Lietuva, Latvija ir Estija yra nacionalinės valstybės, pasižyminčios svarbiausiais modernaus valstybingumo atributais. Susikūrusios kaip tautinės valstybės, vėliau praradusios valstybingumą ir vėl jį atkūrusios, Baltijos šalys, pateko į sparčios globalizacijos ir regioninės integracijos pasaulį, veikiantį tradicines valstybingumo sampratas. „Vienos tautos, vienos kalbos, vienos kultūros, vienos valstybės“ pagrindu kurtos Lietuva, Latvija ir Estija į XXI amžių įžengė tęsdamos politinės bendruomenės formavimo projektus. Nacionalinė valstybė šiame darbe bus suprantama ne tik kaip teritorinis-politinis darinys, bet ir kaip jai lojalią politinę bendruomenę mėginantis kurti ir reprodukuoti socialinis aktorius. Šiam tikslui pasiekti nacionalinė valstybė naudojasi įvairiais instituciniais mechanizmais, pasitelkia ne tik juridines priemones, bet ir vertybinius argumentus. Pasinaudojant konstruktyvistine prieiga galima tirti politinės bendruomenės Baltijos šalyse formavimosi procesus, nustatyti esmines politikos sritis, veikiančias politinės bendruomenės sampratą ir palyginti jas platesnėje perspektyvoje įtraukiant „idealiuosius tipus“, istoriškai susiformavusius Vakarų šalyse. Istorija, kalba ir pilietybė – atributai, suteikiantys Baltijos šalių politinėms bendruomenėms turinį ir formą, todėl politikos jų atžvilgiu palyginimas parodo esminius skirtumus, lemiančius kitoniškas politinės bendruomenės sampratas Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje besiformuojantys modeliai panašūs į... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania, Latvia and Estonia are nation-states that have all of the essential attributes of modern statehood. At first they had established themselves as ethnocultural nation-states, later lost their independence and then reemerged straight into the world which was hardly influenced by globalization and regional integration. The principle of “one nation, one language, one culture, one state” was already ideologically obsolete in modern discourse, however this was the basic principle on which the Baltic States were created. The nation-state in this thesis will be understood not only as territorial-political entity, but also as a social actor which puts efforts in political community building and reproducing it. In order to achieve these goals nation-state uses various institutional mechanisms; invokes legal remedies and arguments of inward values. Constructivist approach can help to investigate the processes of political community building in the Baltic States and to identify substantial fields of politics that determine the perception of political community. This also allows comparing them in a broader perspective – with “ideal types” of nation-state that appeared in the West. History, language and citizenship – these are the attributes that provide the political communities of the Baltic States with content and form; therefore the comparison of the policies towards those attributes indicates differences which determine different models of political community-shaping in the... [to full text]

Vystomojo bendradarbiavimo politika yra neatsiejama ES, Lietuvos ir viso pasaulio užsienio politikos dalis, kuri apima tiek geografines, tiek temines paramos vystymuisi formas. Todėl būtent pilietinio sąmoningumo pagrindu turi būti skatinamas visuotinių problemų suvokimas, žinių bei gebėjimų ugdymas, partnerystės tarp įvairių lygių sprendimų priėmėjų ir NVO plėtojimas vystomajam bendradarbiavimui įgyvendinti. Dalyvavimas, kaip priemonė, siekia užtikrinti, kad bus atsižvelgta į visų grupių interesus ir integruoti bendrus aspektus į sprendimo priėmimo procesą. Dėl to yra svarbu, kad bendradarbiavimas ir NVO dalyvavimo formos būtų grįstos skaidrumu bei pasitikėjimu, taip užtikrinant sklandesnį institucijų ir visuomenės įtraukimą į vystomojo bendradarbiavimo politiką. Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos susiduria su finansavimo, informavimo, atstovavimo ir eile kitų problemų, kurioms spręsti yra reikalingas bendras, sisteminis požiūris į vystomąjį bendradarbiavimą. Visuomenes veikia įvairūs iššūkiai, kurie yra sąlygojami socialinių ir ekonominių pokyčių, globalizacijos, politinių konfliktų bei technologijų tobulėjimo, todėl reikalinga nustatyti priežastis, kurios lemia realų atotrūkį tarp objektyvios partnerystės tarp institucijų ir organizacijų Lietuvos vystymo politikos įgyvendinime. Darbo tikslas – ištirti nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų atstovavimo galimybes ir neįtraukimo priežastis įgyvendinant Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką... [toliau žr. visą tekstą] / Development cooperation policy is an integral part of foreign policy of EU, Lithuania and the whole world. It includes both - geographic and thematic development aid forms. Therefore the understanding of global challenges, knowledge and skills education, the partnership among various levels of decision-makers and NGOs in the development of development cooperation should be built. Participation is a mean to ensure that the interests of all groups would be taken into account and integrated in the decision - making process. Therefore it is important that the cooperation and participation of NGOs would be based on transparency and trust. This can ensure equal inclusion of institutions and society in the implementation of development cooperation. Lithuanian NGOs face funding, information, advocacy and a range of other issues which can be solved by a systematic approach to development cooperation. Today societies are affected by various challenges, which are conditioned by the social, economic changes, globalization, political conflicts and technological development. According to these issues it is necessary to analyze the reasons which lead to the gap between the objective partnership of institutions and organizations in Lithuanian development policy. The aim of the paper is to explore the possibilities of non-governmental organizations‘ representation and involvement issues in the implementation of Lithuanian development cooperation policy. To achieve the aim, following... [to full text]

Darbe analizuojamas teatro ir vartotojiškos visuomenės santykis. Suformuluojami vartotojiškos visuomenės bruožai, kurių atpažinimas bei išskirtinumas yra būtinas norint įvardinti bei apžvelgti skirtingą požiūrį teatre į vartotojų visuomenę. Atsižvelgiama į pavėluotą vartotojiškumo paplitimą Lietuvoje dėl vyravusios politinės situacijos – sovietinės okupacijos. Todėl aptariama situacija nuo 1990 metų, kuomet atkūrus nepriklausomybę Lietuvą pasiekė vakarietiškos tendencijos. Siekiant atskleisti nevienareikšmiška teatro santykį su vartotojiška kultūra, remiantis antropologijos mokslininkų įžvalgomis, aptariamas teatro ir visuomenės santykis bei vienas kitam daroma įtaka. Tokiu būdu atskleidžiamas modernistinis santykis su vartotoju visuomene, kuris pasireiškia jos neigiamų bruožų demonstravimu, kritika ir skatinimu keistis. Aptariami scenos meno pavyzdžiai iliustruojantys teatro ir vartotojiškos visuomenės santykį. Vis dėlto, po 1990 metų Lietuvą pasiekė postmodernizmo idėjos, kurios taip pat turėjo įtakos formuluojant požiūrį į vartotojišką visuomenę. Remiantis naujojo realizmo pavyzdžiais, atskleidžiamas postmodernizmui būdingas savirefleksijos principas, kuomet nesiekiami nuneigti vartotojiškos visuomenės principai kaip tarpstanti neigiamybė sociume, tačiau apsvarstoma egzistencija tokioje visuomenėje. Darbe aptariamas vartotojiškumo įsigalėjimas teatro kūryboje. Apžvelgiama pakitusi geismo samprata ir jo svarba vartotojų poreikiams. Tokiu būdu pastebima, kad scenos meno... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis presents relations between theatre and consumer society. First of all the aim of paper is to describe the features of consumer society. Also, it is important to show the late formation of consumer society in Lithuania because of soviet occupation. This occupation is the main reason of late western tendencies in Lithuania’s culture including consumerism. Also it is important to understand relations between theatre and society because it helps to show and discover different approaches to consumer’s society in Lithuania’s theatre. There is shown in the paper modern critic of consumer society then consumerism is shown like a wrong decision which must be changed. There are examples in the paper illustrating this tendency. But after 90’s postmodern tendencies comes to Lithuanian culture. Which is still important talking about consumerism and it’s reflection in theatre. Postmodern relations with consumer society are based on self reflection and self critic. Also there is third manner between theatre and consumer society which is based on consumerism influence to theatre production. There are important to create a lust to spectators and performance becomes one of consumed products to consumer join.

Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos ir Prancūzijos politinių bei diplomatinių santykių dinamika 1919–1940 m. Atspindima Prancūzijos įtaka Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo procesui. Analizuojamas Prancūzijos poveikis Vilniaus klausimo sprendimui tarptautinėse institucijose 1920–1923 m. ir Prancūzijos pozicija dėl Lietuvos santykių su Lenkija. Tiriami Lietuvos vyriausybės santykiai su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m. Nagrinėjama Prancūzijos kaip Klaipėdos konvencijos signatarės laikysena ginant Klaipėdos krašto gyventojų interesus 1925–1939 m. Įvertinamas Lietuvos ir SSRS politinių ryšių poveikis santykiams su Prancūzija. Analizuojama Prancūzijos įtaka Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių vienijimosi projektuose. Tiriamos Lietuvos vyriausybės pastangos sustiprinti valstybės saugumą, įsijungiant į Prancūzijos ir SSRS 1934–1935 m. kurtą Rytų paktą. Tiriamos Lietuvos valstybės pastangos gauti Prancūzijos politinę paramą, 1938 m. gavus Lenkijos ultimatumą ir 1934–1935 m. ir 1938–1939 m. pr. Vokietijai taikant spaudimą dėl Klaipėdos krašto. Apibrėžiamas Prancūzijos požiūris į Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Disertacijos rengimui naudoti Lietuvos centriniame valstybės archyve, bibliotekų rankraštynuose, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinių archyvų centre saugomi ir publikuoti istoriniai šaltiniai. / The thesis deals with the dynamics of the political and diplomatic relations between Lithuania and France in 1919–1940. The influence of France on the process of the international recognition of Lithuania’s independence is reflected. The impact of France on solving the issue of Vilnius between 1920 and 1923 and the position of France on the relations between Lithuania and Poland are analysed. The relations of the Government of Lithuania and French administration in Klaipėda region between 1920 and 1923 are considered. The attitude of France as a signatory of Klaipėda Convention in defending the interests of the inhabitants of Klaipėda region between 1925 and 1939 is investigated. The impact of the political relations between Lithuania and the USSR on the relations with France is assessed. The influence of France on Lithuania’s participation in the projects of unification of the Baltic States is analysed. The attempts of the Government of Lithuania to strengthen the state’s security when joining the Eastern Pact in 1934–1935 are analysed. The attempts of the Lithuanian State to obtain a political support of France after Poland issued the ultimatum in 1938 and with Germany exerting pressure in 1934-1935 and 1938-1939 for Klaipėda region are examined. The position of France on Lithuania’s occupation and annexation is defined. Historical sources stored in the Lithuanian Central State Archives and the Centre for Diplomatic Archives of the Ministry of Foreign Affairs of France were... [to full text]

The thesis deals with the dynamics of the political and diplomatic relations between Lithuania and France in 1919–1940. The influence of France on the process of the international recognition of Lithuania’s independence is reflected. The impact of France on solving the issue of Vilnius between 1920 and 1923 and the position of France on the relations between Lithuania and Poland are analysed. The relations of the Government of Lithuania and French administration in Klaipėda region between 1920 and 1923 are considered. The attitude of France as a signatory of Klaipėda Convention in defending the interests of the inhabitants of Klaipėda region between 1925 and 1939 is investigated. The impact of the political relations between Lithuania and the USSR on the relations with France is assessed. The influence of France on Lithuania’s participation in the projects of unification of the Baltic States is analysed. The attempts of the Government of Lithuania to strengthen the state’s security when joining the Eastern Pact in 1934–1935 are analysed. The attempts of the Lithuanian State to obtain a political support of France after Poland issued the ultimatum in 1938 and with Germany exerting pressure in 1934-1935 and 1938-1939 for Klaipėda region are examined. The position of France on Lithuania’s occupation and annexation is defined. Historical sources stored in the Lithuanian Central State Archives and the Centre for Diplomatic Archives of the Ministry of Foreign Affairs of France were... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos ir Prancūzijos politinių bei diplomatinių santykių dinamika 1919–1940 m. Atspindima Prancūzijos įtaka Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo procesui. Analizuojamas Prancūzijos poveikis Vilniaus klausimo sprendimui tarptautinėse institucijose 1920–1923 m. ir Prancūzijos pozicija dėl Lietuvos santykių su Lenkija. Tiriami Lietuvos vyriausybės santykiai su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m. Nagrinėjama Prancūzijos kaip Klaipėdos konvencijos signatarės laikysena ginant Klaipėdos krašto gyventojų interesus 1925–1939 m. Įvertinamas Lietuvos ir SSRS politinių ryšių poveikis santykiams su Prancūzija. Analizuojama Prancūzijos įtaka Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių vienijimosi projektuose. Tiriamos Lietuvos vyriausybės pastangos sustiprinti valstybės saugumą, įsijungiant į Prancūzijos ir SSRS 1934–1935 m. kurtą Rytų paktą. Tiriamos Lietuvos valstybės pastangos gauti Prancūzijos politinę paramą, 1938 m. gavus Lenkijos ultimatumą ir 1934–1935 m. ir 1938–1939 m. pr. Vokietijai taikant spaudimą dėl Klaipėdos krašto. Apibrėžiamas Prancūzijos požiūris į Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Disertacijos rengimui naudoti Lietuvos centriniame valstybės archyve, bibliotekų rankraštynuose, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinių archyvų centre saugomi ir publikuoti istoriniai šaltiniai.

Darbo objektas – lojalumo programų pritaikomumas Lietuvos turizmo rinkoje. Darbo tikslas – nustatyti lojalumo programų pritaikomumą Lietuvos turizmo rinkoje. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti vartotojų lojalumo sampratą ir klasifikaciją; 2. Apibrėžti lojalumo programas ir jų pritaikymą Lietuvos turizmo rinkoje; 3. Išsiaiškinti lojalumo programų pritaikomumą Lietuvos turizmo rinkoje. Tiriamieji klausimai: kokios lojalumo programos taikomos Lietuvos turizmo rinkoje ir kurios yra veiksmingiausios. Svarbiausi rezultatai. Asmenys, besinaudojantys turizmo įmonių teikiamomis paslaugomis, nepriklausomai nuo jų amžiaus teigiamai vertina lojalumo programas turizmo rinkoje. Svarbiausios išvados. Lietuvos turizmo rinkoje yra pritaikomos visose kitose rinkose naudojamos lojalumo programos (apdovanojimų, nuolaidų, bendrumo, partnerystės ir įvertinimo programos), tačiau ne visos jos tinka turizmui. Labiausiai turizmo įmonių paslaugų vartotojai pripažįsta trumpalaikes lojalumo skatinimo priemones, tokias, kaip: dovanos ir premijos, ypatingos kainos ir mažesnė didesnio paslaugų kiekio kaina. Kitas lojalumo programų priemones, kurios reikalauja daugiau laiko, didesnio klientų įsitraukimo ar dalyvavimo – konkursus ir taškų kaupimo programas, klientai vertina kiek vangiai. Vadinasi, dalis Lietuvos turizmo rinkoje pritaikomų lojalumo programų yra veiksmingos, tačiau kita dalis lojalumo programų tiesiog netinka turizmo rinkai. / The object – the applicability of loyalty programs in Lithuanian tourism market. The purpose of this paper – to determine the applicability of loyalty programs in Lithuanian tourism market. The main tasks: 1. To reveal the concept and classification of customers loyalty; 2. To describe loyalty programs and their applicability in Lithuanian tourism market; 3. To find out the applicability of loyalty programs in Lithuanian tourism market. Research questions: what loyalty programs Lithuanian tourism market applies and which of them are the most effective. The main results. People using tourism services, regardless of their age, assess loyalty programs positively in Lithuanian tourism market. The main conclusions. Lithuanian tourism market applies loyalty programs which are used in all other markets (rewards, rebate, affinity, partnership and appreciation programs), however, not all of them are suitable for tourism. Tourism service users accept the most short-term loyalty incentives measures, such as: gifts and prizes, special prices and the lower price of larger quantity of services. Other loyalty programs measures that require more time, customer’s involvement and participation, such as contests and bonuses collection programs, are appreciated sluggishly by customers. So, we could say that some of Lithuanian tourism market‘s loyalty programs are effective, but other loyalty programs are not suitable for tourism market.

