The work analyses the principle of publicity of judicial proceedings as established in both international and national legislation.The content of the principle of publicity is defined and its components are identified,i.e.the open hearing,the pasing and pronouncing of a sentence at the hearing,the publicity and accessibility of a case file,and the publication of the court decisions.The exceptions from the principle of publicity related to the criminal acts committed by minors,protection of private life of the participants in the proceedings,and witnesses or suffered parties to whom anonymity is applied, are examined in greater detail.

The graduating paper focuses on the digital image capture method in criminalistic and also on its legal regulation and practical resort in the law enforcement institutions‘ investigations of criminal acts. The digital image capture is one of the methods of digital image capture in criminalistic. Its structure contains digital photography and digital video recording. The digital photography is used for strategical and investigative photography. The usage of the digital image capture method investigating the criminal acts is not against the provision of the Criminal Procedure Code. This method is not regulated by any other legal instrument. It often happens that the media captured by the digital camera under investigation is not attached to the criminal case. It is the violation of the Criminal Procedure Code. The digital photography is used in the pretrial investigation institutions‘ work but the traditional photography is used as well. There are no anticipated procedures how to protect the digital photography and files from the substitution, forgery and erasure. The digital information can be protected by establishing the procedures of the standard operations. One of the ways to protect it is electronic signature.

Šio darbo tikslas yra sukurti procesų vertinimo apimtį, naudotiną mažoms programinę įrangą kuriančioms organizacijoms, turinčioms tikslą pradėti procesų gerinimo programą. Darbo metu buvo įvertinti 25 Lietuvos programinę įrangą kuriančių organizacijų naudojamų procesų gebėjimai. Atsižvelgiant į gautus rezultatus buvo sudaryta procesų vertinimo apimtis, kurioje yra pateikiami 8 procesai. Siūloma vertinimo apimtis buvo sudaryta atsižvelgus į tirtų organizacijų naudojamus procesus, procesų gebėjimus, tobulinimo poreikius bei programinės įrangos kokybę, kaip pagrindinį procesų tobulinimo programos tikslą. / The purpose of this paper is to create a process assessment scope to be used assessing software processes in small software enterprises, with the emphasis on process improvement. During the course of writing the paper assessment of 25 Lithuanian software developing and/or supporting organization has been performed. Considering the results of the assessments a proposed process assessment scope containing 8 processes has been created. Proposed scope has been created considering the use of processes, process capabilities, and perceived process improvement goals in the assessed organizations, while maintaining that the core purpose of the process improvement program is the quality of the software.

Magistro darbo objektas – ryšių su visuomene panaudojimo galimybės prekinio ženklo komunikacijoje. Darbo tikslas - išanalizuoti ryšių su visuomene panaudojimą prekinio ženklo komunikacijoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: identifikuoti prekinį ženklą bei ryšius su visuomene, jų elementus bei ypatumus; išanalizuoti ryšių su visuomene panaudojimo prekinio ženklo komunikacijai galimybes ir daromą poveikį; ištirti ryšių su visuomene naudojimą Lietuvos prekinių ženklų komunikacijoje. Naudojantis literatūros šaltinių analizės bei lyginamuoju metodais bei kiekybine publikacijų analize, prieita prie išvados, kad efektyviausiai ryšiai su visuomene panaudojami prekinio ženklo sukūrimo, įvedimo į rinką stadijoje. Prekinis ženklas - tai prekės ženklas su pridedamąja jo verte, kuri sukuriama naudojant įvairias marketingo komunikacijos priemones, todėl prekinis ženklas egzistuoja tik vartotojo sąmonėje. Stiprus prekinis ženklas sukuriamas atsižvelgiant į tam tikrus dėsnius: vienas prekinis ženklas gali asocijuotis tik su vienu produktu ar produktų kategorija (kategorijoje produktai turi būti panašūs savo charakteristikomis); prekinio ženklo komunikacija turi būti nuoseklus procesas; sukurtą prekinį ženklą reikia įvesti į rinką ir palaikyti atitinkamai ryšių su visuomene ir reklamos pagalba; kiekvienas prekinis ženklas turi atrasti ir „pasisavinti“ tam tikrą žodį, kuris vėliau sukeltų norimas asociacijas vartotojo sąmonėje bei sukurti kokybės iliuziją, naudojant vardą ir aukštą kainą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work – public relations practice opportunities in brand communication. Aim of this work – to analyze public relations practice in brand communication. The fundamental objectives are to identify brand and public relations, their elements and peculiarities; to analyze public relations practice opportunities and impacts in brand communication process; to analyze public relations practice in Lithuania’s brands communication. Using survey of analytical-theoretical method, there was come to a conclusion, that the most effective public relations practice exist in brand establishing and in introducing stage. Brand is the product or services with added values, which is created through marketing communication elements and exist only in consumers mind. Strong brands are created using special laws, which determines that: one brand could be connected only with one product or service; brand communication should be a consistent process; public relations should be used in brand introducing to the market stage while for the brand maintenance it is effective to use advertising; every brand should be associated with one main word. Organization should plan brand communication, its process and tools in advance. The main tools of brand communication are elements of marketing communication. The particularity of brand, the stage of its life cycle and stakeholders influences decision which components will be used in brand communication. Brand identity should be used properly. When... [to full text]

