Vikos Švobaitės aliejinės tapybos darbų kolekciją “Buities ir kultūros dvasia“ sudaro septyni, atskiri paveikslai, kuriuos jungia bendra tema bei idėja. Modernusis žmogus šiandien į daug ką žvelgia kritiškai. Tai, kas dar prieš pusšimtį metų jo seneliams ir tėvams buvo šventa, neleistina, dabar dažnai laikoma jau nevertu dėmesio, atgyvenusiu dalyku, nors, giedodami Vinco Kudirkos mums paliktą Tautišką giesmę – Lietuvos himną, tebekartojame :“Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Tiktai labiau įsigilinus, susimąsčius atsiskleidžia tos tariamos archaikos giluminė prasmė, reikalinga ir šiandienos egzistencijai. Mūsų protėviams gyvenamoji namų aplinka buvo sava, rodos gerai pažįstama, bet kartu ir paslaptinga. Taigi, savo darbų kolekcija norėčiau atkreipti dėmesį į Lietuvio namus, į tuos paprastus dalykus, kurių dažnai nepastebime. Žvilgterėti į paprasto Lietuvos žemdirbio dar taip neseniai, gal tik XX a. Pirmaisiais dešimtmečiais, gal vienu kitu dešimtmečiu anksčiau buvusią aplinką, pagrindinį dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo, seniau vadinto troba, pirkia, gryčia, vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi ir siekiais. Taigi, noriu pasidairyti po lietuvio namus senovėje, žvilgterėti į juos ano meto žmonių tikėjimų akimis ir vizualizuoti tai aliejinės tapybos darbų kolekcijoje. Teorinėje magstrinio darbo dalyje naudojau literatūros informacinių šaltinių analizavimo, interpratavimo metodiką. Kūrybiniame darbe naudota aliejinės tapybos... [toliau žr. visą tekstą] / Vika Švobaitės oil paintings collection the spirit of everyday life and culture of seven, separate images connected by a common theme and idea. The modern man today in a lot of things to look at critically. This is what fifty years before his grandparents and parents had been saints, is excluded, is now often regarded as not worth attention, the subject of an obsolete, though, Vinco Kudirka singing National Song left us - the Lithuanian national anthem, repeat; In the past your sons draw strength. Only closer inspection, I became aware of the alleged archaic reveal deep meaning and need of today existence. Our ancestors have been resident in their own home environment seems familiar, but also mysterious. Thus, his collection of works I pay attention to the house to the simple things that are often missing. To see the average Lithuanian farmers more so recently, perhaps only in the twentieth century In the first decades of the decade, maybe one other previously existing environment, focusing on residential building, formerly known as farmhouse, cottage, inside of which was directly related to human , family, household and its goals. So, I want a look at the Lithuanian Hall in ancient times, to see to them at that time peoples beliefs through the eyes and visualize a collection of oil paintings. The theoretical part master used a literary analysis of information sources, interpretation methodology. Creative work used in oil painting techniques. I chose this technique because... [to full text]

Augustas Strindbergas (1849-1912) – švedų dramaturgas, moderniojo teatro pradininkas, pirmasis literatūroje panaudojęs siurrealistinę stilistiką. Dramaturgo domėjimasis sapnais, pasąmone, mitologija, religija, ezoterika atsispindėjo vėlyvajame kūrybos laikotarpyje parašytose sąlygiškosiose pjesėse – „Kelias į Damaską” (1898-1904), „Sapnas” (1902) ir „Šmėklų sonata“ (1907). A. Strindbergas šioje trilogijoje atvėrė kolektyvinėje pasąmonėje slypinčius herojaus ir motinos archetipus. Herojaus archetipas išreiškia žmogaus dvasios įkalinimą materialiojoje realybėje – Žemės Motinos karalystėje. Darbe siekiama pažvelgti į tai, kaip šie archetipiniai įvaizdžiai yra atskleidžiami rašytojo sąlygiškosiose pjesėse ir pagal jas pastatytuose lietuvių