Šiuolaikinėje paveldo apsaugoje populiarus tvarios raidos principas, kuris reiškia, jog esantį paveldą reikia naudoti taip, kad jį nenuskurdintą paliktume ateities kartoms. Daugumoje Europos miestų istorinių teritorijų išsaugojimas tampa vienu pagrindinių tikslų, kadangi svarbu ne tik čia esančių vertingų objektų ar savybių apsauga, tačiau kartu ir teritorijos atnaujinimas. Tiesiog saugant istorines miestų dalis, jos gali virsti atvirais muziejais, traukti turistus, tačiau nebeatitikti vietinių gyventojų poreikių. Kita vertus, intensyviai atnaujinant vietovę, naikinamas jos istorinis, kultūrinis fondas. Kyla įvairių problemiškų klausimų – kaip senųjų miesto dalių vertė gali būti lyginama, pavyzdžiui, su naujos architektūros objektų verte, ar svarbiau išsaugoti esamą teritorijos struktūrą, ar joje atlikti atnaujinimus, jei taip, tai ką ir kaip galima keisti? Atsižvelgiant į tarptautines paveldo apsaugos tendencijas, tvarios raidos principais paremta istorinių miesto dalių apsauga tampa vis aktualesnė ir Lietuvoje. Darbe analizuojami pasirinkti istorinių Kauno teritorijų – Senamiesčio, Naujamiesčio bei Žaliakalnio architektūros bei urbanistikos atvejai. Pagal nustatytas vertingąsias teritorijų savybes matyti, jog siekiant išsaugoti istoriškai susiformavusią aplinką, vietos charakterį, svarbu išlaikyti esamas urbanistines struktūras bei architektūros objektus. Nesvarbu, ar atliekamos komercinės intervencijos, ar gyvenamųjų namų remontai, vertingosios savybės turėtų būti... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of sustainable development becomes more and more popular in contemporary heritage preservation. It means that heritage should be used so as to leave it to future generations. The preservation of historic territories is one of the major challenges in most European cities. As it is important not only to protect the objects or valuable features of the area, but also renew the area. Simply protecting the historic part of town, they can turn into an open museum, a tourist attraction, but fail to satisfy the needs of local residents. On the other hand, the extensive renewal of the area becomes a threat for its historical and cultural foundation. Various questions of problem arise - how the values of old city’s parts can be compared with new architectural values? What is more important: to maintain the existing site structure, or make renovations, if so, what and how can we change? International trends in heritage protection, historical parts revitalization according to sustainable development principles is important for the heritage protection in Lithuania. Three historical areas of Kaunas - Old Town, New Town and Žaliakalnis are analyzed in this master thesis. The changes of architectural and urban environment are evaluated. According to the valuable features of these territories, it is important to maintain the existing urban structures and architectural objects, to preserve the historically formed environment, local character of territory. It does not matter if... [to full text]

Remiantis aprašomuoju - analitiniu, istoriniu, lyginamuoju, apklausos, atvejų analizės ir archeologinio paveldo kartografavimo metodais, darbe nagrinėjamas vidurio Žemaitijoje (Plungės, Telšių ir Šilalės savivaldybių teritorijoje) esančio archeologinio paveldo išteklių turistinis potencialas ir galimos vystymosi kryptys kultūrinio turizmo kontekste. Sąlygiškai darbas gali būti skirstomas į tris dalis: pirmojoje dalyje grindžiamas Žemaitijos regiono (kitų Lietuvos etnografinių regionų kontekste) kaip šios rūšies paveldo panaudojimo turizmui pasirinkimas. Jis apima tris pagrindinius poţiūrius: geografinį, istorinį ir etnoso. Antrojoje dalyje pristatomi vidurio Žemaitijoje esančio archeologinis paveldas, jo charakteringiausi bruožai ir buvusi funkcinė paskirtis. Turizmo paveldo ištekliai iliustruojami savarankiškai išskirto archeologinio paveldo kompleksų atvejais, jų galima panauda turizmui bei rekreacijai. Iš viso vietovėje išskirti 8 archeologinio paveldo objektų kompleksai. Trečiojoje darbo dalyje pristatoma teorinė, traktuojama valstybiniu mastu kultūrinio turizmo plėtros bazė, akcentuojamas dokumentuose išskirto Vidurio Žemaitijos arealo turistinis potencialas. Šioje dalyje pristatoma esama archeologinio paveldo būklės bei objektų lankymo (nelankymo) situacija, iš