SUMMARY The final work of postgraduate studies, 97 pages, 25 pictures, 5 tables, 48 references, 4 appendices in Lithuanian language. Key words: local development strategy, the process of strategy arrangement, consultation of strategy arrangement, local action groups, consultation methods. The subject of investigation is consultation of local development strategy arrangement. The aim of investigation is to research the process of local development strategy consultation and prepare recommendations for consultation of local development strategy arrangement groups. The tasks: 1. To analyze the general theoretical regularities of strategy arrangement. 2. To identify peculiarities of local development strategy arrangement. 3. To establish the problems that mostly confront the organizers and consultants of strategies. 4. To prepare the model of consultation of local development strategy arrangement groups. The subject of investigation is consultation process of local development strategy. Investigation period – 2001-2006. The methods of investigation. To solve scientific problems were chosen methods of analysis of scientific literature, systemic research method; qualitative inquest methods: arrangement of local development strategy groups and their consultants’ telephonic inquest (Cati), arrangement of local development strategy groups and their consultants’ questionnaire, systematizing of primary and secondary sources of information, analysis and synthesis, comparing methods... [to full text]

Viduržemio jūros regionas ilgą laiką nebuvo aktualus nei Lietuvai, nei kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. Globalizacijos akivaizdoje ES plėtojant vis glaudesnius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis (JT, NATO, ET, PPO) ir kaimyniniais regionais, strateginio Viduržemio jūros regiono vaidmuo tapo ypač aktualus. Barselonos konferencijoje 1995 m. lapkričio 27–28 d. iškelta ES ir Viduržemio regiono bendradarbiavimo iniciatyva nepasiekė užsibrėžtų tikslų, todėl 2004 m. pradėta Europos kaimynystės politika buvo svarbus žingsnis atvėręs naujo regioninio bendradarbiavimo etapą. Viduržemio jūros regiono šalys nuo pat EKP pradžios intensyviai siekė ir siekia įsitraukti į EKP ir pasinaudoti integracijos pranašumais, ES savo ruožtu regioninio bendradarbiavimo atžvilgiu pradėjo taikyti ne tik tradicines diplomatijos ir prekybos priemonės, bet ir naujas iniciatyvas. Viena jų, nagrinėjama šiame magistro darbe – bendradarbiavimas švietimo ir aukštojo mokslo srityje. Darbo tikslas – atskleisti ES ir Viduržiemio jūros regiono bendradarbiavimą bei išanalizuoti, ES vykdomos politikos įtaką Viduržemio jūros regiono švietimui ir EKP vykdomų į aukštąjį mokslą nukreiptų programų ir projektų efektyvumą. Atliekant šį tyrimą naudojami šaltinių ir literatūros analizės, lyginimo ir pusiau struktūrinio interviu tyrimo metodai. Pirmoje dalyje nagrinėjama ES ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo raida, išskiriant ir analizuojant Barselonos konferencijos vaidmenį ir įtaką tarpregioniniam... [toliau žr. visą tekstą] / The Mediterranean region has not been very interesting for a long time not only for Lithuania, but also for others Middle and East Europe countries. In the era of globalization, while EU is constantly building new connections with international organizations (UN, NATO, EC, WTO) and local neighboring regions, the role of strategic Mediterranean has recently became a very important topic. At a conference in Barcelona on November 27 – 28, 1995 a new revival between the Mediterranean and the EU was attempted. However, the desired results were not reached. As a result of this failure in 2004 a new European neighborhood policy was started. This step was very important since it opened a new stage of regional collaborations. All Mediterranean countries have always tried and are still trying to get into EKP and to use integration advantages. At the same time, the EU started to apply not only traditional political diplomacy and international marketing actions, but also began to build new initiatives. One of those new initiatives -- “Collaboration in education and higher education” -- is the subject of the analysis of this masters degree. The main point of this work is to reveal the collaboration between the EU and the Mediterranean region, as well as to analyze the influence of the EU on the Mediterranean region’s education and explore the efficiency of the programs and projects related to higher education. For this research we used literature analysis, halfway structure interviews... [to full text]

