Savo šalyje turime unikalų XIX-XX amžių sandūroje pastatytą militaristinės architektūros paveldą – Kauno žiedinę fortinę tvirtovę. Tačiau daugelis šios tvirtovės statinių yra apleisti, kelia grėsmę visuomenės saugumui. Pagrindinė problema – visuomenės požiūris į militaristinį paveldą. Būtina keisti visuomenės supratimą ir įrodyti, kad šį paveldą galima pritaikyti savoms reikmėms, o tai kur kas naudingiau nei okupaciją primenantys kraupūs griuvėsiai. Baigiamajame darbe analizuojami analogiški statiniai, kurie atsikratė šiurpios praeities pėdsakų ir šiuo metu tarnauja žmonėms. Įvertinami nagrinėjamo Kauno tvirtovės 5-ojo forto vertingi elementai, istoriniai architektūrinės struktūros pakitimai, konstrukcijų techninė būklė, paminklosauginiai reikalavimai. Pagal atliktą analizę ieškoma architektūrinių priemonių išsaugoti apleistus 5-ojo forto slėpinius, prikelti juos naujam gyvenimui ir pritaikyti naujai paskirčiai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, analitinė dalis, duomenų apie pastatą apibendrinimas, pastato architektūrinis bei konstrukcijų techninės būklės įvertinimas, tyrimo medžiagos apdorojimas, architektūriniai bei konstrukciniai pastato renovacijos siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 111 p. teksto be priedų, 215 iliustr., 1 lent., 44 informaciniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / In our country we have a sample of unique militaristic architectural heritage built at the turn of XIX-XX centuries - Kaunas circular fortress. However, many of the buildings of the fortress are abandoned and cause a threat to public safety. The main problem is the public attitude to the militaristic heritage. It is necessary to change the public's understanding and to demonstrate that this heritage can be adapted for their own purposes which is much more beneficial than the gloomy ruins that remind of occupation. Similar structures which were freed from traces of grisly past and currently serve the people are analyzed in the final work. The valuable elements of the historic architectural changes of the structure, structural condition, and memorial preservation requirements of the Kaunas Fortress 5th fort are also evaluated. According to the performed analysis, it is searched for architectural measures to preserve the abandoned 5th fortress mysteries, to raise them to new live and to adapt for new uses. Work consists of 7 parts: introduction, analytical part, the summary on the data of the building, technical evaluation of architectural and building construction, processing of the study materials, architectural design and building renovation proposals, references. Thesis consist of: 111 p. text without appendixes, 215 pictures, 1 table, 44 bibliographical entries. Appendixes included.

Darbo objektas – turistų pasitenkinimas. Darbo tikslas – įvertinti turistų pasitenkinimą Kauno m. senamiesčio kultūros paveldo objektais. Darbo tikslui pasiekti suformuluoti tokie uždaviniai: 1) pateikti turistų pasitenkinimo kultūros paveldo objektais teorinį pagrindimą; 2) įvertinti turistų srautus Kauno mieste; 3) apžvelgti pagrindinius Kauno m. senamiesčio kultūros paveldo objektus; 4) atlikti turistų pasitenkinimo Kauno m. senamiestyje esančiais kultūros paveldo objektais analizę. Tyrimo rezultatai. Atlikus turistų pasitenkinimo Kauno m. senamiestyje esančiais kultūros paveldo objektais analizę nustatyta, kad kultūros paveldo objektai, kuriuos vidutiniškai aplankė 86 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų – pagrindinė senamiesčio gatvė, Kauno rotušė ir Kauno pilis. Pasak didžiosios respondentų dalies, Kauno miesto senamiestis - graži, jauki, saugi, tvarkinga, švari, unikali miesto vieta, kurioje objektai tarpusavyje dera. Vertinant respondentų pasitenkinimą atskirais Kauno senamiesčio kultūros paveldo objektais pastebėta, jog tyrime dalyvavę turistai labiausiai patenkinti bendra senamiesčio atmosfera, rotuše, senamiesčio architektūra, Kauno pilimi. Trečdalis respondentų, apsilankiusių Kauno miesto senamiestyje pastebėjo keletą trūkumų: šioje miesto dalyje per mažai turistams įdomių šios rūšies objektų, dalis kultūros paveldo objektų