Darbo tikslas – sukurti specializuotą modeliavimo aplinką, skirtą organizacijos struktūros specifikavimui. Tipinė organizacija yra suskirstyta į padalinius, kuriuose dirba darbuotojai, kuriems priskirta viena ar kita pareigybė ir atlieka įvairius vaidmenis organizacijos projektuose. Analitinė modeliavimo kalbų ir įrankių apžvalga parodė, kad vieningo būdo specifikuoti organizacijos struktūrą nėra. Daugeliu atveju organizacijos struktūra modeliuojama neformaliomis diagramomis, kurias sudėtinga analizuoti ir atnaujinti. Darbe siūlomas nesudėtingas organizacijos struktūros meta modelis bei jo realizacija UML profiliu. Naudojantis MagicDraw UML įrankio funkcinėmis savybėmis – stereotipų adaptavimu, validavimo taisyklėmis bei ataskaitų generavimu – sukurta specializuota organizacijų struktūros modeliavimo aplinka. Praktinė sukurtos aplinkos vertė pademonstruota taikant ją konkrečios organizacijos UAB “Baltijos programinė įranga” struktūros modeliavimui. / The goal of this thesis is to create a specialized modeling environment for defining organization structures. A typical organization defines some organization units, has a number of employees that are assigned to a specific organization unit, play a specific role in an organization and may be involved in projects to play different roles. The research of modeling tools and languages shows that there is no single dominant approach to modeling organization structure, and in most cases it is modeled informally, which makes it difficult to analyze and maintain. This thesis proposes a simple meta-model covering the most important organization structure concepts and their mappings to UML profile. A specialized environment for modeling organization structures is created using MagicDraw UML tool features – stereotype customizations, validation rules, and report generation. For demonstrating the practical value of the created environment, modeling the structure of a real organization Baltijos programine iranga is presented.

Tai pirmasis darbas lietuvių kalbotyroje, kuriame sinchroniniu ir diachroniniu aspektu aprašoma semantinė latvių kalbos vietos prieveiksmių struktūra. Darbą sudaro įvadas ir penkios tiriamosios dalys. Pirmojoje dalyje aprašoma semantinė bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Antrojoje – bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių inventorius lyginamas su dviejų latvių kalbos šnektų (Kalnienos ir Svetciemo) vietos prieveiksmių inventoriais. Remiantis gautais rezultatais įrodoma, kad pasirinktų šnektų vietos prieveiksmių semantinė struktūra nesiskiria nuo bendrinės latvių kalbos. Trečiojoje darbo dalyje aprašoma XVI–XVII a. latvių kalbos tekstų vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Ketvirtoje dalyje atkuriami rytų baltų prokalbėje vartoti vietos prieveiksmiai ir semantinė jų struktūra. Remiantis rekonstruota rytų baltų prokalbės vietos prieveiksmių sistema ir XVI–XVII a. semantiniu vietos prieveiksmiu aprašu, paskutinėje, penktojoje, darbo dalyje bandoma nustatyti, kokie sistemos pokyčiai įvyko ikirašytiniu laikotarpiu. / This is the first study in Lithuanian linguistics in which semantic structure of Latvian adverbs of place in the synchronic and diachronic aspect is described. Dissertation consists of introduction and five parts of research. The first part semantically systemizes standard Latvian adverbs of place. In the second, inventory of standard Latvian adverbs of place are compared to inventories of adverbs of place of two Latvian subdialects (Svētciems subdialect and Kalniena subdialect). Due to the results, it is proved that semantic structure of adverbs of place of selected subdialects does not differ from standard Latvian. The third part depicts semantic structure of adverbs of place of XVI–XVII c, confirming present system of the language. The fourth part reconstructs adverbs of place used in Proto-East Baltic language and their semantic structure. On the basis of the reconstructed system of adverbs of place of Proto-East Baltic language and semantic inventory of adverbs of place of XVI–XVII c, the last, the fifth part attempts to define what the alterations were in the system in the pre-written period.

Lenght of sentence add structure of educational texts depend on relation between author and recipient, individual style, branches of knowledge. Average lenght of sentence specialize educational texts, it's one of linguist feature. Distributin of language sections also specialize educational texts. Scientific style texts contain usage of intertextual correlation devices oriented towards the textual paradigm of this style.