Planktono bendrijos tyrimai teikia esminę informaciją vertinant ežerų ekologinę būklę ir jų raidos tendencijas, nes planktono dumbliai yra pagrindiniai, o dažnai ir vieninteliai pirminės organinės medžiagos producentai, o zooplanktonas yra grandis tarp pirminių producentų ir aukštesnių mitybos lygmenų pelaginėje mitybos grandinėje. Vertingiausi ekologiniu pažiūriu yra mezotrofiniai Lietuvos ežerai. Juos pagal zooplanktono bendrijas galima suskirstyti į 3 (charakteringas) grupes: ežerus, kuriuose gyvena irklakojis vėžiagyvis Limnocalanus macrurus, ežerus apgyvendintus kito relikto Eurytemora lacustris ir ežerus be ledynmečio reliktinių planktono vėžiagyvių. Informacija apie šių ežerų grupėse vykstančius procesus teikia galimybę vertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų raidos tendencijas. Darbo tikslas – nustatyti charakteringų mezotrofinių Lietuvos ežerų planktono dumblių ir vėžiagyvių bendrijų struktūrą ir kaitą, palyginti ežerų grupių planktono bendrijas ir įvertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų kitimo tendencijas. Darbe atlikti kompleksiniai mezotrofinių ežerų fitoplanktono ir zooplanktono struktūros tyrimai. Šie duomenys įvertina dabartinę Lietuvos mezotrofinių ežerų būklę ir jos raidos tendencijas, bei papildo informaciją apie mezotrofinių ežerų fitoplanktoną ir zooplanktoną. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti dumblių ramybės stadijų aktyvacijos veiksnių tyrimai. Tirtuose ežeruose apibūdintos 32 anksčiau Lietuvoje neregistruotos dumblių ir melsvabakterių rūšys. / Studies of plankton community provide vital information in assessing the ecological status of lakes and their evolution. Phytoplankton is essential, and often the only primary producer of organic matter. Zooplankton takes an important place in the pelagic food chain because of the link between the primary producers and higher trophic levels. The most valuable are Lithuanian mesotrophic lakes. Depending on zooplankton communities, those lakes can be divided in 3 (characteristic) groups: lakes with glacial relict calanoids Limnocalanus macrurus, lakes with another calanoids Eurytemora lacustris and lakes without relict crustaceans. The information obtained after examination of several lakes from different groups, is useful for evaluating the status of Lithuanian mesotrophic lakes. The aim of the present study was to identify defining characteristics of phytoplankton and zooplankton community structure and change in Lithuanian mesotrophic lakes, compare plankton communities and to assess change trends of Lithuanian mesotrophic lakes. In this study complex analyses of phytoplankton and zooplankton structure were performing in mesotrophic lakes. Our data assess the current state of Lithuanian mesotrophic lakes and complement the information about phytoplankton and zooplankton in mesotrophic lakes. The obtained results are important for evaluation of the ecological status of the lakes and providing the environmental control tools to ensure good ecological status of the lakes. For... [to full text]

Studies of plankton community provide vital information in assessing the ecological status of lakes and their evolution. Phytoplankton is essential, and often the only primary producer of organic matter. Zooplankton takes an important place in the pelagic food chain because of the link between the primary producers and higher trophic levels. The most valuable are Lithuanian mesotrophic lakes. Depending on zooplankton communities, those lakes can be divided in 3 (characteristic) groups: lakes with glacial relict calanoids Limnocalanus macrurus, lakes with another calanoids Eurytemora lacustris and lakes without relict crustaceans. The information obtained after examination of several lakes from different groups, is useful for evaluating the status of Lithuanian mesotrophic lakes. The aim of the present study was to identify defining characteristics of phytoplankton and zooplankton community structure and change in Lithuanian mesotrophic lakes, compare plankton communities and to assess change trends of Lithuanian mesotrophic lakes. In this study complex analyses of phytoplankton and zooplankton structure were performing in mesotrophic lakes. Our data assess the current state of Lithuanian mesotrophic lakes and complement the information about phytoplankton and zooplankton in mesotrophic lakes. The obtained results are important for evaluation