Šiuo metu plačiai diskutuojama apie ikimokyklinio ugdymo įstaigos pokyčius bei rezultatus. Didelė ugdymo programų įvairovė. Todėl didelis dėmesys skiriamas ugdymo kokybės užtikrinimui, diegiama patikima ugdymo turinio vertinimo sistema. Vis didesnis dėmesys skiriamas ugdymo programų kūrimui, netradiciniams ugdymo metodams, tame tarpe ir M. Montessori pedagoginei sistemai. Tačiau dar neatskleista priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės samprata M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Šio baigiamojo darbo tikslas – atskleisti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės sampratą M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Tyrimo objektas: Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės samprata. Tyrimu siekta: 1. Apibrėžti priešmokyklinio ugdymo turinio sampratą remiantis „laisvojo ugdymo paradigma“. 2. Atskleisti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės ypatumus. 3. Išskirti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės kriterijus M. Montessori pedagoginėje sistemoje. 4. Identifikuoti priešmokyklinio ugdymo turinio kokybės kriterijų raišką M. Montessori pedagoginėje sistemoje. Tyrimo rezultatų pagrindu suformuluotos tyrimo išvados: Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybei M. Montessori pedagoginėje sistemoje ypatingą reikšmę turi vaiko amžių atitinkanti ugdomoji aplinka ir priemonės. Priemonės skiriamos individualiems gebėjimams lavinti. Priešmokyklinio ugdymo turinio kokybę sąlygoja ugdytojo - santūraus stebėtojo, tyrinėtojo, kuris stengiasi nesikišti į vaiko veiklą samprata. Įgyvendinant ugdymo turinį... [toliau žr. visą tekstą] / The changes and the outcomes in the pre-school educational institutions are being widely discussed nowadays. The variety of the educational systems used is being of a wide scale. Therefore, a considerable attention is being admitted to the achievement of the educational quality and the introduction of the plausible evaluation system of the educational content. A growing attention is being paid to the development of the educational programs as well as to the unconventional educational methods and the Montessori education therein. The aim of this final paper: To define the conception of the quality of the pre-school educational content in the Montessori educational system. The object of the research: The conception of the quality of the pre-school educational content. The goals of the research: 1. To define the conception of the pre-school educational content on the basis of the “free education paradigm”. 2. To reveal the peculiarities of the pre-school educational content quality. 3. To exclude the criteria of the pre-school educational content quality in the Montessori education. 4. To identify the manifestation of the qualitative criteria in the Montessori pre-school education. The following conclusions of the research can be inferred on the basis of the results: The educational setting and means corresponding the child’s age have a particular significance for the qualitative educational content of the Montessori pre-school education. The means attributed to develop the... [to full text]

Sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teismą dalis ir ši teisė būtų iliuzinė, jeigu valstybės teisės sistema privalomą teismo sprendimą leistų palikti neįvykdytą, taip darant žalą vienai iš šalių. Dažnai pabrėžiama, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu. Net po to, tam tikrais atvejais yra būtinas prievartos aparato panaudojimas siekiant įvykdyti teisingumą. O teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada, kai bus teisėtai, greitai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Valstybė, prisiėmusi pareigą užtikrinti materialinių subjektinių teisių gynimą, tai įgyvendina ne tik užtikrindama kiekvienam teisės subjektui teisminę jo pažeistų teisių ir interesų gynybą, bet ir civilinio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Šis prievartos mechanizmas yra sutelktas būtent valstybės rankose. Asmeniui, ginančiam savo pažeistas teises, reikia ne jų pažeidimą deklaruojančio teismo sprendimo arba tik šio pažeidimo konstatavimo, bet realaus teisių gynimo. Tai gali užtikrinti tik veiksminga teismo sprendimų vykdymo sistema. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / Enforcement is an integral part of the right to a trial and this right would be illusory if the law of a mandatory system would leave the decision of the Court‘s failure, to the detriment o fone of the parties. Often stressed that the process does not end the civil court decision. Even then, in some cases, it is necessary to use coercive apparatus of justice. And justice can be fulfilled and to achieve its goal only when it is legally, quickly and effectively enforced court decision. In cases where a decision is not met, the persons for whose benefit the decision may request the decision to compulsorily. Enforcement of Civil Procedure is the final stage, during which implemented the court decision and the creditor and the debtor actually experienced legal and property implications of the court decision. The judgments must strictly comply with the statutory compulsory enforcement procedures to prevent violations of creditors to the debtor and third party rights and legitimate interests. Legal relations in civil proceedings entities for their role in civil proceedings are divided into: a) pursuing justice and ensuring the implementation of judicial decisions, b) participants (those involved in this case and other participants in the process). The first group includes the court, bailiff, court clerk (Rechtspfleger) and other entities engaged in ensuring fairness and justice act - of a judicial decision, order or decision - implementation. The second group includes the parties... [to full text] / Die Durchführung der Entscheidungen stellt einen Teil des Rechts einer Person auf Gericht dar; dieses Recht wäre eine Illusion, würde das staatliche Rechtssystem auf die Vollstreckung des verbindlichen Gerichtsbeschlusses nicht bestehen und so einen Schaden für eine von den Parteien verursachen. Es wird oft behauptet, dass ein Zivilverfahren mit der Fassung des Gerichtsbeschlusses nicht beendet ist. Sogar danach ist der Eingriff des Gewaltapparates in bestimmten Fällen erforderlich, um die Gerechtigkeit auszuüben. Die Gerechtigkeit kann erst dann ausgeübt werden und ihr Ziel erreichen, wenn der Gerichtsbeschluss rechtmäßig, schnell und wirkungsvoll vollstreckt wird. Wenn der Beschluss nicht durchgeführt wird, können die Personen, zu deren Gunsten der Beschluss gefasst wurde, einen Antrag auf die Vollstreckung stellen. Während des Durchführungsvorgangs wird das streitige oder verletzte materielle subjektive Recht oder zum Schutz stehendes Interesse tatsächlich wiederhergestellt. Nachdem der Staat die Pflicht die Verteidigung materieller subjektiver Rechte zu gewährleisten auf sich genommen hat, führt er diese Pflicht nicht nur dadurch aus, dass die gerichtliche Verteidigung der verletzten Rechten und Interessen für jedes Rechtsubjekt gewährleistet ist, sondern auch durch die Vollstreckung des in einem Zivilprozess gefassten Gerichtsbeschlusses. Dieser Gewaltmechanismus ist in den Händen des Staates konzentriert. Eine Person, die ihre verletzten Rechte verteidigt, braucht... [der volle Text, siehe weiter]

1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungai jėga užėmus Lietuvą, jau pirmaisiais okupacijos mėnesiais visoje šalyje buvo sistemingai pradėtas diegti sovietinio žemės ūkio mechanizmas. Kaimo sovietizacijos pagrindiniu tikslu tapo privatinės nuosavybės, vienkiemių sunaikinimas, žemės ūkio kolektyvizacijos įgyvendinimas. Tačiau šis procesas buvo sustabdytas, prasidėjus karui tarp SSRS ir Trečiojo Reicho. 1944-1947 m. Lietuvoje, prieš prasidedant kolektyvinių ūkių steigimui, vykdyta agrarinė žemės reforma. Kolūkių kūrimo procesas krašte atnaujintas 1947 m.. Po dviejų metų praktiškai vos ne kiekviename kaime steigtas kolektyvinis ūkis. Dar nepasibaigus kolektyvizacijai, 1950 m. priimtas nutarimas stambinti kolūkius. Apylinkių bei kaimų smulkūs kolektyviniai ūkiai jungėsi į stambesnius. Pakruojo valsčiuje kolektyvinių ūkių steigimo procesas prasidėjo 1948 m. pavasarį, kada Pakruojo apylinkėje, Sigutėnų kaime pradėjo veiklą kolūkis „Aušra“ ir Akmenėlių apylinkėje, Mažeikonių kaime kolūkis „Raudonoji žvaigždė“. 1948 m. Pakruojo valsčiuje įsteigti tik keturi kolūkiai. 1949 m., masinės kolektyvizacijos metu, papildomai susikūrė 32 kolūkiai. 1950 m. birželio 20 d., po teritorinės – administraciniams reformos, Pakruojo valsčius tapo rajonu. Po reformos pastarajam priskirti (Joniškio, Radviliškio, Šiaulių apskričių) kolūkiai. Tokiomis aplinkybėmis Pakruojo rajone 1950 m. veikė 89 kolūkiai. Tuo pat metu, kaip ir visoje šalyje, taip ir Pakruojo rajone pradėti stambinti kolektyviniai ūkiai. 1956... [toliau žr. visą tekstą] / After the Soviet Union forcibly annexed Lithuania on June 14, 1940, already in the first months of occupation the new Soviet system of agriculture was started to be systematically implemented in the whole country. The goal of sovietization campaign in Lithuanian villages was the destruction of private property and homesteads and the implementation of collectivization of agriculture. However, this process was interrupted when the war between the Soviet Union and the Third Reich broke out. In the years 1944-1947 before the beginning of collectivization, the agrarian land reform was carried out in Lithuania. The creation of collective farms was resumed in 1947. After two years in practically every village there was a collective farm. Before the collectivization was even completed, in 1950 there was a decision to increase the size of collective farms by merging smaller farms into bigger ones. In the Pakruojis county, the process of collective farm creation was started in the spring of 1948, when in the village of Sigutėnai the first collective farm “Aušra“ („Dawn“) was created and in the village of Mažeikoniai – the collective farm by the name of „Raudonoji žvaigždė“ („The Red tar“) started to operate. In 1948 only four collective farms have been founded in Pakruojis county. In 1949 during the mass collectivization campaign, 32 collective farms were founded. On June 20 after the territorial-administrative reform the Pakruojis county became Pakruojis district. After the reform... [to full text]

