Magistro darbe analizuojamas LR ambasadose formuojamas Lietuvos valstybės įvaizdis Europoje. Darbo objektas – komunikacinės ir viešųjų ryšių priemones, kuriomis diplomatai reprezentuoja valstybę, viešina ambasadoje vykstančius renginius ir bendrauja su užsienio tikslinėmis auditorijomis. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia, apibrėžtas Lietuvos diplomatinių atstovybių vaidmuo formuojant valstybės įvaizdį, identifikuotos naudojamos viešųjų ryšių priemonės ir bendravimo su auditorijomis būdai. Kaip ambasados įgyvendina komunikacines veiklas, analizuota pasitelkiant anketinę apklausą bei interviu su skirtingose Europos valstybėse dirbančiais diplomatais. Galiausiai atlikti interviu su ekspertais padėjo įvertinti diplomatinių ir komunikacinių veiklų tikslingumą bei valstybės įvaizdžio formavimo galimybes viešosios diplomatijos kontekste. Tyrimas atskleidė, jog skirtingose LR ambasadose yra naudojamos vienodos komunikacinės priemonės, kurių dažnumas priklauso nuo ambasadoje vykstančių renginių, dirbančių diplomatų skaičiaus bei turimo biudžeto. Tuo tarpu santykiai su žiniasklaida, kuri yra svarbus informacijos platinimo kanalas, atskirose valstybėse ne visada yra efektyvūs, nes ambasadų pateikiama informacija neretai laikoma propaganda bei lieka neaišku, ar žinutė pasiekė adresatą. Todėl daugiau dėmesio viešosios diplomatijos kontekste skiriama kultūriniams renginiams, kurie pristato ne tik šalį, bet ir atskirus jos kūrėjus, menininkus. Kultūrinė diplomatija... [toliau žr. visą tekstą] / In this master paper the image of Lithuania in Europe, formed by the embassies of the Republic of Lithuania, is being analyzed. The object of the paper- communication and public relations measures, which are used by diplomats to represent the state, to publicize the events occurring in the embassy and to communicate with foreign target audiences. The research was done in several stages. At first the role of the Lithuanian diplomatic missions of forming the image of the state was determined, measures public relations and methods of communication with audiences were identified. The ways how the embassies establish communication activities were analyzed using questioning survey and interviews with the diplomats working in different European states. Finally the interviews with experts helped to evaluate the expediency of the diplomatic and communication activities and the state image formation possibilities in the context of public diplomacy. The research revealed that in different embassies of the Republic of Lithuania the same communication measures were being used and the frequency depends on the events in the embassy, number of diplomats working and budget. Meanwhile the relations wit mass media - which is important channel of information distribution – is not always effective in different states, because the information presented by embassies is often seen as propaganda and it is unclear if the message reaches the target. Therefore in the context of public diplomacy more... [to full text]

Jovita Trukšinaitė Strėvos miško Europinės svarbos buveinių tyrimai Magistro darbo Aplinkotyros ir aplinkotvarkos studijos. Vadovas doc., dr. Vytautas Oškinis Strėvos miškas – ekologinio tinklo Natura 2000 dalis. Tirtos teritorijos plotas - 257 ha. Strėvos miškas – Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio dalis. Šiame plote inventorizuota 10 Kertinių miško buveinių (KMB), nustatytos 2 augalų rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą (Cypripedium calceolus ir Pulsatilla patens), auga kitos retos ir nykstančios augalų rūšys. Darbo tikslas – įvertinti Strėvos miško, kaip buveinių apsaugai svarbios teritorijos dalies, Europinės svarbos buveinių būklę. Tyrimų metu nustatytas Europinės svarbos pelkių ir miškų buveinių