Šiame darbe yra analizuojamas bendravimas jo ypatybės. Mes žinome, kad mokykloje pamokos metu bendravimas yra labai svarbus, nes tai yra mokytojo įrankis. Darbe buvo apžvelgta kokie yra bendravimo būdai, kas tai yra produktyvus bendravimas, apžvelgtos bendravimo funkcijos, kas tai yra pedagoginis bendravimas, sužinojome kokie yra mokytojo stiliai. Buvo pažvelgta kodėl tarp mokinio ir mokytojo kyla konfliktai. Šiame darbe buvo atliktas tyrimas kuris leido dalinai nuspręsti, kad labiausiai tinkantis bendravimo tipas pamokoje yra humaniškasis. Tyrimas buvo atliekamas dvejos mokyklose (a) ir (b) kurio metu buvo stebėta 30 pamokų ir vertinamas mokytojų bendravimas su mokiniais, kurio metu buvo nustatyta, mokytojų klaidos bei geri bendravimo bruožai. Tyrimo metu gautų rezultatais buvo galima spręsti kurioje mokykloje bendravimas yra humaniškesnis, labiau pedagoginis. / This thesis analyses the features of communication. We know that communication during classes at school is very important because this is the primary tool employed by a teacher. This thesis discusses the types of communication, defines productive communication, overviews functions of communication, discusses pedagogical communication and points out teacher’s styles. The reasons of conflicts arising between the teacher and students are analyzed. The research has been carried out which partially proves that the most suitable type of communication in class is the humanistic one. The research has been carried out in two schools (a) and (b), 30 lessons were observed and teacher-student communication was assessed; the teachers’ mistakes and positive features of communication were identified. The results provided by the research proved which type of communication employed by the schools was more humanistic and pedagogical.

Hipotezė. Savo tyrimu darėme prielaidą, kad moksleivius motyvuojantys veiksniai kūno kultūros pamokose skiriasi pagal lytį ir pagal 5-8 ir 9-10 klasių grupes. Tyrimo objektas. moksleivių motyvacija kūno kultūros pamokose. Tyrimo tikslas. Nustatyti moksleivius labiausiai ir mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 5-10 klasių moksleivius labiausiai/mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose. 2. Palyginti 5-10 klasių moksleivių labiausiai/mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose lyties aspektu. 3. Palyginti labiausiai/mažiausiai motyvuojančius veiksnius kūno kultūros pamokose 5-8 bei 9-10 klasių grupių aspektu. 4. Nustatyti 5-10 klasių moksleivių motyvacijos formą kūno kultūros pamokose lyties ir 5-8 bei 9-10 klasių grupių aspektu. Išvados: 1. Svarbiausias veiksnys keliantis motyvaciją kūno kultūros pamokose, pasak 5-10 klasių respondentų, yra noras būti geros fizinės formos. Pats nereikšmingiausias motyvas – „kiti žmonės sako, kad turėčiau sportuoti“. 2. Tyrimas parodė, jog ir merginas ir vaikinus labiausiai motyvuoja noras būti geros fizinės formos, tačiau kiti labiausiai merginas ir vaikinus motyvuojantys veiksniai išsiskyrė. Kaip mažiausiai motyvuojantį veiksnį merginos ir vaikinai pasirinko – „kiti žmonės sako, kad turėčiau sportuoti“, bet ir čia dauguma mažiausiai motyvuojančių veiksnių išsiskyrė, lyginant merginas ir vaikinus. 3. 5-8 ir 9-10 klasių grupėse labiausiai motyvuojantis... [toliau žr. visą tekstą] / Hypothesis. In this study we assumed that pupils motivating factors in physical education lessons differ based on gender and grade. The object of the study. Pupils motivation in physical education. The aim of the study. Identify factors that motivates pupils in physical education lessons. Objectives of the study. 1. Identify factors that motivates pupils most/least in physical education lessons from 5-10 grade. 2. Compare factors that motivates pupils from 5-10 grade most/least in physical education lessons by the aspect of gender. 3. Compare factors that motivates pupils most/least in physical education lessons by the aspect of 5-8 and 9-10 grade groups. 4. Identify the form of motivation in physical education lessons based on gender and grade. Conclusions: 1. The most important factor that rises motivation in physical education lessons according to 5-10 grade pupils is desire to be in good physical condition. The least motivating factor - other people‘s opinion that they should take up physical activity. 2. Our study showed that girls as well as boys are mostly motivated by desire to be in good physical condition, however, other most motivating factors varies based on gender. Other people‘s opinion that they should take up physical activity were chosen by girls and boys as the least motivating although other least motivating factors were different among girls and boys. 3. Among 5-8 and 9-10 grade groups mostly common motivating factor also was desire to be in good... [to full text]

