Miestų archeologinio paveldo reprezentavimo koncepcija remiasi archeologinio paveldo saugojimu in situ, panaudojant konservavimo priemones ir, jei reikia, taikant rekonstrukcijos metodus bei pateikiant visuomenei tam tikrą objekto interpetaciją. Reprezentavimo proceso sudėtingumą lemia jame sąveikaujančios dalyvių grupės (politinio ir administracinio, ekonominio sektoriaus atstovai, įvairūs specialistai ir rangovai, miesto bendruomenė, kiti tarpininkai), kurios įtakoja galutinį rezultatą ir nusprendžia pagrindines paveldo vertes. Lietuvoje archeologinio paveldo reprezentavimo pavyzdžių galima pamatyti šešiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Biržuose ir Trakuose). Iš viso yra reprezentuojami 33 objektai, kurie sudaro 1,8 % visų tirtų objektų. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo pagrindą sudaro archeologinių liekanų konservavimas in situ be funkcionalios pirminės paskirties tęstinumo. Tai populiariausias archeologinio paveldo reprezentavimo būdas, kuris plačiai taikomas ir Europoje. Lietuvoje proceso raidą galima suskirstyti į 4 pagrindinius laikotarpius: Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo ištakas nuo XIX a. vid. iki 1950 m. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimo pirmuosius bandymus 1951 – 1971 m. Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimą 1972 – 1990 m. Šiuolaikinį Lietuvos miestų archeologinio paveldo reprezentavimą, kuris prasidėjo nuo 1990 m. ir tęsiasi iki šiol. / The concept of archeological heritage representation in the city is based on protecting archeological heritage in situ, by using conservation measures and, if needed, applying reconstruction methods. In that case the society receives a certain degree interpretation of a archelogical object. Complexity of representation process comes from numerous groups of people participating in it (political, administrative, economic sectors representatives, various specialists and contractors, the community of the city, other middlemen). Those groups influence the final outcome of the process and establish the main values of heritage. Examples of archelogical heritage representation in Lithuania can be seen in six cities (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Kėdainiai, Biržai and Trakai). There are total 33 objects being represented, which is only 1,8% of all researched objects. The basis off Lithuanian city archeological heritage representation is the conservation of archeological relics in situ without continuing the functionality of original purpose. This is the most popular method of archeological representation which is widely used in all of Europe. Development of representation process in Lithuania can be divided into four main periods: The origins of Lithuanian city archeological heritage representation from XIX century to 1950. The first attempts to represent archelogical heritage in 1951 – 1971. The representation of city archeological heritage in 1972 – 1990 . The modern representation of... [to full text]

Sakralinio paveldo objekto pritaikymas piligriminiam turizmui. Baigiamajame magistro darbe analizuojama sakralinių erdvių tematika, apžvelgiami jų pritaikymo turizmo reikmėms aspektai, pateikiama klasifikacija, charakteristikos, apžvelgiama sakralinių kultūros paveldo objektų raida ir jos ypatumai, piligriminio turizmo samprata ir svarbiausi Lietuvos piligriminio turizmo objektai. Sąlyginai darbą galima skirstyti į dvi dalis: pirmojoje nagrinėjami teoriniai aspektai, o antrojoje pateikiama pasiūlymų kaip pritaikyti sakralinio paveldo objektus piligriminiam turizmui, įvertinamos alternatyvos, atliekamas anketinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti lankytojų nuomonę apie Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio pritaikymo piligriminiam turizmui galimybes ir ištirti lankytojų demografinius bei socialinius rodiklius, lankantis Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje. Tyrimo objektu pasirinkti sakralinio paveldo objektai, o baigiamojo darbo tikslas yra: išanalizuoti ir įvertinti Kelmės rajono Tytuvėnų miestelio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno pritaikymo piligriminiam turizmui