Since 1995, when young people began to take care of religious education and spirituality, the Catholic Church hierarchy and the Vatican level, as well as national, this, Lithuanian Bishops' Conference expressed concern and wondered how to prepare young people for life - family. It was a really difficult situation in the family post-communist Lithuania. Me as a clergyman, was very good and happy to see, and thus be involved in the preparation for marriage - Catholic family study. This creates a 1998 first marriage love newlyweds. Lithuanian Bishops' Conference it has been approved in 2009 to adjust. / Nuo 1995 m., kada buvo pradėta rūpintis jaunimo religiniu auklėjimu bei dvasingumu, katalikų bažnyčios hierarchija tiek Vatikano lygmenyje, tiek ir nacionaliniame, t.y. Lietuvos Vyskupų konferencija, susirūpino ir iškėlė klausimą, kaip paruošti jaunimą gyvenimui - šeimai. Tai buvo iš tikrųjų sudėtinga situacija šeimoje postkomunistinėje Lietuvoje. Man, kaip dvasininkui, labai buvo gera ir džiugu matyti, o kartu ir įsitraukti į rengimą santuokai - katalikiškai šeimai, tyrimą. Taip atsiranda 1998 metais pirmoji priešsantuokinė anketa jaunavedžiams. Lietuvos Vyskupų konferencija ją patvirtina ir 2009 m. ją pakoreguoja.

Darbo objektas – Religinis turizmas Lietuvoje. Probleminis (tiriamasis) klausimas: Kokios religinio turizmo plėtros galimybės Lietuvos turizmo rinkoje? Tyrimo tikslas: Ištirti religinio turizmo plėtros galimybes Lietuvos turizmo rinkoje. Rašant darbą buvo išsikelti keturi uždaviniai, kad išanalizuoti religinio turizmo sampratų kaitą ir religinio turizmo vietą Lietuvos turizmo rinkoje buvo atlikta mokslinė ir statistinių duomenų analizė. Išanalizuotos religinio turizmo galimybės Lietuvoje, uždaviniui įgyvendinti buvo tiriamas kelionių organizatorių požiūris i religinio turizmo galimybes Lietuvoje. Atlikto teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu sudarytas holistinis religinio turizmo plėtros Lietuvoje modelis, kuris atskleidžia veiksnius, įtakojančius religinio turizmo plėtrą. Tyrimo organizavimas: Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2008 metais buvo 282 turizmo organizacijos, iš jų 50 turizmo organizacijų užsiima atvykstamuoju, 39 vietiniu ir atvykstamuoju turizmu ir 193 išvykstamuoju turizmu. Šiam tyrimui tinkamos tik tos turizmo įmonės, kurios organizuoja vietinį ir atvykstamąjį turizmą, t.y. 89. Kiekybinį tyrimą sudarė septyni etapai. Viso tyrime dalyvavo 33- trys kelionių organizatoriai. Praktinis pritaikomumas- apibendrinti tyrimo rezultatai, bei sukurtas religinio turizmo plėtros modelis, bus išsiųsti visoms įmonėms , kurios dalyvavo tyrime ir pageidavo gauti apibendrintą informaciją. Rezultatai bus pristatyti Lietuvos turizmo asociacijos, vienijančios Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis object – Religious tourism in Lithuania . Problem question: What are the potentials of religious tourism development in Lithuanian tourism market? Study objective: To explore the potentials of religious tourism development in Lithuanian tourism market. In order to analyze the vicissitude of the concept of religious tourism and the place of religious tourism in Lithuanian tourism market four tasks were set and the analysis of the scientific and statistical data was carried out. In order to analyze the potentials of religious tourism development in Lithuania and propose the practical recommendations to business representatives, travel agent attitude was studied. Study organization: According to the Department of Statistics, there were 282 tourism organizations in Lithuania in 2008, of which 50 were practicing the inbound, 39 local and inbound tourism and 193 outbound tourism. Only 89 companies which organize local and inbound tourism qualified for this study. The quantitative study consisted of seven stages. 