Evaluation of public policy has been applied in Lithuania only recently, and a certain impact of this tool is noted while administering the support of the EU Structural and Cohesion Funds. However, the information about evaluation has not been perfect yet. Evaluation is institutionalized in the Lithuanian administration system. An evaluator is a new social role, and, as we know from anthropology and sociology, rights, duties, expectations, etc. are typical for any role. In addition, the role of an evaluator is related to other roles, i.e. politicians, administrators or citizens. Rules of behaviour exist for any given pair of relationship or the norms and corresponding configurations of power; thus not only time, but also will is necessary to include evaluation into the agenda. In the process of evaluation consolidation, the evaluator has the right to ask specific questions and demand for certain information and charge the people to use evaluation results. While analyzing the development of the evaluation function, it is important to know how evaluation influence appears, mediates, is blocked or develops or, speaking instrumentally, how the influence of any evaluation may be increased. The research on policy evaluation, as well as many other retrospective instruments of public policy, faces the lack of data. / Viešosios politikos vertinimas neseniai pradėtas taikyti Lietuvoje ir tam tikra šio įrankio įtaka jau pastebima administruojant ES Struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą. Tačiau informacija apie vertinimą kol kas nėra tobula. Vertinimas institucionalizuojasi Lietuvos administracinėje sistemoje. Vertintojas – naujas socialinis vaidmuo, o kaip žinome iš antropologijios ir sociologijos, bet kokiam vaidmeniui būdingos teisės, pareigos, lūkesčiai ir kt. Be to, vertintojo vaidmuo susijęs su kitais vaidmenimis – politikais, administratoriais, piliečiais. Kiekvienai duotai santykių porai egzistuoja elgesio taisyklės, arba normos, ir atitinkamos galios konfigūracijos, tad reikia ne vien laiko, bet ir valios, vertinimui į darbotvarkę įtraukti. Vertinimo įtvirtinimo procese vertintojui suteikiama teisė užduoti specifinius klausimus, reikalauti tam tikros informacijos ir įpareigoti žmones naudoti vertinimo rezultatus. Analizuojant vertinimo funkcijos raidą, svarbu žinoti, kaip atsiranda vertinimo įtaka, tarpininkauja, yra blokuojama ir plėtojasi, arba, kalbant instrumentiškai, – kaip gali būti padidinta bet kokio vertinimo įtaka. Politikos vertinimo tyrinėjimas, kaip ir daugelis kitų retrospektyvinių viešosios politikos instrumentų, susiduria su duomenų trūkumu.

The present dissertation in its essence is an interdisciplinary (i.e. historical, musicological and liturgical) research. The primary aim of this work is to settle the explicit, historically and methodologically correct general view of the plainchant within the concrete historical, cultural and geographical location in a defined period of time. The object of the dissertation is the expression and development of the Gregorian chant in the Grand Duchy of Lithuania as represented in a variety of sources. The time period examined is from 1387 to 1795 (i.e. from the Latin Baptism of the state until the fall of the Republic of Two Nations). However, the main focus is for the period of the 15th to the 17th centuries. The principal methods used in this research are: the historical, musicological and source analysis, the descriptive, retrospective, and comparative. All of these methods are coordinated with the principles of the methodology, developed by Prof. Laszlo Dobszay and his school. / Disertacija savo esme yra tarpdisciplininis (muzikologinis-istorinis-liturginis) tyrimas. Pirminis darbo tikslas yra sudėlioti kuo aiškesnį, istoriškai bei metodologiškai korektišką šio fenomeno visuminį vaizdą konkrečioje istorinėje-kultūrinėje bei geografinėje erdvėje chronologiškai apibrėžtu laikotarpiu. Disertacijos tyrimo objektas — grigališkojo choralo raiška ir raida, atsispindinti išlikusiuose įvairiuose šaltiniuose, konkrečioje istorinėje geografinėje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės erdvėje apibrėžtu istoriniu laikotarpiu. Laiko rėmai, kuriais remiamasi šioje studijoje, iš dalies sąlygoti valstybės istorinių aplinkybių, o iš dalies ir pačių išlikusių šaltinių. Tyrimo chronologinės ribos apsiriboja 1386-1795 m., t.y. nuo lotyniškojo valstybės Krikšto iki Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Pagrindinis dėmesys teikiamas XV-XVII a. periodui. Pagrindiniai tyrime naudojami metodai yra šaltinių analizė, apra-šomasis, retrospekcinis, lyginamasis, istorinis ir muzikologinis analitinis metodai. Visa tai grindžiama ir koordinuojama, pagal prof. Laszlo Dobszay ir jo mokyklos išplėtotą metodologiją.

