Santraukos turinys: magistro baigiamajame darbe analizuojami legalios ir nelegalios migracijos mastai Lietuvoje, pateikiama emigrantų demografinė struktūra, emigracijos raida po nepriklausomybės atkūrimo bei įstojimo į ES. Nagrinėjami emigracijos makroekonominio ir mikroekonominio lygio veiksniai bei jų įtaka ekonominiams, socialiniams bei demografiniams procesams Lietuvoje. Darbe įvertinta reemigracijos situacija Lietuvoje bei aptartos šalies institucijų įgyvendinamos emigrantų grįžimą skatinančios priemonės. SANTRAUKA. Magistro baigiamajame darbe buvo naudojamasi moksline literatūra, atliktų tyrimų rezultatais, oficialiais pranešimais, publikacijomis bei analitiniais straipsniais, kuriuose apibūdinami gyventojų migracijos procesai, jų pasireiškimo formos, pateikti emigracijos iš Lietuvos mastai iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. bei po įstojimo į ES. Įvardinti veiksniai, įtakojantys migracijos mobilumą bei nustatytos emigracijos iš Lietuvos pasekmės šaliai. Darbe nagrinėjamos emigracijos iš Lietuvos priežastys bei pasekmės vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos darbo biržos metinėmis veiklos ataskaitomis, Lietuvos valstybės ilgalaikės strategijos duomenimis, faktorinės analizės metodais. Mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, kad emigracijos priežasčių nustatymas, paprastai yra viena sudėtingiausių visų migracijų problemų todėl, kad dažnai priežastys supainiojamos su tikslu, kurio siekiama naujojoje šalyje. Migracijos priežasčių... [toliau žr. visą tekstą] / Resume: Master’s Thesis provide analysis of the scale of legal and illegal migration in Lithuania, presents the demographic structure of the emigrants, and the development of emigration in Lithuania after regaining the Independence and joining the EU. It also investigates macro- and microeconomic factors and the influence they make on economic, social, and demographic processes in Lithuania. This work also estimates reemigration situation in Lithuania, as well as discusses state-initialised measures for encouraging emigrants return to their homeland. SUMMARY These Master’s Thesis were completed using scientific literature, research results, oficial statements, publications, and analytical articles on migration processes and forms of their manifestation that discusses the scale of emigration from Lithuania after regaining the Independence in 1990, and after joining the EU. It also names factors that influence the mobility of migration, as well as defines the consequences of emigration from Lithuania for the state. Causes of Lithuanian emigration and their consequences are analysed with the reference to the data provided by Department of Statistics to the government of the Republic of Lithuania, the Lithuanian Labour Exchange annual reports, the information on long-term strategy of the State of Lithuania, and the method of factorial analysis. Scientific literature analysis allows maintaining that the definition of the causes for emigration is usually one of the most... [to full text]

Tyrimo tikslas: įvertinti sociodemografinių charakteristikų bei organizacinių veiksnių sąsajas su darbuotojų seksualinio priekabiavimo supratimu. Tyrime dalyvavo 195 tirimieji: 136 moterys ir 59 vyrai, nuo 17 iki 75 metų amžiaus (amžiaus vidurkis (28,98). Seksualinio priekabiavimo vertinimui buvo naudojama Mccabe, Hardman, (2005) adaptuota, Mazer, Percival (1989) kurta požiurio į seksualinį priekabiavimą skalė (Sexual Harassment Attitude Scale, SHAS), kuri Mccabe, Hardman, (2005) buvo pritaikyta darbuotojams, bei pervadinta darbuotojų požiūrio į seksualinį priekabiavimą skale (Sexual Harassment Attitude Scale for Workers SHASW). Seksualinio priekabiavimo supratimas buvo matuojamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimų klausimynu (Sexual Harassment Definitions Questionnaire SHDQ; Foulis, McCabe, 1997). Seksualinio priekabiavimo patirtis buvo vertinama seksualinės patirties klausimynu (Sexual Experience Questionnaire), sukurtu Fitzgerald et al. (1988). Tyrimo rezultatai parodė, jog su seksualinio priekabiavimo supratimu susiję skirtingos aukos – priekabiautojo situacijos: moterysdažniau nei vyrai visas situacijas įvardina kaip seksualinį priekabiavimą. Taip pat dažniau seksualinį priekabiavimą įvardina: su aukštuoju išsilavinimu, išsilavinimu; patyrę seksualinį priekabiavimą; vyresni, dirbantys organizacijose, kuriose dskirtingas lyčių santykis. Su geresniu seksualinio priekabiavimo supratimu nėra susiję darbuotojų: vedybinis statusas, darbo stažas; darbovietės tipas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess how socio-demographic characteristics and organizational factors are related to employees perception of sexual harassment. 