Darbe nagrinėjamas lygiavertės dozės galios (LDG) laukų struktūros virš mažų teritorijų nustatymas optimalios interpoliacijos metodu, lygiavertės dozės galios laukų struktūros pokyčiai nuo meteorologinių sąlygų. Baltijos jūros priekrantėje prie Juodkrantės atlikti LDG matavimai prie žemės paviršiaus ir vieno metro aukštyje virš jos. Matavimai atlikti 2008 m. liepos 2, 7, 10 ir 12 dienomis 63 taškuose (2,00,2) km teritorijoje esant šiaurės, pietų, rytų ir vakarų vėjo kryptims. Vidutinių dydžių ekstremalios reikšmės buvo 50 nSv/h ir 130 nSv/h. LDG laukų struktūrai nustatyti ir įvertinti buvo panaudotas optimalios interpoliacijos metodas trim atvejams – kai tyrimų teritorijoje atlikta 63, 33 ir 18 matavimų. Gautos identiškos LDG laukų struktūros. Rasta, kad naudojant tik 18 matavimo rezultatų modelyje gaunamas patenkinamas eksperimentinių ir teorinių rezultatų sutapimas, t.y. skirtumas tarp išmatuotų ir sumodeliuotų rezultatų neviršija 20  paklaidos. Nustatyta, kad esant šiaurės, pietų ir vakarų vėjo kryptims, padidėjus vėjo greičiui vidutiniškai 3 kartus, LDG sumažėja apie 8 nSv/h. Esant rytų vėjui, padidėjus vėjo greičiui 3 kartus, LDG padidėja 7 nSv/h. Darbą sudaro 3 dalys: įvadas, darbo metodai ir priemonės, išvados, literatūra. Darbo apimtis – 58 p. teksto be priedų, 46 iliustr., 1 lent., 36 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai ir publikacija, parengta spaudai. / In this work equivalent dose rate (EDR) field structures under small area was estimated by applying optimal interpolation method and EDR fields structure differences was depended on meteorological conditions. EDR measurements were made to the ground surface and one meter above it beside Juodkrante near Baltic seaside. Measurements carried out in 2008 July 2, 7, 10 and 12 days, in 63 points (2.0 x 0.2) km area then was the north, south, east and west wind direction. Extreme values of the average was 50 nSv/h ir 130 nSv/h. To determine EDR fields structure was used the optimal interpolation method in three cases – then in research area conducted 63, 33 and 18 measurements. Received identical EDR fields structure. Found that the use of only 18 measurements in the model obtained satisfactory experimental and theoretical results coincide, i.e., the difference between measured and model results in less than 20  errors. Found that, in the north, south and west wind direction, wind speed increased by an average of 3 times, EDR decreases about 8 nSv/h. In the east wind, the wind speed increased by 3 times, EDR increased 7 nSv/h / h. Structure: introduction, methods and tools of work, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 58 p. text without appendixes, 46 pictures, 1 tables, 36 bibliographical entries. Appendixes and publication included.

Darbe sinchroniškai tiriama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė ir formalioji struktūra, skiriamas dėmesys lietuvių grožinių kūrinių dialoginei kalbai ir ją įforminančioms kalbėjimo leksemoms. Kadangi šiame darbe lietuvių kalbos kalbėjimo veiksmažodžiai nagrinėjami semantiniu aspektu, todėl iš pradžių aptariamos pagrindinės leksinės semantikos sąvokos, apibūdinama kalbėjimo veiksmažodžių semantinė grupė (KSG). Lingvistinėje literatūroje žodžio reikšmės ir jos raiškos formos vienovė vadinama semema. Į kalbėjimo veiksmažodžių semantinę grupę buvo atrinktos leksemos su sememomis „bendrauti žodžiais“, „perduoti informaciją, mintis, jausmus ir pan.,“ kurios įvardija kalbėjimo procesą. Sememos jungtos į KSG pagal jų komponentinės struktūros panašumą. Savo ruožtu sememos struktūra sudaryta iš minimalių semantikos vienetų – semų, kurios smulkiau nebeskaidomos. Kalbėjimo veiksmažodžių reikšmių analizė pagrįsta jų skaidymu į mažesnius reikšminius elementus, todėl tyrimui taikoma komponentinė analizė. Kalbėjimo veiksmažodžių formaliosios struktūros analizė, t. y. derivacinių santykių tinklas, pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknų fonologinė sudėtis, charakterizuoja tam tikros sistemos struktūros požymius. Šiame darbe nagrinėjama pirminių kalbėjimo veiksmažodžių šaknies struktūra, vokalizmo ir konsonantizmo padėties ypatumai, nustatomi būdingiausi šios semantinės grupės šaknų struktūriniai modeliai. Bazinių ir priklausomųjų morfemų skyrimas leidžia jungti žodžius į sistemines grupes... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the semantic and formal structure of the speaking verbs as well as dialogical speech of some pieces of Lithuanian fiction and, also, lexemes formed in it. As Lithuanian speaking verbs are analysed there in the semantic aspect, so in the beginning of the work the subject of the investigation is the meaning of the main semantic groups. Besides, the semantic group of the speaking verbs (KSG) is researched. In the linguistic literature the meanings of the word and the unity of its expressiveness is called the semema. The lexemes with the sememas “to communicate orally”, “to transmit information, thoughts, emotions and etc.” were chosen to the semantic group of the speaking verbs. They describe the process of speaking. The sememas are included in KSG according to the principle of the similarity of their complex structure. The structure of the semema itself is built of the smallest semantic units called semes. However, there are good reasons to say that the analysis of the meanings of the speaking verbs proves that they are divided into the smaller elements. That is why the work presents the complex analysis of these verbs. The analysis of the formal structure of the speaking verbs, i.e. the net of the derivation relationship, the structure of the basic phonemic speaking verbs’ branches, is characterized by the certain signs of the structure. The work investigates the structure of the basic speaking verbs’ roots, as well as the peculiarities of consonant and vowel... [to full text]

Disertacijoje analizuojami subnacionalinio valdymo struktūros ir teritorinių savivaldybių kompetencijos tobulinimo teoriniai ir praktiniai aspektai. Pirmame disertacijos skyriuje nagrinėjami decentralizacijos teoriniai-metodologiniai aspektai: decentralizacijos turinio analizės problemos ir decentralizacijos privalumai bei trūkumai. Aptariama subnacionalinio valdymo struktūra ir vieta viešojo valdymo sistemoje, analizuojamos teritorinių savivaldybių kompetencijos sampratos, teritorinių savivaldybių ir kitų viešojo valdymo subjektų kompetencijos atskyrimas, teritorinių savivaldybių kompetencijos apibūdinimas, nagrinėjami subnacionalinio valdymo struktūros ir teritorinių savivaldybių kompetencijos nustatymo teoriniai aspektai. Antrame skyriuje analizuojama Lietuvos subnacionalinio valdymo struktūra ir vieta šalies viešojo valdymo sistemoje, išryškinamos teritorinio valdymo reformų kryptys 1995-2008 m. rugpjūtį, nagrinėjama Lietuvos savivaldybių bei apskričių viršininkų institucijų kompetencija ir sąveika 1995-2008 m. rugpjūčio laikotarpiu. Trečiame skyriuje pagrįsta disertacinio projekto metu atlikto empirinio tyrimo metodologija. Pristatomi ir apibendrinami Lietuvos subnacionalinio valdymo struktūros ir vietos savivaldybių bei apskričių viršininkų institucijų kompetencijos tyrimo rezultatai. Atlikto empirinio tyrimo pagrindu pateikiamos alternatyvios Lietuvos subnacionalinio valdymo struktūros ir savivaldybių bei apskričių viršininkų institucijų kompetencijos modelio... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical and practical aspects of sub-national government structure and territorial municipalities‘ competence are developed in a dissertation. The first chapter of the thesis examines the theoretical-methodological aspects of decentralization: problems of decentralization contents analysis as well as shortcomings and advantages of decentralization. It discusses the sub-national government structure and its place within the public governance system; analyzes the conceptions of territorial municipalities’ competence, division of competence of territorial municipalities and other subjects of public government as well as description of competence of territorial municipalities; examines theoretical aspects of establishing the sub-national government structure and the competence of territorial municipalities. The second chapter analyses the sub-national government structure of Lithuania and its place within the country’s public governance system, highlights the directions of territorial government reforms made in 1995- August 2008, examines the competence of Lithuanian municipalities and county governors’ institutions during the period of 1995-August 2008. The third chapter substantiates the methodology of empirical research, carried out in the course of thesis project. Research results of the sub-national government structure of Lithuania and of the competence of local municipalities and county governors’ institutions are presented and summarized. Based on the conducted... [to full text]

