Visuomenės sveikatą didžiąja dalimi lemia vaikų sveikata, todėl jaunajai kartai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Nustatyta, kad trys dažniausios paauglių mirties priežastys – nelaimingi atsitikimai, žmogžudystės ir savižudybės – susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais (Šopaitė ir kt., 2007). Didėjantis alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis tarp jaunų žmonių tampa vis aktualesne sveikatos ir socialine problema. Tikėtis, kad ši problema sumažės arba išsispręs savaime, nėra pagrindo. Esant tokiai situacijai, reikėtų remtis kitų šalių mokslininkų tyrinėjimų išvadomis ir patirtimi (Zaborskis ir kt., 2007). Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti Širvintų miesto ir rajono mokyklų alkoholio vartojimą tarp 11-12 klasių mokinių. Tyrimo objektas: Alkoholio vartojimas Hipotezė: Širvintų miesto mokyklose alkoholio paplitimas tarp vyresnių klasių mokinių yra didesnis negu rajono mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti Širvintų miesto ir rajono mokyklų 11−12 klasių mokinių alkoholio vartojimą pagal vietovę. 2. Įvertinti Širvintų miesto ir rajono mokyklų 11-12 klasių mokinių alkoholio vartojamą pagal lytį. Išvados: 1. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis pagal gyvenamąją vietovę, nustatyta, kad alkoholio vartojimas, tarp 11−12 klasių mokinių, labiau paplitęs miesto mokyklose. Lyginant miesto ir rajono mokyklų mokinių rezultatus buvo atskleista, kad miesto mokyklų mokiniai dažniau vartoja alkoholį (p<0,05). Ir miesto ir rajono mokyklų mokiniai buvo bent kartą apsvaigę nuo alkoholio... [toliau žr. visą tekstą] / Public health is largely determined by the health of children, that’s why the younger generation should be given special attention. It was found that there are three most common causes of teen death – accidents, murder and suicide - associated with alcohol abuse. (Šopaitė, I. ir kt., 2007) The increasing frequency of alcohol consumption among young people are becoming more relevant health and social problem. There is no hope that this problem may go away or decrease. In such a situation should be based on other countries scientific research findings and experiences. (Zaborskis ir kt., 2007) The aim : Figure Širvintos city and district schools useing alcohol among 11-12 grade students. The object of investigation: Alkohol‘s useing. Hypothesis: In schools of Širvintos city the prevalence of alcohol among high school students is higher than in district schools. The tasks were: 1. Rate schools of Širvintos city and district students 11-12 grade students alcohol consumption by region. 2. Rate Širvintos town and region 11-12 grade school students useing alcohol by gender. Conclusions: 1. Analysis the findings of the research by place of residence is found that alcohol using among 11-12 classes students are more prevalent in town’s schools. Comparing the answers of town’s and district’s schools students, it was found that district’s schools students use alcohol more often (p<0,05). Students from town’s and district’s schools were under the influence of alcohol at least once (p<0,05)... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojamos vaikų, turinčių disgrafiją, baimės. Tyrimas buvo atliktas 2-4 klasėse bendrojo lavinimo mokyklose: Plungės ,,Saulės” gimnazijoje (pradinio ugdymo skyriuje), Plungės Akademiko Adolfo Jucio pagrindinėje mokykloje, Plungės ,,Ryto” pagrindinėje mokykloje, Plungės ,,Babrungo” pagrindinėje mokykloje, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje, Pasavalio rajono Daujėnų pagrindinėje mokykloje, Joniškio rajono Skaistgirio vidurinėje mokykloje. Tyrime dalyvavo ir anketavimo būdu buvo apklausti iš viso 122 respondentai, iš kurių 50 (27 berniukai ir 23 mergaitės) vaikų turėjo rašymo sutrikimų, 50 (26 berniukai ir 24 mergaitės) nesutrikusios raidos mokinių bei 23 pradinių klasių mokytojai. Anketos tiek mokiniams, tiek mokytojams buvo sudarytos remiantis moksline literatūra. / Bachelor's thesis examines fears of the children with dysgraphia. The study was conducted in grades 2-4 of mainstream schools: Plungė ,,Saulės” gymnasium (primary section), Plungė Academic Adolfas Jucys general school, Plungė ,,Ryto” general school, Plungė ,,Babrungo” general school, Rietavas Laurynas Ivinskis’ gymnasium, Pasavalys district Daujėnai general school, Joniškis district Skaistgiris secondary school. The study included questionnaires and a total of 122 respondents were interviewed, of whom 50 (27 boys and 23 girls) children had writing disorders, 50 (26 boys and 24 girls) had no disorders and 22 primary school teachers. Questionnaires both for pupils and teachers were made on the basis of scientific literature.

