111 |
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų vaidmuo organizacijos tobulinimui (atvejo analizė) / The role of the authorities of pre – school educational institutions in the organization development ( case analysis )Dirsienė, Gražina 28 February 2011 (has links)
Nuolatinio švietimo organizacijų tobulinimo poreikis, efektyvus kaitos valdymas, augantys reikalavimai švietimo paslaugų kokybei bei kiti veiksniai įtakoja švietimo organizacijų valdymo pokyčius, kurie siejasi su naujais vadovų vaidmenimis ir funkcijomis.
Šiuolaikinės mokyklos vadovas turi būti vienas iš aktyviausių švietimo kaitos dalyvių, todėl inovatyviai atliekama jo veikla gali sąlygoti sėkmingą ugdymo institucijos veiklą bei jos kaitą.
Magistro darbe analizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų vystymo strateginiai orientyrai, pateikta minėtų institucijų tobulinimo samprata, atskleistos tobulinimo sąsajos su kokybe, aptarti vadovų vaidmenys kaitos kontekste, išryškinti vadovų vaidmenų transformacijas sąlygojantys veiksniai.
Tyrimas atliekamas naudojant teorinius, empirinius, statistinius tyrimo metodus: mokslinės literatūros šaltinių ir švietimo veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė, anketinė apklausa, statistiniai: aprašomosios statistikos metodai.
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, koks yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų vaidmuo organizacijos tobulinimui pačių vadovų ir pedagogų požiūrio aspektu.
Tyrimas patvirtino hipotezę, kad didžioji dauguma vadovų ir daugiau nei pusė pedagogų yra įsitikinę, kad vadovų vaidmuo ikimokyklinio ugdymo institucijos tobulinimui yra didesnis nei pedagogų.
Remiantis tyrimo rezultatais formuluojamos išvados, kad per pastaruosius penkerius metus daugiausia pokyčių įvyko šiose ikimokyklinio ugdymo įstaigų srityse: (Pasvalio miesto... [toliau žr. visą tekstą] / The permanent requirement of educational institutions development, an effective control of alternation, rising requisitions for the quality of educational service and other factors influence the change of educational institution’s controlling, which relates with new roles and functions of the authorities.
The leader of modern school has to be one of the most active participator in educational changes. Therefore innovative activities can determine the successful practice and changes of educational institutes.
This work of master’s degree analyses preschool educational institutes’ guides of development’s strategics. There is presented the conception of aforementioned institutions’ development, educed the connection between development and quality, disputed the roles of the authorities in the development and emphasized the factors of the authorities’ roles transformation.
The research is fulfilled by using theoretical, empirical, statistical methods: the analysis of scientific literature and documents that regulate the education, questionnaire and statistical-descriptive method.
The aim of the work is to find out the role of preschool authorities in the development of the institutions according to their own and pedagogues’ attitudes.
The hypothesis has been proved that the biggest part of the authorities and more than a half of pedagogues are certain, that in the development of preschool institutions the authorities have major role than pedagogues.
According to the results... [to full text]
|
112 |
Moksleivių žiniasklaidos raštingumo ugdymo prielaidos, patirtis ir perspektyvos / The assumptions, experience and prospects of media literacy education of pupils in LithuaniaCymermonienė, Nerija 19 June 2008 (has links)
Šiame amžiuje nebeužtenka tik gebėti skaityti ir rašyti. Šiandien žmogus privalo orientuotis globaliame ir komercializacijos įtakos persunktame pasaulyje, kuriame reikia gebėjimo kritiškai vertinti ir interpretuoti visuomenėje vykstančius procesus, žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Žiniasklaidos raštingumas (angl. media literacy) – procesas, kurio metu ugdomas gebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti ir vertinti žiniasklaidos siunčiamus pranešimus. Žiniasklaidos raštingumas – jaunų žmonių kritinių ir kūrybinių gebėjimų vystymasis. Nors kitose šalyse žiniasklaidos raštingumo ugdymas vidurinėse mokyklose pradėtas dėstyti dar septintajame dešimtmetyje, tačiau Lietuvoje šis procesas tik dabar pradeda įsitvirtinti ugdymo sistemoje. Šio darbo tyrimo objektas – moksleivių žiniasklaidos raštingumo ugdymas.
