Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos valstybėms, XX amžiuje teko patirti kelis politinės santvarkos lūžius, po kurių kaskart įvykdavo paveldo vertybių perkainojimas. Fiziniai bei nematerialūs Rusijos imperijos, Tarybų Sąjungos, tautinių mažumų praeities pėdsakai šiandien kelia rimtus iššūkius Lietuvos paveldosaugai, kuriai tenka laviruoti tarp objektyvių profesinių principų ir visuomenės bei kai kurių politinių jėgų daromo spaudimo atmesti „svetimą“ paveldą. Kaip tokiais atvejais elgiasi Lietuvos paveldosaugininkai? Ar jie turi pakankamai įgūdžių ir įrankių suvaldyti paveldo konfliktus? Kokios didžiausios problemos, su kuriomis jie susiduria šiame procese? Kaip tas problemas būtų galima išspręsti? Kaip visuomenė vertina paveldosaugininkų vykdomą politiką „svetimo“ palikimo atžvilgiu? Kokios nuostatos disonuojančio paveldo reprezentavimo atžvilgiu laikosi muziejai ir kitos kultūros paveldą pristatančios šalys? Į šiuos klausimus pagrįstai atsakyti gali mokslinis tyrimas. Darant prielaidą, jog būdingiausius disonuojančio paveldo Lietuvoje problemos bruožus gali atskleisti vieno pasirinkto miesto disonuojančio paveldo situacijos analizė, tyrimui pasirinktas Kauno miestas. Tyrimo objektas: Disonuojančio paveldo Kauno mieste politikos, administravimo, apsaugos ir sklaidos problemos. Tyrimo tikslas: Disonuojančio paveldo Kauno mieste problemų konceptualizavimas ir praktinių rekomendacijų joms spręsti pateikimas. Tyrimo uždaviniai: 1. Konceptualizuoti Kauno tvirtovės, žydų tautinės... [toliau žr. visą tekstą] / Notorious removal of the „Bronze soldier“ monument in Estonia in 2007 and serious political tensions that followed warned the neighbouring states that cultural heritage issues may spontaneously become a cause for an international conflict. Those events inspired the main question of this research work – is Lithuanian heritage preservation service able to control tensions that heritage causes? The object of research: problems of policy, management, preservation and spread of dissonant heritage in Kaunas. The purpose of research: conceptualization of problems caused by dissonant heritage in Kaunas and setting forth practical recommendations. The goals of research: 1. Conceptualization of heritage preservation problems caused by Kaunas fortress, Jewish and soviet legacies; 2. Displaying social opinion on the issues of Kaunas dissonant heritage by means of the social research method; 3. Defining of Kaunas museums attitude towards the dissonant heritage; 4. Verification of the „time distance“ contribution role in the management of heritage-based conflicts; 5. Setting forth practical recommendations on the heritage–preservation policy. The thesis combines several integrated researches: case studies, social- and resource research. The analysis ellucidates the sharpest aspects of the dissonant heritage problem in Kaunas. Kaunas fortress, built by Russian empire, is a huge complex of defensive, administrative and household buildings and systems. After the I world war the complex lost... [to full text]

Fotografijos paveldo Lietuvoje problematika yra labai mažai analizuota, apsiribojanti keliais straipsniais, kuriuose iškeliamos lokalios problemos, tačiau nesigilinama į jų priežastis. Tad šio darbo tikslas – kaip tik nustatyti fotografijos vietą paveldo sistemoje ir išryškinti jo specifiką bei aktualias problemas. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos teisės aktai ir konkrečios fotografijos saugyklos. Tyrimo metu buvo analizuojama Lietuvos teisinė bazė, kurioje ieškota tiek tipinių, tiek individualių fotografiją reglamentuojančių nuostatų. Tuo pačiu buvo įvertinta ir pagrindinių paveldo saugyklų indėlis saugant fotografinius atvaizdus. / The topic of Lithuania’s photography is least analyzed. There were published only few articles which rose local problems though didn’t solve them. The point of this work is to show photography’s role in the system of heritage protection and to highlight its particularity and actual problems. The main sources of this research are acts of Lithuanian Republic and national stores of photography. During the investigation there was analyzed the basis of Lithuania’s law related to photography’s regulation. Besides that was assessed stores’ contribution toward protection of the photographic images.

Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje Visuomeninės veiklos procese visuose istorijos etapuose lieka medžiaginių ženklų, tarp kurių itin reikšmingą vietą užima nekilnojamieji objektai. Vyraujančią jų dalį miestuose sudaro architektūra. Istorinės architektūros samprata nuolat keičiasi apimdama vis naujus dešimtmečius ir stilius. Vienas „jauniausių“ stilių, kuris palengva pradedamas suvokti kaip istorinio paveldo dalis - tai modernizmas. Daugelyje Europos šalių šio stiliaus istoriškumas nebekvestionuojamas. Tai skatina atkreipti dėmesį ir į Lietuvos moderniosios architektūros paveldą, išnagrinėti, kas buvo pasiekta ir kas galėtų būti išsaugota kaip buvusios epochos dalis. Tyrimo objektas yra modernioji architektūra kaip XX a. Lietuvos architektūros paveldo dalis. Reikia atkreipti dėmesį, jog tyrimas apima tik visuomeninius (daugiafunkcinius) pastatus. Tyrimui pasirinkti reprezentatyviausią šios stilistikos objektų sankaupą turintys miestai - tai Kaunas ir Vilnius. Nepriklausomos Lietuvos sąlygomis tarpukario ir pokario modernioji architektūra, atskiri jos objektai yra vertinami nevienareikšmiškai, iškyla visa eilė labai aktualių ir aštrių paveldotvarkinio ir paveldosauginio pobūdžio problemų, kurios reikalauja neatidėliotinų, pagrįstų atsakymų. Esminę problemą sudaro konceptualaus pobūdžio nuostata – ar šis paveldas apskritai yra pripažįstamas kaip Lietuvos kultūros paveldo objektas. Nuo šio požiūrio priklauso visas tolesnis moderniosios architektūros paveldo likimas... [toliau žr. visą tekstą] / Heritage of Modern Architecture in Lithuania At any history stage the process of public activity leaves some material symbols, among which immovable items take an especially important place. The dominant part of them in the cities is formed from architecture. Conception of historical architecture is undergoing constant changes by encompassing still new decades and styles. One of the “youngest” styles, which is gradually coming to be perceived as part of historical heritage, is modernism. The majority of the European countries have already refrained from questioning the historicity of this style. This stimulates us focusing also on the heritage of Lithuania’s modern architecture and analysing what was achieved and what could be preserved as part of the former era. The research subject-matter deals with modern architecture as part of the heritage of Lithuania’s architecture in the 20th century. Given the conditions of independent Lithuania, interwar and post-war modern architecture and separate objects of it receive ambiguous evaluations, a number of highly relevant and severe problems of heritage conservation and heritage documentation nature occur, which require urgent and reasoned answers. Fundamental problem lies in the attitude of conceptual character, namely whether this heritage is by and large recognized as the object of Lithuanian cultural heritage. Further destiny of modern architecture heritage depends on the latter attitude. It should be emphasised that the greatest... [to full text]

Magistriniame darbe trumpai apžvelgta amatų raida Vilniuje iki XIX amžiaus pabaigos, nagrinėtas amatininko statuso ir sąvokos kitimas Vilniuje lenkmečiu, sovietmečiu ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiais. Magistrinio darbo tikslas - amatų įpaveldinimo Vilniuje galimybių studija. XX amžiaus pradžioje lietuviams amatai buvo aktualu, kaip tautinio identiteto išraiška. Vyravo kaimo kultūros elementai, kurie turėjo atsispindėti nacionalinėje lietuvių pramonėje. Amatininku tapo lietuvis, kuris gamina tautinį, etninių bruožų turintį produktą. Vilniuje, 1920 – 1939 metais, lenkų okupacijos laikotarpiu amatininkas pratęsė miestietišką amato tradiciją. Vilniaus miesto amatai išlaiko kosmopolitiškumą ir daugiakultūriškumą, būdingą seniesiems Vilniaus amatams. Sovietinė sistema perėmė nepriklausomos Lietuvos laikotarpio požiūrį į amatą, kaip į kaimo kultūros tradiciją, tačiau dėmesį skyrė ne tautiškumo, o liaudiškumo propagavimui. Liaudies menas tapo parodiniu, ekspoziciniu ir reprezentaciniu reiškiniu. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu atsiradusi rinkos ekonomika nulėmė, kad etnografiniai amato bruožai palaipsniui prarandami, o juos keičia kosmopolitinis, ryškus ir individualus produktas. Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programa nepilnai įpaveldina senuosius Vilniaus amatus. Būtinas istorinio pagrindimo vertinimo kriterijus, kurį parengtų kompetentingų mokslinių įstaigų darbuotojai ir reglamentuotas, Lietuvos respublikos įstatymu, amatininko statusas, atskiriantis... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s work overlooks and analyses the development of handicrafts in Vilnius city till the end of the 19th century, craftsmen’s position and concept during the times of Polish and Soviet influence and independency period. Aim of the work – the study of the inheritance possibilities of handicrafts in Vilnius. At the beginning of 20th century crafts were relevant to Lithuanians as it was the term of the national identity. The prevailing elements should have been from the country culture, as it reflected in national Lithuanian industries. Men who were considered as a craftsmen were Lithuanian, who produced products having ethnical features. During the period of polish occupation (year 1920 – 1939) craftsmen were the only ones who extended the urban craft traditions. The crafts of Vilnius still have its cosmopolitism and are multicultural, what is very characteristic to the old Vilnius crafts. Soviet system intercepted the Lithuanian attitudes to the handicraft, as to the tradition of country culture, but the attention was paid not to the national features, but to the folk. The folk-art became parody, expositional and representative thing. During the period of independency, economics determined, that ethnographical features of craft are shifting, they are being replaced by cosmopolite, individual and vivid products. The program of fairs, smart crafts and ethnographical business do not reflect the old crafts of Vilnius properly enough. It is necessary to base and evaluate... [to full text]

Vikšnienė A. „Policy and prospects of Lithuanian country heritage” / scientific research adviser associate professor A. Baležentis, Mykolo Riomerio university Faculty of strategic governing and politics Department of environmental politics and governing. - 2006. Research object: Lithuanian country heritage. Rapid disappearance of country heritage is a very actual topic. It is very important to revive old traditions and customs as well as develop the new ones. Protection of cultural values in the countryside is very complicated because of problems in governing of cultural value protection, property regulations, and lack of finances. The purpose of the research: to estimate what regulations and methods have been employed in order to protect Lithuanian country heritage and how these means are put into practice. Main tasks of this research: 1. to discuss the theoretical subject of cultural heritage: main concepts and terms, institutional structure and legitimacy aspects; 2. to discuss the status of country heritage, its governing and usage as well as the problems in protection of country heritage; 3. to analyse Lithuanian laws, strategic and programme documents, which govern the protection of country heritage; 4. to provide the prospects for cultural heritage in Lithuania. Currently national policy of cultural real estate heritage has been formed by Seimas, Government and Ministry of cuture. The department of cultural heritage is responsible for administration and governing of... [to full text]

Šio darbo objektas yra daugiakultūris Rytų Lietuvos paveldas. Pavyzdžiu pasirinktas Šalčininkų rajonas. Tokį pasirinkimą sąlygojo noras giliau pažinti šio krašto paveldo problemas. Tyrimo tikslas - išanalizuoti, kokiu būdu ir mastu daugiakultūris Rytų Lietuvos paveldas ir kolektyvinė atmintis yra integruojami į visos valstybės paveldo viziją bei tarnauja vietinių bendruomenių konsolidavimui ir jų tapatumo išsaugojimui. Tyrimo uždaviniai: 1. atskleisti Rytų Lietuvos (Šalčininkų rajono pavyzdžiu) daugiakultūriškumą ir jo sukeliamas problemas. Išaiškinti, kieno tai paveldas; jo interpretacijos problemos istoriografijoje ir kolektyvinėje atmintyje; kaip pasireiškia daugiakultūriškumas; paveldo disonansų sprendimo būdai; 2. atskleisti ir išanalizuoti daugiakultūriškumo sukeliamas problemas nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu; 3. išanalizuoti, kaip vietinių bendruomenių konsolidavimui tarnauja religija, kalba, toponimika; 4. išanalizuoti dominuojančios lietuvių tautos ir tautinių mažumų požiūrį į kultūros paveldą; 5. atskleisti pagrindines su Šalčininkų krašto kultūros paveldo apsauga ir interpretacija susijusias problemas bei konfliktus. Lietuva galima apibūdinti, kaip homogeninę, vienalytišką valstybę, kurioje lietuviai sudaro stipriai dominuojančią tituluotą daugumą. Tautų