195 subjects participated in the study: 136 of them were women and 59 – men. They age raged from 17 to 75 years (mean age (28.98). Sexual harassment attitude were messured by Mazeros, Percival (1989) created sexual harassment attitude scale, which McCabe, Hardman (2005) was adapted to workers, and renamed Sexual Harassment Attitude Scale for Workers (SHASW). Perception of sexual harassment was measured by Sexual Harassment Definitions Questionnaire (SHDQ, Foula, McCabe, 1997). Sexual harassment experiences were measured by sexual experiences questionnaire (Sexual Experience Questionnaire), which was created by Fitzgerald et al. (1988). The results showed that the perception of sexual harassment related to different victims - harasser situations: women more often than men tend to identifyas sexual harassment in all situations. Sexual harassment are percieved more often when worker was with the higher education, experienced sexual harassment, older workers, working in organizations with diferent gender ratio. Perceptions of sexual harassment are not related workers: marital status, work experience, job type, gender ratio indepartment.

Disertantė: Rasa Savičiūtė Mokslinis vadovas: Prof. Habil. Dr. Algirdas Juozulynas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09 B) Lietuvoje tik labai neseniai buvo pradėta analizuoti sveikatos santykis su sociologija, socialiniais santykiais ir pan. Pastaruoju metu visuomenės sveikatos tyrimai orientuojasi į tokias inovatyvias sritis kaip sveikatos kokybė, sveikatos paslaugų efektyvumas, veiklos solidarumas, integralumas, sveikatos politikos elementų diegimas visose socialinės ir ekonominės veiklos srityse. Visuomenės senėjimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, rinkos elementų skverbimasis į sveikatos paslaugų sferą keičia visuomenės sveikatos būklės ir integralios aplinkos sąveikos pobūdį. Šios aplinkybės keičia ir sveikatos politikos veiksmingumo prielaidas. Jos turi remtis mokslinių tyrimų informacija. Deja, Lietuvoje nėra daug atlikta panašios krypties mokslinių tyrimų. Šiuo tyrimu mes siekiame sistematiškai ištirti ir įvertinti svarbiausių sveikatos ir socialinių veiksnių bei jų tarpusavio sąveikų poveikio visuomenės sveikatos būklei skirtumus ir tuo pagrindu besiformuojančias sveikatos socialines struktūras. Tyrimo metu analizuota subjektyviai vertinama sveikatos būklė, sergamumas, vyraujančios sveikatos problemos ir psichikos sveikatos būklės. Visa tai buvo nagrinėta skirtingose socialinių veiksnių, bei jų integralios tarpusavio sąveikos įtakos srityse. / Author: Rasa Savičiūtė Scientific supervisors: Prof. habil. dr. Algirdas Juozulynas (Vilnius University, biomedical sciences, public health – 09B) In fact, the relationship of health and sociology, social relations, etc., has been started to be analyzed recently in Lithuania. Recently, public health research is focused on innovative fields as health quality, efficiency of health services, solidarity and integrity of activity, introduction of health policy elements in all fields of social and economic activity. Aging society, social, economic changes, penetration of market elements in the sphere of health services change the nature of interaction between public health condition and integral environment that influences it. These circumstances also alter the assumptions of health policy effectiveness. The latter must be based on information of scientific research. Unfortunately, there has been carried out small number of research of similar direction in Lithuania. Hereby, we seek to explore systematically and assess the differences of the main health and social factors, and the impact of their interactions on public health condition and the emerging social structures of health. The research analyzed the subjectively assessed health condition, morbidity, prevailing health problems and mental health conditions. These aspects were examined in different fields of influence of social factors as well as in their integral interaction.