dalies tai lemiančius veiksnius. Šiame darbe nagrinėjami apsibrėžtame Žemaitijos regione esantys ikikrikščioniškųjų laikų objektai, atspindintys senųjų žemaičių kultūrą bei pasaulėžiūrą, jų kompleksiškumas... [toliau žr. visą tekstą] / According to a descriptive - analytical, historical, comparative, interview, case studies and archaeological heritage mapping techniques, there is pending in the middle of Samogitia (in Plungė, Telšiai and Šilalė municipalities) founded archaeological heritage resources, its tourist potential and possible directions of development in cultural tourism context. Work can be conditionally divided into the three parts: in the first part Samogitia’s region (in the other Lithuania’s ethnographic regions context) is based by arguments to use archeological heritage in the tourism of Lithuania. It includes three main approaches: geographical, historical and ethnos. The second part presents the middle Samogitia’s region archaeological heritage, its most characteristic features and past function. In the tourism usable archaeological heritage resources is illustrated independently abstracted complex of archaeological heritage cases, their future use for tourism and recreation. Totally there were identified eight sites of archaeological heritage facilities. The third part presents the theoretical base, considered in the state and municipalities levels: these documents are focused on the middle of Samogitia’s tourist potential. This part presents the current condition of archaeological heritage sites, its attendance situation and determinants of it. There are pending restricted Samogitia’s region’s pre-Christian time’s objects, that reflect the old world culture and Samogitians, their... [to full text]

Magistro darbo objektas – vaizdo ir garso dokumentų paveldo apsauga instituciniu aspektu ir organizaciniu požiūriu. Darbo tikslas – nustatyti bendruosius audiovizualinio paveldo bruožus ir ištirti jo apsaugą instituciniu ir organizaciniu aspektu, pagrindžiančiu ilgalaikės Lietuvos audiovizualinio paveldo apsaugos strategijos būtinybę. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti ir išanalizuoti audiovizualinio paveldo išliekamąją vertę; ištirti, koks yra vaizdo ir garso archyvo vaidmuo bibliotekų, muziejų ir tradicinių archyvų kontekste; nustatyti, vaizdo ir garso dokumentų paveldo apsaugos sąsajas su Lietuvos archyvų sistema; išnagrinėti organizacinį apsaugos aspektą. Naudojantis bendramoksliniais (aprašomuoju, lyginamuoju, analitiniu), taip pat sisteminės dokumentų analizės ir anketavimo metodu, prieita prie šių išvadų ir rekomendacijų: vaizdo ir garso dokumentinį paveldą galima įvardinti bendra viso kultūros paveldo dalimi, tačiau jo išsaugojimo ir naudojimo sferose egzistuojančių problemų sprendimui reikalingi specifiniai, o ne iš kitų sričių perimami sprendimai; vaizdo ir garso dokumentiniam paveldui yra būdingos kultūrinė, mokslinė, meninė, istorinė bei kitos, prasmės ir kokybės aspektus išryškinančios vertės; šiandieninėje aplinkoje aktualiausios yra kultūrinė ir socialinė vaizdo ir garso dokumentinio paveldo vertės; komunikacijos kontekste televizijas, radijas ir kinas atitinka informacijos perdavimo kanalus, o vaizdo ir garso įrašai patenka į „medijų“ sąvoką, visa tai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master’s work – protection of sound and moving image institutional aspect, from the organisational point of view. The goal of this paper is to determine common characteristics of audiovisual heritage and to examine the organizational and institutional aspect of its protection, in such a way motivating the importance for the necessity of long-term preservation strategy of Lithuanian audiovisual heritage. The main tasks of research are: to determine and analyze the values of audiovisual heritage and reasons for its preservation; to find out its relation with the communication process and communication science; to investigate the role of an audiovisual archive in the context of libraries, museums and traditional archives; to determinate the relation between traditional Lithuanian archival system and sound and moving image documental heritage; to explore the organizational aspect of preservation. Sound and moving image documental heritage should be recognized as part of our cultural heritage and as the most characteristic heritage of the 20th century. It is important to realize that we can’t simply adopt the knowledge accumulated by museums, archives or libraries in the field of preservation, but we have to develop new solutions, suitable for audiovisual material preservation. The common values for sound and moving image documental heritage are cultural, scientific, artistic, historical and other values, which stresses quality and meaning aspects of said... [to full text]