paplitimas, įvertinti Strėvos miško teritorijoje įvykę pokyčiai (1935 – 2010 m), nustatyti ryšiai tarp kertinių miško buveinių ir Europinės svarbos buveinių, priskiriamų ekologiniam tinklui Natura 2000 ir pasiūlytos praktinės gamtotvarkinės priemonės, palaikančios palankią natūralių buveinių ir saugomų augalų rūšių apsaugos būklę. Tyrimai atlikti 2008 metu spalio mėnesį, 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais ir 2010 m. balandžio mėnesį. Tyrimas buvo atliekamas naudojant lauko studijas ir GIS metodu. Po teritorijos išžvalgymo buvo nustatytos potencialios buveinės. Tada sudaryti 51 tyrimų laukeliai (10x10m miškuose) ir pažymėti teritorijos žemėlapyje tolimesniėms tyrimams. Strėvos miške nustatytos 5 Europinės svarbos buveinės: Tarpinės... [toliau žr. visą tekstą] / Jovita Trukšinaitė Research of the habitats of European importance in the Strėva forest Master's Thesis in Environmental Studies and Management / supervisor doc., dr. Vytautas Oškinis Strėva forest is one of Natura 2000 sites. The territory where was made a researches taken around 257 ha. Streva forest is a part of Aukstadvaris Regional Park of Spindžius Landscape reserve. In this are inventoried around 10 cornerstones forests habitat (KMB) 2 species of plants were found which are recorded into Habitats Directive Annex II (Cypripedium calceolus and Pulsatilla patens), as well grows other rare and endangered pieces of plant. The object of this master’s thesis is evaluating natural habits of European importance in Strėva forest. On the researches time was determined swaps and forest habitats prevalence of European importance, evaluated changes in Strėva forest from 1935 to 2010, establish link between cornerstones habitat and habitats of European importance, belonging to the Natura 2000 ecological network. Researches were carried on October in 2008, from May to September in 2009 and on April in 2010. The research was carried using field studies and GIS methods. After the exploration of the territory, the potential habitats were identified. Then 51 squares (10x10 m in forests) in a territory map were marked for further investigation. 5 European Community Importance were determinate in the forest of Strėva: 91D0 *Bog Woodland, 9050 Grass-rich spruce, 9010 *Western taiga, 7160... [to full text]

Magistro darbo objektas – viešoji diplomatija kaip šalies vardo garsinimo priemonė. Darbo tikslas – išanalizuoti viešosios diplomatijos taikymą valstybės žinomumui didinti ir nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos pastangos garsinti šalies vardą pasitelkus istorinį įvykį. Darbo uždaviniai: išnagrinėti viešosios diplomatijos sąvokos reikšmę ir viešosios diplomatijos vietą tarp kitų su valstybės populiarinimu susijusių priemonių; nustatyti, kuo viešoji diplomatija gali pasireikšti kaip šalies garsinimo priemonė; nagrinėti, kokias galimybes turėjo LR Prezidento institucija siekdama garsinti šalies vardą per Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę, ištirti, kokias viešosios diplomatijos priemones taikė LR Prezidento institucija, nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos viešosios diplomatijos priemonės siekiant populiarinti valstybės vardą. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, kiekybine ir kokybine turinio analize bei kokybinio ekspertų interviu metodais prieita prie išvados, kad valstybės žinomumui didinti viešoji diplomatija, kaip strategija, kuria valstybių valdžios atstovai siekia paveikti užsienio valstybių piliečius, taikoma per viešumą. Viešumui pasiekti pasitelkiamos priemonės, kurios yra orientuotos į žiniasklaidą. Tokios priemonės vadinamos „pseudo-įvykiais“, kai pasitelkus simbolius sukuriamas įvykis, galintis sudominti žiniasklaidą. Toks įvykis buvo ir Lietuvos vardo tūkstantmečio šventė, kurioje dalyvavo