Temos aktualumas – Mokytojai susiduria su mokinių mokymosi motyvacijos stoka, tad vis dažniau bandoma ieškoti naujų mokymo organizavimo formų: išbandomos pamokos netradicinėje erdvėje, naujos priemonės, organizuojamos netradicinės pamokos savo turiniu, metodais. Temos problema – Darbe bandoma aiškintis kaip skatinti motyvaciją mokytis. Šio tyrimo problema yra kaip skatintų mokinių vizualinės raiškos motyvaciją netradicinės pamokos. Tyrimo tikslas – Išsiaiškinti ar netradicinės pamokos skatintų mokinių vizualinės raiškos mokymosi motyvaciją. Tyrimo objektas – Mokinių mokymosi motyvacija ir jos kėlimas netradicinėmis pamokomis. Tyrimo hipotezė – Netradicinės pamokos kelia mokinių vizualinės raiškos mokymosi motyvaciją. Tyrimo uždaviniai: 4. Išnagrinėti literatūrą nagrinėjamu klausimu. 5. Išsiaiškinti mokinių ir mokytojų požiūrį į netradicines pamokas. 6. Ištirti, kaip mokytojų nuomone, netradicinės pamokos veikia mokinių mokymosi motyvaciją. Tyrimo imtis. Tyrimas atliktas V, VI, VIII, X ir XII klasėse anketomis apklausiant 155 mokinius ir 43 mokytojus iš skirtingų Vilniaus mokyklų. Anketomis siekta išsiaiškinti, kaip mokiniai įsivaizduoja pamokas, kurios juos nuteiktų dirbti ir skatintų labiau domėtis pamokomis, kaip mokytojai įsivaizduoja mokymosi motyvacijos skatinimą pamokų metu. Tyrimo metodai: 2. Mokslinės literatūros analizė. 3. Mokinių ir mokytojų anketinė apklausa. 4. Atlikto tyrimo matematinė analizė. Išvados: 1. Netradicinės pamokos skatina aktyvų įsitraukimą į... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the theme. Teachers face lack of pupils’ learning motivation often, thus teachers increasingly often look for new teaching organisation forms; they try to take lessons in untraditional spaces, try using new teaching means and organise lessons of unconventional content and using unconventional methods. The problem of the theme. The greatest attention has so far been paid to what is taught during art lessons and how composition skills are developed. The paper tries to analyze ways to induce teaching motivation. The problem of this research is how unconventional lessons would encourage pupils’ visual expression motivation. The aim of the research. To ascertain whether unconventional lessons would encourage pupils’ visual expressions learning motivation. The object of the research. Pupils’ motivation and its inducement during unconventional lessons. Hypothesis of the research. Unconventional lessons encourage pupils’ learning motivation. The objectives of the research: 1. To discuss and analyse literature according to the issue stated above. 2. To ascertain pupils’ and teachers’ point of view to unconventional lessons. 3. To discuss ways, according to teachers’ opinion, on the influence of unconventional lessons on pupils’ learning motivation. Scope of the research. The research was carried out while surveying 155 pupils of 5, 6, 8, 10 and 12 forms and 43 teachers from different schools in Vilnius. The questionnaires show how pupils imagine lessons that... [to full text]