Nagrinėjant civilinės metrikacijos problemą buvo svarbu paţiūrėti į buvusią tuo metu teisinę padėtį. Tam tikslui buvo nagrinėjami visi nuolatinėse Pirmosios Respublikos konstitucijose esantys straipsniai liečiantys šeimą, jos padėtį. Taip pat naudotasi ir kitais įstatymais, nagrinėti Pilietybės, Pavardţių keitimo įstatymai. Nereikėtų pamiršti ir kitos srities – baţnyčios ir valstybės santykių. Lietuva priėmusi krikštą tapo katalikiška šalimi, kur laikui bėgant minėtos konfesijos atstovai sudarė daugumą gyventojų. Buvo jaučiama nemenka katalikų dvasininkų įtaka valstybės gyvenime: švietime, politiniame gyvenime. Gerus santykius tarp abiejų pusių galėtų iliustruoti tokie faktai, kaip 1919 m. Vatikano pripaţinimas Lietuvą de facto, vėliau ir pripaţinimas de jure, uţmegzti diplomatiniai santykiai ir konkordato pasirašymas. Siekis įteisinti civilinę metrikaciją skatino laisvamanius veikti. Vienas ryškiausių tokių kovotojų buvo laisvamanybės sąjūdţio vienas iš įkvėpėjų dr. J. Šliūpas. Ši neeilinė asmenybė ieškojo įvairių kelių, per kuriuos būtų galima paspartinti civilinės metrikacijos įvedimą Pirmojoje Respublikoje. Dr. J. Šliūpas rašė memorandumus, laiškus aukštiems valstybės pareigūnams, kitiems ţymiems visuomenės veikėjams, kurie galėtų paspartinti civilinės metrikacijos įvedimą Pirmojoje Lietuvos Respublikoje. / While investigating the problem of civil registry it was important to refer to legal situation of that period. For this purpose all the articles of permanent constitutions of the First Republic about family and its status have been analysed. In addition, other laws have been referred to, the Laws on Citizenship and Changes of Surnames have been used as well. The other sphere also should not be forgotten – relationship between the church and the state. Having adopted the Christianity, Lithuania became a catholic country when in the course of time the representatives of the mentioned confession formed the majority of the population. Quite strong influence of Catholic priests upon state’s life was felt: in education, political life. Good relationships between the both parties could be illustrated by the following facts – recognition of Lithuania de facto by the Vatican in 1919, later recognition as de jure, established diplomatic relations and signing of the concordat. The aspiration to legalise civil registry stimulated the free-thinkers to take actions. One of the strongest fighters was one of the inspirers of free-thinkers’ movement – dr. J. Šliūpas. This extraordinary personality was searching for various ways how to accelerate the implementation of civil registry in the First Republic. Dr. J. Šliūpas was preparing memoranda, letters to high state officials, other significant public figures who could accelerate the implementation of civil registry in the First Republic of... [to full text]

Pastaruoju metu e.valdžia tampa vis dažnesnis diskusijų objektas tiek buitiniu, tiek ir aukščiausiu teoriniu lygiu visame pasaulyje. Beveik visos pasaulio valstybės vysto e.valdžios iniciatyvas, eEuropos 2005 Veiksmų Plane e.valdžia išskiriama kaip viena pagrindinių prioritetinių krypčių. Ir nors pats e.valdžios fenomenas palyginti nesenas, tačiau jo skvarba tampa kiekvienos šalies socialine būtinybe. Dabartinės valdžios teisinio reguliavimo pagrindai iš esmės kinta dėl naujų valstybės ir visuomenės sąlygų bei poreikių. Nesunku pastebėti, kad šiandien radikaliai keičiasi valstybinio valdymo funkcijos, būdai bei jų įgyvendinimo priemonės. Visuotinai pripažinta, kad e.valdžios įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo teisinio reguliavimo aplinkos. Valstybės turi nustatyti e.valdžios teisinio reglamentavimo rėmus, geriausiai atitinkančius jų visuomeninius poreikius, kadangi tik tinkama teisinė aplinka gali paskatinti e.valdžios procesų vystymasi. Kyla daugybė teisinių problemų, kurių sureguliavimui tiek mokslininkai, tiek įstatymų leidėjai ieško geriausių sprendimo būdų. / Recent developments of e-governance initiatives and processes are highly dependant on a proper legal environment of e-governance. The author of the thesis provides an overview of different legal framework initiatives for e-governance and identifies the advantages and disadvantages of them. The second part of the thesis is devoted to different