trylikos... [toliau žr. visą tekstą] / Means through which states promote their names have first been called propaganda, later public diplomacy, and nowadays these notions are often replaced with the concept of public relations. Yet the ways of promoting a country's name abroad by means of public diplomacy have not been widely analysed, therefore it merits research. The aim of this Master thesis is to analyse the application of public diplomacy for increasing knowledge about a country by analysing one case, i.e. the efforts of the Presidency of the Republic of Lithuania to promote the country's name in the context of an historical event. The objectives are the following: to analyse the notion of public diplomacy and its importance vis-à-vis other means of popularising a country; to analyse what possibilities to promote the country's name the Lithuanian Presidency had during the celebration of the millennium of Lithuania's name, which of those were actually applied, and how successful they were. The following research methods were applied: analysis of scholarly literature; quantitative as well as qualitative content analysis; and an expert interview. The conclusion has been reached that, in the case analysed, the Lithuanian Presidency actively applied public diplomacy, taking measures oriented at publicity through mass media. In particular, the strategy of a "pseudo-event" was chosen, when using symbols an event is created in order to attract media attention. Such an event was the ceremony of celebrating the... [to full text]

Magistro darbo objektas – kultūrinio imperializmo ir informacinio karo ryšys. Darbo tikslas – išanalizuoti informacinio karo ir kultūrinio imperializmo sąlyčio taškus. Darbo uždaviniai: pateikti kultūros bei imperializmo sąvokų apibrėžimus, parodyti jų sąlyčio taškus, kultūrinį imperializmą traktuojant kaip vieną iš sudedamųjų tarpkultūrinės komunikacijos elementų; išnagrinėti ryškiausias kultūrinio imperializmo apraiškas istorijos eigoje; atskleisti globalizacijos ir technologijų sklaidos reikšmę kultūrinio imperializmo ir informacinio karo sąsajai; išanalizuoti informacijos kaip galios svarbą ir pasireiškimo būdus šiandieniniame globaliame pasaulyje; atlikti kokybinį tyrimą, siekiant rasti informacinio karo bei kultūrinio imperializmo sintezės taškus. Panaudojus sisteminės mokslinės literatūros analizės, apibendrinimo bei ekspertinio interviu metodus, šiame magistriniame darbe buvo atskleista, jog gana nedaug mokslininkų akcentuoja kultūros, imperializmo ir informacinio karo sąsają medijų pramonės, valstybės informacijos valdymo galios ar populiariosios kultūros sklaidos kontekste. Būtent šiame lauke susiformuoja naujojo imperializmo, pasireiškiančio ne karinės invazijos į svetimą teritoriją būdu (kuomet tiesioginiu dominavimu siekiama keisti pamatines kultūrines bei socialines vertybes), o informacijos galios valdymu, sąvoka. Darbe parodyta, kad trečiojo pasaulio valstybėms brukami vakarietiškos kultūros (didžiąja dalimi – JAV) simboliai, vaizdiniai ir ideologijos yra... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between cultural imperialism and information warfare (summary) Imperialism is the tool for the most powerful changes of the world's economic and social life, it is a source reaching the oldest historical periods. Voluntarily or by coercion the people of different cultures and different regions were fed together, thus creating new communities, based not only on sharing knowledge, technology development or making people`s worldview wider, but also promoting new social inequalities and rasing new forms of conflicts. In this paper, cultural imperialism is described not only as a spread of new ideas, identity and values in the context of diffusion, when the cultural elements of one nation is