En ce qui concerne les objectifs du mémoire, j‘ai décrit les fonctions du plan pédagogique en se rendant compte de l‘utilité du plan et de la planification en générale tant pour le professeur, tant pour les élèves. Une grande partie du mémoire est destinée aux méthodes pédagogiques et aux formes d’évaluation nombreuses et diverses dont chaque professeur devrait prévoir d’avance en planifiant la leçon. Pourtant, il y a des situations où l‘enseignant doit être prêt à changer le plan spontanément en éliminant ou en introduisant certaines éléments par rapports aux conditions ou aux capacités des apprenants. En s‘appuyant sur la théorie exposée, j‘ai décrit la leçon réalisé en classe de la langue française. / Magistriniame darbe „Pamokos planavimas“ apibūdinama pamokos plano sąvoka, aprašomas pamokos planavimo reikšmingumas mokymo procese, išdėstoma rekomenduojamo pamokos plano seka ir pagrindiniai elementai. Aptariami įvairių metodų ypatumai. Akcentuojami tam tikri psichologiniai ir socialiniai faktoriai, kurie įtakoja pamokos planą pakeisti kiek kita linkme nei buvo numatyta. Praktinėje dalyje, vadovaujantis pateikta teorija, detaliai aprašoma prancūzų kalbos pamoka. / In the report « Planing of the lesson », I described the functions of the teaching plan important for the professor and for the pupils. A great part of the report is intended for the teaching methods and the many and various forms of evaluation whose each professor should envisage in advance by planning the lesson. However, there are situations where professor must be ready spontaneously to change the plan eliminating or by introducing some elements when pupils have some difficulties. Based on the exposed theory, I described s the lesson realized in class of the french language.

Darbo tema: Meninės fotografijos integravimo prielaidos į dailės pamokas 11-12 klasėse. Dailės istorijos ir fotografijos sąsajos leidžia tyrinėti jų raidos paraleles ir ieškoti pedagoginių šių paralelių pritaikymo būdų. Kadangi egzistuoja tiek meninis, tiek pedagoginis fotografijos tyrimų aktualumas, kurį būtų įdomu pritaikyti ir dailės pagrindų pažinimui, kuris neretai būna vangus, sausokas, stokojantis „gyvybės“ ir suvokimo kaip buvo konstruojamas vienoks ar kitoks vaizdas, kaip sukurtos vienai ar kitai stilistinei epochai priklausančios matymo schemos. Dar viena, ne mažiau svarbi, tokios temos pasirinkimo priežastis edukologinių tyrimų, atskleidžiančių meninės fotografijos panaudojimo dailės pamokose galimybes ir rezultatus stoka. Iki šiol fotografija dailės mokyme funkcionavo kaip reprodukcija, kūrinių vizualinio fiksavimo ir reprezentavimo priemonė. Šiame darbe keliamas klausimas ar ji gali būti panaudojama dar plačiau ir giliau – kaip paties meninio vaizdo konstravimo ir suvokimo instrumentas. Būtent tai ir sudaro šio darbo naujumą. Tyrimo tikslas: Atskleisti meninės fotografijos integracijos prielaidas dailės pamokose 11-12 klasėse. Hipotezė: Jei dailės pamokų metu mokiniai supažindinami su istorinėmis meninės fotografijos linkmėmis ir tipais, gilėtų mokinių teorinių dailės pagrindų pažinimas. Tyrimo objektas: meninės fotografijos integracijos prielaidos dailės pamokose. Tyrimo uždaviniai: 1. Pateikti istorinį fotografijos ir meninės fotografijos sklaidos vaizdą. 2... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis topic: Assumptions Regarding the Integration of Artistic Photography into Art Classes of the 11 and 12-Grade High School Students. The relation between art and photography allows searching for parallels in the process of their development as well as looking for the ways in which these parallels could be applied in education. There are both artistic and educational aspects in terms of the significance of photography studies, which could be possibly applied in the process of getting familiar with the fundamentals of photography and which is frequently rather dull and tedious; which lacks vigor and understanding how one or another image was constructed and how the visual schemes of one or another period were created. Another equally important reason for choosing this subject is the lack of studies which would investigate the possibilities and outcome of the integration of artistic photography into art classes. Until present day, the role of photography in art studies was that of a reproduction, a means for visual fixation and representation of artistic works. The present paper raises the question whether it could serve more purposes by being integrated into art classes as a means of construction and understanding of the artistic image. All this contributes to the originality of the present study. The goal of the study is to present the assumptions regarding the integration of artistic photography into art classes of the 11 and 12-graders. Hypothesis: the introduction... [to full text]