Unabhängig von der Rechtstradition stößt man in jedem Rechtssystem auf das strafprozessuale Problem des Verwertungsverbots rechtswidrig erhobener Beweise. Es ist bereits in der Idee des Rechtsstaates selbst verschlüsselt. Einerseits muss der Staat die Gesellschaft und ihre Mitglieder vor straftätlichen Versuchen beschützen, Straftaten aufklären und Personen, die Straftaten begangen haben, bestrafen. Andererseits, der Staat hat gesetzmäßige Maßnahmen anzuwenden und allgemein anerkannte Normen der Menschenrechte und des Schutzes der Freiheiten einzuhalten. In der Praxis gelingt es nicht immer, bei der Aufklärung der Straftaten die Verletzung des Rechtsmäßigkeitsgrundsatzes während der Hauptverfahrenstätigkeit, d. h. der Beweisansammlung zu vermeiden. In derartigen Fällen entsteht meistens die Frage, ob die Ergebnisse, d. h. die Beweise, einer Handlung, die rechtswidrig durchgeführt wurde, bei Begründung der Beteiligung eines Schuldigen an der Straftatbegehung und seines Verschuldens verwertet werden dürfen. Der Gegenstand dieser Dissertationsforschung umfasst gesellschaftliche Verhältnisse, die sich danach gestalten, wenn die Beweise, die für eine gerechte Entscheidung eines Strafverfahrens wichtig sind, rechtswidrig erhoben wurden, und, wenn das Dilemma der Verwertungszulässigkeit bzw. des Verwertungsverbots solcher Beweise entschieden wird. / Disertacijoje tiriama teisės pažeidimo, padaryto gaunant įrodymą, įtaka sprendžiant tokio įrodymo naudojimo leistinumo (neleistinumo) Lietuvos baudžiamajame procese klausimą. Analizuojama įrodymų leistinumo samprata Lietuvos baudžiamojo proceso teisėje, atskleidžiama šio teisinio reiškinio esmė ir procesinė teisinė reikšmė dabartinio baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo kontekste, identifikuojami tradicinio mokymo apie įrodymų leistinumą teigiami aspektai ir trūkumai; analizuojami įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo konstituciniai aspektai, įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo prasmė ir pateisinimas teisinės valstybės baudžiamajame procese. Atliktos norminės ir specialiosios literatūros analizės, empirinės medžiagos studijos bei lyginamosios informacijos tyrimo pagrindu pasiūloma alternatyvi įrodymų leistinumo samprata, apibrėžiama jos turinį sudarančių teisinių kategorijų įrodymų rinkimo leistinumas ir įrodymų naudojimo neleistinumas esmė ir procesinė teisinė reikšmė, nustatomi konkretūs įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo Lietuvos baudžiamajame procese pagrindai. / The dissertation investigates an impact of the law infringement made by obtaining evidence, meeting the question of the admissibility (inadmissibility) of evidence in the Lithuanian criminal process. The analysis touches upon the conception of the admissibility of evidence in the Lithuanian criminal process law, uncovering the nature of this juridical topic along with the procedural juridical meaning in the context of the present – day criminal process legal regulation, identifying the positive aspects and weaknesses of traditional teaching on admissibility of evidence; inadmissibility of illegally obtained evidence constitutional aspects, meaning and justification in the criminal process of the state governed by the rule of law are analyzed. On the basis of the accomplished standard and special literature analysis, empirical matter studies and the comparative information research, the alternative admissibility of evidence conception is proposed, defining the nature and procedural legal meaning of the content composing legal categories – evidence collection admissibility and the evidence evaluation inadmissibility. Finally, apparent fundamentals of the illegally obtained evidence inadmissibility in the Lithuanian criminal process are identified.