33 tour organizers took part in the study. Practical application – the summary of results will be sent directly to the companies which took part in the study and requested general study information. The results will be presented to D. Mažeikaitė, the president of the Lithuanian tourism association, unifying the Lithuanian tour organizers. Conclusions: According to the scientific literature, religious tourism is a separate branch of tourism which attends... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvos ir Latvijos ekonominė konvergencija, siekiant tapti visateisėmis Europos Pinigų Sąjungos narėmis 2004-2010 m. laikotarpiu. Teorinėje darbo dalyje apibrėžta ekonominės konvergencijos koncepcija ekonominių teorijų ir Mastrichto sutarties kontekste; apibūdinta Euro zonos sąvoka bei pagrindiniai, narystei šioje sąjungoje būtini, ekonominės konvergencijos kriterijai. Praktinėje dalyje, atliekant Lietuvos ir Latvijos ekonominės konvergencijos analizę kiekybiniais ir kokybiniais tyrimo metodais, išanalizuotas ekonominis suartėjimas su Europos Sąjungos šalimis, remiantis BVP parametrais; atlikta makroekonominių rodiklių atitikimo konvergencijos kriterijams 2004-2010 m. analizė, atskleidžiant jų netolygumams turėjusius pagrindinius veiksnius ir ateities perspektyvas. Atliktos analizės rezultatai pagrindžia Lietuvos ir Latvijos ekonomines galimybes 2014 m. įsivesti eurą. Kiek palankesni šansai vertinami Lietuvos atveju, nors kita vertus, abi kaimyninės šalys, spėjama susidurs su valstybės finansų stabilizavimo ir infliacijos pažabojimo būtinybe. Ekonominė konvergencija vyksta ir yra tvari, tik jos mastus pakoregavo, labiausiai Lietuvą ir Latviją paveikusi ekonominė krizė. / In bachelor’s thesis is examining the Lithuanian and Latvian economic convergence in order to become full members of the European Monetary Union, 2004-2010 period. In the theoretical part the conception of economic convergence was defined in context of economic theory and the Maastricht Treaty; specified the euro area term and the basics economic convergence criteria, necessary for membership in the union. In the practical part analysing Lithuanian and Latvian economic convergence of both quantitative and qualitative research methods; analyzed the economic convergence with the European Union countries, on the basis GDP parameters; carried out the analysis of macroeconomic indicators compliance with the convergence criteria 2004-2010 period, revealing the inequalities which had the key factors and future prospects. The carried out analysis findings support Lithuanian and Latvian economic opportunities in 2014 to adopt the euro. How much more favorably rated the chances of Lithuania's case, although in the other hand, both neighboring countries will estimate to face with the stabilization of public finances and inflation targeting need. Economic convergence is taking place and is sustainable, but economic crisis, the most affected Lithuania and Latvia, have adjusted the scale.