Tyrimo objektas: 11–12 metų mokinių fizinis aktyvumas (FA) ir fizinis pajėgumas (FP) kūno kultūros pamokose. Tyrimo problema: Teigiama, kad FA kūno kultūros pamokose dažnai neatitinka VDFA rekomendacijų (Pate et al., 2006), kai fizinė veikla joje trunka mažiau nei 50% viso pamokos laiko (McKenzie et al., 1995; Nader, 2003). Aktyvumo lygis gali skirtis priklausomai nuo fizinio lavinimo pamokų turinio (McKenzie ir kt., 1995). Aukštos kokybės kūno kultūros programos (kūno kultūros pamokos) gali prisidėti prie bendro (kasdienio) mokinių fizinio aktyvumo lygio gerinimo, bei vaikų sveikatos gerinimo (Veugelers, Fitzgerald, 2005; Bates, 2006; Ehrlich, 2008). Tikslas: Nustatyti 11–12 metų mokinių fizinį aktyvumą ir pajėgumą judriųjų žaidimų ir judesių lavinimo kūno kultūros pamokose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti mokinių fizinį aktyvumą ir pasyvumą judriųjų žaidimų ir judesių lavinimo pamokose. 2. Palyginti berniukų ir mergaičių fizinio aktyvumo ir pasyvumo rodiklius judriųjų žaidimų ir judesių lavinimo pamokose. 3. Nustatyti fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo rodiklių sąsajas. Tyrimo hipotezės: 1. Judriųjų žaidimų kūno kultūros pamokoje mokinių fizinis aktyvumas yra didesnis, o fizinis pasyvumas mažesnis nei judesių lavinimo pamokoje. 2. Judriųjų žaidimų ir judesių lavinimo pamokose berniukų fizinis aktyvumas yra didesnis nei mergaičių. 3. Didesnis mokinių fizinis aktyvumas siejasi su didesniu jų fiziniu pajėgumu. Tyrimo metodika: Mokinių fizinis aktyvumas per... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: 11–12 years students’ physical activity (PA) in physical education (PE) lessons. Research problem: It is argued that PA in PE classes often do not meet MVPA recommendations (Pate et al., 2006), as it takes less than 50% of the total lesson time (McKenzie et al., 1995; Nader, 2003). Activity levels vary depending on the content of physical education lessons (McKenzie et al., 1995). High-quality physical education (physical education lessons) can contribute to the total (daily) improvement in students' physical activity and health (Veugelers, Fitzgerald, 2005; Bates, 2006; Ehrlich, 2008). The aim of the current research: Evaluate physical activity and physical fitness of 11 – 12 years Lithuanian students in Game play and Motor skills practice physical education lessons. Objectives of the research: 1. Identify and compare students' physical activity and time spent passively in Game play and Motor skills practice lessons. 2. Compare physical activity and time spent passively of boys and girls in Game play and Motor skills practice lessons. 3. Evaluate the relationship between physical activity and physical fitness. The research hypothesis: 1. Physical activity is higher and time spent passively lower in Game play rather than Motor skills practice lesson. 2. Boys are more physically active than girls in both Game play and Motor skills practice lessons. 3. Increased students' physical activity is associated with better physical fitness. Research Methodology... [to full text]

Nežiūrint į tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai yra fiziškai aktyvūs ir mėgsta sportą, tačiau moksliniai tyrimais nustatyta, kad, priklausomai nuo amžiaus, mokinių interesai ir motyvacija fizinei veiklai kinta neigiama linkme. Sportinės veiklos motyvai būna įvairūs: vieni labiau mėsta lavintis fiziškai, kiti gražiai atrodyti, tretiems labiau patinka išlieti savo emocijas žaidžiant sportinius žaidimus. Kūno kultūros pamoka yra ta vieta, kur mokiniai gali tai padaryti. Todėl aktualu ištirti veiksnius, darančius teigiamą ar neigiamą įtaką 9-10 klasių moksleivių interesui kūno kultūros pamokoms. Objektas – veiksniai, įtakojantys 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius mokiniams teigiamos ir neigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas. 2. Anketine apklausa nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. 