superimposed in respect of other nations. The modern globalal world now can be perceived as an information power management, thus providing with new forms of obedience at the level of cultural imperialism. On the other hand information warfare is a modern world construct, first introduced as the responce of USA Department of Defence to a increased information flows and the need to control them. Information warfare was meant to protect the state‘s information space and to provide the security from information attacs. Information warfare is one of the practical implementation of cultural imperialism. It influences the appearance of the "high-voltage zones", in which the transient, but intense and powerful information warfare processes happen nevertheless affecting all... [to full text]

Pasaulio ekonomika vyksta ekonomikos ciklais, po kiekvieno pakilimo seka nuosmukis, o po nuosmukio – pakilimas. Keičiantis ekonominio ciklo fazėms, skiriasi šalių priimami sprendimai, vyriausybių vykdomos politikos, priemonės, tikslai. Tyrimo objektas – finansinių krizių poveikis ekonomikai, darbo tikslas – išanalizuoti finansinių krizių poveikį ekonomikai ir sukurti ekonomikos atsigavimo po krizės prognozavimo sistemą. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: ištirti pagrindines priežastis, dėl kurių kilo pasaulinės krizės, išanalizuoti pagrindines priemones, kurių buvo imtasi, norint sumažinti finansinių krizių poveikį ekonomikai, išnagrinėti ir apibendrinti užsienyje atliktų tyrimų apie finansines krizes rezultatus, atlikti ekonomikos atsigavimo po finansinės krizės prognozę Lietuvoje ir palyginti su pasaulio atsigavimu po pasaulinės finansinė krizės. Darbe pateikiamos pagrindinės finansinės ekonominės krizės nuo 1636 metų. Jos skirstomos pagal savo pradinę ar pagrindinę priežastį. Pateikiamas finansinių krizių poveikis ekonomikai bei priemonės, kurių imasi skirtingos valdžios, kad padėtų šalims greičiau atsigauti po patirtų nuosmukių. Nors teoriškai yra nesunku suvokti atitinkamas priemones, kurių reikėtų imtis užklupus ekonominiam nuosmukiui, tačiau tos pačios priemonės skirtingai reaguoja atitinkamomis aplinkybėmis ir atskirais laikotarpiais, todėl gali neduoti laukiamų ar tikėtinų rezultatų. Atlikta prognozė dažniausiai su 1-3 % paklaida atitiko... [toliau žr. visą tekstą] / The global economics goes cycle after cycle. After every boom follow recession, after every recession follow boom. Governments made different sollutions of their politics for every cycle of economics. The subject of research is the impact of financial crises on economics, the objective of the work – to sift the impact of financial crises on economics and to make the system of recovery of economics. In order to achieve this goal, are set these basics tasks: to analyse basic consequences of financial crises, to analyze basic means, which were made to recover economics, to analyze results of a few researchs, to make a forecast of recovery of economics in Lithuania and to compare with the recovery of the world. In this paper are presented basic financial crises from 1636. These financial crises are allocated related to their main reason. There are written the impact of financial crises and means, which were made by governments to help for countries and people. In theory, it is simple to know all the best means for economics, but it is difficult to practise them in specific country and situation. All means can affect economics not like it is necessary. The forecast confirm actual values with error of 1-3%. Because of this, the conclusion is made, that predictive values in 2010 happened in the world and in Lithuania too. The paper consists of three parts. The size of this paper is 45 pages. There are 6 tables and 14 pictures in this paper. 52 sources of literary are used.