Šiuolaikinės demokratinės visuomenės kūrimo vienas iš svarbiausių veiksnių – vertybių ugdymas. Vien pamokoje neįmanoma kokybiškai padaryti visko, kad atsiskleistų prigimtiniai moksleivių gabumai, vystytųsi kūrybinės galios, susidarytų vertybinės orientacijos. Dėl šių priežasčių turi būti ypatingas dėmesys skiriamas papildomajam ugdymui, kuriame galima kokybiškai įgyvendinti daug į formalius rėmus netelpančių uždavinių. Tyrimo tikslas – ištirti Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų papildomojo ugdymo ypatybes ir organizavimo prielaidas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti papildomojo ugdymo kaip neformaliojo švietimo raiškos ypatumus. 2. Ištirti papildomojo ugdymo veiklos poreikius ir pasiūlą Vilniaus miesto bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose ir nustatyti neišnaudojamus rezervus bei jų atsiradimo priežastis. 3. Ištirti papildomojo ugdymo būrelių populiarumą pagal kryptį ir numatyti tendencijas. Tyrimo bazė Kiekybiniam tyrimui buvo apklaustos visos Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklos: 17 pradinių, 16 pagrindinių, 49 vidurinės mokyklos bei 17 gimnazijų. Tyrimas buvo atliekamas trejus metus iš eilės: 2004-2005 m. m., 2005-2006 m. m., 2006-2007 m. m. Tyrimo metodai Tyrimas atliktas taikant teorinius ir empirinius metodus: mokslinės literatūros bei dokumentų analizė, lyginamoji analizė, sisteminė analizė, apibendrinamoji analizė, kritinė analizė, anketinė apklausa. Atlikus tyrimą buvo padarytos tokios išvados: 1. Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose... [toliau žr. visą tekstą] / One of the important subjects of our present democratic society is the development of values. During the lesson it is impossible to do everything so that natural pupils abilities could be shown, creative might could be developed, valuable orientation could be formed. That is why special attention should be paid to additional development where you can fulfil a lot of the tasks which cannot be placed into the formal limits. The aim of the research – to research the pecularities of the additional development in secondary schools in Vilnius and the precondition of its organizing. The tasks of the research: 1. To find out the expression of the pecularities of the additional development as the informal education. 2. To explore the needs of the additional development and its offer to Vilnius secondary education institutions and to determine the unused reserves and the reason of their origin. 3. To do a research of the popularity of the circles of the extracurricular activities according to their direction, to forsee the tendencies. The basis of the research For quantative research for the survey has been carried out in all Vilnius secondary education schools: 17 primary schools, 16 principal schools, 49 secondary schools and 17 gymnasia. The research has been done for 3 years: 2004-2005, 2005-2006, 2006-2007. The methods of the research The research has been done using theoretical, empirical methods: the analysis of scientific literature and documents, comparative analysis... [to full text]

Magistrinį darbą sąlygiškai galima suskirstyti į dvi dalis. Pirma dalį sudaro išsami nusikaltimų žmogaus gyvybei sudėčių analizė. Antroje dalyje analizuojama kaltininko asmenybė bei nagrinėjami statistiniai duomenys. Darbe atskleidžiama nusikaltimų žmogaus gyvybei samprata, aptariama jų raida, pateikiama pagrindinės nusikaltimų žmogaus gyvybei sudėties elementų (objekto ir nukentėjusiojo, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės) analizė, lyginamuoju aspektu pateikiami Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos bei Estijos baudžiamųjų įstatymų skirtumai. Pateikiama išsami kiekvieno Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII skyriaus numatyto nusikaltimo analizė. Darbe analizuojami nužudymą kvalifikuojantys bei privilegijuojantys požymiai kartu atkreipiant dėmesį į minėtų valstybių reglamentavimo skirtumus. Darbas yra įdomus tuo, kad be kvalifikuotų ir privilegijuotų nužudymo sudėčių, yra nagrinėjami ir kiti nusikaltimai žmogaus gyvybei. Analizuojama neatsargaus gyvybės atėmimo, sukurstymo nusižudyti ar privedimo prie savižudybės ir padėjimo nusižudyti sudėtys. Be to aptariami tokie klausimai kaip juridinių asmenų atsakomybės klausimas pagal BK 132 straipsnio 4 dalį, aktyvios eutanazijos ir padėjimo nusižudyti atskyrimas. Darbe taip pat atskleidžiama kaltininko samprata, jos struktūriniai elementai. Analizuojamų duomenų pagrindų atskleidžiami demografiniai –socialiniai požymiai, o taip pat nurodoma psichologinių požymių įtaka kaltininkų elgesiui. / The master paper consists of two parts. The first part covers a detailed analysis of the compositions of crimes against human life. The second part features a culprit’s personality and investigates statistical data. The work reveals the conception of crimes against human life, discusses their development, provides the analysis of the elements of the main composition of crimes against human life (object and victim, the objective side, subject, the subjective side). The differences between the criminal laws of Russia, Poland, Germany, Latvia and Estonia are presented at comparative level. The paper includes a detailed analysis of each crime indicated in Chapter XVII of the Penal Code of the Republic of Lithuania. The work analyses the evidence classifying and privileging a murder both paying attention to the differences of the regulation of the countries abovementioned. The interesting aspect of the paper lies in the investigation of other crimes against human life, apart from qualified and privileged compositions of a crime. The compositions of reckless killing, instigating to commit a suicide or reducing to a suicide or help to commit a suicide are analysed. Furthermore, such issues as the issue of legal persons’ liability according to Part 4 Article 132 of the Penal Code, the separation between active euthanasia and help to commit a suicide. The conception of the culprit, its structural elements are revealed in the paper. On the basis of the data analysed, demographical –... [to full text]