3. Palyginti 9–10 klasių mergaičių ir berniukų dalyvavimo kūno kultūros pamokoje motyvus. Tytimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2011-12 mokslo metais vienoje iš Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrime dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai. Išvados: 1. Veiksniai, turinys mokiniams teigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas: mėgstama veikla, įdomios užduotys, sėkmės patyrimas rungtyniaujant, mokytojo teigiamas vertinimas ir pagyrimas, draugiškas bendravimas su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Nežiūrint į tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai yra fiziškai aktyvūs ir mėgsta sportą, tačiau moksliniai tyrimais nustatyta, kad, priklausomai nuo amžiaus, mokinių interesai ir motyvacija fizinei veiklai kinta neigiama linkme. Sportinės veiklos motyvai būna įvairūs: vieni labiau mėsta lavintis fiziškai, kiti gražiai atrodyti, tretiems labiau patinka išlieti savo emocijas žaidžiant sportinius žaidimus. Kūno kultūros pamoka yra ta vieta, kur mokiniai gali tai padaryti. Todėl aktualu ištirti veiksnius, darančius teigiamą ar neigiamą įtaką 9-10 klasių moksleivių interesui kūno kultūros pamokoms. Objektas – veiksniai, įtakojantys 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius mokiniams teigiamos ir neigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas. 2. Anketine apklausa nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. 3. Palyginti 9–10 klasių mergaičių ir berniukų dalyvavimo kūno kultūros pamokoje motyvus. Tytimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2011-12 mokslo metais vienoje iš Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrime dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai. Išvados: 1. Veiksniai, turinys mokiniams teigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas: mėgstama veikla, įdomios užduotys, sėkmės patyrimas rungtyniaujant, mokytojo teigiamas vertinimas ir pagyrimas, draugiškas bendravimas su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Extensively studied in the literature of interest and motivation on physical activity. It has been observed that, depending on the age and interests of the students, as well as motivation for physical activity changes in a negative direction. Students mature physically, socially and intellectually, the focus of great change. As they age, especially in adolescence, changes in motivation to be physically active operational structure (Volbekienė ir kt., 2008). It is therefore important to investigate the factors affecting the positive or negative influence on the interest of students in grades 9-10 physical education lessons. Object - the factors influencing students' motivation in grades 9-10 physical education classes. Purpose - to identify the factors affecting students' motivation in grades 9-10 physical education classes. Objectives: First Identify the factors that students positive and negative affect during physical education classes. Conclusions: Questionnaires survey found that the most motivated students of physical education classes has resulted in a favorite activity engaged in, have the opportunity to be with friends and to emulate, try to realize themselves seem better than others to feel assured as well as the patina of physical education teacher. Comparing grades 9-10 for girls and boys in the PE lesson reasoning requires that girls are more driven by the fact that doing something a little bit afraid or worried, it may turn out better than others, and... [to full text]

Tyrimo objektas: 11–12 metų mokinių fizinis aktyvumas (FA) ir fizinis pajėgumas (FP) kūno kultūros pamokose. Tyrimo problema: Teigiama, kad FA kūno kultūros pamokose dažnai neatitinka VDFA rekomendacijų (Pate et al., 2006), kai fizinė veikla joje trunka mažiau nei 50% viso pamokos laiko (McKenzie et al., 1995; Nader, 2003). Aktyvumo lygis gali skirtis priklausomai nuo fizinio lavinimo pamokų turinio (McKenzie ir kt., 1995). Aukštos kokybės kūno kultūros programos (kūno kultūros pamokos) gali prisidėti prie bendro (kasdienio) mokinių fizinio aktyvumo lygio gerinimo, bei vaikų sveikatos gerinimo (Veugelers, Fitzgerald, 2005; Bates, 2006; Ehrlich, 2008). Tikslas: Nustatyti 11–12 metų mokinių fizinį aktyvumą ir pajėgumą judriųjų žaidimų ir judesių lavinimo kūno kultūros pamokose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti mokinių fizinį aktyvumą ir pasyvumą judriųjų žaidimų ir judesių lavinimo pamokose. 