2009 m. Vilnius taps Europos kultūros sostine. Tai svarbus įvertinimas, rodantis visos Europos pasitikėjimą mumis kaip išsivysčiusia valstybe, kurioje verda aktyvus kultūrinis gyvenimas. Šis įvertinimas tartum simbolizuoja, kad mes žinome ar bent jau esame susipažinę su savo valstybės kultūra istorijos tėkmėje, sugebame ne tik išsaugoti, bet ir sąmoningai bei tikslingai panaudoti paveldą. Šiandien būdas susipažinti su senąja vandens tiekimo ir apšvietimo technika, galima sakyti, yra vis dar paties susidomėjusio reikalas. Nepaisant padidėjusio susidomėjimo technikos paveldu, šios kol kas specifinės paveldo srities populiarinimas žengia pirmuosius lėtus žingsnelius. Šio darbo objektas – technikos paveldas, o tiksliau apšvietimo ir vandens tiekimo įranga Vilniaus mieste. Iš karto reikia pastebėti, kad tai gana specifinė sritis, nes susijusi su buitimi. Buitis kaip kasdienybės elementas nėra ir niekuomet nebuvo vertinama. Miesto ūkio elementai jų panaudojimo metu niekuomet neturi išliekamosios vertės ir išlieka „nepastebimi“. Tuo labiau į juos nežiūrima kaip į kultūrinį reiškinį. Kasdieninio buitinio gyvenimo istorija, jo reikšmė ir įtaka to meto kultūrai yra tiriama praėjus kelioms dešimtims, o dažniausiai ir šimtams metų. Tai yra būdinga ne tik praeities kartoms, bet ir mums. Buitis tampa istorija tik pasikeitus aplinkai, kuri, reikia pastebėti, šiandien kinta daug sparčiau nei vos prieš šimtmetį. Dėl šios priežasties didžioji dalis technikos paveldo mums šiandien pažįstama tik... [toliau žr. visą tekstą] / In 2009 Vilnius is publicized as European Cultural capital. It means that our country lives an active cultural life. It’s like a present to us symbolizing that Lithuanians understand their history, culture and heritage; that they know how to save and use it for esthetical, financial, cultural or other purposes. Object of this work – technical heritage, specifically street lighting and water supply equipment in Vilnius. This is a range of small technical heritage directly related with domestic daily life that means no attitude for saving it like a worth thing. It’s not only nowadays problem. Domestic life attributes like lanterns, street lamps, water pumps, water towers, water wells and etc. has never been saved as cultural heritage as it was used constantly. Only becoming history known by the archival documents and iconography, domestic equipment sometimes attains attention. Paradoxical, but only when we have almost nothing left, we try to save it. At the moment we have 12 Vilnius water supply and street lighting objects written into Cultural heritage register – Verkiai manor lantern poles, 1 water pump, 4 water towers, 5 water mills and Vingriai spring reservoir. It’s a little number of technical heritage left, but it shows that we do remember it and somehow try to keep it for future. At the moment all the water towers, water pump and Pučkoriai water mills are saved only by not letting them to demolish. Today these objects give no any information. Better situation is with... [to full text]

Išaugęs visuomenės vaidmuo paveldosaugoje paskatino ieškoti būdų ir metodų, kurių pagalba būtų nustatytas ir vystomas ryšys, realizuojantis valstybės strategijos saugoti kultūros paveldą ir visuomenės poreikio jį pažinti, patenkinimą. Šiame kontekste išryškėja komunikacijos reikšmė paveldosaugoje ir jos paslauga – viešieji ryšiai, aktualizuojantys išorinę komunikaciją ir įgyvendinantys anksčiau įvardintą tikslą. Nors viešieji ryšiai sėkmingai taikomi daugelyje veiklos sričių, tačiau jų atsiradimas ir veikimas Lietuvos paveldosaugoje yra pradinėse stadijose, todėl reikalingas išsamus jų tyrimas. Magistro darbo tikslas – išsiaiškinti komunikacijos reikšmės suvokimą ir aktualizavimą Lietuvos kultūros paveldosaugoje, išryškinant viešųjų ryšių veiklos metodų taikymo atvejus ir galimybes. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1. Nustatyti bei įvertinti komunikacijos reikšmę šiuolaikinėje paveldosaugoje ir viešųjų ryšių veiklos metodų taikymo paveldosaugos veikloje teorines galimybes; 2. Įvertinti komunikacijos reikšmės suvokimą ir aktualizavimą Lietuvos kultūros paveldo politiką reglamentuojančiuose strateginiuose dokumentuose; 3. Išanalizuoti ir įvertinti praktikoje taikomus viešųjų ryšių metodus paveldosaugoje ir jų efektyvumą. Magistro darbo tyrimo objektas – viešųjų ryšių metodai, taikytini pristatant Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą visuomenei. Tyrimo metodai. Komunikacijos reikšmė šiuolaikinėje paveldosaugoje, viešųjų ryšių metodų taikymo paveldosaugoje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of master’s thesis – to identify the importance of communication in Lithuania’s cultural heritage conservation, highlighting public relations’ methods and their opportunities. The following tasks to reach the aim are: 1.To identify the importance of communication in modern cultural heritage conservation; 2.To identify the use and theoretic opportunities of public relations’ method in cultural heritage conservation; 3.To value communication’s importance and actuality in the main strategic documents of Lithuanian cultural heritage conservation policy; 4.To analyze and value the public relations’ methods that are applied in practice and their efficiency. The object of research – public relations’ methods, that are applied in order to spread information of Lithuania’s immovable cultural heritage to society. Analysis methods of the official documents, historical, comparative, descriptive, empiricial and sociological analysis methods were used in order to reach the aim and tasks of master’s thesis. As a result, it can be claimed, firstly, the importance of communication in cultural heritage conservation is associated with to two things – the role of society in cultural heritage conservation is increased, also, the meaning of information society is appeared. It means, that society need to get enough information to recognize and interpret its cultural heritage. So, there should be found a solution that will satisfy both – government’s, that is interested to preserve cultural... [to full text]

Remiantis aprašomuoju – analitiniu, istoriniu, lyginamuoju, archeologiniu metodais, darbe nagrinėjamas LDK Nemuno piliakalnių gynybinės sistemos archeologinis ir istorinis ištirtumas, bei jo pritaikymo kultūriniam turizmui perspektyvos.Tyrimo objektu pasirinkta viena iš plačiausių archeologinio paveldo sričių – piliakalniai, kurie viduramžiais sudarė Nemuno upės gynybinę sistemą ir buvo pagrindinis gynybos ramstis kovose su Kryžiuočių ordinu. Išlikę piliakalniai yra galingos ir didingos Lietuvos istorijos liudytojai, kurie pasakoja apie šlovingas kovas ir mūšius.Didžioji dalis piliakalnių nėra pritaikyti turizmo reikmėms, turistų dėmesio nestokoja Seredžiaus, Veliuonos Sudargo piliakalnių kompleksai, tačiau visi likę – sunkiai pasiekiami, apaugę medžiais ir krūmais, vizualumas prastas. Tačiau ši piliakalnių sistema turi labai didelę istorinę ir archeologinę vertę, todėl būtina ją sudarančius piliakalnius įtraukti į kultūrinius įvykius (archeologinius festivalius, šventes) vykstančius Lietuvoje ir turistinius maršrutus. / By using descriptive - analytical, historical, comparative and archaeological methods this paper analyzes the archaeological and historical explorations of the defensive systems of the Grand Duchy of Lithuania Nemunas mounds and the possibilities to adapt it for cultural tourism. The main object of this analysis is one of the most extensive areas of archaeological heritage – mounds. In the Middle Ages they made up the defence system of Nemunas river and were the main pillar of defense while fighting against the Teutonic Order. The remaining mounds are the witnesses of the powerful and majestic history of Lithuania. The big part of the mounds are not yet suitable for tourism. Mound complexes of Seredžius, Veliuona and Sudargas are widely visited by tourists, but all the rest are hard to reach and not well maintained. However, this system of mounds are of great historical and archaeological importance, so it is necessary to make these mounds the centre of various cultural events that are taking place in Lithuania.

