After the Restoration of Independence the Catholic Church in Lithuania can freely proclaim the word of God and perform ministry in any sphere. Lithuanian youth ministry lacks research and theoretical substantiation of how the pastoral process could be organized practically and could help a young person to develop Christian identity, which would be the foundation of their everyday life. Christian identity comprises a number of topics and aspects; therefore, this study focuses on the effective proclamation of the person and activity of Jesus Christ to Lithuanian youth. The pastoral-hermeneutic method was used to create the theoretical model of the conveyance of Christological message. The model was created in three stages: 1) youth situation survey which encompassed the review of sociocultural situation of Lithuanian youths and their openness to Christological message, measured using qualitative research; 2) method of biblical contextual analysis of Christology was used to identify what Christological message and which aspects of it can be conveyed for the youth in a particular sociocultural context; 3) the assumptions of the conveyance of Christological message as well as certain steps, ministerial attitudes and activities are offered. Christological message is presented from the point of view of the disciples, how they understood the message of Jesus. The young people are motivated to make a personal choice to follow Jesus Christ in their everyday life, join in the community... [to full text] / Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę Katalikų Bažnyčia turi galimybę nevaržomai skelbti Dievo žodį ir visose srityse vykdyti pastoracinę veiklą. Lietuvoje jaunimo pastoracijos srityje stinga tyrimų apie jaunimo sielovadą ir teorinio jos pagrindimo, kaip praktikoje galėtų būti organizuojamas pastoracinis procesas, galintis padėti jaunuoliams ugdytis krikščioniškąjį tapatumą, kuriuo jie remtųsi kasdienybėje. Krikščioniškasis tapatumas apima daug temų ir aspektų, todėl šiame tyrime problema sutelkiama į Jėzaus Kristaus asmens ir įvykio veiksmingą skelbimą Lietuvos jaunimui. Todėl, naudojantis pastoraciniu-hermeneutiniu metodu, sukuriamas kristologinės žinios perteikimo teorinis modelis. Modelis kuriamas trimis etapais: 1) jaunimo situacijos ištyrimas, kuris apima sociokultūrinę Lietuvos jaunimo situacijos apžvalgą ir kokybiniu tyrimu nustatytą jaunimo atvirumą kristologinei žiniai 2) biblinės kontekstinės kristologinės analizės būdu formuluojama, kokia kristologinė žinia ir kokiais aspektais gali būti perteikiama jaunimui, atitinkant nustatytą jaunimo sociokultūrinę situaciją; 3) kristologinės žinios perteikimo prielaidos ir etapai siūlo konkrečius žingsnius, pastoracines nuostatas ir veiklas. Kristologinė žinia pristatoma atsižvelgiant į tai, kaip Jėzaus žinią suvokė jo mokiniai, skatinant jaunuolius asmeniškai rinktis sekti Jėzumi Kristumi savo kasdienybėje, jungiantis į bendruomenę ir prisiimant atsakomybę Bažnyčioje ir pasaulyje. Modelį, sudarytą iš penkių pakopų, galima taikyti... [toliau žr. visą tekstą]

Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę Katalikų Bažnyčia turi galimybę nevaržomai skelbti Dievo žodį ir visose srityse vykdyti pastoracinę veiklą. Lietuvoje jaunimo pastoracijos srityje stinga tyrimų apie jaunimo sielovadą ir teorinio jos pagrindimo, kaip praktikoje galėtų būti organizuojamas pastoracinis procesas, galintis padėti jaunuoliams ugdytis krikščioniškąjį tapatumą, kuriuo jie remtųsi kasdienybėje. Krikščioniškasis tapatumas apima daug temų ir aspektų, todėl šiame tyrime problema sutelkiama į Jėzaus Kristaus asmens ir įvykio veiksmingą skelbimą Lietuvos jaunimui. Todėl, naudojantis pastoraciniu-hermeneutiniu metodu, sukuriamas kristologinės žinios perteikimo teorinis modelis. Modelis kuriamas trimis etapais: 1) jaunimo situacijos ištyrimas, kuris apima sociokultūrinę Lietuvos jaunimo situacijos apžvalgą ir kokybiniu tyrimu nustatytą jaunimo atvirumą kristologinei žiniai 2) biblinės kontekstinės kristologinės analizės būdu formuluojama, kokia kristologinė žinia ir kokiais aspektais gali būti perteikiama jaunimui, atitinkant nustatytą jaunimo sociokultūrinę situaciją; 3) kristologinės žinios perteikimo prielaidos ir etapai siūlo konkrečius žingsnius, pastoracines nuostatas ir veiklas. Kristologinė žinia pristatoma atsižvelgiant į tai, kaip Jėzaus žinią suvokė jo mokiniai, skatinant jaunuolius