2. Palyginti berniukų ir mergaičių fizinio aktyvumo ir pasyvumo rodiklius judriųjų žaidimų ir judesių lavinimo pamokose. 3. Nustatyti fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo rodiklių sąsajas. Tyrimo hipotezės: 1. Judriųjų žaidimų kūno kultūros pamokoje mokinių fizinis aktyvumas yra didesnis, o fizinis pasyvumas mažesnis nei judesių lavinimo pamokoje. 2. Judriųjų žaidimų ir judesių lavinimo pamokose berniukų fizinis aktyvumas yra didesnis nei mergaičių. 3. Didesnis mokinių fizinis aktyvumas siejasi su didesniu jų fiziniu pajėgumu. Tyrimo metodika: Mokinių fizinis aktyvumas per kūno... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: 11–12 years students’ physical activity (PA) in physical education (PE) lessons. Research problem: It is argued that PA in PE classes often do not meet MVPA recommendations (Pate et al., 2006), as it takes less than 50% of the total lesson time (McKenzie et al., 1995; Nader, 2003). Activity levels vary depending on the content of physical education lessons (McKenzie et al., 1995). High-quality physical education (physical education lessons) can contribute to the total (daily) improvement in students' physical activity and health (Veugelers, Fitzgerald, 2005; Bates, 2006; Ehrlich, 2008). The aim of the current research: Evaluate physical activity and physical fitness of 11 – 12 years Lithuanian students in Game play and Motor skills practice physical education lessons. Objectives of the research: 1. Identify and compare students' physical activity and time spent passively in Game play and Motor skills practice lessons. 2. Compare physical activity and time spent passively of boys and girls in Game play and Motor skills practice lessons. 3. Evaluate the relationship between physical activity and physical fitness. The research hypothesis: 1. Physical activity is higher and time spent passively lower in Game play rather than Motor skills practice lesson. 2. Boys are more physically active than girls in both Game play and Motor skills practice lessons. 3. Increased students' physical activity is associated with better physical fitness. Research Methodology:... [to full text]

Darbo tikslas: Nustatyti moksleivių patiriamas traumas, jų paplitimą bei pobūdį per kūno kultūros pamokas. Tyrimo uţdaviniai: 1. Nustatyti veiksnius kurie įtakoja traumų atsiradimą per kūno kultūros pamokas 2. Išanalizuoti mokykloje įvykusias traumas lyties aspektu. 3. Nustatyti kada ir kas suteikė medicininę pagalbą įvykus traumai. Išvados: 1. Nelaimingi atsitikimai ir traumos daţniausiai įvyksta per krepšinio, futbolo, tinklinio ţaidimų ar lengvosios atletikos uţsimėmimu metu, dėl prastos kokybės pamokos organizuotumo, apšilimo nedarymo ir neatsargaus elgesio. 2. Mokykloje berniukai dvigubai daţniau patiria traumas nei mergaitės. Mergaitės daţniau patiria lengvas traumas, tokias kaip sumušimai, nubrozdinimai dėl kurių atsiranda mėlynės, bei kraujosrūvos, o berniukai daţniau patiria sunkesnes traumas – sąnarių ir raiščių patempimus, kaulų lūţius, raumens plyšimus. 3. Įvykus traumai, medicinos sesuo suteikė pirmąją medicininę pagalbą mokykloje. Didelė moksleivių dalis vėliau kreipėsi į gydymo įstaigas. Daugiau nei pusei mergaičių traumos kėlė nepatogumų iki savaitės laiko, berniukams dvigubai ilgiau - 2-3 savaites. Hipotezė: Metų laikas turi įtakos patiriamų traumų daţnumui. Rekomendacijos ir pasiūlymai: 1. Siekiant pritraukti ir sudominti mokinius dalyvauti kūno kultūros pamokose mokytojai turėtų rimčiau ţiūrėti į ugdymo procesą ir pamokų uţdavinių kūrimą. 2. Siekiant sumaţinti mokinių patiriamas traumas per kūno kultūros pamokas reikia uţtikrinti saugią aplinką, bei uţimti... [toliau žr. visą tekstą] / Goal: Identify pupils injury risk, the spread and type in the physical education lessons. Objectives of the study: 1. Identify the factors that affect occurrence of injuries through physical education lessons 2. To analyze the injuries committed by at school by gender. 