Rokiškis – Lietuvos miestas, turintis gana nemažą skaičių architektūros paveldo objektų. Pradedant seniausią miesto istoriją (nuo XVI a.) liudijančiais didingais statiniais, žyminčiais žinomų Lietuvos didikų giminių gyvenimą ir veiklą šioje vietovėje, baigiant objektais, atsiradusiais jau XXI amžiuje. Deja, ne visų laikotarpių architektūrinis palikimas visuomenėje yra pripažintas kaip paveldas. Neįvardintos objektų vertės komplikuoja ir jų išsaugojimo klausimus – nesuvokiant, jog statinys yra vertingas, žymintis vietovės tapatumą, išskiriantis ją kitų šalies miestų kontekste, jis yra pasmerktas laikui bėgant sunykti. Darbe „Rokiškio architektūros paveldas ir jo animavimo galimybės“ mėginama įvertinti Rokiškio architektūros paveldą. Išskiriamos ir pristatomos mieste esančios architektūros paveldo rūšys, nustatomas jų autentiškumo laipsnis. Taikant teorinius verčių nustatymo principus, tam tikriems Rokiškio architektūros objektams bus priskiriamos vertės, žyminčios miesto paveldo įvairovę ir galinčios būti pagrindu konkretiems paveldo objektams išsaugoti. / Rokiškis is Lithuanian city which has quite large number of architectural heritage. Starting with magnificent buildings certifying the oldest history of the city (from the sixteenth century), which mark prominent Lithuanian nobility's relatives life and activity in this vicinity, ending with objects, arising in twenty-first century. Unfortunately, architectural legacy of not all periods in society is recognized as heritage. Unannounced value of objects complicates and their preservation issues - without realizing that the construction is valuable, represents locality identity and distinguishes it in the context of other cities in the country, it is condemned to further degradation. The thesis „Rokiškis architectural heritage and its animation opportunities” will do the attempt to evaluate Rokiškis architectural heritage. Types of architectural heritage in the city are distinguished and presented, their degree of authenticity was determined. Applying the determination principles of theoretical values, values will be assigned to certain Rokiskis architectural objects, identifying the diversity of heritage in city and also these values can be the basis of concrete heritage objects preservation. Also this final thesis will try to analyze the situation of Rokiškis architectural heritage recovery. According to the foreign and local examples, proposals and recommendations will be given to projects of objects’ animation and activities that can occur on the initiative of local... [to full text]

Apleistos karinės teritorijos yra aktualus klausimas visoje Rytų Europoje, nes, pasibaigus Šaltajam karui, čia tapo nebenaudojami daug karinės paskirties statinių, kurių konversijos problematika nagrinėjama magistro darbe. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama su konversija susijusių Europos organizacijų ir JAV gynybos departamento parengta medžiaga bei kiti dokumentai apie XIX–XX a. karinių teritorijų vertę ir turistinį potencialą, jų konversijos teikiamas galimybes, konversijos dalyvius, jos valdymo struktūrą, finansavimo mechanizmus ir specifines marketingo strategijas, paramą teikiančias organizacijas, konversijos modelius. Antrojoje dalyje informacija apibendrinama ir papildoma bei suformuojamas konversijos paramos informacinės sistemos modelis. Trečiojoje dalyje, naudojant daugiakriterinį vertinimo metodą „ARAS“, palyginami 29 įgyvendinti konversijos projektai. Darbo apimtis – 129p. su priedais. Darbe yra 36 paveikslai, 31 lentelė, 97 bibliografiniai šaltiniai, 3 priedai. / Abandoned military sites is an important issue in whole Eastern Europe as after the Cold War here many military objects have been desolated. The conversion of these sites is studied in the master thesis. The paper consists of an introduction, 3 chapters, conclusions and annexes. In the first chapter the publications of European conversion organisations and USA department of defence are researched besides the other relevant documents related to XIXth–XXth c. military sites value, touristic potential, possibilities for conversion, conversion actors, management structure, financing mechanisms, specific marketing strategies, supporting organisations and conversion models. In the second chapter the information is colligated and accessed and a new model for a supporting conversion database is formed. In the third chapter the Additive Ratio Assessment (Aras) Method in Multicriteria Decision-Making is applied to compare 29 realised conversion projects. Paper has 129 pages (annexes included), 36 pictures, 31 tables, 97 bibliographical sources, 3 annexes.

