Švietimui kaip socialinei institucijai postmodernizme keliami uždaviniai, kurie sąlygoja esminius edukacinių procesų pokyčius. Ypatingas vaidmuo tenka mokyklos vadovui (Jucevičienė, 1996; Fullan, 1998; Kornør, Nordvik, 2004; R. H. Hofman, W. H. A. Hofman, Guldemond, 2001). Dažnas novatoriškas mokyklos vadovas stengiasi transformuoti mokyklos kultūrą (Želvys, 2003), o švietimo institucijos bendruomenė verčia jį prisitaikyti prie susiklosčiusių per dešimtmečius normų ir tradicijų (Žvirdauskas, 2006; Cibulskas, 2006; Katiliūtė, 2005; Sergiovanni, 2005). Moksliniai tyrimai atskleidė, kad mokyklos veiklos efektyvumas susijęs su švietimo subjektų – pedagogų ir ugdymo institucijos vadovų, ugdytinių ir jų tėvų / globėjų – bendravimo kultūra (Targamadzė, 2006; Hargreaves, 2000; Davies, Ellison, 2006). Atskleista, kad vadovavimas ugdymo institucijai sąlygoja mokyklos bendruomenės energiją, kai suprantama, jog organizacijos kaitą lemia ugdymo institucijoje puoselėjamos vertybės (Sergiovani, 2005), rūpinimasis asmenų tarpusavio santykiais (Kepalaitė, 2005; Kardelienė, Kardelis, 2006). Be to, nustatyta, kad vadovo nuostatos dėl elgesio su pavaldiniais (Šaparnis, 2002) ir pedagogų nuostatos dėl bendravimo organizacijoje (Fominienė, Kardelienė, Kardelis, 2006; Bagdonas, 2004; Engvik, 2006; Šaparnis, Šaparnienė, 2004; Meškinienė, Liniauskaitė, 2003) turi įtakos pedagoginio darbo rezultatams (Kepalaitė, 2005a; Rupšienė, Gustienė, 2005; Gailienė, Marozaitė, 2003), nes autoritarinis valdymas... [toliau žr. visą tekstą] / Education as social institution is evoked in the determination of changes of essential educational practice in the post-modern epoch. The key role is devoted to a director of the school (Fullan, 1993; Juceviciene, 1996; Kornør, Nordvik, 2004; R. H. Hofman, W. H. A. Hofman, Guldemond, 2001). A innovative school director frequently attempts to transform its culture (Zelvys, 2003), as well as community of educational institution makes the director to accomodate long lasting inhabited norms and traditions of such community (Zvirdauskas, 2006; Cibulskas, 2006; Katiliute, 2005; Sergiovanni, 2005). Some studies disclosed that the efficiency of school activities is related with the communication culture of subjects of education, namely educators and directors of educational institutions as well as pupils and their parents or foster-parents (Targamadze, 2006; Hargreaves, 2000; Davies, Ellison, 2006). It was acknowledged that the impact for results of educational work could be depended (Kepalaitė, 2005; Rupšienė, Gustienė, 2005; Gailienė, Marozaitė, 2003), on the director’s approach to subordinate personnel (Saparnis, 2002) and educators‘ attitudes to organization of communication within the institution (Fominiene, Kardeliene, Kardelis, 2006; Bagdonas, 2004; Engvik, 2006; Saparnis, Saparnienė, 2004; Meskinienė, Liniauskaite, 2003). It was recognized also that autocratic style management, the centralization of decision-making, psychological freeze (Grinceviciene, 2002; Juceviciene... [to full text]

Problema: Didžioji vaikų dalis, netekusių tėvų globos pirmiausia patenka ne į šeimynas, o į vaikų globos namus, kurie besąlygiškai laikomi veiksminga vaikų globos forma, nors vaikų globa organizuojama, atsižvelgiant į vaiko poreikius. Aktualumas:  Šiuolaikiniame pasaulyje visiems yra suprantama, kad vaikais reikia pasirūpinti pirmiausia, tačiau dauguma jų vis dar lieka labiausiai skriaudžiami ir pažeidžiami;  Daugėja vaikų, netekusių tėvų globos;  Vaikų globos įstaigos pilnos vaikų, todėl negali suteikti šiems vaikams tinkamos priežiūros bei pagalbos. Hipotezė: Globa šeimoje ir šeimynoje geriausiai atitinka vaiko poreikius ir labiausiai padeda vaikui socializuotis visuomenėje bei aktyviai dalyvauti greitai besikeičiančiuose kaitos procesuose. Darbo tikslas: Įvertinti vaiko globos šeimoje ir šeimynoje organizavimo privalumus, lyginant su vaikų globos namais. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti vaiko globos organizavimo raidą, skiriant ypatingą dėmesį vaikų globai šeimoje ir šeimynoje; 2. Aptarti Lietuvos Respublikos pagrindinius įstatymus, reglamentuojančius vaiko globos organizavimą; 3. Išanalizuoti respondentų nuomonę apie mūsų šalyje vykdomą vaiko globos organizavimą, taip pat sužinoti respondentų šeimyninio globos modelio vertinimą. Metodai:  Mokslinių darbų ir teisės aktų analizė;  Apklausa. Tyrimo objektas – šeimyninis globos modelis. 