Darbe nagirnėjami XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Lietuvoje pastatytų sakralinių pastatų - katalikų bažnyčių architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai. Aptariama bažnyčių erdvinės - tūrinės kompozicijos, planinės struktūros, urbanistinis kontekstas ir konstrukcinės sistemos. / In thesis of the master analyzing of architectural and structural solutions in sacral buildings of Lithuanian at the end of the 20th - the beginning of the 21th century. The church's are important in architectural and cultural history, they are important of the nation culturally. Sacral buildings represented material and mental valuables of their century, so they are interesting subject of architecture.

The territorial regularities of Lithuania’s sociopolitical development after the independency reestablishment are revealed in this paper. A territorial structure of Lithuania’s political field is analyzed on the basis of electoral method. Four groups of political phenomena are distinguished according to an interpretation of an elections results’ significance: 1) geopolitical attitudes, 2) assessment of the authorities, 3) political ideology and 4) assessment of the authorities’ division. The territorial structure of the political phenomena is revealed referring to the results of the referendums in 1991 and 2003 at the municipalities’ level and of the elections of the President, the Parliament and the Municipality in 1996-2007 at the wards’ level. The main regularities of the territorial structure are identified in each group of political phenomena. Lithuania’s electoral territorial structure distinguishes for a stable regional expression in a period since the statehood’s reestablishment. 6-7 large territorial formations constantly distinguish for special electoral attitudes and peculiar dynamics of the electorate’s behavior and structure in the context of surrounding environment. A constant imbalance of separate regions according to predominance of political ideology and a constant imbalance of political forces’ support in separate urban-rural units’ types, that are characteristic to Lithuania, are highlighted in this paper. Territorial differences of Lithuania’s electorate... [to full text] / Darbe atskleidžiami Lietuvos sociopolitinės raidos teritoriniai dėsningumai po Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos politinio lauko teritorinė struktūra nagrinėjama elektorinio metodo pagrindu. Pagal rinkimų rezultatų reikšmės interpretaciją išskiriamos keturios politinių reiškinių grupės: 1) geopolitinės nuostatos, 2) valdžios vertinimas, 3) politinė ideologija ir 4) valdžios pasidalinimo vertinimas. Politinių reiškinių teritorinė struktūra atskleidžiama pagal 1991 m. ir 2003 m. referendumų rezultatus savivaldybių lygmeniu bei 1996-2007 m. Prezidento, Seimo ir Savivaldos rinkimų rezultatus seniūnijų lygmeniu. Kiekvienoje iš politinių reiškinių grupių identifikuojami pagrindiniai teritorinės struktūros dėsningumai. Lietuvos elektorinė teritorinė struktūra per laikotarpį nuo valstybingumo atkūrimo pasižymi stabilia regionine raiška. 6-7 stambūs teritoriniai dariniai supančios aplinkos fone nuolat išsiskiria ypatingomis rinkiminėmis nuostatomis bei savita elektorato elgesio ir struktūros dinamika. Darbe pabrėžiamas Lietuvai būdingas nuolatinis atskirų regionų netolygumas pagal politinės ideologijos vyravimą bei nuolatinis politinių jėgų paramos netolygumas atskiruose miesto-kaimo vienetų tipuose. Lietuvos elektorato teritoriniai skirtumai apibendrinami Lietuvos politinio rajonavimo schemoje pagal tradicinio-protesto elektoratų ir kairės-dešinės santykį.