Darbo objektas - socialinio marketingo priemonių taikymas aktyvaus laisvalaikio skatinimui. Probleminis klausimas. Kaip taikyti socialinio marketingo priemones jaunimo aktyviam laisvalaikiui skatinti? Darbo tikslas – įvertinti socialinio marketingo priemonių taikymą jaunimo aktyvaus laisvalaikio skatinimui Jonavos ir Kėdainių miestuose. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti socialinio marketingo teorinius aspektus; 2. Įvertinti socialinio marketingo priemones, taikomas aktyvaus laisvalaikio skatinimui Jonavos ir Kėdainių miestuose; 3. Identifikuoti socialinio marketingo priemones, taikytinas jaunimo aktyvaus laisvalaikio skatinimui Jonavos ir Kėdainių miestuose. Darbo metodai:  mokslinės literatūros analizė;  anketinė apklausa;  aprašomoji statistinė duomenų analizė; Rezultatai, išvados, pasiūlymai: Socialinio marketingo paskirtis – ne įsakynėti žmonėms, ką ir kaip jiems daryti, o nukreipti juos teigiama linkme, pakeisti jų gyvenimą į gerąją pusę. Dažniausiai jis bando spręsti problemas susijusias su sveikata ar aplinkosauga. Norimi rezultatai neateina taip greitai kaip norėtūsi, tačiau dažniausiai jie būna ilgalaikiai ir teigiami. Tokia socialinio marketingo priemone, kaip reklama, galime paskatinti Jonavos ir Kėdainių jaunimą savo laisvalaikį leisti aktyviau. Išsiaiškinome, kad šių miestų jaunimas labiausiai pastebi lauko reklamą, bei reklamą spaudoje ir internete. Taigi jei reklamuojant aktyvius laisvalaikio praleidimo būdus būtų panaudoti tokie teigiami faktoriai, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / The object - social marketing measures to promote active leisure. Issues. How to apply social marketing tools to promote youth active leisure? The aim – identify social marketing measures to promote active leisure among youth in Jonava and Kėdainiai cities. Tasks: 1. to expose the social marketing aspects of the theoretical; 2. to evaluate social marketing tools applied active leisure promotion in Jonava and Kėdainiai cities; 3. Identify the social marketing tools, which are used to promote active leisure in jonava and kėdainiai cities. Methods:  analysis of scientific literature;  questionnaire;  descriptive statistical analysis of the data; The results, conclusions, recommendations: Social marketing is trying to change not only individuals but also society well-established attitude to certain things. In most cases social marketing is trying to solve the problems related to health or the environment. The desired results do not come as quickly as we would like, but they are usually long-term and positive. This social marketing tool like advertising, we can encourage Jonava and Kėdainiai cities young people to spend their leisure time more active. We found that most of these urban youth most observes outdoor advertising and advertising in press and online advertising. If promoting active leisure activities we use such positive factors as the original presentation, unusual, information, famous people, humor and the idea, we can achieve great results.

SUMMARY Irma ACHALAJA The Impact of Lithuania's Integration to European Union on Grain Market Development Final work of Master studies, 96 pages, 35 figures, 22 tables, 56 references, 8 appendix, Lithuanian language. KEYWORDS: grain market, regulation instruments, prices policy, intervention, market development. Research object – grain market and its regulation. Research subject – food grain market regulation instruments. Research aim – evaluation what Lithuania’s integration to EU gave to grain market. Objectives: 1) to describe grain market development in the world, EU and Lithuania; 2) to establish differences between grain market regulation in EU and Cairn’s group countries; 3) to analyze grain market change in Lithuania; 4) to establish and compare grain market intervention system in Lithuania before integration to EU and after; 5) clarify grain market perspectives in the world, EU and Lithuania. Research methods – analysis and synthesis, classification of statistics, the grouping of statistics facts, monographic, logical and graphical modelling methods. In the way of studies of Lithuanian and abroad authors’ literature, statutes of The Republic of Lithuania and the other documents about grain and its market, FAOSTAT, EUROSTAT databases in this final project are established and described the development, regulation and perspectives of grain market in the world, EU and Lithuania.