1. Vaiko globos organizavimas yra dinaminis procesas, kuris kiekvienais metais kinta, o tai skatina tobulinti vaiko globos... [toliau žr. visą tekstą] / Problem At present child care is organized according to their needs. However, a large majority of orphaned children are not placed in families, but in children’s homes. Importance It is universally established that children are still most vulnerable and wronged individuals. The number of children abandoned by parents is increasing. Institutions for children’s are too crowded to provide proper aid. Hypothesis Child care in the family and foster homes best meet children’s needs and teach them socialization skills. Aim Estimate the advantages of organizing child care in the family and foster families and compare them with children’s homes. Tasks: 1. To analyze the development of organizing child care with an emphasis on children’s care in the family and foster family. 2. To overview the laws of the Republic of Lithuania regulating organization of child care. 3. To analyze the respondents’ opinion of the organization of child care and to find out their evaluation of the foster family model. Methods • Analysis of scientific works and analysis of legal acts. • Interview. Object of investigation- foster family model. Conclusions: *Organizing child care is a dynamic process whose changes in the course of time contribute to its perfection; *The fundamental aim of child care is to secure his/her education and care in the environment beneficial to the promotion of his/her welfare and which would be similar to that of a natural family; *The shortage of guardians and their inadequate... [to full text]

The aim of this study was to investigate fall risk and predisposing factors for fall among the residents in long-term care institutions. Methods. Elderly care homes residents 48 men (mean ± SD, 78,6±7,0) and 101 women (mean ± SD, 81,6±6,4), all 149 residents, participated in the study. For investigation a questionnaire was used, which was made according literature and including following instruments: Environmental Falls Audit Tool – Individual, Falls Risk Assessment Tool and Risk Factor Checklist, Mini Mental State Examination. Results. The most frequently diseases among men and women were heart and vascular (89,6 % and 92,1 %) and eyes diseases (70,8 % and 75,2 %). Ambulatory aid was needed for a half of all residents (54,4 %); ambulatory aid, which respondents didn’t want to used were three times common for women than men (p=0,007). Most residents had low fall risk (72,5 %), but high fall risk was more common in women (14,9 %) than men group (4,2 %); there were no significant difference between groups. High fall risk significantly dominated among the residents older than 85 year in comparison with 65-74 and 75-84 year age groups. Residents who had lower education (p<0,001), were older (p=0,005) and took more medications (p=0,002) had higher fall risk scores evaluated by Fall Risk Assessment Tool. Residents who had such risk factors as unsafe mobility, over-reaches transfer, forgot gait aids, observed behavioural agitation, disorientation had more medium-high fall risk... [to full text]

The aim of this paper is to evaluate the socialization processes (social skills and self –sufficiency) of the children living in child care institutions. The main task was to evaluate the process of child care, examine the attitudes of the staff towards the socialization process of the institutionalized children and to give recommendation how this process should be improved. The emphasis was made on the evaluation of the living and educational conditions of children in the institutions and their influence on the socialization and growing maturity. It is essential when the living condition of a child has been changed and is not natural as the main environment is. First of all it applies to children living in social institutions where natural environment which family is does not exist. It means that it is crucial for the child to build such living conditions which should be child-friendly and to provide him with such care, communication and assistance which could lead him to become an individual and a full member of the society. About 250 children (115 boys and 135 girls from 14 to 18 yrs of age) lining in state and municipal institutions where questioned. The answers given by the children revealed that almost all of them who were interviewed didn’t feel comfortable. In most cases the child was going to ask support not from his mentor but from his/her friends, half of children questioned where not able to solve problems they were facing independently, about one third said... [to full text]