yra neapšviesti, sunkiai randami. Tyrimo išvados. Nepaisant respondentų įvardintų kelių Kauno miesto senamiesčio, kaip kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Object of thesis – tourists’ satisfaction. Purpose of thesis – evaluate tourists’ satisfaction with Kaunas old town cultural heritage objects. To reach purpose of thesis there were formulated next tasks: 1) to present theoretical substantiation of tourists’ satisfaction with cultural heritage objects; 2) to evaluate stream of tourists in Kaunas city; 3) to examine main cultural heritage objects in Kaunas old town; 4) to accomplish analysis of tourists’ satisfaction with cultural heritage objects in Kaunas old town. Results of research. After accomplishing tourists’ satisfaction with Kaunas old town cultural heritage analysis, was established, that 86% of respondents, who completed the inquest, were visiting these cultural heritage objects – main Kaunas old town street (Vilniaus str.), town hall and Kaunas castle. According to the respondents answers, Kaunas old town – beautiful, cozy, secure, tidy, clean, unique part of the city, where different objects haggle with each other. While analyzing tourists’ satisfaction with different cultural heritage objects in Kaunas old town, can be seen, that respondents, who participated in inquest, highly satisfied with the atmosphere of an old town, town hall, architecture of an old town, Kaunas castle. One third of respondents, who visited Kaunas old town, had noticed few disadvantages: in this part of town there are not enough of cultural heritage objects, cultural heritage objects are unlit, and also it is hard to find them. Leaning... [to full text]

Apibrėžiamos pramoninės architektūros paveldo regeneracijos ir pritaikymo idėjos, būdai ir formos. Analizuojami post-industrinio Kauno pramoninės architektūros paveldo objektai; jų architektūrinė ir paveldosauginė specifika, išsidėstymas urbanistinėje miesto struktūroje. Svarstomos kūrybinių industrijų ir turizmo plėtros galimybės pramoninės architektūros paveldo kompleksuose bei istorinėse pramoninėse teritorijose. Pramoninės funkcijos išsaugojimo ir realizuotų konversijų atvejų studijos rodo dabartinę Kauno pramoninės architektūros objektų paveldosauginę situaciją, regeneracijos privalumus ir trūkumus. Revitalizacijos ir kūrybinės veiklos formų analizė atskleidžia pramoninės architektūros paveldo pritaikymo galimybių įvairovę ir nurodo pagrindines panaudos tendencijas. Darbe sumodeliuotos, Nemuno slėnyje esančių pramoninės architektūros paveldo objektų, pritaikymo vizijos yra teorinio pobūdžio. Sukurtas koncepcinis Kauno pramonės paveldo turistinis maršrutas gali būti taikomas praktiškai. Pramoninės architektūros paveldo pristatymui internetinėje medijoje sėkmingai pritaikytas pasaulinis interneto socialinis tinklas, ateityje gali būti įvairiai plėtojamas. / The research provides the ideas, methods and forms of regeneration and adaptation of the industrial architectural heritage. The analysis of the industrial architectural heritage objects in post-industrial city Kaunas, gives an information about heritage preservation, architectural specifics and location of objects in urban city structure. The research also provides the opportunities of creative industries and tourism for the development in industrial complexes and the historic industrial sites. The study of saved industrial function and implemented conversions shows: current situation of Kaunas industrial architectural heritage objects, the advantages and disadvantages of regeneration. The analysis of revitalization and creative activities - reveals the diversity of adaptation opportunities in industrial architectural heritage, and indicates the trends of using. There was also designed some theoretical visions of adaptation of industrial architectural heritage objects in the Valley of Nemunas. Developed conceptual Kaunas heritage tour route may be applied in practice. The presentation of industrial heritage realized in internet media. It successfully adapted in global internet social network. In the future this online project can be developed in different ways.