Darbo tikslas – įvertinti žiniasklaidos raštingumo ugdymo poreikį, patirtį ir galimybes Lietuvoje. Siekiant šio tikslo iškeliami šie uždaviniai: išnagrinėti žiniasklaidos raštingumo sąvokos vartojimo ir apibrėžimo tendencijas mokslinėje literatūroje ir oficialiuose dokumentuose, išanalizuoti proceso atsiradimo ir poreikio aspektus šiuolaikinėje visuomenėje ir situaciją Lietuvoje. Įvertinti programos ekspertų, mokytojų ir žurnalistų nuomonę dėl žiniasklaidos raštingumo programos poreikio ir naudingumo vidurinėse mokyklose bei ištirti programoje dalyvaujančių moksleivių žinias ir įgūdžius, vertinant žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Kad atlikti šiuos uždavinius... [toliau žr. visą tekstą] / In this age it is not enough merely to read or write. These days a person has to orient in the world marked by globalisation and commerce, where in a compentence is needed to critically evaluate and interpret the ongoing society processes and the information proposed by mass media. Media literacy is a process during which an ability of thinking, analizing and evaluating critically the outgoing mass media messages is being developed. Media literacy is a development of young people‘s critical and creative abilities.
Even though the education of media literacy was begun to be taught at secondary schools already in the seventies of the previous century, in Lithuania this process has merely begun to be entrenched in the system of education. The object of this research is the education of pupils‘ media literacy.
The purpose of the work is to evaluate the need, experience and the opportunities of mass literacy education in Lithuania. The tasks aiming for the purpose are the following: to examine the tendencies of the use and the definition of the concept of media literacy in the scientific literature and official documents; to analyze the aspects of the nascency and the need of the process in modern society as well as to analyze the situation in Lithuania. To evaluate the opinion of the teachers, journalists and experts of the programme on the need and the benefit of the media literacy programme in secondary schools as well as examine the intelligence and skills of the pupils... [to full text]
|
113 |
Ikimokyklinių įstaigų vadovų vaidmenys rengiant vaikų ugdymo programas / The roles of preschool institution’s head organizing the programmes of children’s educationValeikaitė, Gražina 24 September 2008 (has links)
Magistro baigiamajame darbe analizuojami ikimokyklinių įstaigų vadovų vaidmenys rengiant vaikų ugdymo programas. Neabejotina, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo vaidmuo šiame procese labai svarbus.
Tyrimo tikslas - atskleisti ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų vaidmenis rengiant ugdymo programas.
Tyrimo tikslui pasiekti buvo suformuluoti tokie tyrimo uždaviniai: 1.Išanalizuoti ir aptarti literatūrą, nagrinėjančią ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo programų rengimo vadybos ypatumus. 2. Išryškinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų vaidmenį ugdymo programos kūrimo procese bei telkiant komandą ugdymo programų rengimui. 3. Remiantis ikimokyklinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir pedagogų nuomone, išryškinti vadovų vaidmenis kuriant ugdymo programas. 4. Atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovų vaidmens telkiant komandą ugdymo programų kūrimui ypatumus. 5. Išsiaiškinti ikimokyklinių įstaigų vadovų vaidmenis įgyvendinant parengtą ikimokyklinio ugdymo programą.
Tyrime dalyvavo: 336 tiriamieji iš keturių Lietuvos miestų ir rajonų (Kauno, Kėdainių, Šiaulių ir Vilniaus) samprotavimai: 65 ikimokyklinių įstaigų vadovų, 75 jų pavaduotojų ugdymui, 196 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai.
Tyrimo metu nustatyta, kad: 1.Pagrindinius ikimokyklinių įstaigų vadovų vaidmenimis vadovai ir jų pavaduotojai ugdymui, pedagogai, įvardino: stebėtojo, skatintojo. 2. Beveik visų pedagogų, teigimu, įstaigos vadovai ugdymo programos kūrimo procese tiki pedagogais, jų... [toliau žr. visą tekstą] / There are the analyse of roles of preschool institution’s head organizing the programmes of children’s education in the master task. Undoubtedly, the role of preschool institution’s head is very important in this process.
The aim of research – to reveal the roles of preschool institution’s head organizing the programmes of children’s education.
The problem of research have been formulated like that: 1. Analyse and discuss the literature which examine the peculiarities of children’s education programmes. 2.Develop the role of preschool institution’s head in the process of creating the programmes and also assisting the team for creating the programmes. 3.Develop the roles of leaders organizing education programmes according to preschool institution’s head, substitute and pedagogue’s opinion. 4.Reveal the roles of preschool institution’s head assisting the team for the peculiarities of education programmes. 5.Find out the roles of preschool institution’s head in a realization of the prepared preschool education programme.