Darbe nagrinėjami asmens tapatumo ir tapatumo su šeima jausmo formavimosi ypatumai. Asmens tapatumas yra reikšmingas, nes jis nusako žmogaus vientisumą, įprasmina jo gyvenimo tikslus, padeda suvokti savo vietą pasaulyje, užtikrina buvimą pačiu savimi. Tyrimo tikslas - įvertinti vaikų namuose, savaitinėse grupėse ir pilnose šeimose augančių vaikų (5-7 m.) tapatumo su šeima jausmo formavimosi ypatumus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tapatumo su šeima jausmo formavimąsi lemia vaiko poreikis turėti tėvus. Nustatyta, kad tapatumo su šeima jausmui formuotis reikalingas emocinių ryšių suvokimas, kad „turiu kažką, ką galiu pavadinti šeima“. / The Paper analyses peculiarities of development personal identity and a feeling of person’s familial identity. Person’s identity has a great significance, because it describes personal integrity, gives sense to purposes in life, helps to perceive a place in the World and ensures your being yourself. The purpose of this research is to estimate peculiarities of development of a feeling of familial identity among children (5-7 years), growing in children’s homes, weekly groups and full families.The analysis has shown, that development of a feeling of familial identity is determined by a need of a child – to have parents. It was found, that in order to develop a feeling of familial identity, a perception of emotional relations, that “you have something you can call a family” is needed.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti vaikų pozityviosios socializacijos problemas ir galimybes globos įstaigose. Darbo tikslo išpildymas pateiktas šiose darbo dalyse: Teorinių sprendimų dalyje, remiantis įvairių autorių literatūra bei įstatyminiais aktais, nuostatomis tiriamos socializacijos prielaidos ir jų sudedamosios dalys, analizuojami globojamo vaiko pozityviosios socializacijos modelio metmenys. Taip pat pateikiama detali Lietuvos ir Alytaus apskrities socialinės aplinkos analizė, globos įstaigų auklėjamų vaikų socializacijos tendencijos ir jos realizavimo priemonės. Tyrimo dalyje pateikta empirinio tyrimo rezultatų analizė ir interpretavimas. Atlikto ekspertinio vertinimo tyrimo metu išaiškintos pagrindinės apskrities vaikų socializacijos problemos bei rezultatų pagalba, nustatytos galimybės toms problemoms spręsti. Rezultato išdavoje pateikiamos pozityviosios socializacijos modelio pritaikymo galimybės apskrityje. Nustatytos socioedukacines tendencijos bei globojamų vaikų socialinės integracijos galimybės Alytaus regione. Darbas apibendrintas pagrindinėmis darbo išvadomis. Pagrindiniai rezultatai iliustruoti 7 lentelėmis, 22 paveikslais bei 3 priedais. Darbas rašytas naudojantis specializuota literatūra ir kitais informaciniais šaltiniais lietuvių kalba. / The main object of this final master work is to reveal the main problems and opportunities of children positive socialization in district ward institutions. The fulfilment of the work object is presented in these parts of the work: In the theoretical part of the work is shown the analysis of preconditions of socializations and its constituent parts, dimensions of ward children positive socialization model based on various authors and law acts, regulations. Also we can find the detail analysis of Lithuanian and Alytus region social environment, the socialization and its realization means tendency of children ward institutions. The empiric part of the work reveals the results and their interpretation of empiric research based on expert evaluation. In the result of this research are elucidated the main problems of socialization in region ward institutions. With the research results we can define the possibilities to solve these problems. The outcome of this master work is represented the model of positive socialization and its adaptation opportunities in represented region. It is also diagnosed the tendency of social education and social integration opportunities of ward children in Alytus region. Master work is summarized in the basic work conclusions. Principal results are illustrated in 7 tables, 22 images and 3 appendixes. Work is written using specialized literature and other information sources in Lithuanian language.