Baigiamajame magistro darbe plačiau aptariamos kultūros paveldo (dėmesys fokusuojamas į architektūros paveldą) integracijos į šiuolaikinės taip vadinamos tinklaveikos visuomenės ekonominę ir socialinę sistemą. Darbe laikomasi principinio požiūrio, kad šiuolaikinis darbo, laisvalaikio organizavimas ir individų identitetai sąveikauja nuolatinio tapsmo sąlygomis ir yra priklausomi vieni nuo kitų. Vietos įvaizdis šiuo požiūriu tampa itin svarbus miesto/regiono/valstybės savęs reprezentacijos įrankis šiuolaikinėje žinių valdymu grįstoje visuomenėje. Šioje postruktūralistinėje vartotojų visuomenėje architektūros paveldas ir naujos architektūros intervencijos gali būti vienas esminių įrankių komunikuoti žinių pertekliaus epochoje. Pagrindinis tyrimo tikslas apibrėžti Kauno miesto patirtis ir galimybes reprodukuoti ir publikuoti žinių bagažą konceptualiai pristatant vietą. Todėl trijose darbo dalyse, naudojant specialiai susiformuotus teorinius tyrimo metodus aiškinamasi vietos įvaizdžio sampratos kaita pereinat iš industrinės į postindustrinę epochas, taip įvaizdžio diegimo problematika. Vėliau pereinama prie Kauno miesto patirčių ir potencialo analizės, paradomi charakteringi pavyzdžiai atitinkantys tiek vakarų vartotojiškos kultūros modifikacijas, tiek postkolonialinias įtakas vienaip ar kitaip formuojančias tiek vietos identitetą, tiek kultūros paveldo apsaugos/niokojimo apraiškas. Trečioji dalis skirta Kauno miesto kaip vietos naratyvo kūrimo galimybėms ir problematikai... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis is to be about the first deeper glance in Lithuania issueing the place image throught architectural and cultural heritage management. The key factor is to challange the paradigma of how individual or scietist perceive architectural processes due side effets of changing World. Nevertheless, cultural heritage in Lithuania has a feature in academical field to be self-centered so hardly ever usefull for wider sociocultural progress if we consider that tourism or old town vitality is based not on heritage management itself, but depends on traditionally perceived which are the best routes for tourists or traditional area of walking around. This issue claims that in so called network society the most important is to recognise the possibilities and threats for architectural heritage to become an actine participator of network progress. It is clarely seen, that internet technologies and communicational options is to be elimate a traditional urban space out of field of public interest. However, city image is about to sell a place no matter in digital or either in real dimentions. Master work is solving the issue how the Kaunas could work and produce its image via architectural representation‘s forms and manners. First part of work is to describe early perception of place image in western countries. As a matter of fact, there‘s notice made that place image should meet an expectation. Since public realtions have became part of everydays expeirience and its self being... [to full text]

Tūkstantmetė ir permaininga Lietuvos istorija paliko gilų pėdsaką mūsų šalies kultūroje ir pasaulėžiūroje. Sunkiausiais istorijos periodais tautos atgimimą žadino etninė kultūra, kuri yra svarbiausia tautos atrama. Tauta ir kultūra – neatskiriamos viena nuo kitos, nes tautos identitetas saugomas per kultūrą, ji – tautos būties pagrindas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti kultūros ir paveldo tematiką ir pateikimo ypatumus Lietuvos žiniasklaidoje. Remiantis ja perteikti žiniasklaidos formuojamą kultūros ir paveldo įvaizdį, kurį atspindi Lietuvos specializuota kultūrinė ir nacionalinė spauda, internetiniai portalai, Lietuvos nacionalinė bei komercinės televizijos. Darbe iškelti uždaviniai – apibrėžti kultūros ir paveldo sąvokas, pateikti šiuolaikinę kultūros ir paveldo sampratą, aptarti žiniasklaidos svarbą ir vaidmenį šalies kultūrinio gyvenimo procese. Išnagrinėti žiniasklaidos priemonių kultūros ir paveldo tematikos ypatumus, turinio