asmeniškai rinktis sekti Jėzumi Kristumi savo kasdienybėje, jungiantis į bendruomenę ir prisiimant atsakomybę Bažnyčioje ir pasaulyje. Modelį, sudarytą iš penkių pakopų, galima taikyti... [toliau žr. visą tekstą] / After the Restoration of Independence the Catholic Church in Lithuania can freely proclaim the word of God and perform ministry in any sphere. Lithuanian youth ministry lacks research and theoretical substantiation of how the pastoral process could be organized practically and could help a young person to develop Christian identity, which would be the foundation of their everyday life. Christian identity comprises a number of topics and aspects; therefore, this study focuses on the effective proclamation of the person and activity of Jesus Christ to Lithuanian youth. The pastoral-hermeneutic method was used to create the theoretical model of the conveyance of Christological message. The model was created in three stages: 1) youth situation survey which encompassed the review of sociocultural situation of Lithuanian youths and their openness to Christological message, measured using qualitative research; 2) method of biblical contextual analysis of Christology was used to identify what Christological message and which aspects of it can be conveyed for the youth in a particular sociocultural context; 3) the assumptions of the conveyance of Christological message as well as certain steps, ministerial attitudes and activities are offered. Christological message is presented from the point of view of the disciples, how they understood the message of Jesus. The young people are motivated to make a personal choice to follow Jesus Christ in their everyday life, join in the community... [to full text]

Jaunimo integraciją į darbo rinką veikia daugybė įvairaus pobūdžio veiksnių, tokių kaip paslaugų ir gamybos sferos plėtojimas, išsilavinimas, motyvacija dirbti, gyvenimo lygis bei kiti ne ką mažiau svarbūs faktoriai. Istoriškai susiklostė taip, kad vienas svarbesnių sėkmingo ir įvairialypio integravimosi į darbo rinką garantų yra tinkamas išsilavinimas, kurio kokybė priklauso nuo visos švietimo sistemos. Analizuojant užsienio šalių patirtį pastebėta, kad jaunimo užimtumas, kaip ir bendras gyventojų užimtumas, labiausiai priklauso nuo bendros ūkio padėties ir gyvenimo lygio šalyje. Ir pabrėžia, kad efektyviausia jaunimo užimtumo didinimo priemonė – intensyvi ūkio plėtra, kuri didina investicijas į gamybą ir taip kurianti naujas darbo vietas, plėtojanti paslaugų ir gamybos sferas ir padedanti jaunimui integruotis į darbo rinką. Hipotezė: Jaunimo nedarbas turi neigiamą reikšmę šalies padėčiai ekonomine, socialine, politine prasme. Tikslas: išanalizuoti jaunimo nedarbo problemą, jos atsiradimo priežastis bei poveikį, rasti galimus sprendimo būdus. / Youth unemployment emerge depends on different factors that appertain not only on countries government actions or industries positions but also on youth too. More and mores often is observed that colleges or universities or other graduates tend to choose only decent and well paid jobs, although their quality does not meet the level required by companies. On the other hand, youth unemployment problem is a serious one and could be solved by enhancing youth self employment, creating better conditions for starting their own business. Orient young men and women to invest more endeavour in refining upon themselves. Also to make youth understand that sometimes several months unpaid practice could be more profitable. Moreover, companies could achieve cooperatative labour – management relations meeting global standards, attract investments and give more opportunities for the youth to be employed. Education system could be reoriented and to prepare professionals that have the biggest demand in labour market But comes up one questions – do those newly created workplaces are occupied by youth and maybe there are other ways of solving this problem. Aim – to analyze youth unemployment problem, reasons of it emerge and find out possible of reducing youth unemployment.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti teoriniai jaunimo emigraciją sąlygojantys veiksniai ir, remiantis empiriniu emigravusio jaunimo tyrimu, įvertinta veiksnių įtaka Lietuvos jaunimo emigracijos motyvacijai bei jaunimo grįžtamosios migracijos nuostatoms. Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėtos migracijos reiškinį aiškinančios teorijos, išskirti migracijos modeliai bei pagrindiniai tarptautinę migraciją bei emigraciją lemiantys veiksniai. Antrojoje darbo dalyje, remiantis moksline literatūra, išnagrinėti ir apibendrinti jaunimo, kaip išskirtinės socialinės bei amžiaus grupės, ypatumai; remiantis statistiniais duomenimis, įvertintas jaunimo emigracijos iš Lietuvos mastas; atlikta ekonominės, politinės, socialinės, psichologinės, užimtumo, mokymosi bei kitos jaunimo situacijos Lietuvoje analizė bei įvertinta jos įtaka jaunimo emigracijai, Europos Sąjungos ir Lietuvos jaunimo ir migracijos politikos kontekste. Trečiojoje darbo dalyje pateikti atlikto emigravusio jaunimo emigracijos motyvacijos ir grįžtamosios migracijos nuostatų empirinio tyrimo rezultatai. Rezultatų analizės metu išryškinti jaunimo emigracijos motyvai ir, remiantis emigravusio jaunimo patirtimi, įvertinti teorinėje dalyje išnagrinėtų migracijos veiksnių įtaka jaunimo emigracijai iš Lietuvos bei grįžtamosios migracijos nuostatoms. / The Master’s paper provides analysis of theoretical pre-requisites of youth emigration and assessment of impact of the pre-requisites upon the reasoning of Liethuanian youth emigration and attitudes of return migration, which is performed upon the date collected during empirical research of youth emigrants. The first part of the paper examines theories that explain the phenomenon of migration, provides models of migration and basic factors causing international migration and emigration. The second part of the MA paper provides analysis and summary of characteristics of the youth (a special social and age group), which is based on scientific literature; assessment of a scope of youth migration from Lithuania, which is made on the grounds of statistical data; analysis of economic, political, social, psychological, employment, training and other youth situations in Lithuania and assessment of the said factors upon youth emigration in the context of the EU and Lithuanian youth policy. The third part of the MA paper defines the results of performed empirical research of youth emigration motivation and attitudes for return migration. The survey analysis emphasizes motives of youth emigration and, on the grounds o experience of youth-emigrants, assesses impact of the factors that are examined in the theoretical part upon youth migration from Lithuania and decisions of return migration.

Youth face a lot of problems when trying to enter and sustain in the labour market after high education. According to statistical data, youth unemployment rates are significantly higher in comparison with common unemployment level in all European countries. Level of youth integration into the labour market in Lithuania is one of the lowest in the context of Europe. Institutions of European Union and member states implements measures, initiatives and programs in order to improve youth situation in employment after education as soon as possible. Comparative overview of youth employment situation in Lithuania and Finland reveals data of implemented international surveys in youth employment field and highlights differences between selected countries. Qualitative research seeks to reveal what kind of difficulties youth in Lithuania face when trying to enter the labour market and how implemented youth employment policies helps to combat with these obstacles. / Jaunimas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, susiduria su daugeliu problemų siekdamas įžengti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Statistiniai duomenys rodo, kad jaunimo nedarbo lygis yra ženkliai didesnis už bendrąjį nedarbo lygį visose Europos šalyse. Lietuva Europos kontekste atsiduria vienoje iš paskutinių pozicijų pagal jaunimo integracijos į darbo rinką lygį. Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės įgyvendina priemones, iniciatyvas, programas, kuriomis siekiama suteikti jaunimui daugiau galimybių įsilieti į darbo rinką kuo greičiau po mokslo laipsnio įgijimo. Lyginamoji, jaunimo užimtumo situacijos Lietuvoje ir Suomijoje, apžvalga pateikia tarptautinių tyrimų duomenis jaunimo užimtumo srityje ir atskleidžia pagrindinius skirtumus šalyse. Kokybiniu tyrimu siekiama išsiaiškinti su kokiais sunkumais jauni žmonės susiduria, siekdami įsilieti į darbo rinką, baigę aukštąjį mokslą Lietuvoje ir kaip šalyje įgyvendinamos politinės priemonės padeda šiuos sunkumus įveikti.

