Darbo tikslas - pristatant istorines žydų kapines Lietuvoje, išskirti jų svarbą ir būtinybę saugoti, apžvelgti tyrimų bei paveldosaugos realijas. Darbe aptariamos žydų kapinių tyrimo problemos; apžvelgiama tyrimo praktika ir paveldosaugos situacija užsienyje. Nors XX a. pabaigoje imta labiau domėtis žydų istorija ir kultūra Lietuvoje, o šios mažumos paveldas pradėtas tapatinti su Lietuvos kultūros palikimu, visuomenėje vis dar gaji samprata, kad visa, kas ne lietuviška yra svetima, o žydų paveldo objektai – tai svetimos kultūros reliktai, kurių nebūtina saugoti ir jais domėtis. Senosios žydų kapinės gali būti įvairiapusių istorinių, kultūrinių, religinių, etnografinių, genealoginių tyrinėjimų objektas, taip pat gali būti informacijos šaltiniu žydų istorijos ir kultūros Lietuvoje tyrimams, bei nagrinėjant lietuvių kultūros istoriją. Nepaisant istorinių kapinių svarbos, Lietuvoje jomis nėra pakankamai domimasi, nėra išleista nei vieno išsamesnio darbo apie senąsias žydų kapines, apjungiančio būtinas teorines bei pagrindines praktines žinias. Užsienio valstybėse istorinėms žydų kapinėms skiriama žymiai daugiau dėmesio, nors egzistuoja panašios senųjų kapinių saugojimo, tvarkymo, tyrimo problemos, kaip ir Lietuvoje, tyrimai vis dėlto vyksta. Tai sąlygoja požiūris į istorines kapines ir poreikis išsaugoti tokių kapinių teikiamą informaciją. Nors istorinės žydų kapinės Lietuvoje laikomos paveldo objektais ir traukiamos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (šiuo metu įtraukta... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the work is to represent historic Jewish cemeteries in Lithuania, to accentuate their importance and the need for their conservation, and to overview the situation of preserving and research of cultural heritage. In the work the problems of Jewish cemeteries research problems are discussed, and the heritage preserving experience abroad is presented. Although the interest towards Jewish history and culture has arisen in Lithuania by end of the 20th century, and the heritage of this minority has been identified as an organic part of the Lithuania’s cultural heritage, alienation of everything which is not Lithuanian proper is still very much rooted within the society. Thus, the objects of Jewish culture are in many cases conceived as relics of foreign culture that should not be preserved or studied. In meanwhile, the old Jewish cemeteries could and should be the object of multidisciplinary research: historical, religious, ethnographic, genealogical. The information they held could be used in studies of the Jewish history and culture in Lithuania, as well as Lithuania’s cultural history. Nevertheless, in Lithuania there is a lack of interest towards the Jewish cemeteries. There is no single scholarly work which would unite theoretical and practical information on Jewish cemeteries as an important cultural source and their preserving. In many European countries much more attention is directed to historic Jewish cemeteries. In spite of many problems concerning their... [to full text]

Karinis paveldas Lietuvoje, jo apsaugos ir tvarkymo problemos (1940-2005 m.) Lietuvos karinis paveldas – viena istoriškai plačiausių kultūros paveldo dalių. Nuo pat valstybės susidarymo Lietuva visą savo energiją skyrė karybai, todėl buvo pasiekta ne mažai laimėjimų karo technikoje bei organizacijoje. Po paskutiniojo Respublikos padalijimo iki XX a. II p. įtvirtinimų statymas Lietuvos teritorijoje jau buvo svetimųjų prerogatyvoje. Nepaisant šios kultūros paveldo objektų reikšmės, karinis paveldas nėra reglamentuotas kaip kompleksinis kultūros vertybių apsaugos objektas, o ir pati karinio paveldo sąvoka taikytina apibūdinant tik gynybinius įtvirtinimus. Tačiau šiai kultūros paveldo objektų grupei priskiriami visi patvariosios ir lauko fortifikacijos objektai – tiek gynybiniai, tiek apgulties įtvirtinimai. Lietuvos karinis paveldas atspindi fortifikacijos raidą, reprezentuoja techninę pažangą, Vakarų Europos fortifikacijos mokyklų pavyzdžius. Ypač pažanga atsispindi bastioninėje fortifikacijoje. Tačiau dėl sudėtingos šio periodo fortifikacijos terminijos dažnai klystama įvardinant karinius įtvirtinimus. Objektai įvardijami skirtingais vardais, kartais sąvokos dubliuojasi, o dažnai ir visai neatitinka įtvirtinimo funkcijų. Ne mažai pasitaiko prieštaravimų tarp tyrinėtojų, priskiriant karinį objektą vienai ar kitai fortifikacijos grupei. Taip pat prieštaros kyla priskiriant objektus, kurie neatliko nei gynybinės, nei puolamosios funkcijos, karinio paveldo objektų grupei. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Military Heritage in Lithuania: Conservation and Maintenance Problems (1940-2005) The military heritage of Lithuania is historically one of the broadest components of Lithuanian cultural heritage. From her very inception, the state Lithuania has exerted all her energies toward military science, achieving much in technology and organisation. After the final partition of the Republic until the second half of the twentieth century, the erection of fortifications was the prerogative of foreigners. In spite of the significance of these kinds of cultural heritage sites and objects, military heritage remains unregulated as a combined subject for the protection of cultural values, and the very concept of military heritage has and is being applied only to defensive fortifications. Nonetheless, all architectural and earthwork fortification objects and sites – defensive as well as siege works – are assigned to this group of cultural heritage sites and objects. The military heritage of Lithuania reflects the development of fortification construction and technical progress using the examples provided by the Western European school of fortification. Progress is especially represented in bastion fortification construction. Due to the complex terminology of fortifications of this period, however, errors are frequently made in correctly describing military fortifications. Objects and sites are called different things, concepts often overlap and frequently don’t correspond at all with the... [to full text]

Archeologinis paveldas sudaro subtilų, sunaikinimo grėsmėje esantį, baigtinį ir neatsinaujinantį kultūrinį klodą, todėl ieškoma įvairių prieigos taškų prie šio trapaus duomenų šaltinio apsaugos ir pristatymo, siekiant iki būtino minimumo apriboti intervencinius metodus naudojamus jo pažinimui ir įvertinimui bei žengiant link jo apsaugos in situ. Šiuolaikinė archeologinio paveldo valdymo koncepcija remiasi keturiais pagrindiniais teoriniais principais, kuriais deklaruojama, kad archeologinių ištekliai yra baigtinis, jautrus ir neatsinaujinantis kultūros turtas, įtakojamas jo paties reikšmingumo, reglamentuotas įstatymų bei esantis visuomenės interesų objektas. Šių faktų įsisavinimą didele dalimi įtakojo XX a. antros pusės ekologiniai judėjimai, kai aplinkosaugininkai įtvirtino suvokimą, kad nekontroliuojamas išteklių eksploatavimas gali turėti katastrofiškas pasekmes bei išaugęs gelbėjamosios archeologijos vaidmuo. Šio magistrinio darbo tikslas – atskleisti šiuolaikinę archeologinio paveldo valdymo koncepciją ir pasaulines jos tendencijas bei ištirti kaip šio proceso principai atsispindi Lietuvos archeologinio paveldo apsaugoje. Archeologinio paveldo valdymo procesą sudaro trys reikšmingiausi etapai: archeologinių išteklių identifikavimas, įvertinimas bei sprendimo dėl apsaugos būdo priėmimas, kurie remiasi dviem pagrindiniais principais: siekiu archeologinį paveldą išsaugoti in situ bei subalansavimo samprata: archeologinio paveldo integravimu į teritorijų planavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Archeological heritage is dangered, finite and non-renewable resource. Therefore it has become clear that for a such sensible archaeological resources, archaeology needs new and different tools or approaches for minimizing destructive research methods and seeking preventive preservation. Contemporary archaeological heritage management conception is that new and mostly applicable approach of managing such resources. Active participation by the general public must form part of policies for the protection of the archaeological heritage. It is based on some core theoretical presumptions such as, that archaeological heritage is subject to assessment for its archaeological significance, governed by legislation and a matter of public concern. Archaeological heritage management process is composed of three core stages: identification, evaluation and decision-making of protection form, whiches relay on two important principals such as most of archaeological heritage must be preserve in situ and conception of sustainability. The main objective of this master degree thesis is to reveal contemporary archaeological heritage management conception and its universal tendencies and examine how these tendencies reflect in archeological heritage protection of Lithuania. In Lithuania archaeological heritage management only partly correspond to above-mentioned conception’s principals, despite that laws protecting cultural heritage are quite efective. One of reasons is the lack of systematic... [to full text]