In fact, the relationship of health and sociology, social relations, etc., has been started to be analyzed recently in Lithuania. Recently, public health research is focused on innovative fields as health quality, efficiency of health services, solidarity and integrity of activity, introduction of health policy elements in all fields of social and economic activity. Aging society, social, economic changes, penetration of market elements in the sphere of health services change the nature of interaction between public health condition and integral environment that influences it. These circumstances also alter the assumptions of health policy effectiveness. The latter must be based on information of scientific research. Unfortunately, there has been carried out small number of research of similar direction in Lithuania. Hereby, we seek to explore systematically and assess the differences of the main health and social factors, and the impact of their interactions on public health condition and the emerging social structures of health. The research analyzed the subjectively assessed health condition, morbidity, prevailing health problems and mental health conditions. These aspects were examined in different fields of influence of social factors as well as in their integral interaction. / Lietuvoje tik labai neseniai buvo pradėta analizuoti sveikatos santykis su sociologija, socialiniais santykiais ir pan. Pastaruoju metu visuomenės sveikatos tyrimai orientuojasi į tokias inovatyvias sritis kaip sveikatos kokybė, sveikatos paslaugų efektyvumas, veiklos solidarumas, integralumas, sveikatos politikos elementų diegimas visose socialinės ir ekonominės veiklos srityse. Visuomenės senėjimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai, rinkos elementų skverbimasis į sveikatos paslaugų sferą keičia visuomenės sveikatos būklės ir integralios aplinkos sąveikos pobūdį. Šios aplinkybės keičia ir sveikatos politikos veiksmingumo prielaidas. Jos turi remtis mokslinių tyrimų informacija. Deja, Lietuvoje nėra daug atlikta panašios krypties mokslinių tyrimų. Šiuo tyrimu mes siekiame sistematiškai ištirti ir įvertinti svarbiausių sveikatos ir socialinių veiksnių bei jų tarpusavio sąveikų poveikio visuomenės sveikatos būklei skirtumus ir tuo pagrindu besiformuojančias sveikatos socialines struktūras. Tyrimo metu analizuota subjektyviai vertinama sveikatos būklė, sergamumas, vyraujančios sveikatos problemos ir psichikos sveikatos būklės. Visa tai buvo nagrinėta skirtingose socialinių veiksnių, bei jų integralios tarpusavio sąveikos įtakos srityse.

In European countries, people, whatever the socio-economic group or nationality they belong to, men or women, the young or the elderly without distinction, should be guaranteed the right to health as well as its promotion and support measures (Javtokas, 2009). Personal health promotion reflects the general idea stating that in order to enhance health it is necessary to change the way of life (Tones, Tilford, 1994; Donev et al., 2007). In this era of radical modernity related to the increased personal anxiety and uncertainty, there appear new alternative ways to enhance a person’s health: taking a variety of medications, trying different diets, engaging in traditional and non-traditional forms and ways of physical education (Cavill et al., 2006). In turn, physical education specialists and health educators bring out the importance of exercise encouraging a person to understand the social value and significance of their health promotion and physical development (Schneider and Becker, 2005; Netz et al., 2005). It is widely recognized that a major health risk factor associated with a person’s lifestyle, is low physical activity, the importance of which for human health has been shown in numerous scientific studies. They have emphasized the positive interface between active leisure time physical activity and a range of health indicators (Kalėdienė et al., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008, Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). The... [to full text] / Visuotinai pripažįstama, kad esminis sveikatos rizikos veiksnys, susijęs su asmens gyvensena, yra mažas fizinis aktyvumas, kurio svarba žmogaus sveikatai yra įrodyta daugelyje mokslinių studijų. Jose pabrėžiama pozityvi aktyvios fizinės veiklos laisvalaikiu sąsaja su įvairiais sveikatos rodikliais (Kalėdienė ir kt., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008; Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). Nekelia abejonių faktas, kad dažnai deklaruojama sveikatos stiprinimo idėja yra tiesiogiai susijusi su gyvensenos ypatumais, kuriuos lemia tiek atskiro individo požiūris į savo sveikatą, tiek įvairūs išoriniai veiksniai, visų pirma gyvenimo sąlygos. Savaime suprantama, daugiausia dėmesio stiprinant žmonių sveikatą turėtų būti skiriama įvairiose sveikatos ugdymo (sveikatinimo) programose. Šių programų pagrindinis tikslas turėtų būti asmens elgesio keitimas panaudojant žiniasklaidos ir individualaus poveikio priemones (Van der Bij et al., 2002; Rise, 2004; Roux et al., 2008). Reiškiama nuomonė, kad supažindinus gyventojus su aktyvaus gyvenimo būdo principais, propaguojant ir skatinant pastovų jų realizavimą, tobulinant fizinę parengtį, pagerėtų ir žmonių gyvenimo kokybė (Aхвердова, Maгин, 2002; Taylor et al., 2002; Netz et al., 2005; Kallings, 2008; Miller, Miller, 2010). Kita vertus, kada kalbama apie fizinį aktyvumą laisvalaikiu kaip apie asmens visapusiškos gerovės sąlygą bei ligų profilaktikos veiksnį labiau akcentuojama jo reikšmė vaikystės ir... [toliau žr. visą tekstą]