of the ecological status of the lakes and providing the environmental control tools to ensure good ecological status of the lakes. For... [to full text] / Planktono bendrijos tyrimai teikia esminę informaciją vertinant ežerų ekologinę būklę ir jų raidos tendencijas, nes planktono dumbliai yra pagrindiniai, o dažnai ir vieninteliai pirminės organinės medžiagos producentai, o zooplanktonas yra grandis tarp pirminių producentų ir aukštesnių mitybos lygmenų pelaginėje mitybos grandinėje. Vertingiausi ekologiniu pažiūriu yra mezotrofiniai Lietuvos ežerai. Juos pagal zooplanktono bendrijas galima suskirstyti į 3 (charakteringas) grupes: ežerus, kuriuose gyvena irklakojis vėžiagyvis Limnocalanus macrurus, ežerus apgyvendintus kito relikto Eurytemora lacustris ir ežerus be ledynmečio reliktinių planktono vėžiagyvių. Informacija apie šių ežerų grupėse vykstančius procesus teikia galimybę vertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų raidos tendencijas. Darbo tikslas – nustatyti charakteringų mezotrofinių Lietuvos ežerų planktono dumblių ir vėžiagyvių bendrijų struktūrą ir kaitą, palyginti ežerų grupių planktono bendrijas ir įvertinti Lietuvos mezotrofinių ežerų kitimo tendencijas. Darbe atlikti kompleksiniai mezotrofinių ežerų fitoplanktono ir zooplanktono struktūros tyrimai. Šie duomenys įvertina dabartinę Lietuvos mezotrofinių ežerų būklę ir jos raidos tendencijas, bei papildo informaciją apie mezotrofinių ežerų fitoplanktoną ir zooplanktoną. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti dumblių ramybės stadijų aktyvacijos veiksnių tyrimai. Tirtuose ežeruose apibūdintos 32 anksčiau Lietuvoje neregistruotos dumblių ir melsvabakterių rūšys.

Caddisflies (Insecta, Trichoptera) is one of the most important group of benthic components in temperate freshwater ecosystems. They are sensitive to changes of physical and chemical parameters in water bodies, so often used to assess the ecological status of the water body. The main objective of this work was to investigate the caddisfly fauna, diversity, species distribution and rarity in Lithuania, to evaluate the influence of environmental factors on the distribution and abundance of caddisflies in different habitats of Lithuanian rivers. The results obtained supplement the knowledge of the fauna, diversity and distribution of caddisflies and other benthic invertebrate animals of Lithuanian rivers. The determined patterns of caddisfly distribution and abundance are important in optimizing biodiversity conservation measures. The results are important for improvement of methods for biotic assessment of ecological status of Lithuanian rivers. For the first time 22 new species of caddisfly were discovered and the checklist of Lithuanian caddisfly was updated. The relation between Lithuanian caddisfly distribution and abundance was determined. Seasonal flight periods for caddisfly adults and the factors influenting the flight dynamics were estimated. The environmental factors influencing the distribution and abundance of caddisfly taxa (families, genera, species) in Lithuanian rivers were detected. The significance of caddisflies in the communities of benthic invertebrates of... [to full text] / Apsiuvos (Insecta, Trichoptera) yra vienas svarbiausių vidutinio klimato gėlavandenių ekosistemų bentoso komponentų. Būdamos jautrios vandens telkinių fizinių ir cheminių parametrų pokyčiams, dažnai naudojamos vandens telkinių ekologinės būklės bioindikacijai. Gauti darbo rezultatai papildo žinias apie apsiuvų ir kitų bentoso bestuburių fauną, įvairovę, paplitimą ir gausumą Lietuvos upėse. Nustatyti apsiuvų paplitimo ir gausumo dėsningumai yra svarbūs optimizuojant bioįvairovės apsaugos priemones. Darbo rezultatai svarbūs tobulinant Lietuvos upių ekologinės būklės biotinio vertinimo metodus. Pirmą kartą buvo rastos 22 naujos apsiuvų rūšys ir atnaujintas Lietuvos apsiuvų faunos sąrašas. Nustatyta priklausomybė tarp Lietuvos apsiuvų paplitimo ir gausumo. Nustatyti apsiuvų suaugėlių sezoninio skraidymo tipai ir veiksniai kurie turi įtakos skraidymo dinamikai. Išaiškinti aplinkos veiksniai, kurie daro įtaką apsiuvų taksonų (šeimų, genčių, rūšių) paplitimui ir gausumui Lietuvos upėse. Įvertinta apsiuvų reikšmė skirtingų Lietuvos upių bentoso bestuburių bendrijų sudėtyje. Patikslintos apsiuvų taksonų bioindikacinės ypatybės Lietuvos sąlygomis ir pateiktos tekančių vandenų ekologinės būklės vertinimo rekomendacijos.