analizės metodu ištirti, kokį kultūros ir paveldo įvaizdį formuoja internetinio portalo „Delfi“ rubrika „Kultūros parkas“. Kultūra ir paveldas – vieni iš svarbiausių veiksnių tautinio savitumo formavimui. Jų samprata padeda apibrėžti praeities, dabarties kultūros ir paveldo tapatybę, nuspėti, kokį sąlytį su jomis turės ateities kartos. Šios vertybės yra pagrindinis tautos kapitalas, apie kurį būtina kalbėti, kad nebūtų didinama praraja tarp visuomenės, kultūros ir paveldo. Kultūros sąvokos apibrėžimų surastume nemažai. Daugiausia jie remiasi... [toliau žr. visą tekstą] / Old and changing Lithuanian history left a deep imprint in the culture of our country. The culture became a resting pole in the most difficult times of our history. The question of the Lithuanian culture development became an important question in our society. This Master thesis „The image of culture and heritage in the Lithuanian media“ analyzes the themes of culture and heritage as well as their portrayal in the Lithuanian media. The themes of culture an heritage are analyzed in periodicals, internet sites as well as in Lithuanian televisions. Using the content analysis method the development of Lithuanian culture life is analyzed in the internet site “Delfi” rubric “Kultūros parkas”. In order to create the image of culture and heritage it is important to define the definitions of culture and heritage. There are a number of definitions of the two concepts in literature. The concept of culture is one of the most difficult words. The many definitions of culture reveal the importance of human existence as well as the human worldview. Human beings create culture and trough it they find a sense of life. The contemporary cultural change process is influenced by the mass culture invasion. This way culture gains a number of different forms of expression. Mass media is quickly transforming. Information technologies provided new opportunities for its development. Mass media has important influence in forming the worldview of the audiences. Thus, it is important to analyze the... [to full text]

Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 metais. Jos iniciatorius – Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 metų Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai visoje Europoje imta rengti Europos paveldo dienos. EPD renginiai skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas visuomenei neprieinama arba aktualizuoti vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį. Labiausiai, tikimąsi šia programa sudominti moksleivius ir paskatintii juos domėtis savo šalies kultūra, istorija. Ta proga Europos Taryba bendradarbiaudama su Katalonijos (Ispanija) kultūros paveldo specialistais nuo 1995 – ųjų rengia vaikų tarptautinį fotografijos konkursą “Kultūros paveldas fotografijoje”. Konkurse dalyvauti taip pat gali visos jaunimo grupės pateikusios europinį projektą, atitinkantį keliamus reikalavimus. Lietuva šiame tarptautiniame fotografijos konkurse dalyvauja nuo 1999 – ųjų metų jau aštuonerius metus. Išrinkti geriausieji darbai siunčiami į tarptautinį turą Ispanijoje, Barselonoje. Visos nugalėjusios fotografijos publikuojamos Europos Tarybos leidžiamame kataloge, kuris yra platinamas 50 valstybių. EPD atidarymo ceremonija sukviečia daug radijo ir televizijos kompanijų iš įvairių Europos šalių – geresnės reklamos turizmui negalima tikėtis. Tai yra įspūdingas lankytojų ir dalyvių skaičiumi renginys. Besidomintys kultūros... [toliau žr. visą tekstą] / The French Minister of Culture suggested extending to a European level the “Monuments’ Open Doors” initiative launched in France in 1984. Several European countries, such as The Netherlands, Luxemburg, Malta, Belgium, the United Kingdom (Scotland) and Sweden soon set up similar events. In 1991, the Council of Europe officially launched the European Heritage Days (EHDs) with the support of the European Commission. In 1999, this initiative became a joint action of the Council of Europe and the European