3. Identify when and who provide medical aid in the event of an injury. Findings: 1. Accidents and injuries mostly occur during the basketballfootball, volleyball games and athletics time exercise, due to the poor quality of instruction organization, doing no warm-up and rough handling. 2. At school, boys are twice as likely experiencing injuries than girls. Girls often experiencing minor injuries such as bruises, abrasions resulting in bruising and bruising, and the boys often experiencing more serious injuries - joint and ligament sprains, bone fractures, muscle ruptures. 3. Following the trauma nurse provided first aid medical school. A large part of pupils are then applied to the treatment facilities. More than half of the girls' injuries caused inconvenience to a week time, boys twice as long - 2-3 weeks. Hypothesis: The time of year has influence the frequency of injuries. Reccomendations and proposals: 1. In order to attract and motivate students to participate in physical education classes, teachers should seriously look into the training and creation school goals. 2. In order to to reduce injury risk students through physical education classes need to provide a safe environment and to take students to... [to full text]

Aukštesnių klasių mokinių požiūris į kūno kultūros pamokas Raktiniai žodžiai: kūno kultūra, mokiniai, pamoka, požiūris, aukštesnės klasės. Objektas: mokinių požiūris į kūno kultūros pamokas. Tikslas: atskleisti aukštesnių klasių mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti 9 klasių mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas lyties aspektu. 2. Išanalizuoti 10 klasių mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas lyties aspektu. 3. Palyginti 9 ir 10 klasių mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas. Išvados: 1. Devintos klasės merginos dažniau nurodė, kad kūno kultūros pamokos yra neįdomios bei jose patiria per didelį krūvį, o vaikinai dažniau teigė, kad jiems pamokų krūvis yra per mažas. Kūno kultūros pamokos vaikinams – tai sportinių galimybių atskleidimas, o merginoms – pareigos atlikimas. Tyrimas parodė, kad merginos per kūno kultūros pamokas labiausiai pasigenda žaidimų, o vaikinai norėtų daugiau kūno kultūros pamokų. Vaikinų nuomone, kūno kultūra ugdo pasitikėjimą savimi, o merginų nuomone – pergalės džiaugsmą. 2. Dešimtos klasės merginos teigė, kad joms kūno kultūros pamokose labiausiai trūksta geresnių mokytojų, o vaikinams daugiau kūno kultūros pamokų. Merginos įvardino fizinį aktyvumą, kaip pagrindinę temą, kurią mokytojas su mokiniais kalba per kūno kultūros pamokas. Vaikinai taip pat sakė, kad mokytojas kartais su jais kalba sveikos gyvensenos, pirmosios pagalbos ištikus nelaimei ir sveikatą žalojančių dietų tema. Merginos teigė, kad mokytojas... [toliau žr. visą tekstą] / Attitude of senior pupils towards physical education classes Keywords: physical education, pupils, class, attitude, senior forms. Object: attitude of pupils towards physical education classes. Aim: to disclose attitude of senior pupils towards physical education classes. Tasks: 1. To analyze attitude of 9th form pupils towards physical education classes – gender aspect. 2. To analyze attitude of 10th form pupils towards physical education classes – gender aspect. 3. To compare attitudes of 9th and 10th form pupils towards physical education classes. Conclusions: 1. Ninth class girls more often indicated that lessons of physical education are not interesting, they get too big physical load, and boys more often stated that physical load could be bigger for them. For boys lessons of physical education are a chance to express their sports abilities, for girls – doing their duty. The research revealed that girls miss games most often in lessons of physical education, boys would like to have more lessons of physical education. In the boys' opinion physical education develops their self-confidence, in girls' opinion – joy of being victorious. 2. Tenth class girls stated that they feel the lack of good teachers in lessons of physical education, boys would like to have more lessons of physical education. Girls named physical activity as a main topic of teachers and students during lessons. Also, boys said that the teacher sometimes speaks about healthy lifestyle, first aid in... [to full text]