Marketingas šiandien neveikia. Dauguma prekinių ženklų jau pranyksta per pirmus gyvavimo metus, o jų žinutės pasimeta informacija perkrautoje visuomenėje. Tai reiškia, kad verslas, kuris buvo pozicionuojamas per prekinį ženklą, yra nesėkmingas. Norint to išvengti ir tapti pirmo pasirinkimo prekiniu ženklu, reikia pozicionuoti ir kurti prekinio ženklo asmenybę per pojūčius: kvapą, skonį, garsą, vaizdą ir lytėjimą. Dabartinės prekinio ženklo žinutės daugiausia remiasi garsu ir vaizdu. To jau nepakanka. Praktiškai kiekvienas prekinis ženklas gali apimti trys, o gal net ir keturis pojūčius. Sensorinio prekinio ženklo vadyba padeda kurti stabilumą, aiškumą r tvirtą ryšį tarp prekinio ženklo bei jo vartotojo. Pirmiausiai reikia identifikuoti jau esamas prekinio ženklo vertybes (pojūčius), paversi jas prekinio ženklo prisilietimo taškais, sukurti tvirtą sinergiją tarp tų taškų ir toliau plėsti pojūčius. Prekinio ženklo pojūčių auditui naudojamas prekinio ženklo suskaldymo testas. Šis testas padeda nustatyti ar prekinio ženklo atskiros dalys gali nepriklausomai viena nuo kitos reprezentuoti patį prekinį ženklą. Kuo didesnis suskaldomumas, tuo prekinis ženklas giliau įsirėžia į žmonių mintis. Visi nori kažkuo tikėti ir tikėjimo patirtį dalintis su bendruomenės nariais. Religija kuria ir tikėjimą, ir bendruomenę. Prekinis ženklas galėtų pasimokyti iš religijos ir sukurti ištikimų pasekėjų minias. Kuo labiau prekinis ženklas tampa „žmoniškesnis“ ir artėja prie žmonių, tuo daugiau jis... [toliau žr. visą tekstą] / Marketing doesn’t work today. A majority of the brands vanish over its first existence year and the brand messages are lost in overcommunicated world. It means that business represented by dead brands is unsuccessful. To avoid this and to become the first choice brand it is necessary to position and develop brand personality through the human senses: smell, taste, sound, sight and touch. Today the brand messages usually appeal to sight and sound. But it is not enough. Practically every brand can appeal to three and sometimes to four or even more senses. Sensory branding enables to develop stability, clarity and strong bond between brand and consumer. It is necessary to identify already existing brand values (senses) in order to turn them into brand touch points, to make a strong synergy between them and then enhance the other senses. One of the ways to perform the brand sense audit is to do the brand smash test. This test enables us to evaluate how separate brand pieces can individually represent the brand. The bigger is the smashing point, the stronger is the brand personality and the associations can engrave deeper in the customer minds. Everyone wants to believe in something and share the experience of that belief with other community members. Religion creates belief and community. Brand has to learn from religion how to create loyal followers crowds. Today just the “humane” brand can have loyal customers.

Šiais laikais politika vis labiau siejama su komunikacija. Tai lėmė sparti informacinių technologijų raida ir kartu tobulėjančios komunikacinės technologijos bei strategijos. Šiuolaikinės rinkėjų elgesio teorijos prieina išvadų, kad rinkėjas ieško politinės informacijos minimaliomis pastangomis. Kita, akivaizdi tendencija – rinkėjų sprendimams žymiai svarbesnis tampa politinis lyderis, o ne politinė partija ir jos ideologija. Emociniai, o ne ideologiniai veiksniai ima viršų rinkėjui pasirenkant, už kurį kandidatą balsuoti, todėl vis labiau politikoje žaidžiama įvaizdžiais ir emocijomis. Išvardintos rinkėjų elgesio ir politinės komunikacijos tendencijos parodo didėjančią politinio lyderio ir jo įvaizdžio reikšmę bei patvirtina gilesnė politiko įvaizdžio, jo konstravimo, ir žiniasklaidos įtakos politiniuose procesuose analizės reikalingumą. Šio darbo objektas – žiniasklaidos įtaka lyderio įvaizdžiui bei rinkimų rezultatams. Darbo tikslas – išsiaiškinti žiniasklaidos įtaką politinio lyderio įvaizdžiui ir Seimo rinkimų rezultatams. Nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp žiniasklaidoje pasirodžiusios neigiamos ir teigiamos informacijos apie kandidatą ir rinkimų rezultatų. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti įvaizdžio sąvoką ir politiko įvaizdžio sudėtines dalis, apibrėžti politinio lyderio savybes, remiantis išanalizuota literatūra, apibendrinti įvaizdžio konstravimo procesą ir pateikti įvaizdžio konstravimo schemą, nustatyti atskirų šio proceso dalių tarpusavio sąveiką, išanalizuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays politics becomes more and more related to communication. Fast growth of information technologies determines simultaneous development of communication strategies and technologies. Contemporary voters’ behavior theories say that voters put no or minimal effort to searching for political information. When making important political decisions people refer to the information that they can easily get or to the information which they receive as a side product of their other activities. Other obvious tendency of voters’ behavior shows that the leader and the image of the leader of political party becomes much more important than the ideology and political party itself. Not ideological but emotional factors are the basis for the political decisions. These tendencies make the image of politician and its construction an actual topic and worthy of deeper analysis. The object of this work is the media influences on the image of leaders in the parliamentary election of 2008. The aim of this thesis is to determine the media influence on the image of the leaders and the results of the parliamentary elections of 2008. The objectives of this work are: to define the term of the image and the composite parts of it, to define the common attributes of the political leaders, to structure the process of image making and to propose the scheme of the image construction process, to analyze popular images of politicians and political communications tendencies, to describe image communication... [to full text]