A Milky Way region in the direction of the North America and Pelican Nebulae is investigated using CCD photometry of 2600 stars in the Vilnius seven-color system. Its central part was covered with a CCD camera on the Maksutov wide-field telescope of the Moletai Observatory. Deeper CCD exposures for most interesting selected targets were taken with the 1 m telescope of the USNO Flagstaff Station. The author developed a new method for CCD data processing trying to reduce systematic errors and to increase photometric accuracy. This allowed us to measure M67 stars with high precision and use it as a CCD standard region in all our subsequent observations. To investigate interstellar extinction law in the area we obtained spectra for 33 B-type stars with the 2.3 m telescope of Steward Observatory at Kitt Peak. We also used near-infrared 2MASS data and other data sources when they were available. From photometric results in the Vilnius system we determined two-dimensional spectral types, color excesses, interstellar extinctions and distances of ~1300 stars. For more accurate determination of open cluster ages we recalibrated the zero-age main sequence in absolute magnitude vs. color diagram of the Vilnius system. We also investigated the possible connection between two open clusters in the area and surrounding star-forming region. Young stellar objects and possible ionizing sources of the NAP gas clouds were identified. / Naudojant CCD fotometriją, ištirta Paukščių Tako sritis Šiaurės Amerikos ir Pelikano ūkų kryptimi. Vilniaus fotometrinėje sistemoje išmatuota 2600 žvaigždžių. Didesnė sritis, apimanti abu ūkus ir tarp jų esantį dulkių debesį L935 buvo eksponuojama Molėtų observatorijos plataus lauko Maksutovo sistemos teleskopu. Mažesnės sritys, turinčios svarbių objektų, buvo eksponuojamos JAV laivyno observatorijos Flagstafo stoties 1 m. teleskopu. Autorius sukūrė metodiką. kaip ženkiai sumažinti sistematines redukcijos paklaidas ir padidinti CCD fotometrijos tikslumą. Tiksliai išmatuoti CCD fotometriniai standartai padrikąjame spiečiuje M67 bus naudojami tolimesniuose stebėjimuose. Ekstinkcijos dėsnio tyrimui buvo gauti 33 O-B žvaigždžių spektrai Stiuarto observatorijos 2.3 m teleskopu. Taip pat buvo panaudota 2MASS infraraudonosios fotometrijos katalogas ir kiti duomenys. Iš CCD ekspozicijų Vilniaus sistemoje fotometrijos daugumai fotometruotų žvaigždžių nustatyta: spektrinė ir šviesio klasė (MK sistemoje), spalvos ekscesas, tarpžvaigždinė ekstinkcija ir nuotolis. Tikslesniam padrikųjų spiečių amžiaus nustatymui iš naujo sukalibruota nulinio amžiaus pagrindinė seka Vilniaus fotometrinėje sistemoje. Ištirti du padrikieji žvaigždžių spiečiai esantys Šiaurės Amerikos ūko kryptimi ir patikrintas jų ryšys su aplinkine žvaigždėdaros sritimi. Aptikta apie 30 jaunų emisinių žvaigždžių ir 4 ar 5 žvaigždės, kurios galėtų būti ūkų jonizacijos šaltiniai.