Nežiūrint į tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai yra fiziškai aktyvūs ir mėgsta sportą, tačiau moksliniai tyrimais nustatyta, kad, priklausomai nuo amžiaus, mokinių interesai ir motyvacija fizinei veiklai kinta neigiama linkme. Sportinės veiklos motyvai būna įvairūs: vieni labiau mėsta lavintis fiziškai, kiti gražiai atrodyti, tretiems labiau patinka išlieti savo emocijas žaidžiant sportinius žaidimus. Kūno kultūros pamoka yra ta vieta, kur mokiniai gali tai padaryti. Todėl aktualu ištirti veiksnius, darančius teigiamą ar neigiamą įtaką 9-10 klasių moksleivių interesui kūno kultūros pamokoms. Objektas – veiksniai, įtakojantys 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius mokiniams teigiamos ir neigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas. 2. Anketine apklausa nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. 3. Palyginti 9–10 klasių mergaičių ir berniukų dalyvavimo kūno kultūros pamokoje motyvus. Tytimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2011-12 mokslo metais vienoje iš Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrime dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai. Išvados: 1. Veiksniai, turinys mokiniams teigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas: mėgstama veikla, įdomios užduotys, sėkmės patyrimas rungtyniaujant, mokytojo teigiamas vertinimas ir pagyrimas, draugiškas bendravimas su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Nežiūrint į tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai yra fiziškai aktyvūs ir mėgsta sportą, tačiau moksliniai tyrimais nustatyta, kad, priklausomai nuo amžiaus, mokinių interesai ir motyvacija fizinei veiklai kinta neigiama linkme. Sportinės veiklos motyvai būna įvairūs: vieni labiau mėsta lavintis fiziškai, kiti gražiai atrodyti, tretiems labiau patinka išlieti savo emocijas žaidžiant sportinius žaidimus. Kūno kultūros pamoka yra ta vieta, kur mokiniai gali tai padaryti. Todėl aktualu ištirti veiksnius, darančius teigiamą ar neigiamą įtaką 9-10 klasių moksleivių interesui kūno kultūros pamokoms. Objektas – veiksniai, įtakojantys 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius mokiniams teigiamos ir neigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas. 2. Anketine apklausa nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. 3. Palyginti 9–10 klasių mergaičių ir berniukų dalyvavimo kūno kultūros pamokoje motyvus. Tytimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2011-12 mokslo metais vienoje iš Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrime dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai. Išvados: 1. Veiksniai, turinys mokiniams teigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas: mėgstama veikla, įdomios užduotys, sėkmės patyrimas rungtyniaujant, mokytojo teigiamas vertinimas ir pagyrimas, draugiškas bendravimas su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Extensively studied in the literature of interest and motivation on physical activity. It has been observed that, depending on the age and interests of the students, as well as motivation for physical activity changes in a negative direction. Students mature physically, socially and intellectually, the focus of great change. As they age, especially in adolescence, changes in motivation to be physically active operational structure (Volbekienė ir kt., 2008). It is therefore important to investigate the factors affecting the positive or negative influence on the interest of students in grades 9-10 physical education lessons. Object - the factors influencing students' motivation in grades 9-10 physical education classes. Purpose - to identify the factors affecting students' motivation in grades 9-10 physical education classes. Objectives: First Identify the factors that students positive and negative affect during physical education classes. Conclusions: Questionnaires survey found that the most motivated students of physical education classes has resulted in a favorite activity engaged in, have the opportunity to be with friends and to emulate, try to realize themselves seem better than others to feel assured as well as the patina of physical education teacher. Comparing grades 9-10 for girls and boys in the PE lesson reasoning requires that girls are more driven by the fact that doing something a little bit afraid or worried, it may turn out better than others, and... [to full text]