Lietuvoje sukurta daug įvairaus rango, paskirties, dydžio, skirtingos funkcinės paskirties saugomų teritorijų. Širvintų rajone saugomos teritorijos užima 4,2 proc. rajono ploto. Paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Tyrimas atliktas siekiant įvertinti minėtų objektų apsaugą Širvintų rajone. Šiame darbe atlikta norminių dokumentų, teritorijų planavimo, mokslinių darbų ir kitos aktualios literatūros analizė, nuvykus į Kultūrinį Kernavės rezervatą apžiūrėti paveldo objektai ir įvertinta jų būklė. Pagrindinis tokių objektų apsaugos tikslas – perleisti paveldą ateities kartoms. Vienas svarbiausių uždavinių paveldo objektų saugojime – atsakingas šių objektų stebėjimas ir jų būklės vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Širvintų rajono nekilnojamojo kultūros ir gamtos paveldo teritorijos yra geros būklės, nuolat vykdomi objektų būklės gerinimo darbai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų naudojimas ir apsauga yra reglamentuota pakankama teisine baze. / Lithuania has created a lot of protected areas, which differ in ranks, purpose, size and function. In Širvintos district protected territories cover 4,2 percent of area. Heritage sites - individual or groups of natural and cultural heritage objects – are the landscape elements, which are protected by special statutory protection and recovery mode. Aim of the research is to evaluate the protection of natural and cultural heritage in Širvintos district. This work analyzes normative documents, planning, research papers and other relevant literature, presents results of on-site evaluation of heritage objects in Kernave Cultural Reserve. The main purpose of the protection of these objects is to conduct the heritage to future generations. This is achievable only with the help of responsible observation and evaluation of condition of these objects. The results show that in Širvintos district areas of immovable cultural and natural heritage are in good condition, regularly maintained. Protection and use of immovable cultural heritage objects are regulated by a sufficient legal basis.

Tradicinės dailidystės bei medinio paveldo apsaugos klausimų nagrinėjimą įgalino XX a. septintojo dešimtmečio paveldosaugos krizė, kada refleksyvios paveldo apsaugos istorijos studijos bei postmodernizmo idėjos padėjo išsilaisvinti iš moderniojo paminklų kulto. Praktiniame lygmenyje buvo nusivilta modernia paveldotvarkos praktika. Cheminių medžiagų bei pramoninių produktų naudojimas nepateisino paveldotvarkos lūkesčių, todėl pradėta ieškoti išeities kelių iš modernaus tradicijos ir technologijos supriešinimo. Į paveldosaugos diskursą buvo įvesta istorinės sociokultūrinės aplinkos sąvoka, o paveldo koncepcija suvokta santykyje su aplinkos, kraštovaizdžio, atlikimo technikos autentiškumu. Šiuolaikinė paveldosaugos samprata rėmėsi atsigręžimu į tradicines praktikas, kurios turėjo užtikrinti istorinį tęstinumą. Vis plačiau diskutuotas alternatyvusis - proceso autentiškumo išsaugojimo, kelias, įteisinantis kūrybinę paveldo recepciją. Vienas iš pirmųjų darbo tikslų, buvo išsiaiškinti postmoderniosios paveldosaugos impulsus bei ištakas, komparatyvistiniu metodu nustatyti jos santykį su moderniąją paveldosauga bei tradiciniais reliktų apsaugos būdais. Atlikus istorinę rekonstrukciją, reziumuota, jog kūrybinis paveldo įsisavinimo kelias buvo būdingas nuo Antikos iki moderniosios paveldosaugos susiformavimo. Istorinio tęstinumo nutrūkimas didžiąją dalimi buvo sąlygotas modernizacijos reiškinių: industrializacijos bei urbanizacijos. Ilgiau tradicinė dailidystė gyvavo Lietuvoje, kurią... [toliau žr. visą tekstą] / The research on protection of traditional carpentry techniques and wooden heritage was enabled by the crisis of heritage protection in the 7th decade of XX century, when reflexive studies on heritage protection and postmodern ideas helped to disengage from modern cult of monuments. The disillusion with modern praxis of heritage protection was felt even in the practical sphere. The use of chemical materials and industrial products belied