The common modern concept of the human identity – an individual, integrated ego perception – is no longer adequate to the world of today and tomorrow as it is frayed and changes in a crazy speed. The sure knowledge of the cognizable world, clear apprehension of self confines, roots and being of environment looses it‘s background. The lost of the vital apprehension of the self and the world is the base of the talk on the identity crisis which can have global subsequence as the humanity have lost the old self apprehension and still does not have a new one. This paper analyzes few problems. The first is the concept of the identity. The notice is taken to the identity treat in the psychological, sociological literature and the causes as well as the outcomes of identity crisis specified in it. The concept and the problem of the postmodern are concurrent: it is negotiable if the postmodern is the cause of identity crisis as well as the possibility of identity crisis being the premise of the postmodern. For the long time science fiction was and still is the margin of mainstream literature. The postmodern pays a serious attention to the periphery, no account if it is margins of society or culture, or the direct expression of them in the literature. The lively interest in the science fiction is growing as it is treated as the concentrated self-expression of the human. It is quite often compared with the cyber culture as they both conceal human crisis, manias and phobias under the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių sąsajos Airijoje gyvenančių lietuvių imtyje. Atliktu tyrimu siekiama nustatyti, ar Airijoje gyvenantys lietuviai skiriasi asmenybės bruožais, pasitenkinimo gyvenimo lygiu, rūkymo ir gėrimo paplitimu, nusiskundimų sveikata dažnumu, patiriamo psichosocialinio streso lygiu nuo Lietuvoje gyvenančių lietuvių. Tyrimas padės atskleisti, ar egzistuoja sąsajos tarp asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių. Gauti rezultatai rodo, kad Airijoje gyvenantiems lietuviams yra būdinga labiau išreikšta ekstraversija ir atvirumas patyrimui. Taip pat Airijoje gyvenantys lietuviai pasižymi žemesniu neurotškumo lygiu. Nustatyta, kad Airijoje gyvenantys lietviai yra labiau patenkinti gyvenimu ir jų patiriamo psichosocialinio streso lygis žemesnis, jie turi mažiau nusiskundimų psichine ir fizine sveikata nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Rūkymo ir gėrimo paplitimas didesnis Airijoje gyvenančių lietuvių tarpe. Tyrimo rezultatai leido atskleisti ir patvirtino užsienio autorių tyrimo rezultatus, kad pasitenkinimas gyvenimu susijęs su asmenybės bruožais. Patikimiausiai su pasitenkinimu gyvenimu susiję šie bruožai: ekstraversija ir sutariamumas. Neurotizmas susijęs su patiriamo psichosocialinio streso lygiu, ir bendru sveikatos vertinimu. / The purpose of this stydy is to investigate correlates of personality traits, satisfaction with life and health in the sample of Lithuanians living in Ireland. This research will allow to determine whether Lithuanians living in Ireland differ in personality traits, satisfaction with life level, smoking and drinking habbits, psychosocial stress level, satisfaction with health and health complaints from lithuanians living in Lithuania. Although it will be examined if there is correlates between personality traits, satisfaction with life and health. The results show that Lithuanians living in Ireland have higher levels of extraversion and openness to experience. Lithuanians living in Ireland have lower level of neuroticizm. Although Lithuanians living in Ireland are more satisfied with life, have lower levels of psychosocial stress, are more satisfied with their health and have less complaints about physical and mental health then Lithuanians living in Ireland. Lithuanians in Ireland drink and smoke more then lithuanians in Lithuania. Research results confirmed that satisfaction with life correlates with personality traits: extraversion and agreebleness. Neuroticizm correlates with psychosocial stress and health satisfaction.