Savireguliacijai gebėjimai yra labai svarbūs optimaliai vaiko raidai, todėl svarbu aiškintis, kokie veiksniai yra susiję su individualiais vaiko savireguliacijos skirtumais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti pagrindinius vaikų savireguliacijos biologinius ir psichosocialinius (šeimos aplinkos) veiksnius, kurie iš jų geriausiai paaiškina ketverių metų vaikų savireguliacijos gebėjimus. Darbas yra konceptualizuojamas remiantis ekologine ir transakcine teorija. Savireguliacijai tirti dimensijų lygmenyje yra pasirinktas „karštos“ ir „šaltos“ savireguliacijos modelis. Tyrime analizuojami duomenys apie 142 vaikus (71 berniuką ir 71 mergaitę). Empirinė medžiaga buvo renkama 8 tyrimo pjūviais: antrą – trečią dieną po vaiko gimimo, praėjus 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 2 metams, 3 metams ir 4 metams po gimimo. Savireguliacijai įvertinti buvo pasitelkti du informacijos šaltiniai: motinos stebėjimu paremti duomenys ir psichologinio testavimo rezultatai. Nustatyta, kad didesnė „karšta“ savireguliacija yra susijusi su tokiais veiksniais: mergaitės lytis, gimimas po skubaus cezario pjūvio ir gera motinos emocinė būsena antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o didesnė „karšta“ savireguliacija savireguliacija – su vyresniu vaiko amžiumi, aukštesniu tėvų išsilavinimu, didesniais vaiko samprotavimo gebėjimais, planuotu nėštumu, motinos geriau įvertintais santykiais su sutuoktiniu antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Motinos įvertintą vaikų savireguliaciją... [toliau žr. visą tekstą] / Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect... [to full text]

Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect... [to full text] / Savireguliacijai gebėjimai yra labai svarbūs optimaliai vaiko raidai, todėl svarbu aiškintis, kokie veiksniai yra susiję su individualiais vaiko savireguliacijos skirtumais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti pagrindinius vaikų savireguliacijos biologinius ir psichosocialinius (šeimos aplinkos) veiksnius, kurie iš jų geriausiai paaiškina ketverių metų vaikų savireguliacijos gebėjimus. Darbas yra konceptualizuojamas remiantis ekologine ir transakcine teorija. Savireguliacijai tirti dimensijų lygmenyje yra pasirinktas „karštos“ ir „šaltos“ savireguliacijos modelis. Tyrime analizuojami duomenys apie 142 vaikus (71 berniuką ir 71 mergaitę). Empirinė medžiaga buvo renkama 8 tyrimo pjūviais: antrą – trečią dieną po vaiko gimimo, praėjus 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 2 metams, 3 metams ir 4 metams po gimimo. Savireguliacijai įvertinti buvo pasitelkti du informacijos šaltiniai: motinos stebėjimu paremti duomenys ir psichologinio testavimo rezultatai. Nustatyta, kad didesnė „karšta“ savireguliacija yra susijusi su tokiais veiksniais: mergaitės lytis, gimimas po skubaus cezario pjūvio ir gera motinos emocinė būsena antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o didesnė „šalta“ savireguliacija – su vyresniu vaiko amžiumi, aukštesniu tėvų išsilavinimu, didesniais vaiko samprotavimo gebėjimais, planuotu nėštumu, motinos geriau įvertintais santykiais su sutuoktiniu antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Motinos įvertintą vaikų savireguliaciją tiesiogiai... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of the paper: to investigate the effect of microclimatic factors on the process of ammonia emission from manure, and evaluate possibilities to reduce ammonia emission from cowsheds by controlling these factors. The completed analysis of microclimatic factors in various naturally ventilated cowsheds revealed patterns of variation in ammonia concentration depending on air temperature in the barn. While analysing the process of ammonia evaporation from the manure, the effect of interacting environmental factors on the intensity of evaporation was evaluated. The effect of temperature, ventilation intensity and drying of manure surface on the intensity of ammonia evaporation process from manure was determined and proved. Theoretical and experimental presumptions were made for the investigation of the effect of the crust formation at the manure surface on ammonia diffusion process. Based on the obtained results, ammonia emission from naturally ventilated cowsheds with various engineering solutions can be predicted, and equipment reducing the ammonia emission from them can be installed. / Darbo tikslas ˗ Ištirti mikroklimato veiksnių įtaką amoniako emisijos procesui iš mėšlo ir įvertinti galimybes juos valdant sumažinti amoniako emisiją iš karvidžių. Ištyrus mikroklimato veiksnius įvairiose natūraliai vėdinamose karvidėse, nustatyti amoniako koncentracijos kaitos dėsningumai priklausomai nuo oro temperatūros tvarte. Analizuojant amoniako garavimo iš mėšlo procesą, įvertinta tarpusavyje sąveikaujančių aplinkos veiksnių komplekso įtaka garavimo intensyvumui. Nustatyta ir įrodyta temperatūros, vėdinimo intensyvumo ir mėšlo paviršiaus džiūvimo įtaka amoniako garavimo iš mėšlo proceso intensyvumui. Sukurtos teorinės ir eksperimentinės prielaidos tirti mėšlo paviršiuje besiformuojančios plutos įtaką amoniako difuzijos procesui. Pagal gautus rezultatus galima prognozuoti amoniako emisiją iš natūraliai vėdinamų karvidžių su įvairiais inžineriniais sprendimais ir diegti priemones mažinančias amoniako emisiją iš jų.