režisierių darbuose. Darbe analizuojami šie spektakliai: G. Padegimo „Kelyje į Damaską” (1986, KVDT), „Šmėklų sonata” (1998, KVDT), S. Varno „Sapnas” (1994, PDT), J. Vaitkaus „Sapnas” (1995, LVADT) ir O. Koršunovo „Kelias į Damaską” (2007, KDT). Atlikus dramų analizę, nustatyta, jog A. Strindbergo pjesėse tamsiosios Žemės Motinos archetipas perteikiamas per gyvenimo-sapno metaforą, kuomet materialioji realybė vaizduojama kaip iliuzinis, netikras, sapniškas pasaulis, sudarytas iš prieštaringų gėrio ir blogio polių. Herojaus archetipinį įvaizdį dramose įkūnija pagrindiniai veikėjai, o antraeiliai personažai dramaturgo vaizduojami kaip tam tikri skirtingi pagrindinių veikėjų vidiniai aspektai. Ištyrinėjus spektaklius, prieita prie išvados, jog G... [toliau žr. visą tekstą] / August Strindberg (1849-1912) – Swedish playwright, the first who used surrealist stylistics in literature, the father of modern theatre. He was studying dreams, unconscious, mythology, religion, occultism, gnosticism – he used these knowledge in conventional dramas, written in his late period of his creation: To Damascus (1898-1904), A Dream Play (1902) and The Ghost Sonata (1907). In this trilogy A. Strindberg opened archetypes of collective unconscious – the mother and the hero. The archetype of hero means imprisonment of human soul in the material reality – the kingdom of Terrible Mother. This work is dedicated to look how these These archetypal images are represented by writer and in the performances of Lithuanian directors: To Damascus (1986, KVDT) and The Ghost Sonata (1998, KVDT) of G. Padegimas, A Dream Play (1994, PDT) of S. Varnas and To Damascus (2007, KDT) of O. Koršunovas. The results of analysis of plays showed that the archetype of Terrible Mother in A. Strindberg‘s plays is conveyed through life-dream metaphor, when the material reality portrayed as a illusory dream world, consists of the contradictory poles of good and evil. The main actors in dramas embody an archetypal image of the hero, and secondary characters are portrayed as a number of different aspects of the hero’s inner world. Explored performances led to the conclusion, that G. Padegimas and O. Koršunovas use the spiritual journey archetype, S. Varnas and J. Vaitkus – the Terrible Mother... [to full text]

Šiame bakalauro darbe siekiama ištirti klaidos raiškos ir patyrimo galimybes skaitmeninėse audiovizualinėse medijose. Klaida analizuojama kaip teorinė ir filosofinė sąvoka. Klaidos ir skaitmeninių medijų patyrimo santykyje iškyla sinestezijos reikšmė, kvestionuojanti skaitmeninių medijų juslinio patyrimo sąlygas. Klaidos apraiškos skaitmeninėse medijose tiriamos ne tik teoriškai, žvelgiama ir į trikties (angl. glitch ) reiškinį kaip į tiesioginę skaitmeninės klaidos apraišką tiek garsinėje, tiek ir vizualinėje terpėse. Taip pat apžvelgiama klaidos kaip idėjos apraiškos muzikoje ir vizualiajame mene. Kūrybiniame video darbe apjungiama vizuali triktis ir muzikinė improvizacija. Audiovizualinis patyrimas sukuria klaidos pojūčio tėkmę, atskleidžia improvizacijos ir medijų ekspresyvumą. / This culminating project seeks to examine error manifestation and experience possibilities in audiovisual media. Error is analyzed as theoretical and philosophical definition. The meaning of synesthesia arises in the relation of error and digital media experience, questioning the way digital media is percieved. Manifestations of error in digital media is examined not only theoretically, glitch is examined as manifestation both in audio and video mediums. Also considered are the ideas of glitch in audio and visual art. Video work seeks to cover visual glitch with musical improvisation. Audiovisual experience creates the flow of glitch experience, uncovers improvisation and expression of media.