Šio tyrimo tikslas buvo patikrinti kokiais ryšiais yra susiję darbuotojų asmenybės savybių, organizacinės socializacijos ir organizacinio įsipareigojimo konstruktai. Tyrime dalyvavo 172 įvairių organizacijų darbuotojai, iš kurių 58 buvo vyrai ir 112 – moterų. Darbuotojų asmenybės savybės buvo įvertintos naudojant Didžiojo penketo klausimyną, kurį sukūrė John ir kt. (1991). Šiuo klausimynu matuotos ekstraversijos, sutariamumo, sąžiningumo, neurotiškumo ir atvirumo patyrimui asmenybės savybės. Organizacinis įsipareigojimas įvertintas Porter ir kt (1979) organizacinio įsipareigojimo klausimynu. Organizacinė socializacija įvertinta naudojant Taormina (2004) sukurtu ir peržiūrėtu organizacinės socializacijos inventoriumi. Šis inventorius socializaciją matuoja darbo mokymų, supratimo, kaip veikia organizacija, bendradarbių palaikymo bei ateities perspektyvų skalėmis. Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, jog organizacijų darbuotojams taikoma socializacija yra susijusi su organizaciniu įsipareigojimu. Kuo daugiau organizacija taiko socializacijos taktikas, tuo labiau jai įsipareigoję jaučiasi darbuotojai. Kitas svarbus tyrimo rezultatą atskleidė, jog individualiai geriau socializavęsi jaučiasi tie darbuotojai, kurie pasižymi ekstraversija, sutariamumu, sąžiningumu bei atvirumu patyrimui. / The main purpose of this study was to examine the relationship among employees’ personality traits, organizational socialization and organizational commitment. The participants of the present study were 172 employees (58 men and 112 women), working in various organizations. Employees’ personality traits were assessed with Big Five Inventory, developed by John et al. (1991), which included extraversion, agreeableness, consciousness, openness to experience and neurotism scales. Organizational commitment was assessed with Porter et al. (1979) organizational commitment questionnaire. Organizational socialization was assessed with organizational socialization inventory, developed and revised by Taormina (2004). This inventory included training, understanding, coworker support and future prospects. The general findings of the study indicated that employees’ socialization applied in organizations is significantly related to organizational commitment. Results showed that more socialization tactics organization applied, more their employees were committed to this organization. Another finding showed, employees that are more extraverts, agreeable, conscious and open to experience are likely to feel more socialized to organizations.

Tyrimo tikslas - įvertinti emigracijoje gyvenančių lietuvių asmenybės bruožų, sveikatos rodiklių ir prisitaikymo naujoje aplinkoje sąsajas, bei skirtumus su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Tyrime dalyvavo 409 tiriamieji: 199 emigracijoje gyvenantys lietuviai ir 209 Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Tiriamieji pildė klausimyną, kurį sudarė BFI (asmenybės bruožams tirti) skalė, HAD (nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos skalė), nusiskundimų sveikata dažnumo vertinimas, ir prisitaikymo naujoje aplinkoje strategijų klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvių emigrantai nepasižymi didesniu polinkiu į ekstraversiją, atvirumą patirčiai, neurotiškumą, sutarimą su kitais ir sąžiningumą, nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Emigrantų stipriau išreikštas neurotiškumas siejasi su didesniu polinkiu į separatizmą, švelniau išreikštas neurotiškumas, ryškesnis sąžiningumas siejasi su geresne integracija. Nenustatyta neurotiškumo su asimiliacija ir atvirumo patyrimui su integracija sąsajų. Lietuvių emigrantai nurodo mažiau nusiskundimų sveikatos būkle, vyrauja stipriau išreikštas nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika, palyginti su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Be to, emigrantų didesnis nerimastingumas siejasi su stipriau išreikšta ekstraversija, sutarimu su kitais ir sąžiningumu, blogesnė nuotaika būdinga pasižymintiems didesniu sąžiningumu, bei vyrams su stipresniu ekstraversijos ir sutarimo kitais bruožu. Mažiau nusiskundimų sveikata nurodo linkusieji į ekstraversiją... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study is to ascertain personality traits, health complaints and acculturation strategies in the sample of Lithuanian emigrants living abroad and compare with Lithuanian local inhabitants. The research involved 409 participants: 199 Lithuanian emigrants, living abroad and 209 local citizens that live in Lithuanian. Participants had to fill in a questionnaire made up of BFI (Big Five Inventory), HAD (Hospital anxiety and depression scale), health complaints scale and Acculturative Behavior Scale. The research results showed that Lithuanian emigrants and non-emigrants do not differ in the level of extraversion, openness to experience, neuroticism, agreeableness and consciousness. Higher level of neuroticism tends to correlate with higher rates of separatism, lower neuroticism and stronger consciousness correlates with better integration. The results also showed that Lithuanian emigrants report less health complaints, but tend to have more anxiety and state of mind symptoms to compare with non-emigrants. The greater degrees of anxiety result in higher rates of extraversion, agreeableness and consciousness. Lithuanian emigrants with higher rates of consciousness and especially men with higher degree of extraversion and agreeableness tend to have worse state of mind. It is noticed that less heath complaints demonstrate those who are more extraverted, agreeable, less neurotic and men who are more open to experience. Moreover, higher degree of separatism enhances... [to full text]