Atliktas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas – Senamiesčio ir Naujamiesčio teritorijose esančių blogos ir avarinės būklės architektūros objektų įvertinimas, pagrindinį dėmesį atkreipiant į objektų reikšmingumo lygį, kaitą ir atnaujinimo galimybes. Aptarta bendra paveldosauginė tiriamos teritorijos situacija, teritorijų ribos ir veiklos reglamentavimas jose. Atlikti vizualiniai tyrimai, fotofiksacija, sudarytas nykstančių architektūros objektų sąrašas, objektai suklasifikuoti stilistiniu ir fizinio sunykimo požiūriu. Pristatomas šių objektų išsidėstymas ir architektūrinė sankloda. Sudaryti žemėlapiai: 2011 metais patikslinta 2006 metų blogos būklės Kauno Senamiesčio (20171) ir Naujamiesčio (22149) architektūros objektų sklaida. Išskirtos architektūros objektų nykimo priežastys. Darbas taikomojo pobūdžio. Pateikiamos rekomendacijos nykstančių Kauno centro objektų esamos situacijos pristatymui internetinėje medijoje. Pasiūlytas koncepcinis nykstančio Kauno centro paveldo pateikimo internete modelis. Siekis - demokratizuoti priėjimą prie kultūros vertybių, skatinti aktyvų santykį su jomis. / The primary objective of this study was to evaluate the emergency condition of architectural objects located in the Old town and New town areas of the city. The main emphasis was put on the significance of the objects, their change and reconstruction options. The analysis discusses overall situation of area under heritage protection, the territorial limits and related regulation of activities. The analysis was conducted by multiple ways, i.e. on-site visits, photo shoots, etc. Consequently a list of endangered architectural objects was prepared by classifying them based on stylistic and physical deterioration perspectives. The location and architectural structure of the objects shall be also presented. The following maps where prepared in 2011: a revised version of dissemination of emergency condition architectural objects in Kaunas Old town (20171) and New town (22149) of year 2006. The causes of architectural objects loss were examined as well. It should be noted that the study may be approached as a guideline since recommendations are provided regarding endangered architectural objects located in Kaunas city center and their presentation to the online media. The results of the study suggest a conceptual model of online presentation of endangered architectural objects in Kaunas city center. The goal of the study is to democratize the access to cultural values and promote a strong active relationship with them.

Aukštojoje Panemunėje 1859 metais Roko Bučeniausko iniciatyva pastatyta mūrinė, parapijai skirta Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Šventovė 1907 metais atnaujinta – pristatytos zakristija, koplyčia, apsidė ir pakeistas frontonas. Darbo objektas – bažnyčia ir jos meno paveldas. Tai 1859–1880 metais įrengtas interjeras – neogotikinis altorių ansamblis, kurį sudaro didysis Švč. Mergelės Marijos Vardo ir du šoniniai – šv. Juozapo ir šv. Roko. Neatskiriama jų dalis puošyba – paveikslai, skulptūros, ornamentinė drožyba. Taip pat svarbūs ir kiti vidaus įrenginiai – sakykla, dvi poros neobarokinių formų klausyklų, vargonai. Prie meno paveldo priskirtinas ir šventorius, kuriame yra įrengtos keturios koplyčios. Darbe, remiantis archyviniais šaltiniais, natūros tyrimais, įvairiomis knygomis bei straipsniais, siekiama įgyvendinti pagrindinį tikslą – išnagrinėti šventovės ikonografiją, išanalizuoti, įvertinti bažnyčios, jos interjero ir šventoriaus meninę ikonografinę raišką, bei išskirti vertes. Taip pat aptarti tiriamąjį objektą kaip tinkamą turizmui ir piligrimystei. Viso darbo metu bažnyčia ir jos meno paveldas analizuojamas istoriniu, meniniu, ikonografiniu, ikonologiniu požūriais. Darbą sudaro penki skyriai. Pirmame skyriuje aptariama bažnyčios istorija ir svarbiausi jos istoriniai faktai. Antrame – nagrinėjama šventovės architektūros interjero ir eksterjero raiška. Trečiame skyriuje analizuojama altorių puošyba – skulptūriniai ir tapybiniai šventųjų atvaizdai, kuriuose... [toliau žr. visą tekstą] / In 1859 on Rokas Buceniauskas initiative a stone church of the Virgin Mary was built in Higher Panemune. Sanctuary was renewed in 1907 adding a vestry, a chapel, an apse and the new gable. Thesis object – the church itself and its artistic heritage. That is in 1859 – 1880 equipped interior which contains Neo - Gothic ensemble of the altars: the great altar of the Virgin Mary and two sidelong altars – St. Joseph’s and St. Roch’s. Other inside facilities are also very important – a pulpit, two pairs of Neo – Baroque shaped confessionals, the organ. The churchyard with four chapels is also a part of artistic heritage. The main purpose of the thesis is to contextualize iconography of the sanctuary, analyze, evaluate the artistic - iconographic expression of the church, its interior and churchyard, and intercept the values by relying on archival sources, life research, different books and articles. Also, it is important to discuss about tourism and pilgrimage possibilities. The thesis overlooks the church and its cultural heritage from different angles: historical, artistic, iconographic and iconological. The thesis is divided into five chapters. The first one talks over the history of the church and the most important historical facts. Second chapter is about architecture interior and exterior expressions. Third part analyzes decoration of the altars – statuary and painterly reflection of the saints, in which ideological iconographical programme starts to break trough. Other... [to full text]