In the following Master’s degree research “Activity of a cinema to meet young people’ needs” the relevant problem of these days – strategic course of spreading cinematic activities - is being analysed. Only commercial films are demonstrated in the most cinemas of Lithuania. Educational programs for young people as well as projects would broaden the sphere of action of the cinema and would remarkably influence the youth culture. To achieve the aim it is important to conceptualize young people’ interests and needs. That is the ultimate cause to correct the activity of the cinema and to join the developing process of youth culture. That is why the cinema activity which meets youth needs is a pedagogical problem. Young people at the age of 16-30 like going to the cinema and to know their needs is very important, as the most popular forms of the Art let to develop youth needs to watch good films, and to express youth culture. The goal of the research: to evaluate the activity of the cinema, that would meet youth needs. The newness of the research and practical importance: 1.Proposed empirical evaluation of the cinema activity showed three main rates: visitors interest in films, relevance of cinema activity and popularity of the cinema as well. 2.Strategic courses to correct the activity of a cinema are formed: wide-spreading of the cinematic art, popularization of amateur films, youth creative laboratories, socio-cultural communication services. 3.The means developing youth... [to full text]

Nagrinėjant pasirinktą temą norima išsiaiškinti kokie veiksniai daro įtaką vaikų ir jaunimo klubų veiklai ir kokios veiklos gerinimo galimybės leistų tikėtis dinamiškų ir veiksmingų pokyčių. / The aim of the paper is to explore the optimum possibilities of the movement in the children and youth clubs. The methods used to reach the aim are these: the analysis of the science literature, which studies the informal education; the research with questioners.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – remiantis mokslinės: edukologinės, psichologinės, sociologinės literatūros šaltiniais, empiriniu patyrimu analizuoti jaunimo mokyklos mokinių mokymosi ypatumus, o taip pat kiekybinio - kokybinio tyrimo pagalba nustatyti jaunimo mokyklos mokytojų nuostatų į savo auklėtinius raišką, jaunimo mokyklos mokinių asmenybės kryptingumą ir kokią įtaką pedagogų nuostatos gali turėti mokinių mokymuisi, elgesiui, ateities lūkesčiams. Jaunimo mokykla yra skirta mokytis paaugliams nuo 12 iki 18 metų, kurie nepritampa bendrojo lavinimo mokykloje, turi mokymosi, elgesio, psichologių problemų. Darbe plačiau aptariama jaunimo mokyklos specifika, jos ugdytinių kontingentas, besimokančiųjų mokymosi ypatumai. Taip pat apteikiami atlikto kiekybinio – kokybinio tyrimo rezultatai. Tyrimas buvo atliekamas keturiose (Šiaurės Lietuvos, 2 – Vakarų Lietuvos, Pietų Lietuvos) jaunimo mokyklose. Jame dalyvavo 54 jaunimo mokyklų mokytojai ir 10 jaunimo mokyklų auklėtinių. Kombinuoto tyrimo instrumentais pasirinkti: 1.anketinė apklausa; 2. pusiau struktūruotas interviu; 3. testai; Tyrimo metu nustatyta, kad jaunimo mokyklų mokytojai turi labiau neigiamas nuostatas į jaunimo mokyklos mokinius; jaunimo mokyklų auklėtiniai yra pozityviai nusiteikę savo ateities lūkesčių atžvilgiu, kritiškai ir realiai vertina savo gebėjimus ir galimybes. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus pateiktos atitinkamos išvados ir rekomendacijos. Tyrimą galima vertinti, kaip jaunimo mokyklos ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the master‘s thesis is to analyze the specific learning features of pupils at youth school according to scientific educological, psychological and sociological literature sources and empirical experience and also to ascertain the expression of youth school teachers’ attitude towards their pupils, personality purposefulness of youth and what kind of influence teachers’ attitude can make on pupils‘ learning, behaviour, future expectations using quantitative and qualitative analysis. Youth school is dedicated for teenagers from 12 to 18 years old who cannot adapt themselves at school of general education, who have learning, behavior and psychological problems. This paper discusses specific features of youth school, its pupils’ contingent and peculiarity of those who learn here. Also the results of quantitative and qualitative analysis are presented. The research was carried out at four youth schools in Lithuania (1 Northern, 2 Western, 1 Southern schools). 54 youth school teachers and 10 youth school pupils participated in the research. The methods of combined analysis are: 1. questionnaire; 2. half structural interview; 3. tests. The research showed that teachers of youth school have more negative attitude towards pupils at youth school; pupils are more positive about their future expectations, they critically evaluate their abilities and opportunities. Corresponding conclusions and recommendations are presented according to the results of the research. The... [to full text]