Šiame darbe pristatoma Lietuvos sovietmečio vaistinių architektūra ir interjerai. Šios anksčiau nenagrinėtos temos atskleidimas turi didelę reikšmę mūsų tautos kultūros paveldo išsaugojimui. Darbe apžvelgti trys vaistinių architektūrai ir interjerui svarbūs laikotarpiai: pokaris – iki 1960-jų metų, modernizmas – nuo 1960 iki 1970-jų metų ir vėlyvasis modernizmas – nuo 1970 iki 1990-jų metų. Šiame darbe nagrinėjamos vaistinių architektūros ir interjerų vystymosi tendencijos priklausomai nuo tuo metu Lietuvoje buvusių ekonominių ir politinių sąlygų, išsamiai pateiktas ir normatyvinis dokumentas, reglamentavęs vaistinių kūrimą bei veiklą. Darbe panaudota daug neskelbtos informatyvios medžiagos iš pokalbių su išlikusių vaistinių savininkais bei nuotraukų, kurios pačios magistrantės padarytos dar išlikusiose sovietmečio vaistinėse. Darbas gausiai iliustruotas nuotraukomis, kurios pateikiamos kataloge. Šis darbas kultūros paveldo ir turizmo sferų darbuotojams gali pasitarnauti kaip autentiškos informacijos šaltinis. / The present paper focuses on the review of the architecture and interior design of pharmacies built during the Soviet era. The recollection of this hardy researched topic is of utmost importance in terms of the preservation of our cultural heritage. The paper reviews three important historical periods which particularly influenced the architecture and the interior design of pharmacies, namely the postwar period until 1960, the modern period from 1960 till 1970, and the late modern period from 1970 till 1990. The paper analyzes the developmental trends of the architecture and interior design of pharmacies within the given periods of time in the context of the economic and political background that prevailed in Lithuania at each particular time. The laws and legal regulations that governed the establishment and operation of pharmacies during those times are also discussed in detail. The master thesis includes a lot of previously unpublished informative materials gathered in during the interviews with the owners of the still operating pharmacies as well as the unique pictures taken by the writer of the paper in the Soviet era pharmacies. The study includes many photographs which are enclosed in a catalog. The present study may be used as a source of authentic information for those who are employed in the fields of cultural heritage and tourism.

Cultural heritage objects’ protection has always been closely related to country‘s social, economic and political changes. These changes influence heritage protection techniques and methodology, also stipulate heritage objects’ selection and protection priorities. Brutal and dissonant defence heritage of XIX-XX centuries was already perceived and absorbed in many European countries started being recognized in Lithuania. Basis of analysis is defence objects, administrative buildings, chapels, infrastructure and other Kaunas Fortress elements, built in 1882–1915, which have influenced changes in Kaunas city and its surroundings as well as the further city development. Kaunas fortress is presented as complex of various purposes objects, which were closely related to each other and could not function separately. Thesis analyses two fortification heritage changes process lines, occurred since construction to the present: the first – Kaunas Fortress complex and its separate components visual relation to environment; the second – Fortress complex objects and users relationship and utilization changes. Thesis is focusing more on military complex appearance, its ideological context, also on the development of social, economic and political factors during construction and defence time. This directly influences the creation of high-quality story and cultural heritage animation. Dissertation emphasizes Kaunas Fortress complex evaluation and acknowledgment as the object of heritage... [to full text] / Paveldo objektų apsauga visada buvo ir išlieka glaudžiai susijusi su šalies socialiniais, ekonominiais ir politiniais pokyčiais. Šie pokyčiai įtakoja paveldo saugojimo būdus ir metodiką bei sąlygoja paveldo objektų selekciją ir apsaugos prioritetus. Ypatingoje situacijoje atsiduria disonuojantis, brutalus, daugelyje Europos šalių jau įsisąmonintas ir įsisavintas, o Lietuvoje dar tik pradedamas pripažinti gynybinis XIX – XX a. sandūros paveldas. Disertacijos analizės pagrindas yra 1882–1915 m. pastatyti Kauno tvirtovės gynybiniai objektai, administraciniai pastatai, maldos namai, infrastruktūra ir kiti tvirtovės elementai, turėję įtakos Kauno miesto ir apylinkių kraštovaizdžio pokyčiams ir tolesnei miesto plėtrai. Kauno tvirtovė nagrinėta kaip įvairios paskirties objektų kompleksas, kur visi elementai buvo glaudžiai tarpusavyje susiję ir negalėjo funkcionuoti atskirai vieni nuo kitų. Darbe analizuotos dvi fortifikacijos paveldo kaitos proceso kryptys, vykusiosos nuo statybos pradžios iki šių dienų: pirmoji – Kauno tvirtovės komplekso bei atskirų jos komponentų vizualinis ryšys su aplinka; antroji – tvirtovės komplekso objektų ir naudotojų tarpusavio ryšys bei panaudos kaita. Dėmesys koncentruojamas į karinio komplekso atsiradimo ideologinį kontekstą bei socialinių, ekonominių, politinių veiksnių plėtotę jo statybos ir gynybos metu, kas tiesiogiai daro įtaką kokybiško pasakojimo kūrimui ir paveldo animavimui. Disertacijoje išryškintas Kauno tvirtovės komplekso įvertinimo ir... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe aptariamas muzikos klausymosi veiklos teorinis aspektas, kritinio mąstymo samprata, muzikos klausymosi veiklos tobulinimo, skatinant kritinio mąstymo ugdymą, galimybės. Bakalauro darbo tikslas – ištirti muzikos klausymosi veiklos gerinimo galimybes, skatinant kritinį mąstymą. Darbo tikslui pasiekti išketi šie uždaviniai: išsiaiškinti muzikos klausymosi veiklos proceso esmę, išsiaiškinti muzikos suvokimo ir muzikinio mąstymo svarbą muzikiniame ugdyme, apžvelgti paauglystės laikotarpio psichologinius ir fiziologinius ypatumus, jų poveikį muzikos klausymuisi, išsiaiškinti kritinio mąstymo sampratą, išsiaiškinti muzikos klausymosi veiklos tobulinimo, skatinant kritinio mąstymo ugdymą, galimybes, ištirti kritinio mąstymo ugdymo apraiškas 7–8 klasių mokinių požiūrio į muzikos klausymosi veiklą tyrimo kontekste. Tyrimo objektas yra muzikos klausymosi veikla kritinio mąstymo ugdymo aspektu. Tyrimas atliktas Šiaulių progimnazijoje. Anketinės apklausos metodu siekta išsiaiškinti kritinio mąstymo ugdymo apraiškas 7–8 klasių mokinių požiūrio į muzikos klausymosi veiklą tyrimo kontekste. / This paper analyses with theoretical aspect of music listening activities, the concept of critical thinking, as well as the possibilities to improve music listening activities in order to develop critical thinking. The objective of this Bachelor thesis is to explore the possibilities of music listening activities in order to develop critical thinking. Aims, set to achieve this objective, are: to identify the essence of music listening process; to explore the importance of musical perception and cogitation in musical education, their influence on listening activities; to identify the concept of critical thinking; to identify the possibilities to improve music listening activities in order to develop critical thinking; to examine the manifestation of critical thinking development in the context of the research dealing with the attitude of 7-8-formers towards the music listening activities. The object of this research is musical listening activities in the aspect of the development of critical thinking. The research was conducted in Šiauliai progymnasium. A questionnaire was used to explore the manifestation of critical thinking development in the context of the research dealing with attitude of 7-8-formers towards the music listening activities.

Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė žmogaus kūną akcentuoja, kaip ženklą, kuris gali reprezentuoti rasę, lytį, amžių, socialinį statusą ar vaidmenį, o kūno kalba – emocijas ir jausmus. Visuomenę galima analizuoti remiantis lyčių diskursu, turtingu socialinių, politinių ir kultūrinių procesų, formuojančių lyčių identitetą, stereotipus ir idealus. Vykstant XX a. socialiniams pokyčiams, keitėsi moters vaidmuo ir požiūris į ją. Lygiagrečiai kito ir vyro tapatumas. Kai kurios socialinės subkultūros istorijoje ir moksluose ilgą laiką nebuvo išryškintos ir nagrinėjamos. Tai – marginalinės (homoseksualai – gėjai ir lesbietės bei neįgalieji) grupės. Jos dažnai jautė savos visuomenės ignoravimą, diskriminaciją ir agresiją. Feministinis judėjimas XX a. antrojoje pusėje paspartino įvairius sociumo pokyčius visame pasaulyje. Tuo pačiu metu atsirado ir šiuolaikinis šokis – sudėtingas reiškinys mene. Tyrėjai nenubrėžia aiškios jo pradžios ar pabaigos, jame persipina įvairios šokio technikos, o šokėjai išlaisvinami iš griežtos judesio abėcėlės. Šiuolaikiniame šokyje pateikiama ir kvestionuojama tradicinė (moters ir vyro) ir marginalinė (homoseksualų ir neįgaliųjų) kūno raiška paskatino analizuoti šiuolaikinį šokį socialiniame ir kultūriniame kontekste. Diplominio darbo objektas yra kūno socialiniai atspindžiai šiuolaikiniame šokyje: tradiciniai (moters ir vyro) ir marginaliniai (homoseksualų ir neįgaliųjų). Darbo objekto laukas – Europos ir Lietuvos šiuolaikinio šokio spektakliai, sukurti per... [toliau žr. visą tekstą] / A contemporary consuming society emphasizes a human body as a sign that represents a race, gender, age, social status or role and a body language that highlights emotions and feelings. A society could be analysed on the basis of a gender discourse. It is rich with social, political and cultural processes shaping gender identities, stereotypes and ideals. Changes in the 20th century influenced the alterations in a woman’s roles ant attitudes towards her. A man’s identity was changing as well. Some social subcultures have not been defined and analysed in history or in science. These subcultures are