Darbe analizuojami informacijos apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius pateikimo ugdymo dalyviams ypatumai. Interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti informacijos apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius pateikimo ugdymo dalyviams ypatumus. Tyrime dalyvavo 17 4 – 11 metų amžiaus vaikų, turinčių SUP; 16 tėvų, auginančių vaikus, turinčius SUP; 7 bendrojo ugdymo pedagogai, ugdantys vaikus, turinčius SUP; 6 pagalbos mokiniui specialistai. Empirinėje dalyje nagrinėjami ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių SUP, jų tėvų, bendrojo ugdymo pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų informacijos apie vaiko SUP pateikimo ypatumai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Vaikams, turintiems SUP, dažniausiai nepateikiama informacija apie jų specialiuosius ugdymosi poreikius. Tai liudija nepakankamą mokinio įtraukimą į ugdymo procesą., Informaciją vaikui dažniau teikia pagalbos mokiniui specialistai (specialieji pedagogai, logopedai ir kt.). 2. Pateikiama informacija apie vaikų vidutinius, didelius ir labai didelius SUP labiau neigiamo pobūdžio, dominuoja informacija apie negalias, sutrikimus ir kt. 3. Informuojant apie vaikų SUP realizuojamos tokios nuostatos kaip pozityvumas, orientacija į ugdymosi procesą; nepakankamai realizuojamos tokios svarbios nuostatos kaip mokinio ir tėvų įtraukimas ir dalijimasis informacija, tėvų kompetencijos vertinimas, atsakomybės už vaiko ugdymą pasidalijimas, bendras problemos sprendimas. / This paper analyses the features of presenting information about child’s special educational needs to education participants. By the method of interviewing there was a study made with an aim to find out the features of presenting information about child’s special educational needs to education participants. In the study participated 17 children between the ages of 4 and 11 who have special educational needs; 16 parents of children with SEN; 7 pedagogues of general education who educate children with SEN; 6 specialists of pupil’s help. In the empirical part there is an investigation of features of how the information was given to pre – school and school children with SEN, their parents, pedagogues of general education, specialists of pupil’s help. The most important conclusions of empirical investigation: 1. The information about children’s special educational needs in most cases is not presented to them. It witnesses the insufficient child’s inclusion into the education process. The information is more frequently given to the child by specialists of pupil’s help. (Special pedagogues, speech – language pathologists, etc.) 2. Given information about children’s medium, big, or very big SEN is mostly negative, dominates information about disabilities, disorders, etc. 3. Such aspects as positiveness and orientation to education process are realized by informing about children’s SEN; such important aspects as involving child and his parents and sharing information, estimation of... [to full text]

Darbe atlikta teorinė integruoto (inkliuzinio) ugdymo sampratos, probleminių klausimų, ugdymo individualizavimo funkcijų bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Iškelta hipotezė, kad modifikuotų ir adaptuotų programų rengimas bendrojo lavinimo mokyklose mokytojams mažai praktine patirtimi paremta sritis, kurią reikia tobulinti. Programų rengimo mechanizmas yra nebaigtas ir nuolatos tobulinamas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti ir įvertinti adaptuotų ir modifikuotų programų taikymo bendrojo lavinimo mokykloje efektyvumo veiksnius, atkreipti dėmesį į pačią problemą, t.y. galbūt svarbiau ne programa, o mokymo kokybė, ar nesureikšminama programa, dėmesį atitraukiant nuo ugdymo proceso kokybės. Gautų tyrimo rezultatų analizė atlikta taikant aprašomosios statistikos metodus: skaičiuotas procentinis pasiskirstymas, aritmetinis vidurkis, reitingai, atlikta koreliacinė analizė. Statistinėms hipotezėms tikrinti taikytas chi-kvadrato kriterijus. Tyrime dalyvavo 111 bendrojo lavinimo mokyklų lietuvių kalbos ir pradinių klasių mokytojai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas modifikuotų ir adaptuotų programų sudarymas, mokymo metodų taikymas, atliktas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių vertinimas, aptariami organizaciniai adaptuotų bei modifikuotų lietuvių kalbos programų rengimo klausimai ir problemos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pagrindiniai sunkumai, susiję su ugdymo turinio individualizavimu ir diferencijavimu: mokytojams... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper the theoretical analysis of integrated (inclusive) education and problem questions, as well as analysis of education individualization functions in the mainstream school are performed. Hypothesis is set, that preparation of modified and adapted curricula in the mainstream schools is the area little supported by the teachers’ practical experience which is to be improved. Curricula preparation mechanism is incomplete and undergoes improvement. With the means of questioning survey a research was performed, sought to disclose and to assess the efficiency factors of adapted and modified curricula application in the mainstream school, to pay attention at the same problem, i.e. probably teaching quality is more important that the curriculum, whether the curriculum isn’t given prominence, taking the attention away from the education process quality. Analysis of the results obtained was performed using the descriptive statistical methods: percentage distribution, arithmetical means, ratings were calculated, correlation analysis was done. To check the statistical hypotheses, chi-square criterion was employed. 111 teachers of Lithuanian language and primary forms from mainstream schools participated in the survey. In the empirical part modified and adapted curriculum compilation, application of teaching methods are analysed, evaluation of the pupils with special needs is performed, organization questions and problems of modified and adapted Lithuanian language... [to full text]

Šiandien yra būtina lanksti švietimo įstaigų darbo sistema, todėl šiame darbe buvo aiškinamasi, kokia šiuo metu yra tėvų nuomonė apie įvairias šių įstaigų teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas vaikams. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo paslaugų šeimoms ir vaikams, kurie lanko ir nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, paslaugų įvairovę. Tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo ir su juo susijusių paslaugų įvairovę vaikams, kurie lanko įstaigas ir kurie nelanko, vėliau šias abi paslaugų kryptis palyginti. Buvo numatyta hipotezė, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugų įvairovė skiriasi kiekybės požiūriu ir netenkina pakitusių visuomenės poreikių. Tiriamųjų imtis: 1190 respondentų. Iš kurių - 898 tėvai, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir 292 tėvai, kurių vaikai nelanko šių įstaigų. Tėvai buvo pasirinkti iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Nustatyti tyrimo faktai leidžia teigti, kad tyrimo hipotezė pasitvirtino- daugiau paslaugų yra teikiama vaikams, kurie lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas .Tiems, kurie jų nelanko- paslaugų įvairovė yra žymiai menkesnė, todėl turėtų būti geriau apgalvota ir kryptingiau organizuojama. Raktažodžiai: vaikų priežiūros paslaugos, šeimos politika, paslaugos šeimoms ir vaikams, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantys ir nelankantys vaikai, paslaugų įvairovė. / Nowadays it is essential to have an adapting system of educational institutions, therefore in this thesis analysis have been conducted about parents’ opinion of various services which pre-school educational institutions provide. Goal of this investigation: To analyze the variety of pre-school educational institutions and services for children that attends or absent them and their families. Aim of this investigation: To determine the variety of pre-school educational institutions for children who attend or absent these institutions and the services that are provided by them and compare these two branches. A hypothesis state, that pre-school educational institution’s services does not meet the changed society’s demands, nor there are sufficient of them. Poll respondents are: 1190 parents, from which 898 people whose children attend pre-school educational institutions and 292 parents’ children that do not attend them. Parents have been chosen from different Lithuania’s cities and areas. Poll shows that hypothesis of this investigation can be confirmed. More services are provided for children who attend these institutions, compared to children that do not. In this case system ought to be carefully rethought and organized more efficiently. Key-words: children attending services, family policy, services provided for families and children, pre-school educational institution attend or absent children, variety of services.

