiriamiesiems darbo autorės sudarytą pusiau uždaro tipo anketą. Anketos pagrindiniai klausimai buvo orientuoti į paauglių, esančių specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, mokymąsi, laisvalaikį, santykius su šeimos nariais, konfliktų sprendimo būdus, elgesio vertinimą. Tyrime vadovautasi konfidencialumo ir laisvanoriškumo principais. Duomenys apdoroti... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the resocialization of teenagers with delinquent behavior in home of special care and education. The purpose of the work is to analyse the socialization factors of teenagers, socialization conception, and system measures and peculiarities of the resocialization process in the home of special care and education. In addition, to analyse the teenagers‘ opinion of the resocialization measures aplicable in the home of special care and education. The tasks of the work are to present the analysis of scientific literature which is related to particular dissection of the teenagers with delinquent behaviour and describes the basic conception of deliquent juvenile behaviour, the impact of social factors on the process of juvenile socialization, the conception of teenagers‘ with deliquent behaviour resocialization and its system functioning in Lithuania, also, to present the measures of resocialization that are taken in the home of special care and education; secondly, to inquire the opinion of the teenagers who live in the home of social care and education of the resocialization measures and compare the differences of the opinion between girls and boys living in the home of social care and education. The research data was gathered by providing respondents with a questionnaire that was prepared by the author and was of a semi-closed type. The questions given to the teenagers of the home of social and education were oriented towards studying, leisure time... [to full text]

Šio darbo tikslas - išanalizuoti valstybinių globos įstaigų veiklos gerinimo galimybes, teikiant paslaugas žmonėms su psichine negalia, socialinių paslaugų plėtros kryptis ir jų prioritetus. Pasirinkta tema nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymai, poįstatyminiai ir kiti teisės aktai. Analizuojami LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamento pateikti duomenys. Šia tema analizuojami specializuoti literatūros šaltiniai. Darbe pateikta užsienio šalių patirtis teikiant socialines paslaugas asmenims su psichine ir proto negalia stacionariose globos įstaigose. Rašant šį darbą daugiau dėmesio buvo skirta vienai stacionariai globos įstaigai – Prūdiškių pensionatui. Tai yra valstybinė socialinės globos įstaiga, skirta gyventi suaugusiems žmonėms, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis ir turintiems intelekto sutrikimų, kuriems būtina priežiūra, slauga ir medicininis aptarnavimas. Tyrimo tikslas – atskleisti valstybinių globos įstaigų, teikiant paslaugas asmenims su psichine negalia, veiklos gerinimo galimybes. Atlikta mokslinės literatūros analizė leido teoriškai apibendrinti socialinių paslaugų neįgaliems asmenims ypatumus, išskirti pagrindines socialinių paslaugų plėtojimo kryptis, išanalizuoti stacionarių globos įstaigų sistemą. Pristatoma globos įstaigos veiklos, teikiant paslaugas asmenims su psichine negalia, analizė. Atlikus anketinę pensionato darbuotojų ir gyventojų apklausą, pateikiamos... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper – to analyze the possibilities of improvement of foster home activity delivering services for people with mental disability, the directions of social development and their priorities. Regarding the chosen subject were analyzed laws and other legal acts of the Republic of the Lithuania. There were also analyzed the data submitted by the Ministry of Labour and Social Security of the Republic of Lithuania and by the Department of Social Institutions Care and Audit. Regarding this subject were analyzed specialized literary resources. The paper supplies the experience of foreign countries delivering social services for the people with mental disability in stationary foster homes. While writing the present paper more attention was paid attention to one stationary foster home – the foster home in Prudiskiai. This is the state social care institution designed to live for adults, with chronic mental illness, who need care, nursing and medical service. The purpose of research – to reveal the possibilities of improvement of foster homes’ activity delivering services for people with mental disability. The analysis of the scientific literature allowed to generalize theoretically the peculiarities of social services delivered for disabled people, to distinguish the main directions of development of social services, to analyze the system of stationary foster homes. There is supplied the analyze of foster home activity delivering services for people with mental... [to full text]