There were 336 people who were explored from 4 towns in Lithuania ( Kaunas, Kėdainiai,
Šiauliai and Vilnius ) : 65 preschool institution's heads, 75 substitutes who are responsible for education, 196 pedagogues from preschool institutions.
It is identified that: 1.The heads, substitutes and pedagogues think that the main role of the head is observation and encouragement. 2.Almost every pedagogue is sure that the heads believe in pedagogues and their... [to full text]
|
114 |
Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo analizė / The analysis of satisfaction student’s special educational needs in schoolsJomantaitė, Reda 26 September 2008 (has links)
Darbe atlikta bendrojo lavinimo mokyklų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo analizė.
Iškeltos hipotezės:
tikėtina, jog SUP turintys mokiniai gyvena šeimose, turinčiose mažiau galimybių padėti vaikui ugdytis. Tėvai ir patys SUP turintys vaikai menkai dalyvauja sprendžiant ugdymosi procese kylančias problemas;
tikėtina, kad SUP turintys mokiniai mokykloje jaučia psichologinį diskomfortą ir dalinę atskirtį;
tikėtina, kad mokytojams trūksta teorinių žinių apie specialųjį ugdymą, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų individualizuoti SUP turintiems mokiniams ugdymo procesą ir turinį ir tai didele dalimi lemia nepakankamą mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą.
Anketinės apklausos bei struktūruoto interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti kaip tenkinami mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, specialieji ugdymosi poreikiai.
Atlikta kokybinė ir kiekybinė gautų duomenų analizė.
Tyrimo dalyvavo 164 Raseinių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, 50 SUP turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose ir 66 tėvai, auginantys SUP turinčius vaikus, besimokančius bendrojo lavinimo mokyklose.
Empirinėje tyrimo dalyje atskleidžiama mokinių, turinčių SUP, psichosocialinė charakteristika. Nagrinėjama ugdymo(si) kokybė ir pagalbos teikimas. Analizuojamas ugdymo(si) turinio ir proceso individualizavimas. Vertinamas pedagogų profesinės kompetencijos tobulinimas darbe su SUP turinčiais mokiniais, pedagogų skatinimas... [toliau žr. visą tekstą] / This study analysed the satisfaction of pupils’ special educational needs at school.
Following hypotheses were raised:
- Pupils with special educational needs live in families, which have fewer possibilities to help their children to study. Parents and pupils with special educational needs poorly take part in problem solving in educational process;
- Pupils with special educational needs experience psychological discomfort and partial isolation at school;
- Teachers lack theoretical knowledge about special education, abilities and skills to individualise educational process and content to pupils with special educational needs.
The research was conducted using survey and structural interview. The goal of research was to analyse how there are satisfied special educational needs of pupils studying in schools.
There was conducted qualitative and quantitative analysis of data.
111 teachers, 53 class teachers, 50 pupils with special educational need and 66 parents were involved in this study.
Psychological characteristics of pupils with special educational needs were examined in empirical part of research. There was analysed quality of education and support. There was analysed the individualisation of educational process and content. The improving teachers’ competence in working with pupils with special educational needs and teachers’ stimulating were evaluated in this study.
The main conclusions of empirical research:
1. Psychosocial characteristic of pupils with special... [to full text]
|
115 |
Gyvensenos veiksnių poveikis kolegijos studentų gebėjimui atgauti fizines ir dvasines jėgas / The influence of life style factors on the resiliency of college studentsKazlauskienė, Inga 07 June 2006 (has links)
Aim of the study. To analyze the impact of the factors influencing the mode of life on student resiliency.
Methods. This work was carried out by analyzing scientific references. The anonymous questionnaire was also used to carry out the survey. The data received was processed using the statistics processing program SPSS 13.0 for windows.
Results. The questionnaire survey of the first year full time students of Kaunas College was carried out. The survey included 382 students (129 male and 253 female). The received data showed that 34.8% of students think that resiliency depends on the influence of other people, 27.8% of students think that it depends on the environment and 16.5% identified that resiliency depends on personal characteristics. In order to regain resiliency the respondents usually use passive methods such as watching TV, listening to the music, communicating with friends. The majority of the respondents (66.7% male and 75.9% female) indicated that they either often or very often feel tired. After the analysis of the results the statistically valid connection between the experienced tiredness and nutritional habits, time allocated for sleeping, rest and entertainment has been observed (p<0.05). While assessing the psychological feelings of students in the learning environment we observed that 53.4% of students often feel peer support, 60% of students are successful in solving conflicts. However, the respondents having lower inner resiliency feel that the work load... [to full text]
|
116 |
Muzikinio ugdymo turinio vykdymo ypatumai bendrojo lavinimo mokyklų V-VI klasėse / Fulfilment of the musical curriculum realization for 5th-6th formers of general schools and its pecularitiesDaugėlienė, Jūratė 23 June 2006 (has links)
SUMMARY: Fulfilment of the musical curriculum realization for 5th – 6th formers of general schools and its peculiarities. Master‘s work by Jurate Daugeliene.