galimybes ir įvertinti šiame objekte besilankančių asmenų motyvus, lūkesčius ir jų išpildymo galimybes, pritaikant objektą piligriminiam turizmui. Praktiniai sakralinio kultūros paveldo objektų pritaikymo piligriminiam turizmui pasiūlymai formuluojami atlikus Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno pritaikymo piligriminiam turizmui studiją. Apžvelgus piligriminio turizmo sampratą ir... [toliau žr. visą tekstą] / Adjustment of sacred objects to pilgrim tourism. At the final master's work sacred spaces and subjects are analyzed, an overview of their application needs of the tourism aspects, the classification, characteristics, an overview of the sacred objects of cultural heritage development and its features, the concept of pilgrim tourism and the Lithuanian most important pilgrimage tourism objects are provided in this work. Conditionally work can be divided into two parts: the first is dedicated to theoretical aspects, while the second provides suggestions as to adapt the sacral cultural heritage to pilgrim tourism, evaluation of alternatives, a questionnaire survey to ascertain the opinion of visitors Tytuvėnai ensemble of churches and monasteries adaptation to pilgrim tourism and visitors to explore the demographic, social and motivation indicators, visits to churches and Tytuvėnai monastery ensemble. Investigation to choose the cultural heritage of sacral objects, and the final objective is: based on the acquired theoretical knowledge, to analyze and assess the town of Kelme district Tytuvėnai St. Mary's Church and Bernadine monastery adaptation to pilgrim tourism opportunities and to assess the reasons for people visiting the site, the fulfillment of their aspirations and opportunities, using the object for pilgrim tourism. Practical sacral objects subordinate to the cultural adaptation of pilgrim tourism proposals formulated by the church and monastery of Tytuvėnai monastery... [to full text]

Darbo objektas - Lietuvos sporto paveldo poveikis populiarinant sportą jaunimo tarpe. Tyrimo problema - kokį poveikį turi sporto paveldas populiarinant sportą jaunimo tarpe? Darbo tikslas - įvertinti sporto paveldo poveikį populiarinant sportą jaunimo tarpe. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti sporto paveldo raidos ir raiškos ypatumus. 2. Išsiaiškinti Lietuvos sporto muziejaus (LSM) veiklos situaciją kūno kultūros ir sporto sistemos kontekste. 3. Atskleisti jaunimo laisvalaikio pasirinkimų situaciją Lietuvoje. 4. Nustatyti sporto muziejaus lankytojų ir sporto mokymo įstaigų moksleivių LSM veiklos įtaką apsisprendimui sportuoti. 5. Pateikti vadybinius sprendimus Lietuvos sporto muziejaus veiklos plėtrai populiarinant sportą ir tuo didinant įtaką jaunimo apsisprendimui sportuoti. Tiriamieji klausimai ir hipotezės: 1. jaunimas silpnai susipažinęs su sporto paveldu ir jo objektais; 2. sporto muziejus teigiamai veikia pasiryžimą sportuoti ir siekti rezultatų; 3. sporto paveldas domina visuomenę ir yra gerai žinomas; 4. sporto paveldu domisi tik sportuojantis jaunimas; 5. sudominti sporto paveldu jaunuoliai yra pasiruošę padėti jį propaguoti; Mokslinės problemos formulavimas - kokį poveikį atlieka sporto paveldas populiarinant sportą jaunimo tarpe? Metodika Darbe taikyti tyrimo metodai: anketinė apklausa, interviu su ekspertais Raktiniai žodžiai: paveldas, sporto paveldas, jaunimas, sportas. Svarbiausios išvados ir rekomendacijos: Lankiusieji Lietuvos sporto muziejų įgauna... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the work - Influence of the heritage of Lithuanian sport when popularizing sport among young people. Problem of the research – What influence does the heritage of sport have when popularizing sport among young people? Purpose of the work – To evaluate the influence of the heritage of Lithuanian sport when popularizing sport among young people. Tasks of the work: 1. To analyze the peculiarities of the development and expression of the heritage of sport. 2. To reveal the situation of the free time choices for young people in Lithuania. 3. To ascertain the situation of the activity by the sport museum in the aspect of the sport popularization. 