Commission. Throughout Europe, during the weekends of September, the European Heritage Days open the doors of numerous monuments and sites, many of them usually closed to the public, allowing Europe’s citizens to enjoy and learn about their shared cultural heritage and encouraging them to become actively involved in the safeguard and enhancement of this heritage for present and future generations. Today, the European Heritage Days can be considered an essential instrument for fostering a tangible experience of European culture and history in addition to raising the awareness of the public about the multiple values of our common heritage and the continuous need for its protection. All 49 States parties to the European Cultural Convention actively take part in the initiative and the number of annual visitors is now estimated to be around 20 million at more than 30,000 participating monuments and sites. The EHDs have succeeded in stimulating civil society’s participation, the... [to full text]

Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m. Mokslinės studijos „Kultūros paveldo kontrolė 1990 – 2006 m.“ darbo objektas yra kultūros paveldo kontrolė – viena iš trijų pagrindinių (kurias be kontrolės sudaro apskaita ir paveldotvarka) kultūros paveldo išsaugojimo funkcijų. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti ir išanalizuoti kultūros paveldo kontrolės funkcijos raidą nuo 1990 m., pažymint pagrindines kiekvieno laikotarpio problemas ir specifiškumą. Šis darbas yra pirmasis mėginimas apžvelgti kultūros paveldo kontrolės funkciją orientuojantis į centrines šalies kultūros paveldo valdžios institucijas. Bendrais bruožais apibūdinant darbą reikia išskirti, jog iš kultūrinio sąjūdžio gimusi Kultūros paveldo inspekcija kontroliavo pagrindinius to meto paveldosaugos procesus, o jos įkūrimas akivaizdus paminklosaugos sampratoje įvykusio lūžio pagal vakarų Europos nuostatas etapas. Priėmus Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kultūros paveldo kontrolės funkciją perima KVAD su apsaugos kontrolės tarnyba, tačiau 1997 m. mėginant gerinti nepalankią kontrolės būklę, įsteigiamas Urbanistikos ir kultūrinio kraštovaizdžio skyrius, kas neigiamai atsiliepė į nagrinėjamos funkcijos administravimą. Tuo tarpu 2005 m. KPD įkurtas naujas kontrolės skyrius, šiandien derinantis veiklą su Departamento teritoriniais padaliniais ir 2003 m. įkurtas Policijos departamento Kultūros ir meno vertybių vagysčių tyrimo poskyris, kuris atsakingas už nusikaltimus kultūros ir meno vertybėms, leidžią... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural Heritage Control in 1990 – 2006 An object of the scientific study “Cultural Heritage Control 1990 – 2006” lies in a control of cultural heritage which is an essential of three functions for the preservation of the cultural heritage. The point of the work is to examine and analyze the development of control function of the cultural heritage from 1990 focusing on the main problems and particularities of each period. This study reviews the control function of the cultural heritage orienting towards the central ruling institutions of the cultural heritage. Worth to mention that an Inspection of cultural heritage has originated from the cultural movement and supervised the main process of heritage of that time. It was legislated a preservation act of real cultural values, and the Department of Preservation of Cultural Values (DPCV) took over a control function of the cultural heritage. Yet in 1997, to improve negative state of control there was founded a Department of cultural townscape, however it influenced the administration of analyzing function negatively. Whereas in 2005 a new control department of Cultural heritage has been established. Presently it coordinates a work with territorial subdivisions of the Department. In 2003 a subdivision for researching stolen cultural and art values near the Police department has been established. It was responsible for the prevention of crimes of cultural and art values. Thus a conclusion should be drawn that an efficiency of... [to full text]