Šiuolaikinėje visuomenėje vykstančios permainos, psichinė įtampa kaupiasi ir atsispindi šeimose, keičiasi jų gyvenimas, buitis. Šeimos susiduria su naujais, iki šiol nepatirtais ir sunkiai suvokiamais procesais bei problemomis. Keičiantis sąlygoms, vyksta pokyčiai ir šeimų vertybinėse orientacijose. Sparčiai nyksta būdingi tradiciniai šeimos bruožai. Šeima yra pirmoji socialinė grupė, su kuria vaikas labai glaudžiai susijęs. Pirmiausia šeima nuo pat kūdikystės yra pagrindinis tarpininkas tarp visuomenės bei jos kultūros ir vaiko. Čia vaikas girdi, kas vyksta aplink jį, čia vertinami ir jautriai išgyvenami gyvenimo įvykiai, o tam nelieka abejingas ir pats vaikas. Skyrybos vaikams - ne vienadienis įvykis, o ilgas procesas, kuris prasideda dar prieš oficialią ištuoką ir tęsiasi ilgą laiką. Vaikai kenčia dėl tėvų konfliktų, žeidžiama jų psichika, kuri nespėja prisitaikyti prie nervinės įtampos šeimoje. Tėvams išsiskyrus, vaiko psichikoje prasideda negrįžtamas procesas - savo vertės sumažėjimas. Vaikui reikalinga abiejų tėvų meilė, todėl jis savo elgesiu protestuoja prieš savavališkus tėvų jausmus ir santykius. Skyrybos keičia ne tik įprastas socialines sąlygas, bet dažnai iki pat gelmių sukrečia vaiko psichiką. 3-10 metų vaikų pagrindiniai raidos principai yra tokie, kad jie pradeda kurti santykius su bendraamžiais ir kitais bendruomenės nariais, vystosi moralinė raida, formuojasi empatija, vaikai turi didesnes galimybes, valdant vidinius impulsus, formuojasi savęs suvokimas... [toliau žr. visą tekstą] / Changes and psychical stress happening in the modern society concentrate and reflect in families. Families are confronted with new, till now inexperienced and hardly realized processes and problems. Also changes happen in families’ value orientation by changing conditions. Traditional family features disappear expeditiously. Family is the first social group, which child is closely connected with. Firstly, family from the infancy is the main intermediate between society and its culture, and a child. Here a child hears what is happening around him/her. Here life events are judged and experienced sensitively. So and a child is not apathetic to all this. Divorce for children is not a one day event but a long process, which starts before the official divorce and lasts for a long time. Children suffer parents’ conflicts when their mind which is not in time to adjust to nervous strain in a family is injured. When parents brake up, an irreversible process starts in a child’s mind that is called his /her value reduction. A child needs the love from both parents; therefore, he/she protests by his/her behavior against high-handed parents’ feelings and rapport. Divorce changes not only everyday social conditions but also shocks deeply a child’s mind. The main development principles of children from 3 to 10 years are such that children start creating relations with other children of the same age; moral development, empathy and self perception as a self capable and competent individual... [to full text]

The criminal‘s personality is the subject of research of various sciences. Every discipline raises it’s tasks and uses it’s and generally accredited methods at the time of analysis of problem of criminal’s personality. The person, who has done a criminal act as the subject of research is being analyzed from various sides – as the personality, as the subject of a criminal act and as individual.

Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti patiriamo perdegimo sindromo dažnumą ir intensyvumą tiriamųjų tarpe bei nustatyti jo ryšį su asmenybės bruožais bei patiriama žodine agresija darbe. Tyrime dalyvavo 220 tiriamųjų iš dviejų Lietuvos įmonių, kurių darbo specifika yra klientų aptarnavimas. Perdegimas buvo vertinamas Maslach perdegimo sindromo klausimynu, kurį sudarė 22 teiginiai, matuojantys emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus (Maslach, Jackson, 1981). Patiriama žodinė agresija darbe vertinama, uždavus tris klausimus (Grandey et al., 2007). Asmenybės bruožai vertinami naudojant NEO PI-R asmenybės klausimyno lietuviškosios versijos (Žukauskienė, Barkauskienė, 2006) sutrumpintą variantą. Tyrimo duomenimis, perdegti labiau linkę nesusituokę, aukštesnį išsilavinimą turintys bei jaunesnio amžiaus asmenys, darbuotojai, bendraujantys su klientais telefonu. Neurotiški ir pasižymintys mažesniu sutariamumu darbuotojai bei patiriantys žodinę agresiją darbe labiau linkę emociškai išsekti bei patirti depersonalizaciją, t. y. perdegti. Taip pat daroma išvada, jog emocinį išsekimą labiausiai galima numatyti iš neurotizmo, o depersonalizaciją – iš klientų patiriamos žodinės agresijos. / The purpose of the study was to assess the frequency and intensity of burnout and evaluate the links between burnout, personality traits, and verbal abuse at work. The sample group was 220 respondents from two Lithuanian companies that work in customers’ service fields. Burnout was measured with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consisted of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Verbal abuse was assessed with 3 questions (Grandey et al., 2007). Personality traits were measured with shortcut version of the Lithuanian NEO PI-R version (Žukauskienė, Barkauskienė, 2006). The results showed that singles, younger, and higher educated people, or employees who have customer contacts by phone are more likely to burn out compare to others. Employees who are higher in neuroticism and lower in agreeableness, and who experiencing verbal aggression at work are more likely to burn out. Thus, emotional exhaustion could be predicted by neuroticism, while depersonalization – by customer verbal aggression more than personality traits.