4. To determine the assessment by present and potential visitors of the museum how the activities by the sport museum influence the determination to go in for sports. 5. To present management decisions for the development of the sport museum of Lithuania when popularizing sport and increasing the influence on the determination by young people to go in for sports. Exploratory questions and hypotheses: 1. Young people know little about the heritage of sport and its objects. 2. The sport museum of Lithuania has a positive influence on the determination to go in for sports and reach for results. 3. The heritage of sport interests the society and is well-known. 4. Only young people who go in for sports are interested in the heritage of sport. 5. Young people who are interested in the heritage of sport are ready to help to propagate... [to full text]

Lithuanians Folk Art familiarity – training of nationality Lithuanian‘s Folk Art are decompounding chances to take in part with other countries to make our individual tradicions, mores, language. All of these things stimulate our nations heirloom. So that much importantly to keep Lithuanian‘s Folk Art are heritage and traininig the nacional individuality. The purpose of this study – to establish the Lithuanian‘s Folk Art familiarities meaning how to train the nationality. The research object are the Lithuanian‘s Folk Art familiarity how teaching premise of nationality in XI – XII class. Hypothesis: the knowledge of Lithuanian‘s Folk Art are helps to develop the national person. Objectives of the study are the following: to study literary resources of pedagogy, psychology, art researching about the problems of nationality and succession of Lithuanian‘s Flk Art; to diagnose the opinion of teachers and young folk for the Lithuanian’s Folk Art, how to training the nationality. Research methods: analysis of literary resources; teachers and young folk anonymous questionnaire poll; using quadrate of chi square; contingent coefficient (C); analysis of interest – bearing facts. During the case study it was discovered that the nationality are understandable, how the trust of our olden culture, the nowadays and the future. Training of nacionality in Lithuania, are experience and wastage, and uprise, but all the time, training of nationality, was manifesting over the art; objectives of... [to full text]

Dokumentavimas - duomenų apie paveldo objektą pagrindimas dokumentais, siekiant juridiškai įteisinti objekto apsaugą, išryškinti vertes ir pateikti apsaugos siūlymus. Dokumentavimo, apskaitos ir tuo pačiu paveldo apsaugos pirminis žingsnis yra inventorizavimas – išsamus ir sisteminis duomenų apie paveldo objektą kaupimas, neteikiant vertinimo. Šio darbo tikslas – atskleisti ir įvertinti šių dienų Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo dokumentavimo, o pirmiausia – inventorizavimo, metodus bei vykdymą, remiantis kitų šalių (Italijos, Lenkijos, Japonijos) praktika. Pasirinktos šalys – Italija, Lenkija, Japonija – yra skirtinguose regionuose, turi skirtingą istorinę patirtį, skirtingas kultūras, tuo pačiu skiriasi ir dokumentacijos, bei apskritai paveldosaugos sampratos. Visgi, jos visos turi metodų ir dokumentavimo principų panašumų, kuriuos galbūt derėtų pritaikyti ir Lietuvoje: Nustatyti taisyklingas inventorizavimo ir dokumentavimo definicijas bei jų vartojimą. Pradėti de facto rengti inventorizavimą, kaip būtiną ir pirminį paveldo apsaugos žingsnį. Paveldo objektų identifikavimo, inventorizavimo ir monitoringo vykdymą pavesti teritoriniams padaliniams. Kultūros paveldo centras, kuruojamas KPD Apskaitos skyriaus, galėtų ir toliau vykdyti dokumentaciją. Perimti teritorinio dokumentavimo idėją – teritorinis padalinys renką informaciją apie visą (tiek materialų, tiek ne, tiek kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį ir t.t.) ir tik vėliau išskirti objektus, kuriems reikalinga... [toliau žr. visą tekstą] / Documentation is a process which validates information about an object of heritage using documentary evidence in order to announce its protection de jure, to highlight the values and give recommendations on conservation. The first step of documentation, account same