• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 30
  • 1
  • Tagged with
  • 31
  • 11
  • 6
  • 4
  • 4
  • 4
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
11

Teisės sampratų įvairovė ir teisės suvokimas pagal jas / Variety of Conceptions of Law and Law Understanding in Conformity with them

Rimgaila, Andrius 04 March 2009 (has links)
Kas yra teisė? Atsakymo į šį klausimą buvo ieškoma per visą teisės egzistavimo istoriją. Jo ieškoma ir dabar. Skirtingi autoriai, skirtingai suprasdami teisės kilmę, jos paskirtį ir vaidmenį, skirtingai suvokė, kas yra teisė ir siekė pateikti savo teisės sampratą. Todėl galima rasti egzistuojant labai daug teisės sampratų. Šiame darbe yra nagrinėjamos kelios teisės sampratos suskirsčius jas į dvi grupes pagal teisės šaltinio kriterijų. Pirmosios grupės teisės šaltinis yra mistifikuotas arba realiai neapčiuopiamas (neapibrėžtas). Jai priklauso: teisės, kaip visuomenės kultūros istorijos rezultato, samprata, psichologinė teisės samprata, dieviškoji teisės kilmės teorija ir prigimtinės teisės samprata bei teisinis pliuralizmas. Antrosios grupės šaltinis yra nemistifikuotas arba realiai apčiuopiamas (apibrėžtas). Šiai grupei priklauso teisinis pozityvizmas, teisinis realizmas ir F. A. von Hayek‘o pateikiamas teisės suvokimas. Vienos iš teisės sampratų šiandieniniam teisės suvokimui turi didesnės įtakos, kitos – mažesnės. Pavyzdžiui, teisinis pozityvizmas ir prigimtinė teisė daro gana didelę įtaką teisinei minčiai ir teisės suvokimui. Kaip bebūtų, kiekviena teisės samprata yra teisinga, nes atspindi konkretaus istorinio laikmečio, konkrečios visuomenės supratimą, kas yra teisė, paaiškina praeities ir dabarties socialinius ir teisnius reiškinius, sutampa su socialinės raidos tendencijomis. Galima įžvelgti egzistuojant šiuolaikinę teisės sampratą, kuri apima psichologinę teisę... [toliau žr. visą tekstą] / What is law? For an answer to this question is been looking during all law history long. It can be found a lot of conceptions of law in legal theory. Eight world wide conceptions of law are examined dividing them in two groups by law origin criterion. First group origin source is not realistically difined. To this group belong: „conception of law as the result of history of society culture“, „psychological law conception“, „conception of law as religion“, „natural law conception“ and „legal pliuralism“. Second group origin source is realistically difined. To this group belong: „legal posityvism“, „legal realism“ and F. A. von Hayek‘s „spontaneous oder“. Some conceptions of law have more influence over understandingwhat is law, some of them less. For example legal posityvism and natural law conception have rather huge influance over understanding what is law. These two conceptions are as interfering between each other. It can be said that every law conception is correct, because it reflects specific historical time, specific society understanding of law. In these days we can find contemporary conception of law. Which has attribute of law as the result of history of society culture, psychological law, natural law, legal realism and leagal posityvism. The definition of contemporary law: law is a system of setteled in society members conscious and developed over its culture obligatory behaviour rules, which embody society values concurrent from human being, and which are... [to full text]
12

Specialiųjų žinių taikymo formų santykis / A ratio of forms of the application of special knowledge