mažumos lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai ir kt., sudaro nedidelį procentą nuo bendro gyventojų skaičiaus. Lietuvos teritorijoje tautinės mažumos geografiškai pasiskirsčiusios netolygiai... [toliau žr. visą tekstą] / The name of the magistracy work is ,, Multicultural Heritage in East Lithuania: Problems of Conservation and Interpretation (Case of Šalčininkai Region) „. Object of research - material and non-material heritage of East Lithuania, an example of Shalchininku district. And also, Problem of an “Inconvenient heritage”. A choice of a theme has affected, that the author of work is the inhabitant of area. The purpose of research - to analyze, how the multicultural heritage of East Lithuania and collective memory is integrated in vision of a state heritage and serves of a local public in protection of identity. The tasks of work: 1. to open a multinational heritage of East Lithuania, on an example of Shalchininku district and to reveal by it provoked problems. To find out whose heritage, problem of its interpretation in historiography and collective memory, as is shown by multinational; dissonance of heritage ways of neutralization; 2. to open and to analyze multinational in national; a regional and local level of provoked problems; 3. to analyze, as consolidations of a local public the religion serves; language, toponimika, antroponimika;4. to analyze a sight on a heritage dominant тhe majority and national minority; 5. to open the basic conflicts in Shalchininku district connected with protection of cultural monuments of olden time and their interpretation; 6. to find out why about a non-material heritage care more than material; key words – multicultural, discord; national... [to full text]

Valakų reforma, kuri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinėse žemėse pradėta vykdyti XVI a. viduryje, daugiausia siejama su pokyčiais socialinėje bei ekonominėje srityse, tačiau reforma ne tik pakeitė agrarinius dvaro ir kaimo santykius, žemdirbystės sistemą, bet ir visiškai pertvarkė Lietuvos kraštovaizdį. Valakų reformos nuostatai reglamentavo Lietuvos kraštovaizdžio teritorinių ir užstatymo struktūrų pokyčius. Valakų reformos įtakoje susiformavo trilaukė rėžinė sistema, gatviniai rėžiniai kaimai su nauja sodybos planine užstatymo struktūra, naujas pastato tipas (diendaržis), kaimo gatvių ir kelių tinklas, palivarkų tinklas, naujos agroželdynų erdvinės formos, buvo pakeistas miestelių išplanavimas – jų pertvarkymui taikyta stačiakampio plano schema. Šio darbo tyrimo objektas - Valakų reformos įtakoje valstybinėse Upytės valsčiaus žemėse susiformavę objektai. Tyrimo objekto sudėtinės dalys: Valakų reformos metu Upytės valsčiuje susiformavęs kraštovaizdis ir atskiri jo elementai - perplanuoti miesteliai, suformuoti gatviniai rėžiniai kaimai, palivarkų tinklas. Darbo objektas analizuojamas keliais aspektais - paveldotyriniu bei paveldosauginiu. Darbo tikslas - lokalizuoti valstybinėse Upytės valsčiaus žemėse Valakų reformos paveldą ir išnagrinėti paveldo situaciją paveldosaugos aspektu bei pateikti saugojimo metmenis. Šis darbas pretenduoja į pirmą kompleksinę Valakų reformos paveldo analizę – nuo valakinio paveldo identifikavimo, lokalizavimo iki apskaitos bei... [toliau žr. visą tekstą] / Valakas land reform was started in the Great Duchy of Lithuania in the middle of the 16th century and is mostly related to the changes in social and economic life. However, the reform not only changed the agrarian relationship between the estate and the village and the agronomy system, but also made complete changes in Lithuanian landscape. The rules of Valakas reform regulated the changes in Lithuanian landscape territory and settlement structures. Due to Valakas reform a three-field strip system, street strip villages with a new barton plan structure, a new building type (stockyard), the network of village streets and roads, the network of small estates, as well as new space forms of agro plantings were developed, town planning was changed, a rectangular plan system was applied for their reorganization. The research object of the present paper is the objects that developed in state lands of Upytė district under the influence of Valakas reform. The constituent parts of the research object are as follows: landscape that developed in Upytė district during the Valakas reform and its separate elements, such as replanned towns, formed street strip villages, the network of small estates. The object of the paper is analysed in several aspects: in the aspect of heritage research and in the aspect of heritage conservation. The aim of the paper is to localize the heritage of Valakas reform in state lands of Upytė district and to analyse the heritage situation in the view of heritage... [to full text]