as heritage protection is inventorization which defines a process of systemic and thorough accumulation of information about particular object without giving evaluation. The aim of this work is to display and evaluate the administration and methods of documentation and uppermost – inventory in Lithuania on the authority of Italian, Polish and Japanese practice. These countries not only differ in their geographical position, historical experience and cultural context but also obvious differences are noticeable in documentation and even conception of conservation. However, there are similarities between some effective methods and principles of documentation to be adapted and used in Lithuanian system. We should: set the correct definitions of inventorization and documentation and their usage start the process of inventorization de facto as the first and foremost action of heritage protection. assign identification, inventorization and monitoring of objects of heritage importance to territorial departments. The Centre of Cultural Heritage should pursue the policy of documentation under the supervision of Account unit of Department of Cultural Heritage. adapt the idea of territorial documentation: territorial... [to full text]

Lenkijos miestų atstatymas ir paveldosauga po Antrojo pasaulinio karo santrauka Architektūra yra viena iš svarbiausių žmonijos paveldo dalių, padedančių mums pažinti Senąjį Pasaulį, visuomenės veiklos ir kultūros vystymąsi, tautos istoriją, meno, kūrybos, mokslo ir ekonomikos pasiekimus. Miestuose vykstantys pokyčiai įtakoja architektūrinių kūrinių pritaikymą žmogiškajam gyvenimo faktoriui. Tačiau miestų raida ne visada vyksta natūraliai. Kartais ji būna sukeliama ir negatyvios žmogaus veiklos. Vienos tokių pasėkmių, sukeltų Antrojo pasaulinio karo, likvidavimas – istorinių miestų Lenkijoje atstatymas. Keliant iš griuvėsių karo suniokotus miestus, visuomenė, architektai ir net politikai daug ginčijosi dėl jų likimo. Priimtus sprendimus, jų įgyvendinimo raidą atskiruose atstatomuosiuose Lenkijos istoriniuose miestuose ir nagrinėja šis darbas. Gdansko, Varšuvos ir kitų charakteringesnių Lenkijos istorinių miestų atstatymo ir paveldosaugos pavyzdžiais nagrinėjamos priežastys, lėmusios vienų ar kitų sprendimų priėmimą. Kuo vadovaujantis buvo nuspręsta vienus ar kitus paveldo objektus atstatyti, kokie veiksniai ir kaip jie įtakojo paveldosaugą pokario laikotarpiu. Darbo medžiaga atspindi ne tik Lenkijos fenomeną atstatant sugriautus miestus, bet ir parodo, kaip Lenkijos pavyzdys gali įtakoti kaimyninių šalių paveldosaugą, atkuriant istorines vertybes. Lenkijos paveldosaugos sistemoje atstatymas užima svarbią vietą. Iškilus grėsmei prarasti tautos simbolius - paminklus, jo... [toliau žr. visą tekstą] / Reconstruction of Cities in Poland and Heritage Conservation after the WW II Summary Architecture is a major part of human heritage that helps us cognize the Ancient World, the development of human activity and culture, national history, achievements of science, arts and economy. The changes under way in the cities have an impact on the utilization of architectural creations for the needs of the human factor. However, city development is not always a natural process. Sometimes it is influenced by negative human activity. The reconstruction of historic Polish city is the elimination of one of such consequences of World War II. The society at large, architects and even politicians had lengthy discussions about the fate of the cities in the process of rebuilding them from the ruins. The present work investigates the adopted decisions and their implementation process related to the reconstruction of separate Polish cities. The examples of the reconstruction and heritage protection of the most characteristic Polish historic cities give the basis for investigation of the reasons for taking such decisions: what the basic factors were for the decisions to rebuild the heritage sites and what contributed to the heritage protection in the post-war period. The working material shows the Polish phenomenon in rebuilding of the ruined cities; moreover, it reflects the way the Polish example may influence the heritage protection in the neighbouring countries in the process of recreation of... [to full text]