Lagunavičiūtė, Elzė 09 July 2011 (has links)
Specialiųjų žinių taikymo formos sampratos teorija dar nesusiformavusi. Specialiųjų žinių taikymo forma laikysime procesinį specialiųjų žinių realizavimą kaip tam tikrą procesą, vykstantį nustatyta tvarka ir pasibaigiantį atitinkamu procesiniu aktu, kuris yra savarankiška įrodomosios informacijos rūšis, specialiąsias žinias suprantant kaip mokslo, technikos ar bet kurios kitos žmogiškosios veiklos srities žinias, įgytas išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka, naudojamas gauti įrodomąją arba kitą informaciją, būtiną nusikalstamai veikai ištirti. Teisės normos, reguliuojančios specialiųjų žinių taikymą, gali būti suskirstytos į dvi grupes: 1) specialiąsias žinias tiesiogiai taikančių subjektų statusą baudžiamajame procese nustatančios; ir 2) patį specialiųjų žinių taikymo procesą reglamentuojančios normos. Specialiąsias žinias tiesiogiai taikančių subjektų procesinį statusą lemia subjektams keliami reikalavimai, funkcijos, teisės, pareigos, draudimai, atsakomybė jų nepriklausomumo garantijos. Specialiųjų žinių taikymo procesą apibūdina subjektų paskyrimui, pavesto tyrimo atlikimui, gautos išvados įforminimui keliami reikalavimai, be to, galimybė pasinaudoti pateiktomis išvadomis. Atsižvelgiant į šiuos aspektus ir analizuojamas specialiųjų žinių taikymo formų santykis. Darbe apžvelgta specialiųjų žinių taikymo formų reglamentavimas nuo 1918 m. / The theory of the conception of form of the application of special knowledge is not already formed. As the form of application of the special knowledge we will consider the procedural realization of special knowledge as a particular process, running by the determinate order and finishing by the correspondent procedural act, which is the independent kind of the evidentiary information, while considering the special knowledge as the knowledge of the sphere of science, technology and any other sphere of human activity, which was gained due to education and special preparation or career, and is used to get the evidentiary or any other information, which is necessary for the investigation of criminal act. The rules of law, regulating the application of special knowledge, can be grouped into two groups: 1) the rules, which set the status of the subjects directly applying the special knowledge in the penal procedure; and 2) the rules, which regulate the very process of the application of special knowledge. The procedural status of the subjects directly applying the special knowledge is determinated by the requirements, functions, rights, duties, prohibitions raised to the subjects, the responsibility of guarantee of their independence. The process of the application of special knowledge is determinated by the requirements raised to the appointment of the subjects, the performing of investigation, the execution of the got conclusion, furthermore, the opportunity to use the given... [to full text]
13

Viešumo principas baudžiamajame procese / The principle of publicity in criminal procedure

Synanovič, Julija 09 July 2011 (has links)
Viešumas – pamatinis demokratinės valstybės proceso principas, taikomas visoje teisės sistemoje. Šio principo reikšmingumą atskleidžia ne tik jo įtvirtinimas aukščiausiu nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, bet ir jo ryšys su svarbiausiais konstituciniais bei baudžiamojo proceso principais. Atskleisti ir vertinti šį principą tik Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, kurias tiesiogiai įtvirtina tik du Kodekso straipsniai yra pernelyg siaura ir netikslinga, kadangi šis principas yra daugialypis. Išskiriami du didžiuliai viešumo principo aspektai: viešumas, kuris atskirtas nuo proceso ir proceso viešumas. Pirmosios grupės esmę atskleidžia viešumo principo aspektai - tokie kaip teismo posėdžio bei baudžiamosios bylos medžiagos viešumas, viešas teismo sprendimo paskelbimas ir visuomenės teisė dalyvauti teismo posėdžiuose, iš kitos pusės šio kertinio principo esmė - sisteminga teisės normų analizė viso baudžiamosios bylos proceso metu, pradedant nuo ikiteisminio tyrimo ir baigiant nuosprendžio vykdymu. Proceso viešumo principas nėra absoliutus, tokios nuostatos laikosi tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisė, tai paaiškinama svarbesnių vertybių valstybėje egzistavimu nei tik visuomenės teisė žinoti, stebėti ir dalyvauti. Tai realizuojama privalomomis bei neprivalomomis viešumo principo išimtimis, pastarąsias teismas taiko savo nuožiūra, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pirmosios yra taikomos visais atvejais privalomai, siekiant apsaugoti svarbiausius teisinius gėrius valstybėje... [toliau žr. visą tekstą] / Publicity – the underlying process principle of the democracy, which is applied in the all law system. The meaning of this principle reveals not only its fixation on the highest national and international level, but also its connection with the most important principles of constitutional and criminal procedure law. This principle is multiple, the struggles to enclose and judge it on the base of only the criminal procedure code is too tight and beside the purpose, because its sets only two articles directly on this term. It can be excluded two big parts of the aspects of the principle of publicity: publicity, which is separated of the process and the process publicity. On the one hand, the essence of the first group reveals such aspects of the principle of publicity as the publicity of the court session and the material of the criminal case, the public pronouncement of the court’s judgments and the right of the society to attend court’s sessions, on the second hand, the nature of this significant principle is the scientific analysis of all the law’s norms which is important from the prejudicial process to the implement of the judgment. The principle of publicity is not absolute, this states international and national law, it can be explained that every society has much more important values then only the right of the society to know, to keep a close watch and to attend the court’s sessions. The norms of law is implementing this by setting compulsory and facultative exceptions... [to full text]
14