Music education in Lithuanian general schools has been studied in all different aspects. Still, the works that reveal all panoramic musical skills are missed. For this purpose, the research on the curriculum in 5 - 6 forms was carried out. Subject of investigation: fulfilment of the curriculum and its realization for 5th – 6th formers of general schools. Hypothesis: It is thougth that the level of students‘ knowledge and skills is not high enough and music material is memorized insufficiently. Aim of investigation: to study the possibilities of the fulfilment of the curriculum for 5th - 6th formers. Tasks of investigation: to study scientific, pedagogical, psychological, and methodical literature about musical education; to prepare the instrument of the fulfilment of the curriculum; to ascertain the level of students‘ abilities in a lesson; to carry out an experiment; to present conclusions and recomendations. Methods of investigation: theoretical analysis of pedagogical, psychological, methodical and philosophical literature; the tests for empirical evaluation of knowledge and abilities of students; questionnaire of pupils and music teachers; the experiment; the data processed using qualitative analysis, SPSS PC program. Empirical research baze: 500 five... [to full text]
|
117 |
Ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupės auklėtojo saviraiška ir ugdymo kokybė / Self-expression of pre-school education group teacher and quality of educationŠamatavienė, Laima 30 June 2009 (has links)
Laima Šamatavienė. Magistro darbo tema ,,Ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupės auklėtojo saviraiška ir ugdymo kokybė“.
Darbo vadovas prof. habil. dr. M. Barkauskaitė. Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, edukologijos katedra. 2009.05.05
Tyrimo tikslas - ištirti ir išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo grupės auklėtojo saviraišką ir ugdymo kokybę.
Darbe iškeltas tikslas konkretizuojamas šiais uždaviniais: išanalizuota ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupės auklėtojo saviraiškos ir ugdymo kokybės samprata mokslinėje literatūroje, išanalizuota, ištirta pedagogo savirealizacija strateguojant savo veiklą, atskleista ir apibūdinta ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupės auklėtojo savirealizacijos raiška kuriant ugdymo programą, veiklos planus, aptarta ikimokyklinio ugdymo grupės auklėtojo saviraiškos ir kokybės dermė, išsiaiškintas tėvų požiūris į pedagogų kompetencijas organizuojant ugdymo procesą.
Remiantis Vyriausybės nutarimais, aptartos visos su nagrinėjama tema susijusios sąvokos, vadovaujantis švietimo sistemos lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo principais, švietimo tikslais ir uždaviniais.
Pagal iš anksto susidarytą tyrimų programą buvo atliktas kokybinis ir kiekybinis tyrimas, įgyvendinti iškelti tyrimo programoje tikslai ir uždaviniai, sudarytas struktūrizuotas klausimynas, aprašai. Apklausti trisdešimt šeši ikimokyklinio ugdymo mokyklos pedagogai ir šimtas keturiasdešimt ikimokyklinę ugdymo mokyklą lankančių... [toliau žr. visą tekstą] / Laima Šamatavienė. Theme of the Master‘s thesis ‘Self-expression of Pre-school Education Group Teacher and Quality of Education’.
Research supervisor Prof. Habil.Dr. M. Barkauskaitė. Vilnius Pedagogical University, Faculty of Pedagogy and Psychology, Department of Educational Sciences. 05.05.2009 .
Objective of the research is to examine and make analysis of self-expression of pre-school education group teacher and quality of education.
The main objective defined in the thesis is concretized with the tasks as follows: analysed conception of self-expression of pre-school education group teacher and quality of education in research literature, analysed and examined self-realisation of a teacher while making strategy of his/her activities, revealed and described expression of self-realisation of pre-school education group teacher while developing a program of education, plans of activities, a concord of self-expression of pre-school education group teacher and quality is discussed, the attitude of parents to competences of teachers while organizing education procedure is ascertained.
All concepts related to the theme of the analysis are discussed following the governmental decrees, principles of equal opportunities, contextuality, efficiency, and continuity of educational system, aims and tasks of education.