Magistro darbo objektas – skaitmenintas kultūros paveldas viešosiose bibliotekose. Darbo tikslas – nustatyti naujas kultūros paveldo sklaidos galimybes elektroninėje viešiųjų bibliotekų erdvėje. Siekiant užsibrėžtų tikslų, magistro darbe iškeliami šie uždaviniai:  apžvelgti skaitmeninto kultūros paveldo politiką Europoje ir Lietuvoje  apžvelgti Europos geros praktikos pavyzdžius skleidžiant kultūros paveldą elektroninėje erdvėje  ištirti Lietuvos viešųjų bibliotekų padėtį pristatant skaitmenintą kultūros paveldą.  išnagrinėti esmines kultūros paveldo valdymo elektroninėje aplinkoje komponentus  aptarti įvairius skaitmeninimo ypatumus viešosiose bibliotekose Skaitmeninimas yra naujas kultūros paveldo valdymo metodas, kuris liečia ne tik organizavimo procesus, bet ir teikiamų paslaugų įvairovę ir formas. Pastarasis dešimtmetis pasižymi kultūros paveldo valdymo perversmais. Kultūros paveldo valdymo iniciatyvos glaudžiai siejasi su pastangomis sukurti bendrą Europos informacinę erdvę. 2001 metais buvo suformuluoti Lundo principai,, kurie skatino Europos Komisiją ir ES nares imtis koordinuoti kultūros paveldo skaitmeninimą ir prieigos organizavimą. Nustačius kultūros paveldo skaitmeninimo ir jo pateikimo vartotojams spragas, jų šalinimo būdus, buvo imtasi konkrečių veiksmų. Pradėti ir įvykdyti ne vienas projektas skirtas vietinėms kultūros paveldo institucijoms dalyvauti skaitmeninimo srityje: tokie kaip Pulman, Calimera ir kt. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the Master‘s Thesis is the digitalization of cultural heritage in public libraries. The purpose of the Master’s Thesis is the establishment of new possibilities of dissemination of cultural heritage in the electronic environment of public libraries. With a view to achieving the established purposes, the Master’s Thesis tackles the following tasks: overview of the policy of the digitalized cultural policy in Europe and Lithuania, survey of European best practices related with the dissemination of cultural heritage in the electronic environment, examination of the Lithuanian public libraries’ capacity for presentation the digitalized cultural heritage, description of a number of digitalization features in public libraries. Digitalization is a new method of cultural heritage management that includes not only organization processes but also the diversity and forms of the provided services. The last decade is known for the revolution in the way cultural heritage is managed. Cultural heritage management initiatives are closely related with the attempts to develop a common European information environment. The year 2001 saw the formulation of the Lund principles have urged the European Commission and EU member states to undertake the coordination of digitalization of and provision of access to cultural heritage. Having identified the drawbacks in digitalization and public delivery of cultural heritage and having established the ways of eliminating these drawbacks... [to full text]

Pagrindinis darbo tyrimo aspektas yra teisinis. Tai valstybės strategija dvarų atžvilgiu, vykdomos programos, galiojantys teisės aktai. Tyrimo objektas yra Lietuvos kultūros politika dvarų atžvilgiu. Darbe keliamas tikslas – išsiaiškinti, kokia yra valstybės strategija bei požiūris į dvarų išsaugojimą, kiek įtakos turi privačių dvarų valdytojai, įvairios organizacijos. Taip pat aiškinamasi, kokios yra išsaugojimo ir integravimo į šiuolaikinį visuomenės gyvenimą problemos, kaip jas būtų galima spręsti. / The main aspect of the current study is juridical. This includes the strategy of the government regarding manors, ongoing projects, and active legal acts. The object of the current research is Lithuanian cultural policy regarding manors. The aim of the study is to investigate the strategy of manors' preservation and to examine the importance of private superintendents and various organisations in this matter. The problems of preservation and integration into the modern society as well as how these problems might be solved are also being investigated in this study.