regulatory theoretical approaches of e-governance expanding gradually around the world. First one concentrates on the developing separate laws and regulations covering individual questions pertaining to e-governance. Holistic framework identifies and addresses all relevant issues impacting e-Governance development under a single principal law or regulation. This part also includes an analysis of the alternative and maybe co-existence regulatory ways for e-governance – principle based model and self-regulation. Which model will work better will depend on the purpose of the regulation and on the specific circumstances. The third part gives real life examples introducing with the Austrian E-government Act and the USA 2002 E-government Act. Although the acts develop different e-governance legal regulatory concepts, several common features are identified – main e-governance principals, public-private partnership, establishing the responsible institutions, penal provisions. Finally current e-government situation of the Republic of Lithuania is examined. The legal environment of e-governance in Lithuania is still in transitional phase and... [to full text]

Summary Jelena Makara Internal Audit in Lithuanian Enterprises Final work of University magistracy Studies, 76 pages, 13 figures, 7 tables, 61 literature references, 4 appendix, in Lithuanian. KEY words: internal audit, internal control, stage, enterprises, Lithuania. The object of research is the internal audit in enterprises of Lithuania. The aim of the research – to analyse the internal audit condition; to investigate produce methods and reasons of absence of internal audit; to give recommendations for improvement of the state and possibility of distribution of internal audit in enterprises of Lithuania. Objectives: * to formulate the definition of the internal audit, by results of theoretical questions connected with the concept of internal audit, definition; * to make the internal audit and the internal control comparative analysis, to define an influence of the internal audit on system of internal control, and to examine conception of internal auditor independence; * to give a classification of the internal audit by it type, and to examine it functions; * to analyse the history of internal audit appearance in Lithuania, and laws of internal audit; * to discover and to analyse stages of realization of internal audit; * to analyse internal audit condition in enterprises of Lithuania, by results of carried out research, and to give recommendations for improvement of condition of internal audit; * to determine reasons of internal audit absence in enterprises... [to full text]

Organizacijų darbuotojai, atlikdami pavestas tarptautines užduotis, dažnai susiduria su įvairiomis problemomis, kurios gali turėti lemiamos reikšmės užduoties įvykdymo sėkmei. Nebuvo aptikta duomenų, kad Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuris nagrinėtų į užsienio šalis išsiųstų organizacijos darbuotojų problemas ir siūlytų problemų sprendimo būdus. Darbo problema. Kokiomis tarpkultūrinės vadybos priemonėmis būtų galima sumažinti ekspatriantų kultūrinę atskirtį? Darbo tikslas. Remiantis tarpkultūrinės vadybos teorijomis, sukurti modelį, kuris padėtų ekspatriantams lengviau adaptuotis tarpkultūrinėje darbo aplinkoje. Uždaviniai: 1. Atlikti kultūros, vadybos bei tarpkultūrinės vadybos teorijų analizę. 2. Išanalizuoti tarpkultūrinės vadybos modelius. 3. Ištirti tarpkultūrinių ciklų stadijas bei jų svarbą organizacijoms. 4. Išanalizuoti ekspatriantų pasirinkimo ir apmokymų modelius. 5. Pasiūlyti naują tarpkultūrinį modelį, mažinantį ekspatriantų kultūrinę atskirtį. Tyrimo objektas – Lietuvos piliečiai, dirbantys tarptautinių ryšių turinčiose organizacijose bei vykdantys, besiruošiantys vykdyti ar jau vykdę organizacijos paskirtas tarptautines užduotis. Keliamos hipotezės: Hipotezė Nr. 1.: Ekspatriantų kultūrinę atskirtį mažina intensyvūs tarpkultūriniai apmokymai. Hipotezė Nr. 2.: Organizacijos pagalba tarptautinės užduoties vykdymo metu padeda sumažinti ekspatriantų kultūrinę atskirtį. Tyrimo metodai. Siekiant išsiaiškinti tarpkultūrinės vadybos įtaką ekspatriantų kultūrinei... [toliau žr. visą tekstą] / Business globalization trends raise the new priorities for management theory and