The main goal of this study was to investigate space structure of pure pine stands, to assess optimal parameters of trees crown depending on stand age. The study was carried out in seven trials of 2 – 8 age classes pine stand. Trees crown horizontal projection area, the overlapping of crown, tree DBH, 5 years increment of diameter, tree developing class was measured of 200 trees in every trial. It was investigated that maximally possible crown projection area makes up from 12,0 thousand m2/ha to 6,5 thousand m2/ha while the age of stands changes from 2 to 8 age class. Depending upon the age of pine stand, maximally possible crown cover area makes up from 8,5 thousand m2/ha to 6,2 thousand m2/ha and decreases with increasing of stand age. The area of inevitable openings comprises 15-38 % of a forest area and increases with increasing of stand age. The overlapping comprises 43-6 % and decreases with increasing of stand age. The area of pine crown increases from 1,2 to 8,8 m2 while the age of stands changes from 2 to 8 age class. In the same age class the area of tree crown depends on tree developing class. The crown area of well-developed trees (class A) is 1.7-1.9 times bigger then crown area of poor-developed trees (class B) and 2.7-4.6 times bigger then crown area of trees being developed in a depressed state (class C). The crown area of vigorously-developed trees (class A’) is 1.8-3.5 times bigger than crown area of well-developed trees (class A). 1 m2 of the crown area... [to full text]

Šio darbo tema – Palazzo tipo rūmai XVI–XVIII a. Vilniaus architektūroje. Pažymėtina, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vilniaus architektūros istoriografijoje rezidencijų klausimui skirta pakankamai daug dėmesio, tačiau tipologiniu atžvilgiu atskiri sostinės rūmai beveik nenagrinėjami. Pagrindiniu šio tyrimo objektu yra Renesanso epochoje susiformavusi miesto rezidencija – palazzo. Savo darbe autorius analizuoja minėto tipo rūmų paplitimo lygį renesansinėje, barokinėje ir klasicistinėje Vilniaus architektūroje, išskirdamas šio modelio bei jo stilistinių formų recepcijos ypatybes. Darbą sudaro trys dalys, iš kurių pirmoji yra įvadinė. Joje suformuluotas darbo objektas, iškelti probleminiai klausimai, nustatyti tikslai ir uždaviniai bei tyrimo metodai. Antroji dalis yra teorinio pobūdžio, joje kalbama apie palazzo reiškinį. Pirmiausia, bandoma išsiaiškinti rūmų fenomeną nuo pačių seniausių laikų iki renesanso, po to nagrinėjamas Renesanso epochos miesto rezidencijos klausimas, išsiaiškinamos socialinės ir ekonominės šios rezidencinės architektūros prielaidos bei analizuojama palazzo raida nuo ankstyviausios renesanso stadijos iki manierizmo. Toliau nagrinėjama įtališkųjų miesto rūmų recepcija bendraeuropiniame kontekste. Pagrindinis pirmojo skyriaus tikslas – parodyti itališkojo tipo rezidencijų specifiką, jų planinę ir erdvinę struktūrą ir būdingiausias eksterjero detales, siekiant pritaikyti bendrus kriterijus, kurie padėtų tipologiškai suklasifikuoti analogiško... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this paper is palazzo type palaces in Vilnius architecture in the 16th–18th centuries. It should be noticed that in the historiography of the Grand Duchy of Lithuania (henceforth GDL) and Vilnius architecture the question of residences has received sufficient attention. However, from the point of view of typology, separate palaces of the capital are scarcely analyzed. The main object of this research is palazzo – an urban residence, which formed in the Renaissance époque. The author of this paper analyzes the spread of the latter type of palaces in the Renaissance, Baroque and Classicistic architecture of Vilnius. In addition, the peculiarities of this model and its stylistic forms are distinguished. The paper consists of three parts. In the first part the object is formulated, the problematic questions are raised and the aims as well as methods are set. The second part is theoretical. It presents an overview of the phenomenon of palazzo. At first, an attempt to investigate the phenomenon of the palaces from the earliest times till the Renaissance is made. Later on, the question of an urban residence in the époque of Renaissance is examined, social and economical assumptions about this residential architecture are tested, and the development of palazzo from the earliest stage of Renaissance till the Mannerism is analyzed. Further on, the reception of Italian urban palaces in the general European context is analyzed. The basic aim of the first part is to show the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuoti universiteto valdymo pokyčiai po 2009 m. mokslo ir studijų reformos. Darbe iškelta universitetų valdymo struktūros kaitos problema, įvertinami valdymo subjektų funkcijų perskirstymo, sudėties formavimo, universitetų autonomijos bei atskaitomybės visuomenei aspektai. Lyginami Aukštojo mokslo (2000 m.) ir Mokslo ir studijų (2009 m.) įstatymai, siekiant nustatyti valdymo reformos pokyčius, apibrėžti jų privalumus ir trūkumus. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamas viešojo valdymo kontekstas, analizuojant viešojo valdymo paradigmą, išryškinami viešojo valdymo principai ir modernizavimo prielaidos Lietuvos aukštojo mokslo reformoms vykti. Aptariamas aukštojo mokslo institucijų valdymas, pristatoma aukštojo mokslo samprata, aukštojo mokslo institucijos vaidmuo, jos veiklos administravimas. Išskiriamos universitetų valdymo problemos, kurios darė įtaką universitetų valdymo struktūros pokyčiams, valstybinio reguliavimo ir aukštojo mokslo institucijos autonomijos santykio apibrėžimui. Lyginamuoju aspektu aptariama Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymo struktūra, analizuojant teisės aktus, išryškinamos aukštosios mokyklos valdymo subjektų funkcijos, sudėtis ir jos formavimo principai. Antroje darbo dalyje aprašomas universitetų valdymo pokyčių tyrimas. Remiantis dokumentų ir mokslinės literatūros analize, organizuojamas universitetų valdymo pokyčių empirinis tyrimo modelis. Atliktas empirinis kokybinis tyrimas, pateikiami ir analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / In Master‘s work are analysis of the changes of universities management after reform of science and studies in 2009. In this work was raised a problem of change in structure of universities management, evaluated aspects of reformation of functions of management bodies, formation of structure, autonimy of universities and accountability to society. There is comparison of the Law of Higher education (2000) and the Law of Science and Studies (2009) in order to identify management changes and to discribe its advantages and disadvantages. In the first chapter is reviewed the content of public management by analysing paradigm of public management and there is highlighted principles of public management and assumptions for modernization in performing reforms of higher education area. There is reviewed the management of higher education organizations, is represented a conception of higher education, a role of higher education organization and administration of its activities. Also there is excreted university‘s management problems that have influenced changes to structure of higher education management and to description of relations of state regulation and autonomy of higher education institutions. Using comparing method there is reviewed structure of higher education schools in Lithuania, legislation acts, also there is highlighted functions, structure and formation priciples of higher educaton schools‘ management subjects. In the secind chapter is described a research in changes... [to full text]

Magistro baigiamąjame darbe atlikta Baltijos šalių valstybės skolos ir jos valdymo lyginamoji analizė. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiami teoriniai valstybės skolos ir jos valdymo aspektai: pateikiamas valstybės skolos klasifikavimas, skolinimosi instrumentai, veiksniai, leimiantys valstybės skolinimosi poreikį, valstybės skolos vertinimo rodikliai, apžvelgiama kokį poveikį šalies ekonomikai daro valstybės skolinimasis, taip pat valstybės skolos valdymo problemos bei kylančios rizikos. Antrojoje darbo dalyje pateikiama Baltjos šalių valstybės skolos analizės, vertinimo bei prognozavimo metodologija. Trečiojoje darbo dalyje atliekama Baltijos šalių ekonominės situacijos, lemiančios valstybės skolinimosi poreikį, analizė. Taip pat analizuojamas Baltijos šalių valstybės skolos dydis, jį lemiantys veiksniai, skolos struktūra, atliekamas valstybės skolos vertinimas pagal santykinius rodiklius bei apžvelgiami skolos valdymo ypatumai. Pritaikant koreliacinę analizę tiriamas Baltijos šalių valstybės skolos ir pasirinktų veiksnių ryšys. Panaudojant daugialypės tiesinės regresijos bei autoregresijos slankiųjų vidurkių metodus, prognozuojama Baltijos šalių valstybės skola 2013 - 2014 metams. Galiausiai pateikiamos išvados ir siūlymai. / The master thesis analyses and compares the government debt of Baltic states and its management. The work consists of three parts. The first part provides theoretical overview of government debt and its management: the classification of the government debt, borrowing instruments, factors, which influence state's borrowing needs, government debt indicators, the link between governmnet debt and economic growth, as well as problems of government debt management and emerging risks. The second part presents the methodology of government debt analysis, evaluation and forecasting. The third part primaliry analyzes economic situation in Baltic states. It also analyzes and compares changes in government debt of Baltic states, the reasons of changes, costs of borrowing, the debt structure, also evaluates government debt in Baltic states by using relative rates of government debt and reviews the main aspects of government debt management. The correlation analysis is used to investigate the relationship between government debt of Baltic states and some selected factors. By using multiple regression model and autoregressive – moving average method, there is forecasting the changes of government debt in Baltic states in period 2013 – 2014. Finally, conclusions are made and recommendations are given.