considered to be marginal groups: gays, lesbians and disabled. Very often they felt the ignorance, discrimination and aggression. In the second half of the 20th century the feminist movement speeded social changes all over the world. At that time a contemporary dance appeared as a complex phenomenon in art. Researchers do not outline its clear beginning or the end. It is a mix of various techniques and dancers are free from a strict movement alphabet. Representation and questioning of traditional (a woman and a man) and marginal (homosexuals and disabled) reflections of a body in a contemporary dance influenced the analysis of a contemporary dance in the social and cultural context. The subject of a diploma paper is the body’s social reflections in a contemporary dance: traditional (a woman and a man) and marginal (homosexuals and disabled). The field of the subject is European and... [to full text]

Darbe analizuojami politiniai ritualai viešosiose miestų erdvėse, išskiriant teatrinių ir performatyvių elementų vaidmenį. Pirmojoje darbo dalyje apibrėžiamo politiniai ritualai ir pristatomi pagrindiniai jų analizės aspektai. Politiniai ritualai apibrėžiami kaip sekuliarūs ritualai, kuriais siekiama su valdžia, galios santykių performavimu susijusių tikslų. Taip pat politiniams ritualams būdinga tai, kad jie yra organizuota (vykstanti pagal tam tiktas taisykles, struktūruota) veikla, vykstanti specifinėje vietoje ir specifiniu laiku, suteikianti papildomą vertę naudojamiems objektams, nekurianti materialios naudos, kartojama (t.y. tradicijos palaikoma ir ją kurianti) bei atliekama turint tikslą. Taip pat išskiriami ir pasirinktai analizei išskirtinai svarbūs politinio ritualo bruožai - teatrališkumas bei performatyvumas. Pristačius teorinę prieigą, darbe toliau analizuojami konkretūs politiniai ritualai. Antra darbo dalis skirta valstybės šventėms. Valstybės šventės apibrėžiamos kaip oficialią politiką reprezentuojantis politinis ritualas, analizuojamas performatyvių ir teatrališkų elementų vaidmuo minint vasario 16ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją. Trečiame skyriuje analizuojamas kitas pasirinktas pavyzdys – eitynės. Jos veikia labiau kaip žanras, suteikiantis ritualo bruožų visiems juo besinaudojantiems. Konkrečių eitynių analizei pasirinktos skirtingas pažiūras, skirtingą santykį su valdžia demonstruojančios eitynės: patriotų eitynės „Tėvynei“, stačiatikių arkivyskupijos... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis deals with political rituals in public city spaces extra focus lying on their theatrical and performative elements. First chapter of the thesis presents definition of political rituals. Political rituals are defined as secular, designed to gain or reconstruct power relations. Political rituals are also described as organized, taking part in specific environment on specific time, creating symbolical value for used objects and participants, not producing material value, repeated, purposeful activity. Separately are describes theatricality and performativity of public political rituals. After presenting theory examples are analyzed. Second part of thesis deals with state holidays. After showing that they can be regarded as political ritual, theatricality and performativity of February 16th, March 11th and July 6th are analyzed. Third part of the thesis goes on to analyze processions. Procession can be described as a genre. Using form of procession almost automatically makes an event ritualized. Further are analyzed processions that represent different political views and relations to official state politics: patriotic procession “For Homeland”, Christian procession “For Life” and procession for Tax freedom day organized by Liberal and centre union. In order to have broader perspective on how aesthetics, performativity and politics interact, fourth part of the thesis deals with political performance art, which uses elements of ritual or is ritualized by repeating it... [to full text]

Šiame darbe aptariamos kinetinės tipografikos atsiradimo prielaidos: klasikinis modernizmas, šrifto įtaigos įteisinimas, kinas. Analizuojami ryšiai tarp kinetinės tipografikos ir naujųjų medijų. Kalbama apie kinetinės tipografikos vizualinę ir stilistinę raišką, estetinius siekius, atsižvelgiant į tipografikos modifikacijas. Įvardijami skirtumai tarp kinetinės tipografikos ir spausdintinės eksperimentinės tipografikos, išryškinama kinetinės tipografikos komunikavimo specifiką. / This work discusses about the main assumptions of kinetic typography: classical modernism, validation of the font suggestion,film. This work analyzes the connection between kinetic typography and new media. It is about visual and stylistic expression of kinetic typography, aesthetic aspirations, considering to modifications of typography. This work identifies the differences between the kinetic typography and printed experimental typography, it highlights the communication specifics of kinetic typography.