practice. Furthermore, being the member of European Union provides new opportunities for Lithuanian companies to reach foreign markets. This situation increases the need of expatriates doing international assignments and working in foreign cultural settings. The goal of this work is – to create an international assignment model based on cross-cultural management theories and practices, which could help expatriates to adopt better to foreign organization cultures. The objectives are: 1) to make the analysis of culture, management and cross cultural management theories; 2) to analyze cross cultural models; 3) to examine the international assignment models; 4) to analyze expatriate training models; 5) suggest new cross cultural model, which minimizes cross cultural gap of expatriates. The object of the research is expatriates working in International organizations who are going to make, making or made International assignments. For research the author used such methods: 1) the analysis of scientific literature; 2) the empirical research; 3) data analysis. The first part of the work, discloses major theoretical issues of cross cultural management and organizational culture. In the second part it is made the review of expatriates International assignment models. In the third part it is given the analysis of available services of consultancy companies working in cross-cultural training business and... [to full text]

The dissertation, which is based on the author’s own fieldwork data collected in Lithuania (using a specially designed questionnaire and the observation method), focuses on an exhaustive analysis of the Catholic funeral since 1990 until present. The dissertation analyses funerals’ gradual falling under the influence of the market economy and questions regarding the continuity and transformation of the tradition in the context of globalization. It also discusses regional and local differences of funeral rites and customs. The relationship between folk customs and the liturgy of the Catholic Church in the Catholic funeral is analysed for the first time as well as the religious expression (devotional practices, devotions, folk piety, and folk religiosity) of Catholics (community) in it, thus making a contribution to the study of the relevant problem of folk piety. While analysing questions regarding the development of customs, major attention is focused on the analysis of their purpose, therefore, the research object also involves folk beliefs. The present research has shown that in the late 20th and early 21st century Lithuania, some elements of the Catholic funeral underwent transformations, but it did not change the funeral as a whole. In the period of intensive globalization, the continuity of the Lithuanian funeral tradition is assured by the change of its separate elements while adjusting to living conditions and considering the guidelines of the Church. / Disertacijoje, remiantis autorės Lietuvoje atliktų lauko tyrimų (pateikėjų apklausos pagal specialiai parengtą klausimyną bei stebėjimo) duomenimis, nuosekliai analizuojamos katalikų laidotuvės nuo 1990 metų iki mūsų dienų: gilinamasi į laipsnišką laidotuvių perėjimą rinkos žinion bei tradicijos tęstinumo ir transformacijos klausimus globalizacijos kontekste; įvertinami laidotuvių apeigų ir papročių regioniniai bei lokalūs savitumai; pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjamas liaudiškųjų papročių ir Katalikų bažnyčios liturgijos santykis katalikų laidotuvėse bei katalikų religiją išpažįstančio žmogaus religinė raiška jose (maldingos praktikos, pamaldumai, liaudiškasis pamaldumas, liaudiškasis religingumas), tokiu būdu disertacijos tyrimu siekiama prisidėti prie aktualios liaudiškojo pamaldumo problemos tyrinėjimo. Gvildenant papročių kaitos klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas jų paskirties analizei, todėl tyrimo objektas yra ir su konkrečiu apeiginiu veiksmu susiję tikėjimai. Atliktas tyrimas patvirtina prielaidą, kad XX–XXI a. sandūroje Lietuvoje pakito kai kurie katalikų laidotuvių elementai, tačiau tai nepakeitė laidotuvių kaip visumos. Intensyvios globalizacijos laikmečiu laidotuvių tradicijos tęstinumą Lietuvoje sąlygoja laidotuvių elementų kaita taikantis prie gyvensenos sąlygų ir atsižvelgiant į Bažnyčios nurodymus.