Eksperimentai buvo atliekami su bandinėliais gautais iš Madrido, Maskvos ir St.Peterburgo, tai yra su fotoniniais kristalais. Darbe buvo nagrinėta fotoninio kristalo opalo struktūrą ir optines savybes draustinės stop juostos srityje bei defektų valdymo būdai, keičiant elektrinį lauką. Nagrinėjamas elektrinio lauko poveikis defektams, stop juostai. Nustatyta, kad elektriniame lauke susikuria defektai, kuriuos galima valdyti nuo 0V iki 7V įtampos intervale. Išmatuoti defektinės modos perjungimo laikai kurie sieka 200 s, tai 10 kart greičiau nei stop juostos. / We did structural and spectroscopic studies of bulk and thin film synthetic opal. Demonstrate that the photonic crystal, opal have defects, but these defects may be "good" when use it to control light in stop band.

Tinkamas kapitalo struktūros parinkimas lemia sėkmingą įmonės veiklą ir perspektyvas. Keičiantis rinkoms, finansinei ir ekonominei situacijai, keičiasi finansinių šaltinių pasirinkimo alternatyvos. Siekiant rasti optimalią įmonės kapitalo struktūrą reikia efektyviai subalansuoti skolintas ir nuosavas lėšas bei nustatyti kokie veiksniai sąlygoja kapitalo struktūros formavimą. Tai gali būti tiek vidiniai, tokie kaip įmonių galimybės skolintis, pelningumas, įmonės dydis ir kt., tiek išoriniai veiksniai: bendrasis vidaus produktas, infliacija, palūkanų norma ir kt. Šio darbo objektas – įmonių kapitalo struktūros formavimas. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos įmonių kapitalo struktūrą sąlygojančius veiksnius bei sudaryti kapitalo struktūros ir tiriamų veiksnių ryšio modelį. Siekiant iškelto tikslo, yra nagrinėjami tokie uždaviniai: • remiantis moksline literatūra išanalizuoti įmonės kapitalo struktūros sudėtį bei pagrindines kapitalo struktūros formavimo teorijas ir principus; • atlikti empirinių tyrimų analizę, kuriuose užsienio ir Lietuvos autoriai tiria veiksnius, sąlygojančius kapitalo struktūros formavimą. Ištirti ir palyginti keleto autorių sukurtus kapitalo struktūros formavimo modelius; • sudaryti makroekonominių rodiklių ir finansinio sverto sąveikos modelį bei nustatyti makroekonominių veiksnių poveikį Lietuvos įmonių kapitalo struktūros formavimui. Išanalizavus įmonių kapitalo struktūros formavimo teorijas galima teigti, kad šios teorijos ir požiūriai neatsako į klausimą... [toliau žr. visą tekstą] / Selection of appropriate capital structure determines the success and prospects of business. With changes in markets, financial and economic situation, there are changes also to the alternatives of funding sources. In order to find the optimal capital structure one has to balance the own and borrowed funds efficiency and to identify what factors determine the structure of capital formation. This can be both internal factors, such as business lending opportunities, profitability, company size, etc., as well as external factors: gross domestic product, inflation, interest rate and others. Objective of this work is corporate capital structure formation. The aim of this work is to explore the factors influencing the capital structure formation of Lithuanian companies and develop the communication model between the analysed factors. In order to achieve the objective, the following tasks are considered: • based on scientific literature, to analyze a company's capital structure composition and the basic theories and principles of the capital structure formation; • to carry out an analysis of empirical research where foreign and Lithuanian authors investigate the factors influencing the capital structure formation. To analyse and compare models for the formation of capital structure developed by several authors; • to develop a model for the interaction of macro-economic indicators and financial leverage and determine the influence of macroeconomic factors on the capital structure... [to full text]

As urban development in the 20th century has become the issue of global concern, more and more new territories have been occupied due to high intensity of the development. International conferences devoted to the regulatory issues of city development held within the current decade (such as HABITAT II held in Istanbul, 1996, ATHENS’98 – in Athens, 1998, URBAN 21 – in Berlin, 2000, and a conference in Brussels, 2001, etc) emphasized the majority of developmental aspects including the great focus on the necessity to further form urban structures with the priority of internal city development looking for more effective and more universal functional uses of the territories, restoration of the existing downtown areas and preservation of their original character. As other post-soviet countries, Lithuania has been also facing the need to reorganize various spheres including urban development. Urban territories have been dangerously expanded, especially during the soviet period, due to the increased general city building-up areas, mostly expressed by the territorial expansion rather than gradual and consistent development (by the use of internal reserves of the city). After the restoration of Lithuanian independence, privatisation, changed character of housing construction, return of land and real estate to the previous owners and increasing value of land under the free market conditions remarkably modified the nature of urban development in Lithuania, at the same time revealing the... [to full text]