Darbo tikslas. Įvertinti natūralaus maitinimo ir socialinių – ekonominių veiksnių sąsajas su vaikų sveikata. Uždaviniai. 1) Palyginti natūralaus maitinimo ir maitinimo adaptuotais pieno mišiniais sąsajas su vaikų sveikata; 2) Nustatyti socialinių – ekonominių veiksnių (tėvų išsilavinimo, šeimos pajamų, gyvenimo sąlygų, gyvenimo būdo) sąsajas su vaikų sveikata. Tyrimo metodika. Atliktas vienmomentinis anoniminis anketavimas. Tiriamąją grupę sudarė 200 2 – 5 metų amžiaus vaikų mamų. Duomenų analizė buvo atlikta remiantis statistiniu paketu SPSS (16.0 versija). Ryšiai tarp požymių buvo vertinami chi kvadrato (χ2) kriterijumi bei laisvės laipsnių skaičiumi (lls). Tyrimo rezultatai. 183 (91,5 proc.) respondenčių žindė savo kūdikius ir 17 (8,5 proc.) visiškai nežindė. I š visų žindytų vaikų dažniausiai pasitaikė žindytų ilgiau kaip pusę metų (43,7 proc.). Žindytų vaikų sveikatą gerai įvertino 67,6 proc. motinų, nežindytų 38,9 proc. Žindytų tiriamųjų iki pusės metų amžiaus sveikatos būklę gerai įvertino 59,2 proc. motinų, žindytų ilgiau kaip pusę metų 77,5 proc. Ilgiau nei 6 mėn. žindė respondentės, kurių šeimos pajamos siekia iki 3000 lt. per mėnesį (47,8 proc.). Labai dažnai virškinimo sutrikimais skundėsi 18,8 proc. valgančių maistą iš šaldytų produktų ir tik 2,7 proc. nevalgančių. Dažnai valgantiems maistą paruoštą iš šaldytų produktų odos alergijos pasitaikė 31,3 proc. tiriamųjų, nevalgantiems 7,6 proc. Lankantys vaikų lopšelį – darželį ir ten besimaitinantys tiriamieji... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work. To evaluate breastfeeding and social – economic factors associated to children’s health. Objectives. 1) Compare breastfeeding and formula feeding influence to children’s health. 2) Estimate social and economic factors (parents education level, family’s incomes, living conditions, lifestyle) influence to children’s health. Methodology. Anonymous questionnaire given to a research group – 200 mothers raising children from 2 to 5 years old. Have been accomplished data analysis referring to statistical packet SPSS (version 16.0 ). Relations between features was considered regarding to chi quadrate (χ2) parameters and a number of degree of freedom (lls). Results. 183 (91,5 %) of respondent women breastfed their babies comparing to 17 (8,5 %.) that didn’t breastfed . From all breast-fed babies, most of them have been breastfed longer than 6 months (43,7 %). Breastfed babies state of health have been estimated as good by 67,6 % breastfeeding mothers, comparing to 38,9 % of not breastfed babies. Breastfed babies up to 6 months health condition have been estimated as good by 59,2 % mothers, breastfed more that 6 months - 77,5 %. More than 6 months breastfeeding mothers family incomes were up to 3000 Lt in a month (47,8 %.) 18,8 % of respondent children consuming frozen products frequently had digestive problems and only 2,7 % that didn‘t consumed. Respondents consuming frozen products had regular skin allergy 31,3 % and 7,6 % it appeared for the ones who... [to full text]