Tyrimo objektas – UAB ,, Suslavičius - Felix ‘‘ darbuotojai ir klientai. Darbo dalykas – UAB„Suslavičius - Felix ‘‘ darbuotojų ir klientų lojalumą lemiantys veiksniai. Tyrimo tikslas – parengti UAB ,, Suslavičius - Felix ‘‘ klientų lojalumo skatinimo priemones. Darbo tikslui įgyvendinti yra keliami tokie uždaviniai: 1) išanalizuoti lojalumo sampratas ir jų esmę; 2) nustatyti darbuotojų ir klientų lojalumą lemiančius veiksnius; 3) aptarti teorinius vartotojų lojalumo kūrimo proceso aspektus; 4) vadovaujantis teorine analize, parengti vartotojų lojalumo tyrimo metodiką; 5) atlikti įmonės darbuotojų ir klientų apklausą, įvertinant jų lojalumą; 6) atlikti UAB ,, Suslavičius - Felix ‘‘ darbuotojų ir klientų lojalumo lyginamąją analizę; 7) vadovaujantis teoriniu ir empiriniu tyrimų duomenimis, nustatyti UAB ,, Suslavičius - Felix ‘‘ darbuotojų ir klientų lojalumo skatinimo būdai; 8) parengti UAB „Suslavičius - Felix“ lojalumo skatinimo priemones. Tyrimo metodai: iškeltai problemai tirti ir teoriniams bei praktiniams rezultatams gauti naudoti šie tyrimo metodai: sisteminė analizė, loginė analizė, anketinė apklausa, lyginamoji analizė, grafinis vaizdavimas ir modeliavimas, rengiant UAB „Suslavičius - Felix“ lojalumo skatinimo priemones. / Research object - UAB ,, Suslavičius - Felix ‘‘ employees and clients. Research subject - UAB ,, Suslavičius - Felix ‘‘ factors influencing employees‘ and clients‘ loyalty Research aim (purpose) - UAB ,, Suslavičius - Felix ‘‘ motivating means of clients‘ loyalty. Objectives for to fulfil research purpose: 1. To analyse th conception and the point loyalty; 2. To establish factors influencing employees‘ and clients‘ loyalty; 3. To discuss theoretical aspects of consumers‘ loyalty creation process; 4. To prepare research methodic of loyalty of consumers following theoretical anlyse; 5. To carry out interrogatory of employees and clients estimating theirs‘ loyalty; 6. To carry out UAB ,, Suslavičius - Felix ‘‘employees and clients comparative analysis of loyalty; 7. To establish UAB ,, Suslavičius – Felix“ employees‘ and clients‘ ways of loyalty motivation, following theoretical and empirical research information; 8. To prepare UAB ,, Suslavičius – Felix“ motivating means of loyalty Research methods: To study a raised problem and to get theoretical and practical results it was used such research methods: methedical analysis, logical analysis, interrogatory of questionnaire, comparative analysis, graphics for UAB ,, Suslavičius – Felix“ motivating means of loyalty.

Jaunas žmogus augdamas susiduria su įrairiausiomis bendravimo problemomis, kurios trukdo sėkmingai socializacijai. Bendravimo meno vaikai mokosi šeimoje, tačiau mokykla- antroji vaiko bendruomenė po šeimos, kurioje jis socializuojasi, įgauna tam tikrų elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniaisiais įgūdžių. Siekti šiltų pedagogo ir mokinio tarpasmeninių santykių vis sunkiau net ir tobulėjančiose ugdymo institucijose. Mokykloje, kaip ir kitose įstaigose, kur telkiasi įvairaus amžiaus, patirties, požiūrių žmonės, neapsieinama be konfliktų. Pedagoginiai konfliktai tarp mokinių ir mokytojų dažniausia prasideda tuomet, kai mokiniai ”įžengia“ į paauglystę. Pedagogini��� konfliktų atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Tačiau, norint išsamiai sužinoti, kokie veiksniai įtakoja konfliktus klasėje, buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Jį atlikus paaiškėjo, kad konfliktai vyko dėl netinkamo paauglių elgesio, bei mokinių ir mokytojų antipatijos vienas kitam. Be to paaugliai mokykloje pasigenda jaunų specialist�����, kurie geriau supranta mokinius ir įžvelgia paauglių individualybę. Išryškėjo ir tai, kad konfliktų klasėje nesprendė tie pedagogai, kurie dalyvavo konflikte. Į pagalbą jie pasitelkė socialinį pedagogą arba administraciją. Konfliktų valdymą apsunkina ne tik mokytojų nemokėjimas valdyti konfliktus, bet ir tai, kad ugdymo įstaigoje, kurioje atliktas tyrimas, kol kas nėra ilgalaikių konfliktų prevencijos priemonių. / A growing young person meets different communication problems, which interfere in his/her socialization. Children learn communicative skills in the families, but school is the child’s second community after the family where they socialize, get some behaviour , communication with