Analizuojama globos namuose gyvenančių paauglių adaptyvaus elgesio ugdymo(si) problema, kaip svarbi asmens pozityvų psichologinį ir socialinį prisitaikymą lemianti sąlyga. Pristatomas teoriškai pagrįstas ir praktiškai pritaikytas globos namuose gyvenančių paauglių kompleksinis adaptyvaus elgesio ugdymo(si) modelis, apimantis santykio su savimi, santykio su kitais žmonėmis, probleminių situacijų sprendimo ir prosocialaus, save įtvirtinančio elgesio socialinėse situacijose sritis. Pateikiami konstatuojamojo ir ugdomojo eksperimento statistiniai duomenys. Remiantis diagnostinio tyrimo duomenimis, lyginamuoju aspektu analizuojami paauglių iš globos namų ir pilnų šeimų adaptyvaus elgesio ypatumai bei skirtumai. Taip pat lyginami nevienodomis sąlygomis gyvenančių paauglių adaptyvaus elgesio duomenys lyties ir amžiaus aspektu. Analizuojama, kaip kinta globos namuose gyvenančių paauglių adaptyvus elgesys, taikant pedagoginio poveikio priemones. Nustatytos bei eksperimentiškai patikrintos šių paauglių adaptyvaus elgesio ugdymo(si) galimybės. Mokslinės literatūros analizės ir disertacinio tyrimo išvadų pagrindu parengtos rekomendacijos specialistams globos namuose gyvenančių paauglių adaptyviam elgesiui ugdyti(tis). / The problem of developing adaptive behavior in teenagers living in foster care homes as an important condition, determining positive psychological and social adaptation of an individual is analyzed within the thesis. A theoretically grounded and practically applied complex model of developing adaptive behavior in teenagers living in foster care homes is presented, involving the spheres of intrapersonal relations with oneself, interpersonal relations with other people, problem situation solution and pro-social behavior anchoring oneself in social situations. The statistic data of declarative and developmental experiments are presented. On the basis of the diagnostic research, peculiarities and differences of adaptive behavior in teenagers living in foster care homes and in complete families are analyzed in the comparative aspect. The data of adaptive behavior in teenagers living under different conditions are compared in the aspects of gender and age. The change of adaptive behavior in teenagers living in foster care homes is analyzed while applying measures of pedagogical impact. The prospects for developing adaptive behavior in these teenagers are determined and tested experimentally. On the ground of scientific literature analysis and the conclusions of dissertation research, recommendations were prepared for the specialists in order to develop adaptive behavior in teenagers living in foster care homes.