A qualitative and quantitative analysis was made in accordance with made in advance... [to full text]
|
118 |
Vyresniųjų klasių moksleivių požiūris į žalingus įpročius kaip žmogiškojo kapitalo ugdymo grėsmes: Maišiagalos vidurinės mokyklos moksleivių tyrimas / Senior pupils' attitude towards bad habits as the threats to the process of development of the human capital: research on pupils' of Maišiagala secondary schoolKuzelis, Linas 30 June 2009 (has links)
Temos aktualumas. Jaunimo vertybių sistemoje derama vieta tenka pagrindinėms universalioms vertybėms – išsilavinimui, dorai, darbui, grožiui, sveikatai, verslumui, savitarpio pagalbai, kurios atsispindi žmogiškame, socialiniame ir dvasiniame kapitale. Jei moksleivis neišsiugdo šių vertybių, tai jų vietą užima „žemesniojo“ lygio asmeninės vertybės ir žalingi įpročiai– rūkymas, alkoholizmas ir net narkomanija.
Žalingų įpročių plėtra – greičiausiai plintanti socialinė problema mokyklose. Jauni žmonės turėtų augti saugioje aplinkoje, auklėjami ir globojami šeimos bei mokyklos. Pedagogams pavyksta sumažinti pamokų nelankymo problemą, palaikyti klasėse draugiškus santykius tarp moksleivių ir pedagogų, sumažinti didėjančio nusikalstamumo statistinius rezultatus. Tačiau narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų kasmet didėja.
Jauni žmonės - moksleiviai - eina pertraukų metu parūkyti, daugelis jų jau vartoja alkoholinius gėrimus, nes tokį pavyzdį mato savo aplinkoje. Nemaža dalis moksleivių jau yra ragavę ne tik „lengvais“ vadinamų narkotikų, bet bandę ir „stipresnių“ narkotikų. Kyla vis didesnis narkomanijos paplitimo pavojus tarp jaunų žmonių. Narkotikų platintojai išnaudoja kiekvieną galimybę išplėsti narkotikų tinklą ir tarp moksleivių.
Tyrimo problema. Lietuvos mokyklose vis aktualesnė tampa žalingų įpročių – alkoholizmo, rūkymo ir narkotikų – plitimo tarp moksleivių problema. Daugelis moksleivių pirmą kartą gyvenime susiduria su šiomis blogybėmis. Situacija... [toliau žr. visą tekstą] / The first hypothesis was confirmed that bad habits of pupils pose a threat to the process of development of the human capital. Findings of the research conducted show how it is important to form the social skills, capacity and readiness to resist the social pressure to use narcotic substances, to smoke and to consume alcoholic beverages. Only after realization of that threat it is possible to timely break bad habits and to choose the adequate decision. The human capital – investment to education and health care, development of knowledge and life skills are becoming a priority trend of prevention.
The second hypothesis that children at school and within its territory are safe from the threat of drug addiction has also been confirmed. Even though the school administration and pedagogues seek actively to prevent the spreading of drugs, the number of pupils with bad habits is still more increasing. Of the two thirds of the respondents they recognized of having bad habits (consume alcohol, smoke, and are dependent on drug addiction). Only half of the respondents spend less than 50 Litas per month for bad habits, one fifth of the pupils from 51 to 100 Litas, 15 percent of the pupils from 101 to 200 Litas and 12 percent or every eighth of the responding pupils spend even several times more for bad habits. The market economy contributed to the increase of bad habits and the growth of drug threat.
The third hypothesis that drug addiction is further spreading at schools and the efforts... [to full text]
|
119 |
Dailės terapijos įtaka 5-6 klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, savęs vertinimui / Art therapy's influence on 5-6th form and the self-esteem of the students with special needsGrinkevičienė, Ilona 07 September 2010 (has links)
Darbe remiamasi metodiniais teoriniais G.Allport, B.G.Ananjev‘o, E.Aronson‘o, M.Betensky, L.I.Božovič, U.Džeims‘o, A.Maslow, D.G.Myers, V.V.Stolin‘o savęs vertinimo ir Dž.Allan‘o, R.Buckland, S.Ignatjev‘o, K.G.Jung‘o, M.Kiseliov‘os, A.Kopytin‘o, L.Lebedev‘os, A.Piličiausko, N.O.Sučkov‘os ir A.Vaitkevičienės dailės terapijos pagrindais.