Šiandienos pasaulyje vykstant intensyviam sujudimui aukštojo mokslo erdvėje, siekiant aukštos kokybės, įvairios studijų kokybę gerinančios galimybės tampa svarbiu prioritetu tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje. Yra nemažai nuveikta siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę, yra sukurta nemažai aukštojo mokslo kontrolės priemonių, rekomendacinio pobūdžio dokumentų aukštojo mokslo kokybės klausimais, tačiau Lietuvos didelis jaunimo nedarbas, nekokybiškų studijų programų gausėjimas, rodo kad Lietuvos studijų kokybė yra prasta. Kadangi iki šiol taikytos kokybės siekimo priemonės nedavė siekiamų rezultatų, tampa aktualu pažvelgti į studijų proceso tobulinimą siekiant gerinti studijų kokybę. Studijų procesas nėra vienalytis, jis taip pat susideda iš atskirų dalių, dėstymo, studentų vertinimo, studentų motyvacijos ir kt. Visos jos įtakoja studijų kokybę, o jų trūkumai lemia studijų kokybės trūkumus. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studijų proceso tobulinimo kryptis, remiantis studentų poţiūriu. Darbo tikslui įgyvendinti pasirinkti uždaviniai: -aptarti pagrindinius Lietuvos ir Europos strateginius dokumentus studijų proceso kokybės klausimais; -atskleisti studijų kokybės elementus ir veiksnius, įtakojančius studijų procesą; -apžvelgti Lietuvos aukštąsias universitetines mokyklas; -atskleisti Studijų kokybės vertinimo centro vaidmenį studijų proceso kokybės gerinimui; -atlikti studentų bei studijų kokybės vertinimo ekspertų poţiūrio į Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / A necessity to find new options to improve quality of study process becomes a priority in high education worldwide. So far signifant efforts have been used to improve quality of studies and a number of measures have been adoped to control it. There a few documents of advisory nature, which seek to respond to quality issues. Nevertheless, high unemployment rate with young population and increase of low quality study programes in high shools of Lithuania unfortunately indicate a non-satisfactory level of study process in Lithuania. Wheareas measures that have been used so far failed to achieve their goals, it is necessary to review means of improvement of study process in Lithuania again. Study process is a complex process, which consists of separate segments, such as lecturing, evaluation of knowledge of students, motivation of students, etc. All of such segments influence the quality of studies, while defects also have an effect on the overall process. The main goal of this master„s thesis is to analize options of improvement of study process in the universities of the Republic of Lithuania with a students point of view. The following tasks were chosen to achieve the said goal: -to discuss the fundamental strategic documents regulating quality issues in study process in Lithuania and European Union; -to disclose elements and mechanisms of quality of studies, which have effect on the study process; -to review aspects of study processes in universities of Lithuania; -to... [to full text]

Baigiamajame bakalauro darbe analizuojami Europos šalių sostinių skverai. Skveras – dažnai suprantamas siauru aspektu. Tačiau jie gali būti įvairaus dydžio, bet kokioje vietoje ir kiekvienas jų turi savo bruožus. Dažniausiai pasitaikantis skverų architektūros bruožas yra istoriškumas. Skverų viena iš funkcijų yra estetinė, taip pat reprezentacinė, gali būti prekybos, nedidelių spektaklių ar susibūrimų veiklos vieta. / Bachelor Thesis analyzes squares of the capitals of the European countries. Square is often perceived in a narrow perspective. However, they can be vary in size, place, and each has its own characteristics. The most common architectural feature of squares is historicity. One of functions of squares include that of aesthetic as well as representative, it might also stand for the place of commerce, small performances or gatherings activity.

Viešojo administravimo disciplinoje egzistuoja didelė teorinių viešojo valdymo modelių įvairovė, kuri, atrodo, nuolatos didėja. Tuo pačiu disciplinai trūksta meta‑teorijos kuri leistų nustatyti šių modelių santykį. Tai apsunkina sisteminių tyrimų viešajame administravime plėtrą. Disertacijoje atliekama dažniausiai sutinkamų literatūroje teorinių viešojo valdymo modelių tarpusavio santykių analizė ir remiantis šios analizės rezultatais tiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vaidmuo Lietuvos viešojo valdymo formavimesi ir raidoje. / The discipline of Public Administration is marked with an ever growing increase in theoretical models of governance. However, this theoretical proliferation is not matched by a meta‑theory that would allow building an understanding of the interrelation of these models. The dissertation provides an in‑depth analysis of selected theoretical models which is used as a basis of researching the role of the Government of Lithuania in the formation and development of Lithuanian public governance.