The object of the research is the process of patrimonialisation in the state heritage protection by converting cultural material remains into heritage. To reveal it, the aspect of assessing monuments of the past is referred to which is expressed when material remains are recognised as valuable and protected by the state. The present paper synthesizes the history of Soviet and post-Soviet heritage records referring more to the principle of values than institutional principle. The methods and principles of attributing values to the objects of cultural heritage during the processes of patrimolisation are described. As the result the pragmatic approach to the formation of monument lists possessing including both Soviet or Lithuanian nationalistic ideological approach features was stated, as well as links to the Western heritage protection theoretical thought were shown and formation principles of associative/symbolic, informational, esthetical and economic were described. After regaining of independence the bigger attention to older, pre-Soviet objects of heritage to ensure legitimation of statehood was traced, and the rise of new – social and economical – cultural heritage values is observed. / Disertacijos objektas yra verčių formavimo procesai valstybinėje paveldosaugoje įpaveldinant kultūros palikimą. Jam atskleisti remiamasi palikimo vertinimo aspektu, kuris atsispindi senieną pripažįstant vertinga ir saugoma valstybės. Disertacijoje nagrinėjama kultūros paveldo apskaita sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje remiantis ne instituciniu, o vertybiniu modeliu. Atskleidžiami įpaveldinimo procesų metu vystančio verčių priskyrimo kultūros palikimo objektams metodai ir principai. Darbe konstatuojamas sovietmečiu paminklų apskaitoje vyravęs pragmatinis – parodomasis verčių formavimo principas savyje turintis ir sovietinės, ir lietuviškosios nacionalistinės ideologijos aspektų, parodomos jo sąsajos su Vakarų paminklosauga, atskleidžiami asociatyvinių/simbolinių, informacinių, estetinių bei ekonominių verčių formavimo ypatumai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę stebimas paveldo objektų „senėjimas“ atsisakant „neseno“ sovietmečio palikimo prioritetą teikiant kuo senesniam paveldui siekiant legitimuoti Lietuvos valstybingumą, taip pat amžių sankirtoje konstatuojama naujų – socialinių ir ekonominių – paveldo verčių aktualizavimo pradžia.

Šiame darbe bus tyrinėjama Lietuvos postmodernizmo stilistinės krypties architektūra, apžvelgiant skirtingus jos raidos etapus – ištakas, kurios randamos dar sovietmečiu (8 – 9 dešimtmečiais), ankstyvosios nepriklausomybės etapą, bei laikotarpį po 2000 m. Darbe bus pristatoma postmodernizmo architektūros raida pasaulyje, jos estetinis ir idėjinis pagrindas, pagrindinių teoretikų suformuoti svarbiausi šios stilistikos bruožai. Mėginama išanalizuoti, kaip ši architektūros stilistinė kryptis vystėsi pasaulyje ir kaip – Lietuvoje. Darbe nagrinėjama raida nuo pirminių projektų iki užbaigtų pastatų. Dalis objektų atrinkta pagal analizuojamo laikotarpio architektūrinę spaudą, kita dalis analizuota natūrinių tyrimų metu. Nagrinėjant konkrečius objektus, ieškoma būdingų bei vertingųjų savybių, priskiriamų šiai stilistinei krypčiai. Taip pat darbe apžvelgiama šiandieninė situacija naujausių laikų architektūros ir paveldo apsaugos santykyje, nagrinėjami bei lyginami Lietuvoje ir užsienyje keliami su postmodernizmo architektūros įpaveldinimo bei apsaugos galimybėmis susiję aspektai, svarstoma ir apie šios stilistinės krypties, kaip neatskiriamo bendros architektūros istorijos etapo, pastatų galimo įtraukimo į pažintinius - turistinius maršrutus galimybę. / In this work author will research postmodernistic architecture in Lithuania, overlooking three different stages of it‘s development – early stage during the Soviet years, early independence stage (1990 – 2000) and period after 2000 years. In this work author presents development of postmodernism architecture in the world, its aesthetical and ideological basis, the main features of this architectural stylistic formulated by leading theoretics. Author trying to analyse how this stylistic evolved in the world and how – at Lithuania, this evolution will be overlooked from the very beginnings, primary projects to the finished buildings. This evolution researching through examples found in architectural press, as well as through ones, which was analysed during nature research. In analysing of each example author is searching typical and valuable characteristics, whose are common in the postmodernism stylistic of architecture. Also in this work author overlooks today‘s situation in the field of new architecture and it‘s preservation, research and compare it‘s aspects in Lithuania and other countries, also considers the possibilities of postmodernistic buildings involvement in educational – touristic routes.