Šio magistrinio darbo objektas yra Lietuvos kariuomenės karininko Stasio Zaskevičiaus (1892–1968) refleksija apie 1918 – 1945 m. Lietuvos politinio – visuomeninio gyvenimo įvykius. Šią refleksiją autorius pateikia memorialinėje studijoje „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“, kuri leidžia sužinoti ir analizuoti autoriaus politines pažiūras, požiūrį į svarbius Lietuvai istorinius įvykius. Magistriniame darbe buvo formuluojama tokia tyrimo problema – kuo pasižymi St.Zaskevičiaus memorialinėje studijoje atsispindinčios autoriaus politinės pažiūros ir požiūris į istorinius įvykius. Darbo tikslas – remiantis antruoju ir trečiuoju St. Zaskevičiaus memorialinės studijos „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“ sąsiuviniais, ištirti ir aprašyti St. Zaskevičiaus požiūrį į Lietuvos istorijos įvykius 1918 – 1945 m. Rengiant darbą buvo išsikelti tokie du uždaviniai: 1) įvertinti St.Zaskevičiaus požiūrį į nepriklausomos Lietuvos politinį – visuomeninį gyvenimą 1918 – 1940 m.; 2) išanalizuoti St.Zaskevičiaus požiūrį į Antrojo pasaulinio karo įtaką Lietuvos politiniam ir visuomeniniam gyvenimui; 3) įvertinti St. Zaskevičiaus santykį su dabartine istoriografija; Mokslinis darbo naujumas yra tas, kad tiesiogiai nagrinėtas St. Zaskevičiaus rankraštinis palikimas, t.y. pirminis egodokumento plačiąja prasme tipo šaltinis, kuris dar nebuvo jokiu pavidalu publikuotas, todėl memorialinė studija „Vieni metai mūsų tautos gyvenime“ niekada nebuvo bent kiek išsamiau analizuota ir vertinta moksline ar istorine... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is a reflection of Lithuanian army officer Stasys Zaskevičius (1892–1968) about political - social life in Lithuania in 1918 – 1945. The author provides a reflection in a memorial study "One year in our nation’s life“, allowing to learn and analyze the author’s political views, views on important historical events. Research problem of this master thesis was formulated in this way – what are characteristics of St.Zaskevičius’ political views and approach to historical events reflected in memorial study. This master thesis is archaeographycal analysis basicly dedicated to St. Zaskevičius manuscript’s exploration. The goal of the work – with reference to the second and third parts of St. Zaskevičius memorial study “One year in our nation’s life”, explore and describe St. Zaskevičius approach to historical events in Lithuania 1918 – 1945. There are two objectives: 1) to evaluate St.Zaskevičius approach of independent Lithuania’s political - social life in 1918 - 1940; 2) to analyze St.Zaskevičius approach of the Second World War impact on the Lithuania’s political and social life; 3) to evaluate St. Zaskevičius views relation with conpemporary historiography.