While population ageing is attracting ever more attention of international scientific community and social policy, its cultural and communicative aspects remain underinvestigated. The goal of the dissertation is to investigate the old age (ageing) identity in Lithuania, applying the sociological concept of stigma. In the pursuit of this goal, the research areas of stigma and ageism are connected, highlighting their common denominator - discrimination. The following questions are raised: whether/to what extent old age is stigma in contemporary Lithuania? When and why old age did become stigma? What are manifestations of the old age stigma? How is it reproduced? Searching for answers the historical changes of attitudes towards ageing are reviewed, dominant theories of ageing identity are examined and the concepts of A.Gidden‘s reflexive self and E.Goffman‘s stigma are applied. Scientifically new theses presented for defense are grounded in the findings of three empirical investigations: media texts analysis, interviews with older people and data analysis of the European Social Survey Round 4. The results lead to conclusion that old age in Lithuania is an „open secret" type stigma: verbally favourable view of older people conceals discrimination. The constructed and internalized stigma is detected both in media and in everyday interactions. The level of discrimination experienced by Lithuanian population over 60 is close to other post-communist and Mediterranean countries. / Tarptautinei mokslo bendruomenei bei socialinei politikai vis daugiau dėmesio skiriant gyventojų senėjimui, kultūriniai ir komunikaciniai jo aspektai lieka mažai tyrinėti. Šios disertacijos tikslas yra ištirti senatvės (senėjimo) tapatumą Lietuvoje, remiantis sociologine stigmos koncepcija. Šio tikslo siekiama, sujungiant priešiškumo vyresniam amžiui (ageism) ir stigmos tyrinėjimų sritis bei išryškinant jų bendrą vardiklį – diskriminaciją. Joje keliami klausimai: ar/kokiu mastu senatvė šiuolaikinėje Lietuvoje yra stigma? Kada ir kaip ja tapo? Kuo pasireiškia? Kaip senatvės stigma palaikoma? Atsakymų ieškoma, apžvelgiant istorinę nuostatų į senėjimą kaitą, tikrinant vyraujančias senėjimo tapatumo teorijas ir taikant Anthony Giddenso reflektyvaus Aš bei Ervingo Goffmano stigmos koncepcijas. Gynybai teikiami moksliškai nauji disertacijos teiginiai yra pagrįsti trijų empirinių tyrimų rezultatais: medijų tekstų analize, interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis ir Europos socialinio tyrimo 4 bangos duomenų analize. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad senatvė Lietuvoje yra stigma: už verbaliai deklaruojamo palankaus požiūrio į senus žmones slypi priešiškumas. Masinėse medijose ir kasdienėse sąveikose aptinkama konstruojama ir internalizuota senatvės stigma. 60 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniau nei pažengusių Vakarų šalių vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminavimą - Lietuvos rezultatai panašūs į kitų pokomunistinių ir Viduržemio jūros šalių rezultatus.