Baigiamuoju magistro darbu „Kūrybinių industrijų galimybės didinant Kauno senamiesčio patrauklumą“ siekiama nustatyti, kokią įtaką kūrybinės industrijos daro Kauno senamiesčio patrauklumui. Kūrybinės industrijos – tai verslo ir kūrybos sąveika, paremta individo kūrybiškumu, šis reiškinys daro ypač didelę įtaką šalių ekonomikai, teigiama veikia miestų kūrimo ir atgaivinimo procesus, kuria pridėtinę vertę, stiprina bendruomeniškumą, padeda populiarinti miestus ar miestų dalis, į juos pritraukti turistų. Lietuvoje kūrybinės industrijos populiarėja pamažu, šis reiškinys dar palyginti mažai analizuotas mokslininkų. Kaune kūrybinių industrijų veiklos ypač ryškios pastaraisiais metais atgaivintoje istorinėje miesto dalyje – senamiestyje. Atsižvelgiant į minėtą darbo tikslą, svarbu, kad jam pasiekti iškelti keturi svarbiausi uždaviniai, kurie įgyvendinti darbo eigoje. Siekiant įvertinti kūrybinių industrijų įtaką, būtina teoriškai apibrėžti šios sąvokos samprata ir kilmę, todėl pirmasis uždavinys – atlikti teorinės literatūros analizę. Aptarus teorines įžvalgas, Kauno miesto gyventojams pateikti anketinę apklausą, darbui taip pat svarbūs ir kiti uždaviniai – nustatyti, kaip kūrybinės industrijos veikia Kauno senamiesčio patrauklumą, gautus rezultatus palyginti su teorinėmis žiniomis. Siekiant išsikeltų uždavinių, buvo pasitelktas metaanalizės metodas, anketinė apklausa, empirinis tyrimas. Anketinę apklausą „Kūrybinių industrijų įtakos Kauno miesto senamiesčio patrauklumui... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis “Creative industries impact to the attractiveness of the Kaunas old town” aims to determine the impact that creative industries makes to the attractiveness of the Kaunas old town. Creative industries is an interaction between business and creation, based on the creativity of the human, also creative industries has a strong impact to the economy, makes an influence to the urban development and regeneration processes, and gives a surplus value, makes a community stronger, helps to promote cities or part of them, attracts tourists. In Lithuania creative industry is slowly gaining in popularity, this phenomenon is still relatively little analyzed by scientists. In Kaunas creative industries are obvious in the old town, that was recreated in late years. When the aim of the master thesis is given, it is important that there are four main tasks, that are realized in the master thesis. To assess the impact of creative industries, it is necessary to define the theory concept and origin, so the first task - to carry out the theoretical analysis of the literature. After discussing the theoretical insights, the questionnaire survey was given to the residents of Kaunas city. Other important tasks - to determine how the creative industry influences the Kaunas old town, the results were compared with theoretical knowledge. Meta-analysis method, questionnaire survey, an empirical study were used in research. Questionnaire survey was filled by 202 residents of Kaunas, 7... [to full text]