the expectancy, so the search for the means of recourse from the modern contraposition of tradition and technology was started. The notion of historical socio-cultural setting was introduced into the discourse of heritage protection, while the concept of heritage was perceived in relation to authenticity in environment, landscape and workmanship. Contemporary conception of heritage protection has already been based on the turn to traditional praxis, which ensured historical continuity. The alternative way – protection of process authenticity, which enabled creative reception of heritage, was presented. One of the main aims of the study was to examine the impulses of postmodern heritage protection, to measure its relation to modern and traditional protection of the relicts in the comparative manner. Historical reconstruction revealed that from the antiquity to the development of modern heritage protection reception of heritage was rather performed in the creative way. Historical discontinuity was conditioned by phenomenon of modernization... [to full text]

Magistro darbo objektas – mokslininkų rankraštinio paveldo kaupimo veikla trijose Vilniaus mokslinėse bibliotekose (Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki šių dienų. Darbo tikslas - ištirti Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio trijų Vilniaus mokslinių bibliotekų rankraštinio paveldo kaupimo veiklą. Darbo uždaviniai: Apibrėžti ir ištirti mokslininkų rankraštinio paveldo ir mokslininkų asmeninių fondų sampratos teorinius aspektus; ištirti mokslininkų asmeninius fondus, kaupiamus Vilniaus mokslinėse bibliotekose; išnagrinėti trijų Vilniaus mokslinių bibliotekų (LMAB, VUB ir LNB) mokslininkų rankraštinio paveldo valdymą: nustatyti rankraštinio paveldo kaupimo būdus ir šaltinius; ištirti rankraštinio paveldo kaupimo dinamiką Vilniaus mokslinėse bibliotekose 1990 - 2010 m.; išanalizuoti mokslininkų rankraštinio paveldo tvarkymo ir saugojimo procesus bei aktualinimo veiklą. Magistro darbe buvo nustatyta, kad visos trys Vilniaus mokslinės bibliotekos sėkmingai kaupia mokslininkų rankraštinį paveldą. Pagrindinis mokslininkų rankraštinio paveldo kaupimo būdas – dovanos, pagrindinis šaltinis – asmenys. Darbe išanalizuota mokslininkų asmens fondų komplektavimo kaita 1990-2010 m. Taip pat nustatyta, kad nemažą dalį rankraščių skyriuose kaupiamų mokslininkų asmens fondų sudaro išeivijos mokslininkų fondai. Mokslininkų rankraštinio paveldo valdymą sudaro jo tvarkymas... [toliau žr. visą tekstą] / Three scientific libraries of Vilnius have been long assembling the heritage of scientific manuscripts in their Manuscript Departments. These libraries are the Vilnius University Library, the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences and the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. After Lithuania regained its independence, the archives of the libraries were enriched by the archives of the emigrant scientists. The heritage of scientific manuscripts is being assembled both in scientific libraries of Lithuania and in archives. The principles of assembling the manuscript heritage are similar in both types of institutions. A scientific library is oriented more to scientists and specialists of intelectual working field. The Lithuanian scientific libraries are divided into the following five main groups according to their size and goal: a national library, a library of a universal purpose, a regional library, a university (or other equivalent higher education institution) library and a specialised library). A heritage may be described as a way to get in touch with the past. A manuscript heritage is an entirety of written texts that are considered a heritage. In a broader sense we regard it as a cultural and material heritage. The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania is a main scientific library in Lithuania that is open to public and is assembling a universal archive of documents written in various languages. It is considered as an institution of a... [to full text]