Pastaraisiais metais tapatumas apibrėžiamas kaip dinamiška save apibrėžianti sistema, besiformuojanti santykiuose, kurios pagrindas yra emocijos. O tapatumo formavimasis – tai intrapsichinių pasikeitimų paauglystėje visuma – atsiskyrimo ir individuacijos procesas, patyrimų integracija bei ego tęstinumo įtvirtinimas. Todėl siekiant suprasti, kaip sunkumai artimuose santykiuose susiję su tapatumo išgyvenimu paauglystėje, buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant biografinio pasakojimo interpretacinį metodą. Metodika. Tyrime dalyvavo šeši (3 merginos ir 3 vaikinai) 15-16 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose. Naudoti metodai: biografinio pasakojimo interpretacinis metodas, dokumentų analizė ir trauminių įvykių anketa. Rezultatai. Tyrimo rezultatų turinio interpretacinė analizė atskleidė tris tapatumo išgyvenimo tipus: tapatumo išgyvenimas pagrįstas vidiniu konfliktu: konfrontacija su siekiant įrodyt savo vertę; tapatumo išgyvenimas pagrįstas idealizacija ir nuvertinimu: fantazijos ir svajonės – kaip būdas atlaikyti realybę ir tapatumo išgyvenimas pagrįstas fragmentacija: izoliuotas subjektyvumas. Šiame darbe keliamos hipotezės, kad skirtingi biografinio pasakojimo tipai atskleidžia skirtingą tapatumo formavimosi paauglystėje dinamiką. Taip pat patvirtinama artimų ir ilgalaikių santykių svarba tapatumo išgyvenimo ir trauminio patyrimo įveikos procese. / Nowadays identity is defined as rooted in emotion, emerging in relationship and developing as dynamic, self-organizing system. And identity formation is a intrapsychic changes during adolescence: separation individuation process, experience integration and establishment of ego continuity. It is necessary to use new methods for identity evaluation in order to understand it’s development in relational context. Qualitative research: biographical narrative interpretative analysis, was made to understand identity formation in adolescence who live in foster care. Method: six, 15-16 years old teenagers (3 girls, 3 boys) participated in research. Biographical narrative interpretative method was used to collect and interpret data, additional methods: document analysis and traumatic events questionnaire. Results: data analysis revealed three types of identity experience: identity experience based on inner conflict: fight as way to survive; identity experience based on idealization and devaluation: fantasy– the way which helps to deal with reality and identity experience based on fragmentation: isolated subjectivity. It is hypothesized that different types of told life stories are connected with different dynamic of identity experience in adolescence. It is confirmed importance of close and long lasting relationship in a process of coping with traumatic experience.

Pastaraisiais metais tapatumas apibrėžiamas kaip dinamiška save apibrėžianti sistema, besiformuojanti santykiuose, kurios pagrindas yra emocijos. O tapatumo formavimasis – tai intrapsichinių pasikeitimų paauglystėje visuma – atsiskyrimo ir individuacijos procesas, patyrimų integracija bei ego tęstinumo įtvirtinimas. Todėl siekiant suprasti, kaip sunkumai artimuose santykiuose susiję su tapatumo išgyvenimu paauglystėje, buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant biografinio pasakojimo interpretacinį metodą. Metodika. Tyrime dalyvavo šeši (3 merginos ir 3 vaikinai) 15-16 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose. Naudoti metodai: biografinio pasakojimo interpretacinis metodas, dokumentų analizė ir trauminių įvykių anketa. Rezultatai. Tyrimo rezultatų turinio interpretacinė analizė atskleidė tris tapatumo išgyvenimo tipus: tapatumo išgyvenimas pagrįstas vidiniu konfliktu: konfrontacija su siekiant įrodyt savo vertę; tapatumo išgyvenimas pagrįstas idealizacija ir nuvertinimu: fantazijos ir svajonės – kaip būdas atlaikyti realybę ir tapatumo išgyvenimas pagrįstas fragmentacija: izoliuotas subjektyvumas. Šiame darbe keliamos hipotezės, kad skirtingi biografinio pasakojimo tipai atskleidžia skirtingą tapatumo formavimosi paauglystėje dinamiką. Taip pat patvirtinama artimų ir ilgalaikių santykių svarba tapatumo išgyvenimo ir trauminio patyrimo įveikos procese. / Nowadays identity is defined as rooted in emotion, emerging in relationship and developing as dynamic, self-organizing