Problema. Visuomenėje stebima šeimos instancijos destabilizacija ir iš to sekantys negatyvūs padariniai individų psichinei gerovei. Žinodami, kokie sutuoktinių asmenybės ypatumai lemia kokybiškesnius ir stabilesnius artimus santykius, šeimos psichoterapeutai ir kiti specialistai galėtų padėti ugdyti tas pozityvias savybės ar slopinti negatyvių bruožų įtaką. Tam būtina žinoti ir suprasti asmenybės ypatumų ir sutuoktinių artimų santykių dimensijų sąsajas. Tyrimo tikslas – nustatyti sutuoktinių artimų santykių dimensijų (Pasitenkinimo, Neigiamų emocijų, Įnikimo į santykius, Santykių demonstravimo, Vidinio kontrolės lokuso, Išorinio kontrolės lokuso, Motyvacijos, Stabilumo) ir asmenybės ypatumų (Šizoidiškumo, Paranoidiškumo, Narcistiškumo, Asocialumo, Isteriškumo, Ribinės asmenybės, Anankastinės asmenybės, Priklausomos asmenybės, Vengiančios asmenybės) sąsajas. Metodai. Tyrime naudotas Asmenybės ypatumų klausimynas ir Multidimensinis santykių klausimynas. Tiriamasis kontingentas. Tyrime dalyvavo 76 tiriamieji, t.y. 38 sutuoktinių poros, kurie priklauso visuomeninės organizacijos ,,Tėvynės Sąjunga“ Kauno skyriui. Tiriamųjų amžius nuo 21 iki 65 metų. Rezultatai. Skirtingi vyrų ir žmonų asmenybės ypatumai susiję su skirtingomis tiek jų pačių, tiek ir sutuoktinio(-ės) artimų santykių dimensijomis. Didžiausią neigiamą įtaką artimiems santykiams turi vyrų ir žmonų polinkis į šizoidinę, anankastinę, ribinę ir vengiančią asmenybes. Asmenybės ypatumų ryšiai su artimų santykių... [toliau žr. visą tekstą] / Background. It is noticeably that family institution is destabilizing in society and this negatively affects individuals‘psychical well-being. Getting known which personality traits determine more qualitive and stabile close relationship, family psychotherapists and other specialists can help to improve individuals those features or to reduce the influence of negative ones. For this purpose it is necessary to establish and understand correlations between spouses’ personality traits and close relationships dimensions. Objective. To establish linkage of spouses’ close relationships dimensions (Satisfaction, Negative emotions, Relationship involvement, Relationship Demonstration, Internal control, External control, Motivation, Stability) and personality traits (Schizoid, Paranoid, Narcissistic, Antisocial, Histrionic, Anancastic, Borderline, Dependent, Avoidant). Measures. Personality Traits Questionnaire and Multidimensional Relationship Questionnaire are used in this study. Participants. This study was composed of 38 married couples (76 adults between 21 and 65 years old), who belong to organization Tėvynės Sąjunga Kaunas section. Results. Different spouse‘s personality traits interrelate differently with their own and with spouse‘s close relationship dimensions. Schizoid, Anancastic, Borderline and Avoidant personality traits interrelate with close relationship most negatively. Correlations vary differently by gender.