Tarptautinei mokslo bendruomenei bei socialinei politikai vis daugiau dėmesio skiriant gyventojų senėjimui, kultūriniai ir komunikaciniai jo aspektai lieka mažai tyrinėti. Šios disertacijos tikslas yra ištirti senatvės (senėjimo) tapatumą Lietuvoje, remiantis sociologine stigmos koncepcija. Šio tikslo siekiama, sujungiant priešiškumo vyresniam amžiui (ageism) ir stigmos tyrinėjimų sritis bei išryškinant jų bendrą vardiklį – diskriminaciją. Joje keliami klausimai: ar/kokiu mastu senatvė šiuolaikinėje Lietuvoje yra stigma? Kada ir kaip ja tapo? Kuo pasireiškia? Kaip senatvės stigma palaikoma? Atsakymų ieškoma, apžvelgiant istorinę nuostatų į senėjimą kaitą, tikrinant vyraujančias senėjimo tapatumo teorijas ir taikant Anthony Giddenso reflektyvaus Aš bei Ervingo Goffmano stigmos koncepcijas. Gynybai teikiami moksliškai nauji disertacijos teiginiai yra pagrįsti trijų empirinių tyrimų rezultatais: medijų tekstų analize, interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis ir Europos socialinio tyrimo 4 bangos duomenų analize. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad senatvė Lietuvoje yra stigma: už verbaliai deklaruojamo palankaus požiūrio į senus žmones slypi priešiškumas. Masinėse medijose ir kasdienėse sąveikose aptinkama konstruojama ir internalizuota senatvės stigma. 60 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniau nei pažengusių Vakarų šalių vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminavimą - Lietuvos rezultatai panašūs į kitų pokomunistinių ir Viduržemio jūros šalių rezultatus. / While population ageing is attracting ever more attention of international scientific community and social policy, its cultural and communicative aspects remain underinvestigated. The goal of the dissertation is to investigate the old age (ageing) identity in Lithuania, applying the sociological concept of stigma. In the pursuit of this goal, the research areas of stigma and ageism are connected, highlighting their common denominator - discrimination. The following questions are raised: whether/to what extent old age is stigma in contemporary Lithuania? When and why old age did become stigma? What are manifestations of the old age stigma? How is it reproduced? Searching for answers the historical changes of attitudes towards ageing are reviewed, dominant theories of ageing identity are examined and the concepts of A.Gidden‘s reflexive self and E.Goffman‘s stigma are applied. Scientifically new theses presented for defense are grounded in the findings of three empirical investigations: media texts analysis, interviews with older people and data analysis of the European Social Survey Round 4. The results lead to conclusion that old age in Lithuania is an „open secret" type stigma: verbally favourable view of older people conceals discrimination. The constructed and internalized stigma is detected both in media and in everyday interactions. The level of discrimination experienced by Lithuanian population over 60 is close to other post-communist and Mediterranean countries.

Šioje disertacijoje gilinasi į Šventojo Sosto Europos metapolitiką bei kritiškai įvertinama Lietuvos Europos politika. Disertacijoje siūloma viena iš galimų Lietuvos buvimo Europoje strateginių vizijų – Lietuvos Europos metapolitika. Pagrindinis šios disertacijos tikslas yra atsakyti į klausimą „kokia galėtų būti Lietuvos Europos metapolitika?“. Siekiant atsakyti į šį pagrindinį klausimą darbo pirmoje ir antroje dalyje atitinkamai bandoma atsakyti į du klausimus: kokia yra Šventojo Sosto Europos metapolitika? Kokiu mastu Lietuvos Europos metapolitika galėtų atitikti Šventojo Sosto metapolitikos principus? Disertacijoje pastebima, kad dabartinė technokratinė Europos Sąjunga praranda savo krikščionišką tapatumą, tampa iš esmės kristofobinė, praranda gebėjima strategiškai, metapolitiškai vertinti ir projektuoti tiek Europos Sąjungos vidaus, tiek išorinį veikimą. Dabartinės Europos negebėjimas metapolitinę realybę „atstovauti“, ją suprasti, perteikti, susieti su kasdienine politika verčia Europą „nulipti nuo scenos“. Darbe pažymima, kad silpnėjanti Europos Sąjungos metapolitinė dimensija atveria duris reliatyvizmui bei negatyviai laisvei, kuri ilgainiui gali sukelti grėsmę Lietuvos identitetui ir valstybingumui Europos Sąjungos rėmuose, kadangi negatyvi laisvė neturi jokios pozityvios žmogaus ir visuomenės vizijos. Savo ruožtu, metapolitinė dimensija suteikia Lietuvai pozityvią metapolitinę darbotvarkę, kuri gali sustiprinti Lietuvą, įtvirtinti jos taką regione bei Europos... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this doctoral dissertation is to analyze the European metapolitics of the Catholic Church and to evaluate critically European policy of Lithuania. Lithuania’s European metapolitics is being proposed in this thesis as one of the possible visions of European politics of Lithuania. The main question posed in the work is what could be Lithuania’s European metapolitics like? In order to answer the aforementioned question, the two main tasks are exercised: the European metapolitics of the Holy See (analysed in the first part of the thesis) and to what extent the the European metapolitics of Lithuania could comply with the principles of the European metapolitics?(explored in the second part of the work). It’s being concluded in this thesis that modern technocratic European Union is losing its Christian identity and becoming Christophobic, losing its ability to project internal or external policies at strategic or metapolitical level. The inability of current European Union to “represent” metapolitical reality, to understand and link it to everyday politics is pushing Europe to the margins of global politics. It is underlined that the weakening of metapolitical dimension is opening the way for relativism and negative freedom inside the European Union that in the longer run can threaten Lithuanian identity and statehood inside the EU, because negative freedom has no positive vision of human person or society. On the other hand, metapolitical dimension gives... [to full text]

The main objective of this doctoral dissertation is to analyze the European metapolitics of the Catholic Church and to evaluate critically European policy of Lithuania. Lithuania’s European metapolitics is being proposed in this thesis as one of the possible visions of European politics of Lithuania. The main question posed in the work is what could be Lithuania’s European metapolitics like? In order to answer the aforementioned question, the two main tasks are exercised: the European metapolitics of the Holy See (analysed in the first part of the thesis) and to what extent the European metapolitics of Lithuania could comply with the principles of the European metapolitic ?(explored in the second part of the work). It’s being concluded in this thesis that modern technocratic European Union is losing its Christian identity and becoming Christophobic, losing its ability to project internal or external policies at strategic or metapolitical level. The inability of current European Union to “represent” metapolitical reality, to understand and link it to everyday politics is pushing Europe to the margins of global politics. It is underlined that the weakening of metapolitical dimension is opening the way for relativism and negative freedom inside the European Union that in the longer run can threaten Lithuanian identity and statehood inside the EU, because negative freedom has no positive vision of human person or society. On the other hand, metapolitical dimension gives... [to full text] / Šioje disertacijoje gilinasi į Šventojo Sosto Europos metapolitiką bei kritiškai įvertinama Lietuvos Europos politika. Disertacijoje siūloma viena iš galimų Lietuvos buvimo Europoje strateginių vizijų – Lietuvos Europos metapolitika. Pagrindinis šios disertacijos tikslas yra atsakyti į klausimą „kokia galėtų būti Lietuvos Europos metapolitika?“. Siekiant atsakyti į šį pagrindinį klausimą darbo pirmoje ir antroje dalyje atitinkamai bandoma atsakyti į du klausimus: kokia yra Šventojo Sosto Europos metapolitika? Kokiu mastu Lietuvos Europos metapolitika galėtų atitikti Šventojo Sosto metapolitikos principus? Disertacijoje pastebima, kad dabartinė technokratinė Europos Sąjunga praranda savo krikščionišką tapatumą, tampa iš esmės kristofobinė, praranda gebėjima strategiškai, metapolitiškai vertinti ir projektuoti tiek Europos Sąjungos vidaus, tiek išorinį veikimą. Dabartinės Europos negebėjimas metapolitinę realybę „atstovauti“, ją suprasti, perteikti, susieti su kasdienine politika verčia Europą „nulipti nuo scenos“. Darbe pažymima, kad silpnėjanti Europos Sąjungos metapolitinė dimensija atveria duris reliatyvizmui bei negatyviai laisvei, kuri ilgainiui gali sukelti grėsmę Lietuvos identitetui ir valstybingumui Europos Sąjungos rėmuose, kadangi negatyvi laisvė neturi jokios pozityvios žmogaus ir visuomenės vizijos. Savo ruožtu, metapolitinė dimensija suteikia Lietuvai pozityvią metapolitinę darbotvarkę, kuri gali sustiprinti Lietuvą, įtvirtinti jos taką regione bei Europos... [toliau žr. visą tekstą]