Savęs vertinimo mokslinės literatūros analizė parodė, jog dėl paauglystę lydinčių fizinių ir emocinių organizmo pasikeitimų kyla įvairių psichologinių problemų, tarp jų - savęs vertinimo sutrikimų. Savęs vertinimas tuo metu yra ne iki galo suvoktas ir labai prieštaringas. Jį sąlygoja savo, kaip mokinio, veiklos ir rezultatų suvokimas bei aplinkinių vertinimas. Kadangi didžiąją laiko dalį paaugliai praleidžia grupėje, savęs vertinimui daug reikšmės turi ir socialinis statusas klasėje.
Dėl šių priežasčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai, kurie nuolat patiria mokymosi problemų ir socialinę atskirtį klasėje, dažnai vertina save neadekvačiai ar turi žemą savęs vertinimą.
Tiriant, kaip dailės terapija veikia 5-6 klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, savęs vertinimą, buvo atlikti kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Kiekybinio tyrimo metu nustatytas 5-6 klasių mokinių globalaus, diferencijuoto bei konkrečių veiksmų lygių požiūrio į save ir savęs vertinimo laipsnių vidurkiai. Po to jie palyginti su atitinkamais dailės terapijos grupės narių požiūrio į save bei savęs vertinimo parametrais.
Taikant įvairius... [toliau žr. visą tekstą] / The work is based on methodical theoretical ideas of self-appraisal by G.Allporty, B.G.Ananjev, E.Aronson, M.Betensky, L.I.Božovič, U.Džeims, A.Maslow, D.G.Myers, V.V.Stolin and on the art therapy‘s background by Dž.Allan, R.Buckland, S.Ignatjev, K,G.Jung, M.Kiseliov, A.Kopytin, L.Lebedev, A.Piličiausko, N.O.Sučkov, A.Vaitkevičienės.
The analysis of the scientific literature of the self-esteem elicited a fact that physical and emotional changes at the age of adolescence cause the variety of psycological problems including the self-appraisal‘s disbalance. The sense of the self-appraisal at that period of life is not completely recognised and is quite controversial. It is conditioned by the self-evaluating his/her success being a student and the evaluation of their results and abilities by their associates.( the assessment made by adults and by children of his/her own age ) Seeing that teenagers spend most time in a group, the social status in the class plays the major role in the self-assesment.
For these reasons the students with special needs, that permanently experience learning problems and feel socially isolated, often evaluate themselves unequal or have the low sense of self-esteem.
To find how the art therapy affects the self-esteem of the students with special needs in year 5-6 there was carried out the qualitative and quantitative research. During the quantitative research fulfilled with the students in year 5-6 there were measured the averages of a global and... [to full text]
|
120 |
Lyderystės teorijos ir praktikos sąsajos bendrojo ugdymo mokykloje / Leadership theory and practice interfaces in general education schoolKačkienė, Jolanta 25 June 2013 (has links)
Magistro baigiamajame darbe ištirtos lyderystės teorijų ir praktinio jų įgyvendinimo sąsajos bendrojo ugdymo mokykloje. Įvade yra aprašomas temos aktualumas ir ištirtumas, nurodoma problemas, iškeliamas tyrimo tikslas ir uždaviniai. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama lyderystės sanmprata bei transakcinės, transformacinės ir pasidalytosios lyderystės teorijos bei jų taikymas bendrojo ugdymo mokykloje. Antrojoje dalyje analizuojama lyderystė bendrojo ugdymo mokykloje, lydersystė mokyklos vadovo ir mokytojų veikloje, lyderystės galimybių raiška teisiniuose švietimo dokumentuose. Trečiasis skyrius skirtas lyderystės teorijos ir praktikos sąsajų bendrojo ugdymo mokykloje tyrimo metodikos ir rezultatų aprašymui bei analizavimui. Išvadose pateikti apibendrinti tyrimo rezultatai, pateiktos rekomendacijos mokytojams, mokyklų vadovams ir švietimo politikams. / In Master's thesis was examined the interfaces of leadership theories and their practical implementation in general education school. The introduction describes the revelance and study of topic, indicates a problem, in the introduction is raised the goal and objectives of the investigation. The first part analyzes the conception of leadership and transactional, transformational and distributed leadership theories and their application in general education school. The second part analyzes leadership and its significance in general education school, leadership in school principals and teachers work, the expression of leadership opportunities in legal education documents. The third chapter is devoted to analyze the mothodology and results of leadership theory and practice interfaces in general school investigation. In the conclusions are summarized the results of investigation, submited recommendations for teachers, school principals and education policymakers.
|
Page generated in 0.0339 seconds