Asmenybės pokyčiai: sąlygos, procesai ir vertinimas / Personality changes: conditions, processes and assessment

Gudaitė, Gražina 26 May 2009 (has links)
Asmenybės pokyčių analizė visada buvo svarbi klinikinės psichologijos sritis, kuri tampa ypač aktuali permainų laikotarpiu. Visuomeninių pokyčių sėkmė priklauso ne tik nuo susiklosčiusių sąlygų, bet ir nuo individo psichologinių ypatumų bei jo paties vidinių pokyčių. Habilitacijai pateiktuose darbuose yra analizuojami vidiniai ir išoriniai veiksniai, nulemiantys asmenybės pokyčius. Pirmųjų grupę sudaro patologiniai veiksniai , o taip pat vidiniai struktūriniai asmenybės dariniai, antrųjų –išorinių intervencijų (daugeliu atvejų psichoterapijos) poveikio analizė ypatingą dėmesį skiriant traumos padarinių išgijimo analizei. Psichoterapinis poveikis priklauso nuo terapinio santykio ypatumų. Publikacijose yra analizuojama terapinio santykio formavimosi sąlygos, struktūra ir mechanizmai, kurie yra būtini veiksmingai psichoterapijai. Habilitacijos procedūrai yra pateikti darbai, kuriuose nagrinėjami kai kurie metodologiniai tyrimų aspektai- atvejo analizės taikymas moksliniuose tyrimuose, kiekybinių ir kokybinių tyrimų derinimas klinikinėje psichologijoje – šie klausimai yra pakankamai nauji Lietuvoje, tad jų naudojimo galimybių aptarimas taip pat svarbus. Asmenybės pokyčių tyrimai yra perspektyvi sritis, kurios plėtotė galėtų apimti ir tolesnius psichoterapijos veiksmingumo tyrimus, ir daugialypę tapatumo dinamiškumo analizę. / Analysis of personality changes always was important field of clinical psychology. It has a special meaning in modern times, as global changes depend not only on circumstances, but on the changes of individual too. Inner factors such as pathological conditions and inner personality structures are analyzed in the perspective of personality transformation. Depth presumptions of personality changes, outer factors and psychotherapy process are important part of our research which is represented for the habilitation procedure. Special attention is paid for trauma experience and its healing process. Effective psychotherapy depend on successful therapeutic relationship. Conditions of formation, structure and processes of therapeutic relationship are one more subject of our research. We discuss some methodological questions in our publications (case analysis and scientific research, combination of quantitative and qualitative analysis)- those questions are new in Lithuanian clinical psychology. Personality changes and its research is interesting and perspective field – we suppose its development could include further research of effectiveness of psychotherapy and dynamic of personality identity.
15

Tinklaraščių ir tradicinės žiniasklaidos santykis Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės / The relationship between blogs and traditional media in Lithuania: challenges and possibilities