Magistro darbo objektas – politinio lyderio įvaizdis ir jo formavimas visuomenėje. Darbo tikslas – nustatyti galimus įvaizdžio formavimo visuomenėje teorinius modelius bei pateikti jų vertinimo metodologiją. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti lyderystės sampratą visuomenėje; pateikti politinio lyderio ir politinės lyderystės sąvokas bei koncepcijas; aptarti tarptautinių politinių lyderių įvaizdžio formavimo atvejus bei pateikti Lietuvos visuomenėje susiformavusį politinio lyderio įvaizdžio modelį; pateikti visuomenės nuomonės formavimo metodologiją; aptarti visuomenės informavimo priemonių vaidmenį visuomenės nuomonės formavimo procese; aptarti įvaizdžio formavimo veiklos įvertinimo būdus (remiantis ryšių su visuomene proceso organizavimo etapais); išanalizuoti darbo metu pateiktus teorinius politinio lyderio įvaizdžio kūrimo aspektus, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę, buvo aptarti politinio lyderystės bei politinės asmenybės formavimo teoriniai apibrėžimai, pateikti tarptautinių politinių lyderių pavyzdžiai bei aptartas informavimo kampanijos vaidmuo visuomenės nuomonės formavimo procese. Taip pat nustatyti įvaizdžio formavimo veiklos įvertinimo metodai. Apibendrinant išanalizuotą teorinę medžiagą bei sociologinių tyrimų duomenis, galima daryti išvadą, kad darbe kelta hipotezė pasitvirtina tik iš dalies, kadangi didžioji visuomenės dalis gana menkai suvokia politinių lyderių įvaizdžio kūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Creation of the image of the political leader in the society by Tomas Čepelevskis (summary) All changes that happened with the society in the last decades caused significant changes in the field of politics. Especially those changes touched political leaders who had to understand importance of the role of information and communication skills in the new contemporary society. Also contemporary political leaders should understand the importance of image role in the society. Every political leader understands that his image and his political wealth are directly connected with each other. Because of this leaders and their teams are changing old steady political rules for new ones. In this new political game they are trying to become more flexible and innovative. Now political leaders and their teams try to be like business service organization which sells its political services and products for the society. But in order to gain more understanding and support of the society, political leaders should not only speak loud speeches or promise better tomorrow, but they also should make clear and understandable information campaign. Consequently every image creation process in the society needs a good planed strategy with clear tasks and understandable goals. And if political leaders or their teams that take part in image creation process want to reach the desired point with perfect information campaign they must know main tools of shaping of public opinion and how to evaluate the impact... [to full text]

Magistro darbo objektas – kompanijų korporatyvioji komunikacija socialinės žiniasklaidos priemonėse. Darbo tikslas – Nustatyti, kaip korporatyviajai komunikacijai gali būti naudingos socialinės žiniasklaidos teikiamos galimybės ir kiek jos išnaudojamos. Darbo uždaviniai: Nustatyti korporatyviosios tapatybės, korporatyviosios reputacijos, korporatyviojo įvaizdžio ir korporatyviojo prekinio ženklo tarpusavio sąryšius ir priklausomybes; Ištirti socialinės žiniasklaidos esmę, atsiradimo prielaidas, skirtumus nuo tradicinės žiniasklaidos; Ištirti socialinės žiniasklaidos reikšmę pokyčiams versle, vadyboje, socialiniuose procesuose; Išanalizuoti socialinių žiniasklaidos priemonių tinkamumą korporatyviosios komunikacijos tikslams; Ištirti didžiausių Lietuvos kompanijų socialinės žiniasklaidos galimybių panaudojimą korporatyviajai komunikacijai. Naudojantis mokslinės literatūros analize, teoriniais indukciniais, dedukciniais, palyginimo ir analogijų metodais taikomajame darbe, prieita prie išvados, kad korporatyvioji komunikacija yra kompleksinis dalykas labiausiai susijęs su korporatyviuoju įvaizdžiu, korporatyviąja reputacija, korporatyviuoju prekės ženklus ir pastaruosius interesų grupių suvokinius sąlygojančia korporatyviąją tapatybe. Išanalizavus mokslininkų monografijas ir tyrimus prieita prie išvados, kad siekiant strateginių komunikacijos tikslų ir vientiso bendravimo su įvairiomis interesų grupėmis, socialinės žiniasklaidos teikiamas interaktyvumas, grįžtamasis ryšys yra... [toliau žr. visą tekstą] / As the competition and globalization increase, organizations begin to understand the benefits of effective corporate communication. Consistent communicating and building trust is the most important points of corporate communication as it gets more strategic importance in any corporation. As more companies focus on transparency, morality and sincere communication with stakeholders, it is useful to critically assess communication channels they use. It is worth to analyze new possibilities of social media. Analysing the scientific literature, using theoretical methods has led to the conclusion that corporate communication is a complex discipline, most associated with corporate image, corporate reputation, corporate brand and corporate identity, as a base for all those three. The analysis of scientific monographs and research concluded that, social media which provides interactions and feedback is very helpful for the strategic goals of corporate communication and for reaching various stakeholders. Simply informing stakeholders helps to build trust and relationships, which is crucial for corporate communication. Social media provides not only that, but helps to reach nishe and geographically separated target groups and contact them in one virtual place. Research was made in two phases, using both quantitative and qualitative content analysis methods. Results proved that the Lithuanian companies posses tremendous differences (comparing to American entrepreneurs) in social media... [to full text]