Tematem niniejszej pracy jest ewolucja socjolektu młodzieży polskiego pochodzenia w Wilnie. Jej celem jest zbadanie współczesnego slangu młodzieżowego i porównanie go z materiałem zaprezentowanym w rozprawie M. Dawlewicza, który został zebrany w roku 1996–1997, czyli przed dziesięciu laty. Jak wiadomo, wraz ze zmianą pokoleń socjolekt młodzieżowy ciągle ulega pewnej ewolucji, odświeża leksykalne środki wyrażania ekspresji, reaguje na zachodzące w otaczającej rzeczywistości przemiany. Ostatnie dziesięciolecie wniosło do życia społeczności polskiej na Litwie wiele przeobrażeń społeczno-kulturowych oraz cywilizacyjnych. W niniejszej pracy chciałabym się zastanowić nad tym, w jakim stopniu pewne z tych zmian, a mianowicie: wzrost roli języka litewskiego i ustabilizowanie się go w funkcji języka państwowego, spadek znaczenia języka rosyjskiego i zdegradowanie go do rangi języka mniejszości narodowej na Litwie, ekspansja kultury masowej za pośrednictwem odgrywających coraz większą rolę w życiu społecznym środków masowego przekazu, rozwój nowych technologii w różnych dziedzinach życia, a szczególnie postęp w dziedzinie komunikacji internetowej oraz rozwój komunikacji za pomocą telefonii komórkowej, wpływają na slang młodzieżowy. Wyniki przeprowadzonych badań mają ukazać tendencje rozwojowe, którym pod wpływem tych czynników ulega socjolekt młodzieży polskojęzycznej w Wilnie. Gromadząc materiał do pracy, posłużyłam się metodą ankietowania. Uczniowie mieli do wypełnienia ankietę... [toliau žr. visą tekstą] / Šio magistrinio darbo tema yra Vilniaus lenkų kilmės jaunimo sociolekto evoliucija. Jos tikslas yra ištirti šiuolaikinį jaunimo slangą ir paliginti jį su medžiaga surinkta prieš dešimt metu, t.y. 1996 – 1997m., M. Dawlewicz knygoje Vilniaus lenkų kilmės jaunimo socialinio dialekto leksika. Šis darbas turi duoti atsakymą į klausimą, ar lenkų kilmės jaunimo Vilniuje sociolektas yra stabilus, ar keičiasi ir kokia kryptimi. Pristatyta šiame darbe medžiaga apima septynioliką teminių grupių ir sudaro 2341 žodžių. Iš jos analizės matyti, kad skoliniai iš įvairių kalbų sudaro apie 50% visos surinktos medžiagos. Daugiausia skolinių yra kilę iš rusų kalbos – 44%, pastebimai mažiau yra lituanizmų – 2,3% ir anglicizmų apie 2,5 %. Be to surinktoje medžiagoje esama 6% neologizmų bei 0,7% regionalizmų. Lyginant dabar sukauptą medžiagą su duomenimis surinktais prieš dešimt metų galima pastebėti, kad lenkų kilmės jaunimo kalboje padaugėjo skolinių iš rusų kalbos, o angliškų ir lietuviškų skolinių skaičius beveik nepasikeitė. / The theme of this master’s work is the evolution of the sociolect of the young people of the Polish origin in Vilnius. The aim of this work is to research the present language spoken by the Polish young people and to compare it with the material presented in the report by Miroslaw Dawlewicz titled ‘The vocabulary of the sociolect of the young people of the Polish origin in Wilno’, which was written in 1996-1997 years. It must give the answer if the sociolect of the young people of Vilnius is stable or has changed. Presented in the work vocabulary of the sociolect of the young people in Vilnius in 17 thematic groups include 2341 words. The characteristic feature of the sociolect of the young people of the Polish origin in Wilno is that there is a great number of the loans from different languages. They present 50% of the work material. 44% of loans are from Russian language, 2 % - from Lithuanian and 2,5% from English. There were also researched neologisms, which contain 7% and localisms – 0,7%. The comparison result says that the number of loans from Russian language has increased for the last 10 years, but the number of loans from English and Lithuanian didn’t change.

Having present economical situation as it is we state that our government has come across one tries to do its best as to rise people’s occupation in general. It is very important to be employed for the youth, because it is the corner stone in becoming independent, it helps to fulfil one’s aims and what is more, it helps to confirm oneself in the society. This work is devoted to the problem of youth occupation and this is the finial work on the problem. The work’s main object is the problem of youth integration into the Labour market. The analyses the means and methods of youth integration into the Labour market as well as the proposals in this sphere. The tests written in details help to disclose the work’s aim; the work has the first two parts including and discussing economical and social means for solving the problems unemployed youth in Lithuania, as well as the law peculiarities, organizational means and management problems concerning this important question. The third, practical part of the work includes independent analysis of the means which can rise the youth’s occupation. The method of work which helped to solve the tasks mentioned above includes the analysis of the scientific literature of the law documents, of the Labour Exchange documents; the work includes questionary method, the analysis of statistical data and the expert’s interview.