Dievo Gailestingumo pamaldumo kultas prasidėjo Lietuvoje, kur Vilniuje yra Gailestingumo paveikslas. Vilnius vadinamas Gailestingumo miestu, nes jame prašoma ne tik Aušros Vartų Gailestingosios Dievo Motinos užtarimo, bet ir šaukiamasi Jėzaus Gailestingumo. Vilniuje dar 1946 m. Dievo Tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys, atsiliepdamas į sesers Faustinos Dvasios tėvo kun. Sopočko kreipimąsi, Atvelykio sekmadienį leido pirmą kartą švęsti Dievo Gailestingumo šventę Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje . Šiandien reikia iš naujo pažinti tiek patį kultą, tiek Faustinos žinią, leidžiančią prisidėti prie Naujosios Evangelizacijos, kurios svarbą ypatingai pabrėžė ir popiežius emeritas Benediktas XVI, ir dabartinis popiežius Pranciškus. Dievo Gailestingosios meilės slėpinys buvo viso šventojo Jono Pauliaus II pontifikato centras. Sąvokoje "gailestingumas" jis įžvelgė visą Išganymo slėpinį, kurį naujai perteikė mūsų epochai. Šį darbą sudaro keturios dėstymo dalys. Pirmoje dalyje apžvelgiamas Dievo Gailestingumo pasireiškimas Šventame Rašte. Senajame Testamente Dievo Gailestingumas pasireiškia per žmogaus sukūrimą ir rūpestį juo, net ir po nuopolio. Naujajame Testamente Dievo Gailestingumas tobulai atsiskleidžia Įsikūnijusiame Dievo Sūnuje Jėzuje Kristuje: Jo darbuose, žodžiuose ir, ypatingai, mirtyje ir prisikėlime. Antroje darbo dalyje bus rašoma apie Dievo Gailestingumo apaštalę, šv. Faustiną Kovalską, jos gyvenimą ir patirtus regėjimus bei jos perduota Gailestingumo žinią. Ši šventoji... [toliau žr. visą tekstą] / The Divine Mercy devotion cult began in Lithuania, where Mercy image is in Vilnius. Vilnius city is called the city of Mercy, because in this city people pray for patronage not only at the Gate of “Aušros“ - of merciful intercession of the Mother of God, but also pray for mercy of Jesus In the city of Vilnius, in the year of 1946 servant of God Archbishop Mečislovas Reinys responded to the appeal of the Sisters’ Faustina’s Spiritual father Sopočka and for the first time at the Easter Sunday allowed to celebrate the Feast of Divine Mercy in the St. Johns church in Vilnius. It is necessary to get to know ones again both - the new cult itself and Faustinas’ message which gives an allowance to contribute to the new Evangelization, the importance of which was stressed by the emeritus Pope Benedict XVI and the current Pope Francis. The holy mystery of God's merciful love was the centre of the whole pontificate of John Paul II. In the concept of “mercy" he envisaged the whole mystery of Salvation that he imparted anew to our era. This study consists of four chapters. The first part provides an overview of the manifestation of God's mercy in the Scriptures In the Old Testament God's mercy manifested through the creation of man and concern for him, even after the man have sinned. In the New Testament, God's mercy is revealed perfectly in the Incarnated Son of God Jesus Christ: in his works, words, and especially in the death and resurrection. In the second part of the... [to full text]

Many democratic countries in Europe seek to form a law-governed state. In Lithuania this model is formulated as the long term and strategic ideal of the State’s development, which we find in the preamble of 1992 Constitution of the Republic of Lithuania. Law-governed state is responsible for realization of the rights and freedom of all the citizens, it has to ensure the separation of powers in the State, the legality of actions of the authority and all the public and private organizations and the supremacy of Constitution. At the end of XXth century researchers noticed, that various branches of national law also practice of using of legal norms and even science of law, undergoes bigger and bigger influence of Constitution and its values. Constitution penetrates deeper and deeper into the whole legal life. Constitutional fixing of the main personal rights and freedoms, direct implementation of Constitution, appearance of the institutions of the constitutional control and their active proceeding, possibility to defend one’s rights using Constitution, makes the main law of the country the real centre of life. Today the national law is looked at through the prism of constitutionality. Constitutional principle of the law-governed state is one of the most important principles of our Constitution. It has all the elements of the law-governed state. Besides, this principle means, that this kind of development of State is legalized by the highest law in Lithuania – the Constitution... [to full text]