Dvarų paveldo išsaugojimas daug metų yra viena didžiausių paveldosaugos problemų Lietuvoje. Pirmiausia dėl to, kad dvarų sodybos yra kompleksiniai objektai, kurie negali būti išsaugoti be nuolatinės priežiūros ir yra brangiai išlaikomi ir tvarkomi, ypač kai nėra naudojami. Čia kyla problema – valstybės, naudotojų ir paveldosaugininkų interesų konfliktas, kurį bandoma reguliuoti teisės aktais, tik ar visada sėkmingai? Apie dvarų paveldą ir jo išsaugojimo problemas ypač paskutiniu metu nemažai rašoma ir kalbama, tačiau realiai nedaug daroma, kad padėtis pasikeistų. Problema nėra nauja, tačiau paskutiniu metu matyti naujos tendencijos dvarų panaudoje. Jei ankščiau pagrindinė atgaivinto dvaro vizija buvo pirminės jo, kaip ūkio vieneto funkcijos, sugrąžinimas, tai paskutiniuoju metu dvaras vis dažniau įsivaizduojamas kaip kaimo turizmui pritaikyta sodyba, viešbutis-konferencijų (ar pobūvių) vieta, kaip savininkų vasaros rezidencija ar gyvenamoji sodyba, kurioje buvusi ūkinė veikla visai pamiršta. Magistrinio darbo tikslas atskleisti ir įvertinti dvarų sodybų paveldosaugą sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiu remiantis teisine baze ir paveldotvarkos rezultatais. Tyrimo objektas - dvaro sodyba, ar palivarkas, jo paveldosaugos problemos. Dvaro sodyba, kaip tam tikros teritorijos apgyvendinimo sistemos, elementas, užimantis atitinkamą žemės sklypą, kuriame yra įvairūs pastatai ir statiniai, želdynai, atviri vandens telkiniai, dirbamos žemės sklypai, kelių ir takų tinklas bei kiti... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of manor heritage for many years has been one of the major concerns of heritage protection in Lithuania. Foremost this is due to the fact that manor are complex objects, that cannot be preserved without regular upkeep, their maintenance, especially if they are not in use, being high-priced. There the problem arise about a clash of interests among the state, users and heritage protectors, the problem being attempted to handle by means of legal acts. Only there is a doubt, if this always can bring to a success? Lately manor heritage and its protection issues are time and again spoken or written about, but in reality too little is being done to change the situation. The issue is not new, though currently new tendencies can be seen as regards their usage. If earlier the key vision of a revitalised manor was restitution of its original function, so lately a country-seat is pictured as a place for country tourism, for a hotel or a conference-room, and, eventually, for a private summer-house, in which farming is not likely to be undertaken. The aim of the Master’s Paper is to identify and assess the situation of manor heritage protection in soviet and post-soviet times according to the results in legislation and heritage administration. The object of study – a manor or a palivark and its heritage protection issues. A manor as an element of a certain settlement system, which occupies a certain estate for houses and plants, open water-pools, farmlands network of roads and... [to full text]

Šis darbas analizuoja su sakralinės architektūros paveldu susijusią aktualizavimo problematiką. Paveldosaugos diskurse religinė architektūra yra neatsiejama nekilnojamojo kultūrinio paveldo dalis. Šiuo palikimu atskleidžiamos bene visos paveldo vertingumą apsprendžiančios vertės, pradedant autentiškumo ir baigiant technologine. Tyrinėjamos temos aktualumą lemia tai, jog religinis paveldas iki šiol nėra įpaveldintas, o sakralinių objektų samprata nėra reglamentuojama. Tačiau modernėjanti paveldosauga suteikia nemažai galimybių suaktualinti sakralinio palikimo aspektus. Mūsų gyvenamu laikmečiu bažnyčiose lankosi tik nedidelė visuomenės dalis ir sakralinės reikšmės objektai nebėra savaime suprantami. To priežasčių ieškome Lietuvos politinėje raidoje. Krikščionybės tradicijų tęstinumo pertrauką sąlygojo sovietinė okupacija. Dalis bažnyčių buvo uždarytos, o kita dalis egzistavo priverstinai atsisakiusios liturginės funkcijos. Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, svarbūs aktualizavimo momentai, kurie sakraliniam architektūros paveldui užtikrintų tinkamiausias išsaugojimo formas ir šiuos objektus paverstų “gyvais” - lankomais ir atvirais vietos visuomenei bei užsienio svečiams. Bažnytinis paveldas laikytinas reprezentatyviausiu meno sluoksniu. Todėl labai svarbu stengtis pateikti tinkamą informaciją apie Lietuvoje esančias šventoves. Populiarinimo procesuose, kurie vykdomi pasitelkiant įvairias komunikacijos priemones, svarbu suderinti piligrimams bei nereliginiams lankytojams... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses problems in connection with the heritage of sacred architecture. In the discourse of heritage conservancy, religious architecture is inseparable part of immovable cultural heritage. This heritage reveals nearly all the values that define the worth of heritage: from authenticity to technology. The actuality of the studied theme lies in the fact that law has not regulated religious heritage and the conception of sacred objects. As the protection of heritage becomes more modern, it enables to make the aspects of sacred heritage more relevant. At present only small part of society goes to church and objects that symbolize sacred meaning are not taken naturally any more. Reason for this lies in the political development of Lithuania. Soviet occupation has influenced the continuation of Christianity traditions. Part of the churches has been closed, the other part existed but the liturgical function has been changed under coercion. Considering the situation, it is a matter of great relevance to ensure the most favourable forms of protection to the sacred heritage of architecture, to make these objects “alive” - visited and open to local community and foreign guests. Church heritage is the most presentable layer of art, paying no attention to the destructive influence of political events and disasters in the past. It is very important to present relevant information about the existing sanctorum. In the process of popularisation, it is very important to coordinate... [to full text]

Аrcheologijos pаveldаs – аrbа аrcheologiniаis metodаis tiriаmа žmonijos kultūros pаveldo dаlis – sudаro subtilų, sunаikinimo grėsmėje esаntį, bаigtinį ir neаtsinаujinаntį kultūrinį klodą. Vienаs iš svаrbiаusių etаpų šio pаveldo аpsаugos ir nаudojimo visuomenės poreikiаms užtikrinime yrа šio pаveldo аpskаitа. Pagrindiniai nekilnojamojo archeologinio paveldo apskаitos dėmenys yra inventorizаvimаs, аtskleidimаs ir registrаvimаs. Mаgistrinio dаrbo tikslаs аtskleisti ir įvertinti nekilnojаmojo аrcheologijos pаveldo аpskаitos procesą ir jo rezultаtus Lietuvos pаveldosаugoje. Inventorizаvimo procese аrcheologiniаi objektаi identifikuojаmi bei fiksuojаmа svаrbiаusiа pаveldosаugаi ir аrcheologijos mokslui būtinа informаcijа аpie jų pobūdį, lokаlizаciją, išlikimą, grėsmes ir kt. Tаi sudėtingiаusiаs, lyginаnt su kitomis kultūros pаveldo kаtegorijomis, procesаs, kuriаm pаsitelkiаmos įvаirios metodikos, skirstomos į neаrdomąsiаs ir аrdomąsiаs. Аtskleidimo metu &#1072... [toliau žr. visą tekstą] / Archaeological heritage is finite, non-renewable resource of human past. The most important stage of this heritage protection and use for public benefit is its recording. The objective of this master study is to reveal and evaluate immovable archaeological heritage recording process and its results in heritage protection of Lithuania. The core components of immovable archaeological heritage recording are inventorization, evaluation and registration. In heritage protection of Lithuania recording process of archaeological objects were initiated at the earliest comparing with other immovable cultural heritage ranges. Despite the fact that in the period of 1918-1940 there were no juridical base regulating cultural heritage recording, during 1934-1936 there were accomplished the inventorization of majority known archaeological objects. The first registers of archaeological objects were compiles in soviet Lithuania also there were established the institution specialized in cultural heritage recording, but due to geopolitical reasons there were no possibilities to practice or develop methods of identification which were broadly used in the West archaeology (for example aerophotography). However another factors, such as land property form, were favourable for expanding archaeological survey expeditions. Moreover this cultural heritage sphere was at least influenced by ideology. Juridical base for heritage protection recording finally was formed during 1990 – 2008, but since 1995 its... [to full text]