Naudojant CCD fotometriją, ištirta Paukščių Tako sritis Šiaurės Amerikos ir Pelikano ūkų kryptimi. Vilniaus fotometrinėje sistemoje išmatuota 2600 žvaigždžių. Didesnė sritis, apimanti abu ūkus ir tarp jų esantį dulkių debesį L935 buvo eksponuojama Molėtų observatorijos plataus lauko Maksutovo sistemos teleskopu. Mažesnės sritys, turinčios svarbių objektų, buvo eksponuojamos JAV laivyno observatorijos Flagstafo stoties 1 m. teleskopu. Autorius sukūrė metodiką. kaip ženkiai sumažinti sistematines redukcijos paklaidas ir padidinti CCD fotometrijos tikslumą. Tiksliai išmatuoti CCD fotometriniai standartai padrikąjame spiečiuje M67 bus naudojami tolimesniuose stebėjimuose. Ekstinkcijos dėsnio tyrimui buvo gauti 33 O-B žvaigždžių spektrai Stiuarto observatorijos 2.3 m teleskopu. Taip pat buvo panaudota 2MASS infraraudonosios fotometrijos katalogas ir kiti duomenys. Iš CCD ekspozicijų Vilniaus sistemoje fotometrijos daugumai fotometruotų žvaigždžių nustatyta: spektrinė ir šviesio klasė (MK sistemoje), spalvos ekscesas, tarpžvaigždinė ekstinkcija ir nuotolis. Tikslesniam padrikųjų spiečių amžiaus nustatymui iš naujo sukalibruota nulinio amžiaus pagrindinė seka Vilniaus fotometrinėje sistemoje. Ištirti du padrikieji žvaigždžių spiečiai esantys Šiaurės Amerikos ūko kryptimi ir patikrintas jų ryšys su aplinkine žvaigždėdaros sritimi. Aptikta apie 30 jaunų emisinių žvaigždžių ir 4 ar 5 žvaigždės, kurios galėtų būti ūkų jonizacijos šaltiniai. / A Milky Way region in the direction of the North America and Pelican Nebulae is investigated using CCD photometry of 2600 stars in the Vilnius seven-color system. Its central part was covered with a CCD camera on the Maksutov wide-field telescope of the Moletai Observatory. Deeper CCD exposures for most interesting selected targets were taken with the 1 m telescope of the USNO Flagstaff Station. The author developed a new method for CCD data processing trying to reduce systematic errors and to increase photometric accuracy. This allowed us to measure M67 stars with high precision and use it as a CCD standard region in all our subsequent observations. To investigate interstellar extinction law in the area we obtained spectra for 33 B-type stars with the 2.3 m telescope of Steward Observatory at Kitt Peak. We also used near-infrared 2MASS data and other data sources when they were available. From photometric results in the Vilnius system we determined two-dimensional spectral types, color excesses, interstellar extinctions and distances of ~1300 stars. For more accurate determination of open cluster ages we recalibrated the zero-age main sequence in absolute magnitude vs. color diagram of the Vilnius system. We also investigated the possible connection between two open clusters in the area and surrounding star-forming region. Young stellar objects and possible ionizing sources of the NAP gas clouds were identified.

Tai pirmasis darbas lietuvių kalbotyroje, kuriame sinchroniniu ir diachroniniu aspektu aprašoma semantinė latvių kalbos vietos prieveiksmių struktūra. Darbą sudaro įvadas ir penkios tiriamosios dalys. Pirmojoje dalyje aprašoma semantinė bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Antrojoje – bendrinės latvių kalbos vietos prieveiksmių inventorius lyginamas su dviejų latvių kalbos šnektų (Kalnienos ir Svetciemo) vietos prieveiksmių inventoriais. Remiantis gautais rezultatais įrodoma, kad pasirinktų šnektų vietos prieveiksmių semantinė struktūra nesiskiria nuo bendrinės latvių kalbos. Trečiojoje darbo dalyje aprašoma XVI–XVII a. latvių kalbos tekstų vietos prieveiksmių semantinė struktūra. Ketvirtoje dalyje atkuriami rytų baltų prokalbėje vartoti vietos prieveiksmiai ir semantinė jų struktūra. Remiantis rekonstruota rytų baltų prokalbės vietos prieveiksmių sistema ir XVI–XVII a. semantiniu vietos prieveiksmiu aprašu, paskutinėje, penktojoje, darbo dalyje bandoma nustatyti, kokie sistemos pokyčiai įvyko ikirašytiniu laikotarpiu. / This is the first study in Lithuanian linguistics in which semantic structure of Latvian adverbs of place in the synchronic and diachronic aspect is described. Dissertation consists of introduction and five parts of research. The first part semantically systemizes standard Latvian adverbs of place. In the second, inventory of standard Latvian adverbs of place are compared to inventories of adverbs of place of two Latvian subdialects (Svētciems subdialect and Kalniena subdialect). Due to the results, it is proved that semantic structure of adverbs of place of selected subdialects does not differ from standard Latvian. The third part depicts semantic structure of adverbs of place of XVI–XVII c, confirming present system of the language. The fourth part reconstructs adverbs of place used in Proto-East Baltic language and their semantic structure. On the basis of the reconstructed system of adverbs of place of Proto-East Baltic language and semantic inventory of adverbs of place of XVI–XVII c, the last, the fifth part attempts to define what the alterations were in the system in the pre-written period.