Mikalčiūtė, Raimonda 05 August 2009 (has links)
Darbe nagrinėjami Lietuvos žiniasklaidos priemonių ir blogosferos santykiai. Jo objektas - žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų tinklaraščiai. Darbo tikslas - atskleisti, kaip, kiek ir kokiems tikslams profesionalūs žurnalistai naudojasi nauja komunikacijos priemone - tinklaraščiu. Darbo pradžioje iškeltos hipotezės, kad Lietuvos žurnalistai tinklaraščius naudoja ne profesinės veiklos tikslams, bet kaip saviraiškos priemonę, o Lietuvos žiniasklaidos priemonių struktūroje esantys tinklaraščiai papildo žiniasklaidos turinį įvairesne informacija. Pirmojoje darbo dalyje atlikta Lietuvos ir užsienio autorių mokslo literatūros analizė, papildomai remtasi publikacijomis žiniasklaidoje, blogosferoje, Lietuvos tinklaraštininkų konferencijos medžiaga. Išanalizavus literatūrą ir šaltinius, nustatyta blogosferos situacija pasaulyje ir Lietuvoje. Antrojoje dalyje pristatoma kokybinio tyrimo – interviu su Lietuvos blogosferos dalyviais – žurnalistais ir tinklaraštininkais – eiga ir rezultatai. Trečiojoje darbo dalyje pateikiamos kokybinio interviu ir turinio analizės, kuriais buvo nagrinėti trijų Lietuvos žiniasklaidos priemonių – interneto portalų VZ.lt, Delfi.lt ir Moteris.lt - struktūroje esantys žurnalistų ir skaitytojų tinklaraščiai, išvados. Iškeltas hipotezes atlikti tyrimai patvirtino visiškai arba iš dalies. Lietuvoje tinklaraščiai nelaikomi tradicinės žiniasklaidos dalimi ar jos alternatyva, tačiau žiniasklaidos turinį veikia. Tinklaraščiuose žurnalistai randa autentiškos... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper the relationship between the Lithuanian mass media and blogosphere is under the scope. The object of the paper is blogs written by the media at the institutional level and published by journalists independently. The aim of this work is to reveal how, to what extent, and for what purposes professional journalists use the new means of communications, blogs. At the beginning of the work the following hypotheses have been raised: Lithuanian journalists tend to use blogs as a means of self-expression rather than for professional reasons; and that blogs that form part of the structure of Lithuania’s mass media have additional value to the media content by providing more diverse information. The first part of the paper is devoted to the analysis of scientific literature of Lithuanian and foreign authors, as well as of publications published by the media and in the blogosphere and of the material presented at the Lithuanian bloggers conference. After the analysis of the literature and other sources, the situation of the blogosphere in Lithuania and the world in general has been defined. In the second part of the work the course of the qualitative research and its results are introduced. The method chosen to carry out the research is the interview with journalists and bloggers who are the participants of the Lithuanian blogosphere. The third part of the paper is devoted to the presentation of the findings of the content analysis of blogs written by journalists and... [to full text]
16

Principas „non reformationis in peius“ civiliniame procese / „Non reformationis in peius“ principle in the civil process

Maciejevski, Jan 09 July 2011 (has links)
Šio darbo tikslas – principo „non reformationis in peius“ įgyvendinimo galimybių civiliniame procese analizė. Šio principo esmė ta, jog apskundus žemesnės instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas bylą negali priimti blogesnį sprendimą skundžiančiojo atžvilgiu, jeigu žemesnės instancijos teismo sprendimą skundžia tik viena šalis. Taigi, principas „non reformationis in peius“ yra papildoma teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės garantija. Šio darbo struktūra padalinta į dvi dalis. Pirmoje dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ esmė ir jo reikšmė civiliniame procese. Taip pat analizuojama šio principo ištakos, t.y. atsiradimo prielaidos civiliniame procese bei jo istorinė raida. Truputi plačiau nagrinėjama principo „non reformationis in peius“ raida XX a. Lietuvos civiliniame procese. Pirmos šio darbo dalies pabaigoje atlikta trumpa nagrinėjamo principo įgyvendinimo galimybių lyginamoji analizė kaimyninėse valstybėse, t.y. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Ši analizė padeda atskleisti skirtingą nors ir kaimyninių valstybių požiūrį į šio principo įgyvendinimo galimybes. Antroje šio darbo dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ santykis su kitais civilinio proceso principais bei nagrinėjama šio principo įgyvendinimo galimybės atskirai apeliaciniame procese, kasaciniame procese bei proceso atnaujinimo bylose. Taip pat didesnis dėmesys šiame darbe skiriamas principo „non reformationis in... [toliau žr. visą tekstą] / The Paper aims to provide an analysis of implementation of the "Non reformationis in peius" principle in the Civil process. The main idea of the principle is, that when a decision by the lower court is appealed, the court of a higher jurisdiction considering the case is not entitled to take a decision, that would be worse than the previous one to the appealing party, when the decision of the court of a lower jurisdiction is appealed by one party. Therefore, "Non reformationis in peius" principle represents an additional method of control of validity of a court's decision. The Paper consists of two parts. The first part gives an analysis of essence of the "Non reformationis in peius" principle and its meaning in the Civil process. It also reveals origins of the principle, i.e. conditions under which the principle emerged in Civil process and its development in history. Closer attention is paid to development of the "Non reformationis in peius" principle in Lithuanian Civil process law in the 20th century. At the end of the first part of the Paper is given a short comparative analysis of implementation of the principle in the neighbouring countries such as Latvia, Estonia, Poland, and Russia. Such analysis helps to disclose a different approach towards implementation of the principle even in the neighbour states. The second part contains analysis of relation of the "Non reformationis in peius" principle with the other principles of Civil process, and its implementation... [to full text]
17

Netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų santykis civilinėje teisėje / The relation between penalty (fine, forfeit) and interest in civil law

Lobačevskytė, Agneta 05 July 2011 (has links)
Šiame darbe analizuojamas netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų santykis civilinėje teisėje. Ši analizė paremta dviejų civilinės teisės institutų tarpusavio palyginimu. Nors teismų praktikos analizuojama tema yra pakankamai daug, tačiau teisės doktrinoje trūksta apibendrinimų, kurie formuotų aiškią ribą tarp netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų. Todėl darbe gausu nuorodų į teismų praktiką. Siekiant aiškaus konteksto, darbas pradedamas nuo netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų sampratų apsibrėžimo, kadangi pastaroji samprata nėra pateikta civilinės teisės norminiuose aktuose ir kelia daug klausimų bei neaiškumų tiek teisės doktrinoje, tiek teismų jurisprudencijoje. Taip pat šiame darbe gilinamasi į netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų teisinio reguliavimo ypatumus Lietuvos Respublikoje, t. y., reikalavimus objektams, jų paskirtį civilinėje teisėje, skaičiavimo tvarką, ieškinio senaties taikymo probleminius aspektus, dydžio nustatymo bei mažinimo problematiką. Išanalizavus teisės doktriną ir teismų praktiką, išaiškėja netesybų (baudos, delspinigių) ir palūkanų atribojimo klausimai. / This study concentrates on analysis of relation between penalty (fine, forfeit) and interest in civil law. An analysis is based on a comparison between two civil law institutes. Although the practice of courts related to the problem under the analysis is abundant enough, but the legal doctrine lacks generalizations forming a clear concept between penalty (fine, forfeit) and interest. For this reason, the study includes abundant references to case law. In order to clarify the context the study starts from definitions of the penalty (fine, forfeit) and the interest, as well as it raises many questions and ambiguities in legal doctrine and jurisprudence of the courts. This study also focuses on penalties (fines, forfeits) and regulatory features of interest in Lithuania, etc. ie, the requirements of objects, their purpose in civil law, the calculation procedure for the application of limitation problematic aspects of sizing and reducing problems. Such review of a legal doctrine and case law, resolve the issues of delimitation of penalty (fine, forfeit) and interest.
18

Antropologiniai Dekalogo interpretavimo ir atskleidimo aspektai religiniame ugdyme / Anthropological interpretation of the Ten Commandments and disclosure aspects of religious education

Baltuškonienė, Valentina 31 July 2013 (has links)
Šio darbo tema Antropologiniai Dekalogo interpretavimo ir atskleidimo aspektai religiniame ugdyme. Šiuolaikiniam žmogui mažai žinomi arba sunkiai suprantami Senojo Testamento teisiniai tekstai; Dekalogas – esminis tokių tekstų. Religiniame ugdyme yra nepakankamai išryškinami antropologiniai Dekalogo interpretavimo ir atskleidimo aspektai. Antropologinis Dekalogo interpretavimas kaip toks yra aktualus ne tik įvairiems religinio ugdymo kontekstams, bet religiniam žmogaus išprusimui apskritai. Neteisingas daugumos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų požiūris į Dekalogą kaip negatyvų dalyką, ribojantį laisvę ir atimantį gyvenimo džiaugsmą. Taip suprastas Dekalogas yra kliūtis pozityviam Dievo įvaizdžiui ir autentiškam religiniam tikėjimui, todėl šį požiūrį būtina keisti, akcentuojant pozityvią prieigą prie Dekalogo. Tai šiame darbe ir buvo daroma. / The topic of this work is the interpretation and disclosure aspects of Anthropological Decalogue aspects in religious education. The Old Testament’s legal texts are little known or hard to understand for a modern man. Decalogue is essential of the texts. Anthropological Decalogue’s interpretation and disclosure aspects are not enough revealed in religious education. The interpretation of Decalogue is actual not only in various religious education contexts but also it is essential for man’s religious sophistication. Most of the children, teenagers and adults have a negative opinion about Decalogue as being a negative, limiting freedom and taking away the joy of life. Such understanding of Decalogue is the obstacle for the positive image of God and authentic religious belief so it is necessary to change this view point by emphasizing the positive access to the Decalogue. This was revealed in this work.
19