Šis tyrimas skirtas atskleisti etikos ir biologijos mokytojų, įgyvendinančių „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą“ (toliau RŠLU), profesinio tobulėjimo poreikius Kauno vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. Išanalizavus mokslinę pedagoginę, psichologinę, metodinę literatūrą nagrinėjamos problematikos aspektu, buvo suformuluoti reikalavimai, kurie reikalingi įgyvendinti RŠLU programą. Atskleidžiama mokytojų žinios vykdyti RŠLU programą, tiriamųjų vertybinės nuostatos šeimos, kontracepcijos ir užsimezgusios gyvybės atžvilgiu. Tyrime dalyvavo 69 mokytojai iš 34 Kauno vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Pagrindiniai tyrimo metodai – anoniminė anketinė apklausa (tyrimo ataskaitos anketos dalis adaptuota S. Ustilaitės ir kt.) ir testas. Testą – anketą pildė etikos ir biologijos mokytojai. Mokytojai, įgyvendinantys RŠLU programą, privalo gebėti atskirti tokius sąvokų apibrėžimus kaip lytiškumas, lytinis švietimas, lytinis ugdymas ir lytiškumo ugdymas, taip pat turi žinoti lytinio ir lytiškumo ugdymo principus, amžiaus tarpsnių psichologiją, tėvų vaidmenį lytinio ir lytiškumo ugdyme ir kaip turi būti pateikiamos ugdytiniams žinios apie kontracepciją. Tyrimo duomenys rodo, jog ne visi respondentai turi pakankamai specifinių žinių, reikalingų įgyvendinti RŠLU programą. Didžioji dauguma respondentų (65%) negeba atskirti lytiškumo sąvokos nuo lyties apibrėžimo, taipogi lytinio švietimo, lytinio ugdymo ir lytiškumo ugdymo sąvokų. Didžioji dauguma respondentų (68%) nežino kaip turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / This research is aimed to reveal improvement needs of ethics and biology teachers who implement “preparation for family and sexuality education program” (hereafter PFSE) in Kaunas high schools and gymnasiums. After traversed scientific pedagogical, psychological, methodical literature based on problematic consideration aspect, needs were formed which are essential for PFSE program implementation. Detectable knowledge needed to implement PFSE program, respondent valuation attitude to family, contraception and life forming aspect. 69 teachers from 34 Kaunas high schools and gymnasiums took part in this investigation. Main investigation methods – anonymous questionnaire survey (research report questionnaire part is adapted by S. Ustilaitė and others) and test. Test was completed by ethic and biology teachers. Teachers who implement PFSE program have to manage to separate such definitions as sexuality, sexual education, sexual upbringing and sexuality upbringing, also have to know sexuality and sexual principles, age phase psychology, role of parents in sexuality and sexual education, and how information about contraception has to be revealed. Results of investigation educe that not all respondents have enough specific knowledge which are needed to implement PFSE program. Mayor parts of respondents (65%) are not able to separate sexuality concept from sex definition also sexual upbringing and sexuality upbringing meanings. Most part of respondents (68%) does not know how... [to full text]

Šiame darbe atliekama lyginamoji LTSR ir LR vykdytos šeimos politikos analizė. Analizuojamos tokios sritys, kaip šeimos ir šeimos politikos sampratos pokyčiai, aptariama kaip pakito šalies ekonominė – politinė sąranga. Taip pat išskiriama kokios egzistavo pagrindinės demografinės problemos LTSR ir kokios demografinės problemos yra aktualios LR, kaip pasikeitė vertybinės nuostatos šeimos atžvilgiu. Analizuojant pačią šeimos politiką apimamos tokios sferos, kaip šeimos paramos priemonės ( išmokos, pašalpos, pensijos, būsto įsigijimo ir darbinės lengvatos, atostogos), jaunosios kartos ugdymas ( vaiko teisių užtikrinimas, ugdymas ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje), aptariami šeimos teisės pokyčiai ( santuokos, ištuokos, turtinių ir asmeninių santykių tarp tėvų ir vaikų bei kitų artimų giminaičių reglamentavimas). / This paper presents the comparative analysis of the family policy of the Lithuanian Soviet Socialist Republic and the Republic of Lithuania. It analyses such fields as the changes in the conception of family and family policy, discusses what changes the national economic and political framework underwent. Morcover, the paper determines what major demographic problems existed in the Lithuanian Soviet Socialist Republic and what demographic problems are current in the Republic of Lithuania and, in addition, how value-related attitudes changed in respect of family. The analysis of the family policy itself covers other spheres, such as family assistance instruments (benefits, allowances, pensions, privileges for housing acquisition and occupational privileges, vacations), education of the young generation (sefeguarding the chlidren’s rights, education at the pre-school establishments and schools), and overviews the changes in the family policy (regulation of marriage, divorse, property and personal relations betwee the parents and children or other close relatives).