Po nepriklausomybės atgavimo, daugelį pastatų privatizavus, atsirado grėsmė juose esantiems dailės kūriniams. Svarbus yra ir visuomenės požiūris į sovietinį, mums svetimą, paveldą. Vitražai išmontuojami vien todėl, kad primena praeitį. Be politinių aspekto, Sovietinio paveldo išlikimą lemia ir ekonominiai veiksniai. Daug kur vitražai išmontuoti renovuojant pastatus ir teisinantis, kad jų restauracijai trūksta lėšų. Nors sovietmetis tituluojamas lietuviško vitražo „aukso amžiumi”, dabartinė šio laikotarpio kūrinių padėtis sudėtinga. Pradėjus išsamiau domėtis sovietinio vitražo dabartine būkle susiduriama su medžiagos trūkumu. Renkant medžiagą apie sunaikintus, restauruotus vitražus iškilo ir paveldo apsaugos klausimas. Kaip ir kiek sovietinį paveldą įstatymais gali apsaugoti valstybė ir ar gali tuo pasirūpinti pats darbų autorius. Pirmoje darbo dalyje aptariamas sovietinis vitražas ir jo klestėjimo prielaidos, trumpai supažindinama su tuo metu kūrusiais vitražistais, jų ryškiausias darbais. Išskiriamos dvi pagrindinės prielaidos: valstybiniai užsakymai ir glaudus architektų bei vitražistų bendradarbiavimas. Pateikiama ryškesnių to meto architektų ir vitražistų bendradarbiavimo pavyzdžių. Antroje darbo dalyje aprašomi sovietinių vitražų sunaikinimo, rekonstravimo, perkėlimo atvejai. Pateikiama sunaikintų, rekonstruotų vitražų pavyzdžių. „Išlikusių vitražų pavyzdžiai ir objektyvios jų išlikimo sąlygos. Nagrinėjamos vitražo sunaikinimo priežastys. Trečioje darbo... [toliau žr. visą tekstą] / A lot of public places there privatized after the restoration of independence in Lithuania. A real threat occurred for monumental artworks in architecture after the biulding was privatized. In this situation a public opnion about soviet heritage is really important. Despite the political aspect, there is economical factors as well. Stained glass windows, can’t be fixed because of lack of finance. Though soviet times in Lithuania was „golden age“ for stained glass it has real preservation problem in nowdays. There is a lack of information about these days soviet stained glass situation. The first part of this work contains short history of soviet stained glass and the sources of prosperity. There was two main assumptions for prosperity of stained glass in soviet times: first was orders from soviet goverment and the second was artist and architectures cooperation. The exposition part is illiustration about stained glass destruction, and real situation of soviet stained glass in these days. The final part of the work is about the heritage of soviet art works and preservation of stained glass.

Tyrimo tikslas yra išanalizuoti Prienų rajono saugomų ir rekreacinių teritorijų tvarkymą ir naudojimą, aptarti, kuo unikalus šis rajonas. Tyrimo objektas yra Prienų rajono saugomos ir rekreacinės teritorijos. Tyrimo uţdaviniai: 1. Išanalizuoti Prienų rajono saugomų ir rekreacinių teritorijų infrastruktūros pritaikymą. 2. Aptarti Prienų rajono turizmo galimybes. 3. Atlikti anketinę apklausą, siekiant įvertinti saugomų teritorijų problemas, būklę bei nustatyti saugomų teritorijų rinkimų aktualumą. Tyrimo metodika. Tyrimui atlikti taikomi literatūros šaltinių analizės, statistinių duomenų analizės ir anketinės apklausos metodai. Siekiant ištirti saugomų ir rekreacinių teritorijų planavimą, saugojimą ir naudojimą, atlikta Prienų rajono saugomų teritorijų analizė, aptarta rekreacinės teritorijos. Pateikiami anketinės apklausos rezultatai. Tyrimo rezultatai: * pirmoje dalyje išsamiai išanalizuotos Prienų rajono saugomos teritorijos; * antroje dalyje aptartos turizmo galimybės, išanalizuota Prienų rajono dvarų duomenų bazė, nustatyta, kad 70 proc. rajono dvarų nėra naudojami, rekonstruota tik Daugšiagirės buvusi dvaro sodyba, atskleisti rajono unikalūs poţymiai: aukščiausias Lietuvos maumedis, dvikamienis ąţuolas, 46 saugomos teritorijos ir kt.; * trečioje dalyje atlikta anketinė apklausa, pagal apklausos duomenis nustatytos saugomų teritorijų problemos, lankymosi prieţastys, nustatyta geriausių saugomų teritorijų rinkimų būtinumas ir vertinimo kriterijai. Pagrindinės... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of research is to analyse the clearing and usage of the protected and recreational territories in Prienai district and discuss wherewith this district is unique. The subject of research is protected and recreational territories in Prienai district. The tasks of research: 1. To analyse the infrastructure adjustment of protected and recreational territories in Prienai district. 2. To discuss the tourism facilities in Prienai district. 