Drausminės atsakomybės sąvoka ir jos santykis su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis / The concept of disciplinary liability and its relation with other types of legal liability

Katinaitė, Silvija 25 November 2010 (has links)
Magistro darbo tikslas – atskleidus ir išanalizavus pagrindinius drausminės atsakomybės bruožus (ypatumus), palyginti drausminę atsakomybę su administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir tarnybine atsakomybe. Magistro darbe analizuojama problematika, susijusi su drausminės atsakomybės sąvoka, drausminės atsakomybės principais, drausminės atsakomybės santykio su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis (administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir tarnybine atsakomybe) atskleidimu ir analize. Minėti klausimai Lietuvos teisės literatūroje yra mažai nagrinėti, pasigendama Lietuvos teisės mokslininkų diskusijos drausminės atsakomybės sąvokos klausimu, lygiai taip pat ir išsamesnės drausminės atsakomybės santykio su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis analizės. Todėl darbe formuluojama originali drausminės atsakomybės sąvoka, siūloma ją apibrėžti kaip savarankišką teisinės atsakomybės rūšį, kurią taiko darbdavys darbuotojo atžvilgiu už jo padarytą darbo drausmės pažeidimą, paskirdamas jam drausminę nuobaudą, laikantis Darbo kodekso ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat ketvirtoje magistro darbo dalyje, pasitelkus atitinkamus kriterijus, tiriamas drausminės atsakomybės santykis su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, atkreipiamas dėmesys ir į kitus šio santykio aspektus. / The goal of master work is to reveal and to analyze the peculiarities of disciplinary liability, also to compare the disciplinary liability with administrative, criminal, civil, legal liability according to labour law and state service liability. The master work deals with the problems that are related to the concept of disciplinary liability, the legal principles of disciplinary liability and the finding of the disciplinary relation with other types of legal liability (administrative, criminal, civil, legal liability according labour law and state service liability). Unfortunately, there is no Lithuanian law academics discussion related with the disciplinary liability concept, equally there is no comprehensive analyze of disciplinary liability relation with other types of legal liability in legal literature. Therefore the master work formulates the original concept of disciplinary liability. The author suggests to define disciplinary liability as the separate type of legal liability, which can be applied only by the employer to the employee who has committed a breach of labour discipline, thereby the employer imposes a disciplinary sanction according to procedures, which are defined by the Labour Code and other laws, legal acts. Moreover, in the fourth part of the master work, author pays attention not only to the original finding of the disciplinary relation with administrative, criminal, civil, legal liability according labour law and state service liability, but also to... [to full text]
20

Marijampolės miesto centrinės dalies susisiekimo sistemos plėtra / Development of the communication system of the central part of the town of Marijampolė

Zokaitis, Egidijus 02 July 2009 (has links)
Darbo tikslas – įvertinti Marijampolės miesto centrinės dalies motorizuotos transporto infrastruktūros plėtros galimybes panaudojant transporto srautų modeliavimo programinę įrangą. Siekiant šio tikslo buvo apžvelgta pasaulio miestų susisiekimo sistemos plėtros tendencijos ir problematika, apžvelgtos transporto politikos susisiekimo kokybei gerinti, pasaulyje naudojama eismo modeliavimo įranga, išanalizuota Marijampolės miesto susisiekimo sistema. Pagal augantį miesto automobilizacijos lygį buvo prognozuotas automobilizacijos lygis 2017 metams. Buvo pasiūlyti 8 centrinės mieto dalies plėtros variantai. Šių variantų modeliavimo rezultatai buvo palyginti tarpusavyje, buvo pasirinkti 2 geriausi variantai ir atliktas jų ekonominis vertinimas. / The aim of the work: with the help of traffic modeling program to evaluate the Marijampolė city central part development scenarios. For such aim were analyzed world city’s transport system development trends and problems, transport policies to improve level of service, transport modeling programs and Marijampolė city transport system. Forecast of traffic flows prepared till 2017. During analysis 8 solutions were prepared how to improve level of service in the central part of the Marijampolė. According to traffic flows analysis with the “VISUM” program was made: basic model and 8 more models-solutions. Modeling results were compared and two best solutions were chosen to prepare economic estimations.

Page generated in 0.0681 seconds