Darbo tikslas - nustatyti darbuotojo organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių sąsajas. Uždaviniai: 1) nustatyti organizacinio įsipareigojimo ir pasitenkinimo karjera sąsajas; 2) nustatyti organizacinio įsipareigojimo ir asmenybės savybių (neurotiškumas, ekstraversija, sąmoningumas, sutarimas su kitais, atvirumas naujam patyrimui) sąsajas; 3) nustatyti pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių (neurotiškumas, ekstraversija, sąmoningumas, sutarimas su kitais, atvirumas naujam patyrimui) sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2007-2008 metais. Buvo apklausti 220 respondentų, iš jų 45,5 proc. vyrų ir 54,5 proc. moterų, kurių amžiaus vidurkis buvo 30,7 metų. Klausimyną sudarė Pasitenkinimo karjera skalė, Įsipareigojimo organizacijai skalė ir Didžiojo penketo Inventorius. Duomenims analizuoti buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai, vidurkių palyginimas, dispersinė analizė ANOVA, Regresinė analizė, Pearsono bei Spearmano koreliacijos koeficientai. Rezultatai. Siekiant išanalizuoti darbuotojų organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių sąsajas, buvo nustatyta, kad didesnis įsipareigojimas organizacijai yra siejamas su žemesniu išsilavinimu, darbu privačiose, mažesnėse negu 50 darbuotojų turinčiose organizacijose, žemu ekstraversijos ir sąmoningumo išreikštumu, tačiau didesniu sutarimo su kitais, neurotiškumo ir atvirumo naujam patyrimui išreikštumu. Didesnis pasitenkinimas karjera siejamas su vyresnio negu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work – to ascertain the links between the organizational commitment, career satisfaction and personal traits of the respondent. The tasks of the MA paper: 1) to ascertain the links between the organizational commitment and career satisfaction of the respondent; 2) to ascertain the links between the organizational commitment and personal traits (extraversion, agreeableness, conscientiousness, emotional stability, openness) of the respondent; 3) to ascertain the links between career satisfaction and personal traits (extraversion, agreeableness, conscientiousness, emotional stability, openness) of the respondent. The methodology of the research. The research was carried out in 2007-2008. 220 respondents were surveyed, 45, 5% of them were men and 54.4% women. The average age was 30, 7 year old. The questionnaire was comprised of the Career Satisfaction scale, the Organizational Commitment scale and the Big Five Inventory (BFI). It was used the descriptive statistics, the average comparison, dispersive analysis “ANOVA”, Regression analysis, Pearson, Spearman correlation rates. The results. In order to find out the links between the organizational commitment, career satisfaction and personal traits of the respondent, it was investigated that higher organizational commitment is related to lower education, work in private, smaller then 50 workers organizations, lower extraversion and consciousness but higher agreement, emotional stability and openness. Higher... [to full text]

Magistro darbo objektas – organizacijos išorės komunikacijos pranešimai, skirti išorės aplinkai ir ten egzistuojančioms auditorijoms. Darbo tikslas – įvertinti asmenybės suteikiamą vertę organizacijos išorės komunikacijai dalyvaujant jos komunikacijos procesuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Išsiaiškinti išorės auditorijas, su kuriomis organizacija komunikuoja; Atskleisti kokios reikalingos organizacijos išorės komunikacijos savybės galinčios išspręsti egzistuojančias problemas; Išanalizuoti asmenybę ir jos santykį su aplinka remiantis skirtingais požiūriais; Suformuluoti ir argumentuoti asmenybės panaudojimo galimybės organizacijos išorės komunikacijos procese; Išsiaiškinti galinčias iškilti problemas, taikomus suvaržymus ir reglamentavimus asmenybės panaudojime organizacijos išorės komunikacijoje. Remiantis teorine medžiaga ir atliktu atvejų analizės tyrimu prieita išvadą, jog organizacija išorės komunikacijos pranešimuose naudodama asmenybę ir jos įvaizdžius gali suteikti komunikacijai papildomos vertės. Išanalizuoti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo duomenys parodė, jog asmenybės panaudojimas organizacijos komunikacijoje yra konstruojama pagal atitinkamą modelį, kuriuo remiantis galima pasiekti norimų tikslų. Magistro darbas gali būti naudingas rinkodaros, komunikacijos srityse dirbantiems asmenims, su šiomis sritimis susijusių disciplinų dėstytojams ir studentams. / The communication for organization is more and more essential process nowadays. But during this process they come across different obstacles, which may occur. In this master degree final work the author gives a new look to the communication which uses the person as organization’s endorser. The role of endorser is discussed in different situations and finally the basic model for person evolvement into communication model is given. The main feature which is used in this work is that any person expresses himself through various roles. Moreover organization is also using different roles in everyday life to represent itself. So according to this work person and his image could be successfully used in communication process. As organizations have two ways of selecting person – a regular one or a celebrity – it is suggested to use the latter. In the process of selection of suitable celebrity seven factors should take a main place, they are: Expertise; Trustworthiness; Physical attraction; Respect; The audience match-up; Costs; Saturation; Possible incidents. The evaluation of all these factor helps to select the celebrity which would be the most effective for using in communication process. Furthermore according to the model which was constructed the organization and celebrity together act as a team in construction of performance – the communication performance. During this process each party should avoid the object from outside and consider their environment as strategic place which... [to full text]