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje sukaupta didelė dalis miestelio meno paveldo. Tai vertingi dailės, skulptūrinės plastikos, medžio drožybos, smulkiosios architektūros, auksakalystės kūriniai. Nepaisant to, iki šiol nebuvo atliktas nė vienas išsamus tyrimas, apimantis Veliuonos bažnyčios meno paveldą kaip visumą. Šiuo darbu siekiama sistemingai išanalizuoti bažnyčioje esančias meno vertybes ir jų pažinimo, pasitelkiant kultūrinį turizmą ir piligrimystę, galimybes. Magistro diplominis darbas papildo senosios dailės istorijos mokslą nauja medžiaga apie bažnyčios meno kūrinių raidą ir kaitą, datavimą, autorystę. Jame: a) išaiškinta bažnyčios pastatymo data; b) nustatytas didžiojo altoriaus ir atskirų jo sudedamųjų dalių datavimas; c) išaiškinta didžiojo altoriaus paveikslų, o taip pat šv. Jono Nepomuko paveikslo bei Rožinio Švč. Mergelės Marijos paveikslo aptaisų autorystė; d) nustatyti ankstyviausių bažnyčios altorių titulai; e) rekonstruotas ankstyvesnio, 1644 m. konsekruoto titulinio altoriaus vaizdas, atkurti ankstesni visų altorių paveikslų siužetai; f) remiantis šaltinių analize pateikta naujų faktografinių žinių apie XVIII-XIX a. bažnyčioje buvusius iliuzinius altorius; g) pirmą kartą ištirta bažnyčios dailės ikonologija ir apibendrinta ikonografinė programa; h) pirmą kartą atlikta epitafijos J. K. Bžostovskiui teksto semiotinė analizė; i) aptartos stilistinės ir meninės bažnyčios ypatybės; j) pasiūlytos bažnyčios meno paveldo sklaidos visuomenėje... [toliau žr. visą tekstą] / St. Blessed Virgin Mary of the Assumption Church of Veliuona in the town gained a large part of artistic heritage. This is a valuable art, sculpture, wood carving, fine architecture, farrier works. Nevertheless, so far none has been carried out a detailed survey, covering the artistic heritage church as a whole. This work aims to systematically analyze the church's values in art and knowledge through cultural tourism and pilgrimage, the possibilities. Master's thesis complements the old art history education in the new material on church art and the evolution of change, dating, authorship. There are: a) Church of the anniversary of the date; b) the great altar, and its individual components dating; c) the altar of the great paintings, and also St. John Nepomuk and the image of the Blessed Pink. Virgin Mary's picture authorship arch; d) the altar of the church's earliest titles; e) reconstructed earlier, in 1644, consecrated the altar of a cover image, the former altar paintings of scenes; f) based on an analysis of the sources of new knowledge about faktografinių XVIII-XIX centuries shadowy former church altar; g) Performed for the first time in church art iconographic analysis and summary program; h) first performed epitaphs J. K. Bzostovskis semiotic text analysis; i) discussed in stylistic, iconographic and artistic properties; j) artistic heritage of the Church of the proposed public dissemination possibilities: there are types of excursions and pilgrimage route... [to full text]

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka buvo įkurta 1950 metais. Per beveik šešiasdešimt bibliotekos gyvavimo metų įvairiuose struktūriniuoses padaliniuose buvo sutelktas tam tikras spaudos paveldo masyvas, kurio valdymo klausimai iki šiol nėra galutinai išspręsti: koks būtų geriausias šio masyvo organizavimo būdas; ar geriausias sprendimas būtų palikti šiuos leidinius tuose skyriuose ir fonduose, kuriuose jie yra dabar, užtikrinant tinkamas prieigos galimybes, ar racionaliau būtų surinkti juos į vieną skyrių ar bent jau fondą? Šio darbo tyrimo objektu pasirinktas spaudos paveldas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. Analizei atrinktos Lietuvoje leistos ir išeivijos knygos iki 1918 m. bei užsienyje leisti leidiniai iki 1900–ųjų. Tyrimo tikslas – identifikuoti tam tikrą VAVB spaudos paveldo dalį ir įvertinti jo valdymo bei aktualinimo galimybes. Darbo