3. To accomplish the survey seeking to evaluate the problems of protected territories, conditions and identify the relevance of protected territories selection. The methodology of research: Accomplish the research there were used methods of literature sources analysis, statistical data analysis and questionnaire survey analysis. Seeking to investigate the planning, protection and usage of protected and recreational territories, there were accomplished Prienai district protected terrritories analysis, discussed recreational territories. There is presented the results of questionnaire survey – protected territories vacationing approach to these territories and possibility to arrange protected territories selection. The results of research: ● There were thoroughly analysed Prienai district protected territories in the first part of work; ● In the second part of work, there was discussed tourism facilities, analysed Prienai district basis of estate data, it was revealed, that 70 percent district‘s estates are not used, only... [to full text]

In traditional way of thinking, culture heritage objects are reconstructing in physical way. Sometimes it is very expensive and complex task. Complex for few reasons: first of all usually we have no all necessary information about cultural heritage object; it calls lack of information (drafts, drawings and so on) and second usually experts disagree about how it must look in real world. This postgraduate thesis trying to show how it is possible virtual reconstruction of cultural heritage objects with Virtual Reality Modeling Language. VRML now is most advance virtual reality technology and day by day is developing. These theses consist from two parts. This paper describes some concepts how it is possible to use VRML in reconstruction of cultural heritage and second part represents real example of such possibility. It can be found at http://www.museum.virtualage.org One thing is very important. It is not necessary reconstruct a model like it was. Virtual Reality can give possibility to look at different models, interpretations, materials and so on. It means that it can help us to reconstruct a physical object, to reach more objective tasks in reconstruction of cultural heritage. Another benefit projects like this is to expand traditional concept of museum, where besides real museum we can find virtual museums and we can visit from a web. It means the new concepts of cultural education and learning. Finally, it is very good example how very different kinds of science can go... [to full text]

Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų rekonstrukcijos strategijos politiką bei įvertinti jos efektyvumą, apžvelgti užsienio šalyse esamas sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldui išsaugoti, pateikti pasiūlymus Lietuvos kultūros paveldo objektų rekonstrukcijos strateginei būklei pagerinti. Atlikta SWOT analizė, apibendrinanti ir sujungianti išorinės aplinkos ir išteklių analizės rezultatus, suklasifikuojant nekilnojamojo kultūros paveldo strategiją lemiančius veiksnius į keturias grupes: stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. Šiame darbe bus taip pat aptariama nekilnojamojo kultūros paveldo dabartinė būklė ir jų išsaugojimo bei rekonstrukcijos strategija. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, apžvalginis skyrius,analitinė – metodinė dalis, mokslinė – tyriamoji dalis, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 60 p. teksto be priedų, 22 iliustr., 14 lent., 62 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The main aim of this graduation – analyse of reconstruction strategy policy of objects of the real estate of a cultural heritage and estimate it’s efficiency, review available conditions in foreign countries to protect of a real estate of a cultural heritage also to present suggestions to make better strategy of reconstruction of objects of the real estate of a cultural heritage. Acted a comprehensive analyses of the SWOT, summarized and conjoint the external environments and analysis of resouces results, classified subjects who determine organizations strategy in four groups: strengths, weaknesses, opportunities and threats. There will be consideration of the real estate of a cultural heritage present conditions, it’s preservation and strategy of reconstruction. Structure: introduction, review chapter, analytical-methodical section, scientific-research section, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 60 p. text without extras, 22 pictures, 14 tables, 62 bibliographical entries. Appendixes included.