Apsiuvos (Insecta, Trichoptera) yra vienas svarbiausių vidutinio klimato gėlavandenių ekosistemų bentoso komponentų. Būdamos jautrios vandens telkinių fizinių ir cheminių parametrų pokyčiams, dažnai naudojamos vandens telkinių ekologinės būklės bioindikacijai. Gauti darbo rezultatai papildo žinias apie apsiuvų ir kitų bentoso bestuburių fauną, įvairovę, paplitimą ir gausumą Lietuvos upėse. Nustatyti apsiuvų paplitimo ir gausumo dėsningumai yra svarbūs optimizuojant bioįvairovės apsaugos priemones. Darbo rezultatai svarbūs tobulinant Lietuvos upių ekologinės būklės biotinio vertinimo metodus. Pirmą kartą buvo rastos 22 naujos apsiuvų rūšys ir atnaujintas Lietuvos apsiuvų faunos sąrašas. Nustatyta priklausomybė tarp Lietuvos apsiuvų paplitimo ir gausumo. Nustatyti apsiuvų suaugėlių sezoninio skraidymo tipai ir veiksniai kurie turi įtakos skraidymo dinamikai. Išaiškinti aplinkos veiksniai, kurie daro įtaką apsiuvų taksonų (šeimų, genčių, rūšių) paplitimui ir gausumui Lietuvos upėse. Įvertinta apsiuvų reikšmė skirtingų Lietuvos upių bentoso bestuburių bendrijų sudėtyje. Patikslintos apsiuvų taksonų bioindikacinės ypatybės Lietuvos sąlygomis ir pateiktos tekančių vandenų ekologinės būklės vertinimo rekomendacijos. / Caddisflies (Insecta, Trichoptera) is one of the most important group of benthic components in temperate freshwater ecosystems. They are sensitive to changes of physical and chemical parameters in water bodies, so often used to assess the ecological status of the water body. The main objective of this work was to investigate the caddisfly fauna, diversity, species distribution and rarity in Lithuania, to evaluate the influence of environmental factors on the distribution and abundance of caddisflies in different habitats of Lithuanian rivers. The results obtained supplement the knowledge of the fauna, diversity and distribution of caddisflies and other benthic invertebrate animals of Lithuanian rivers. The determined patterns of caddisfly distribution and abundance are important in optimizing biodiversity conservation measures. The results are important for improvement of methods for biotic assessment of ecological status of Lithuanian rivers. For the first time 22 new species of caddisfly were discovered and the checklist of Lithuanian caddisfly was updated. The relation between Lithuanian caddisfly distribution and abundance was determined. Seasonal flight periods for caddisfly adults and the factors influenting the flight dynamics were estimated. The environmental factors influencing the distribution and abundance of caddisfly taxa (families, genera, species) in Lithuanian rivers were detected. The significance of caddisflies in the communities of benthic invertebrates of... [to full text]