system. And identity formation is a intrapsychic changes during adolescence: separation individuation process, experience integration and establishment of ego continuity. It is necessary to use new methods for identity evaluation in order to understand it’s development in relational context. Qualitative research: biographical narrative interpretative analysis, was made to understand identity formation in adolescence who live in foster care. Method: six, 15-16 years old teenagers (3 girls, 3 boys) participated in research. Biographical narrative interpretative method was used to collect and interpret data, additional methods: document analysis and traumatic events questionnaire. Results: data analysis revealed three types of identity experience: identity experience based on inner conflict: fight as way to survive; identity experience based on idealization and devaluation: fantasy– the way which helps to deal with reality and identity experience based on fragmentation: isolated subjectivity. It is hypothesized that different types of told life stories are connected with different dynamic of identity experience in adolescence. It is confirmed importance of close and long lasting relationship in a process of coping with traumatic experience.

Bakalauro darbe analizuojamas perdegimo sindromo apraiškos socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, profesinėje veikloje pagal tris dimenisijas: depersonalizacija (neigiamas, abejingas, ciniškas požiūris į darbą, bendradarbius, ugdytinius), emocinis išsekimas - (fizinių bei emocinių resursų išeikvojimas, persidirbimo jausmas) ir asmeninių profesinių siekių redukcija (žmogaus bejėgiškumas, neigiamas savęs ir savo darbo vertinimas). Darbo tikslas - išanalizuoti vaikų globos įstaigųų socialinių pedagogų patiriamo perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrime dalyvavo 100 socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose. Uždaro tipo klausimyno metodu tirta socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, perdegimo sindromo apraiškos profesinėje veikloje, remiantis dimensijomis (depersonalizacija, emocinis išsekimas, sumažėję asmeniai laimėjimai) išskirti aspektai: darbo pobūdis, stresas darbe, darbo santykiai su kolegomis ir ugdytiniais, savęs vertinimas profesinėje veikloje, darbo sąlygos. Depersonalizacijos srities klausimai apima kolegų ir ugdytinių santykius, emocinio išsekimo sritis apima darbo pobūdį ir emocinę būseną darbo metu, o asmeninių profesinių siekių redukcija apima savęs vertinimą ir darbo sąlygas. Analizuojant tyrimo duomenis, bandyta įvertinti socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos namuose, perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrimu nustatyta, jog gana sudėtingas socialinių pedagogų darbo pobūdis... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's paper analyzes the social manifestations of burnout syndrome social pedagogue working in orphanages, according to the three professional dimentions: depersonalization (negative, indifferent, cynical attitude towards work, colleagues, and learners), emotional exhaustion (physical and emotional exhaustion of resources) and decreased professional accomplishment (human helplessness, negative self-evaluation and his job). The aim is to examine how the burnout syndrome is experienced by the teachers in children's social care homes. The study included 100 social pedagogues working in child care centers. Closed-ended questionnaire method was used. The volunteers were social pedagogues working in child care facilities who experience the burnout syndrome manifestations of the occupation. The principles of the basis of dimensions (depersonalization, emotional exhaustion, reduced the achievements of a person) were used to distinguish aspects: depersonalization, field questions from colleagues and pupils included relationships, emotional exhaustion areas included the nature and emotional condition at work, personal and professional goals included the reduction of self-evaluation, and working conditions. The analysis of the data was to try to assess the social educators, working in orphanage and assess manifestations of burnout syndrome in working life. The study found that relatively complex social nature of teachers' work (work intensity, complexity and... [to full text]