uždaviniai: apibrėžti spaudos paveldo sampratą; įvertinti spaudos paveldo pasklidimą Lietuvos institucinėse bibliotekose ir išanalizuoti kriterijus, kuriais remiantis knygos patenka į retų spaudinių skyrius ar fondus; išnagrinėti Lietuvos institucinių bibliotekų darbo su spaudos paveldu organizavimą; nustatyti spaudos paveldo VAVB atsiradimo aplinkybes, dabartinio komplektavimo kryptis, sudėtį ir struktūrą; įvertinti Lietuvos institucinėse bibliotekose sukaupto spaudos paveldo skaitmeninimo ir pateikimo internete projektus kaip vieną iš spaudos paveldo aktualinimo būdų. Spaudos paveldas... [toliau žr. visą tekstą] / The retrospective acquisitions of publications from earlier periods have been carried out by Adomas Mickevicius Vilnius County Public Library since the year 1950, when the the library has been founded. Documents of regional significance comprise an important part of the printed heritage of the library. The library also accumulated a large amount of old and rare publications of other documents, which, however, are dispersed throughout different library units and the status of which has not been clearly defined. This tentative status along with the narrow understanding of the printed heritage causes difficulties in making decisions when it comes to organization, research and actualization of old and rare publications. A question thus arises: how old and rare publications that do not belong to the category of regional study should be viewed, e.g, should they be treated more attentively as belonging to the category of printed heritage, or should they be just considered as regular publications having some degree of significanse in their value? This study provides evidence supporting the notion that the printed heritage can be made available for efficient access to and searching of information as well as for research and actualization only if it is organized in one location. Comprehensiveness of the search for information and its presentation to a public are depending on how well the printed heritage is defined. Publications that have been issued abroad before 1900 and publications... [to full text]

Šis darbas supažindina su tamsiojo turizmo fenomenu, kuris Lietuvos akademiniame pasaulyje dar nėra nagrinėtas. Darbe pristatoma tamsiojo turizmo samprata ir formų įvairovė, visuomenėje daug diskusijų keliantys šios turizmo krypties etiniai aspektai bei didėjančio populiarumo prielaidos. Taip pat iškeliama tamsiojo paveldo problematika, jį išskiriant kaip tam tikrą disonuojančio paveldo grupę. Darbe įvertinama dabartinė tamsiojo paveldo situacija Lietuvoje, išryškinant tvarkybos problemas ir lyginant tamsiojo paveldo pateikimo turizmui praktikas su teorinėje literatūroje rekomenduojamomis bei kritikuojamomis. Išsamiai analizuojamas gana ryškaus tamsiojo paveldo objekto – Kauno tvirtovės fortų – atvejis, įvertinant šio objekto reikšmę, dabartinę tvarkybą ir tai lemiančias priežastis. Kadangi iš visų devynių išlikusių Kauno tvirtovės fortų turizmui pritaikyti tik du (VII ir IX), kuriuose vystoma muziejinė veikla, įvertinamos tamsiojo paveldo reprezentacijos juose: tiriama šių dviejų Kauno tvirtovės fortų vykdoma veikla ir jos atitikimas užsienio autorių pateiktiems tamsiojo paveldo pritaikymo turizmui principams. / The paper introduces the new phenomena of dark tourism that has not ever been analyzed in Lithuanian academic literature. The notion of dark tourism and the variety of its forms is represented. This paper also analyzes the reasons of increasing popularity of dark tourism in postmodern society and the ethical points of dark tourism. This paper concentrates on assessment of Lithuania‘s dark heritage and explains the reasons, why this heritage is in such condition. The main focus is on Kaunas Fortress which is an outstanding example of dark heritage in Lithuania. The representation of dark heritage in Kaunas VII and Kaunas IX museums are compared and also the Lithuanian tourist‘s motivation of visiting the dark sites is analyzed.