their friends and adults skills. It is becoming more and more difficult to seek for good relationship between children and teachers and children between children even in the developing educational institutions. In school as in any other institutions, where one can meet people with different age, experience, attitude, it is impossible to avoid conflicts. The most common time for pedagogical conflicts between teachers and school children is when they become teenagers. The reasons of the pedagogical conflicts are very different. But to understand that situation better and what actions make influence on the conflicts in the classroom a quantity research was chosen. When it was performed it became clear that the conflicts were because the teenagers misbehaved and because teachers and children didn’t like each other. Besides there are very few young teachers at school who understand young people better and see their individual personality more. It became evident that the teachers who had a conflict didn’t take part in solving them. They asked social educationalist or school administration to help them. The management of conflicts becomes more difficult because the teachers can’t manage the... [to full text]

SANTRAUKA Kolektyvinis saugumas: teorija ir praktika Kolektyvinio saugumo ištakos aptinkamos jau „amžinosios taikos“ teorijose, o praktikoje pirmą kartą kolektyvinį saugumą bandyta įgyvendinti XIX amžiuje. Tradicinė kolektyvinio saugumo sąvoka apibrėžiama kaip universali ar regioninė institucionalizuota sistema (tarptautinė organizacija), kurios narės įsipareigojo vieningai atsakyti į bet kokį agresijos aktą ar kitą neteisėtą jėgos panaudojimą, nukreiptą prieš šios sistemos narę. Šiuo metu pasaulinė kolektyvinio saugumo sistema realizuojama per Jungtinių Tautų organizaciją. JT Chartija nustato, kad pagrindinis Jungtinių Tautų tikslas – tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas. Kolektyvinis saugumas yra vienas iš būdų užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą. Kolektyvinio saugumo mechanizmas pradeda veikti dėl tokių situacijų, kurios sukelia grėsmę taikai arba ją pažeidžia. Tradiciškai kolektyvinis saugumas buvo orientuotas į situacijų, susijusių su potencialiu jėgos panaudojimu, sprendimą. Tačiau ilgainiui kolektyvinio saugumo samprata kito. Saugumo Tarybai yra suteiktos plačios diskrecijos teisės – ji gali spręsti, kurios situacijos turėtų būti traktuojamos kaip grėsmė taikai, taikos pažeidimas ar agresijos aktas. Kaip rodo praktika Saugumo Taryba imasi kolektyvinio saugumo priemonių ir dėl tokių situacijų, kurios nėra susijusios vien tik su jėgos naudojimu, nukreiptu prieš valstybę narę. Saugumo Taryba sprendžia, kokios konkrečios kolektyvinės priemonės turi būti taikomos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Collective Security: Theory and Practice The origins of collective security are found in the theories of “eternal peace”, and the first time in practice collective security have been realized in XIX century. Traditional conception defines collective security as universal or regional system, which is created to react collectively in the situation when one of the member states is attacked by other member. At present universal collective security system is realized through United Nations. The main purpose of United Nations is to maintain international peace and security. Collective security is one of the ways to maintain international peace and security. The mechanism of collective security is invoked to deal with situations, which are threats to the peace, acts of aggression or other breaches of the peace. Traditionally collective security was orientated to deal with situations, which involved the use of force. However in practice this has been modified. UN Security Council enjoys wide discretion – it can decide which situations should be regarded as threats to the peace, acts of aggression or other breaches of the peace. As the practice shows Security Council had invoked and decided to use collective measures also in situations which involved not only the use of force. Security Council decides which collective security measures should be used in order to maintain international peace and security. In practice Security Council developed and used great variety of... [to full text]