Bagdonienė E. Socialiai remiamų ir neremiamų mokinių sociodemografinė charakteristika (vad. V. Gevorgianienė). V.:Socialinio darbo katedra, 2007. 68 p. Santrauka Lietuvoje nemažai daroma vaikų gerovei, kompensavimui to, ko vaikai netenka dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių: suformuota atitinkama paramos teisinė bazė, sukurta paramos vaikui ir šeimai infrastruktūra (vaikų teisių apsaugos tarnyba, savivaldybių lygmens parama šeimai, socialinis vaikų rėmimas švietimo įstaigose). Taigi, tyrimo tikslas – išsiaiškinti ir palyginti šeiminę situaciją vaikų gaunančių ir negaunančių socialinę paramą mokykloje. Respondentais buvo socialiai remiami ir neremiami mokiniai. Apklausos (anketinis) tyrimas atliktas Vilniaus, Kauno ir Šilalės rajonų mokyklose. Anketos buvo skirtos 8 – 12 klasių mokiniams. Anketą sudaro 55 daugiausiai uždaro tipo klausimai. Apklausti 319 mokinių: 90 mokinių Vilniaus rajone, 136 mokiniai Kauno rajone ir 93 mokiniai Šilalės rajone. Duomenys statistiškai buvo analizuoti tokiais “pjūviais”: 1) vaikų amžiaus grupės; 2) šeimos narių skaičius; 3) su kuo gyvena; 4) tėvo išsilavinimas; 5) mamos išsilavinimas; 6) darbinis užimtumas; 7) vaikų pažangumas; 8) rajonas; 9) nemokami pietūs. Lyginamų grupių patikimumas buvo vertinamas chi-kvadrato (&#967;2) kriterijumi. Tyrimo metu gauti rezultatai aptarti ir apibendrinti. Socialiai remiami mokiniai mokosi prasčiau nei socialiai neremiami jų bendramoksliai. Šių mokinių pasiekimai siejasi su jų tėvų išsilavinimu, t. y. mažiau... [toliau žr. visą tekstą] / Bagdonienė E. Socio-Demographic Characteristic of Schoolchildren who are Receiving and Not Receiving Social Support (vad. V. Gevorgianienė). V.:Department of Social Work, 2007. 68 p. Summary It can be admitted that at present time in Lithuania is very much doing for child welfare and well-beeing. There are attempts for compensation of those aspect of children’s life, which are complicated or lost because of family’s contextual factors: The legislative basis and infrastructure of children’s support is created (services children rights, municipal services for family support, support of children at the educational institutions). Main aim of present research is to reveal and compare some social, family’s and demographic features of schoolchildren of 8th–12th grades which are receiving and not receiving social support at secondary school. Survey was performed in secondary schools of Vilnius, Shilale, and Kaunas reagions. Questionnaire consists of 55 mostly closed type of question. In the mentioned regions 319 schoolchildren were surveyed: 90 in Vilnius region, 136 in Kaunas region and 93 Shilales region. Data of survey have been analysed in such “cuttings”: 1) Age of schoolchildren; ; 2) The number of family members; 3) With whom they are living (both parents or other situation); 4) Father’s education; ; 5) Mother’s education; 6) Parents’ employment; 7) School achievements; 8) Rregion; 9) Receiving or not receiving social support (free of charge dinner). The inter-group... [to full text]

The integrated development of children with hearing impairment – is sore subject. Even though the teachers take the hearing-impaired children well-wishing, try to help them to integrate with the healthy ones, but only being in the comprehensive school does not solve the problems. Both hearing-impaired and healthy ones have to master the same educational programs for getting the secondary school certificate, but because of incomplete language development the hearing-impaired children can not acquire the verbal material by the same ways as the healthy children. The analysis of pedagogues’ opinions about the possibilities of children with hearing impairment to develop showed that only the children, who have slight or average hearing impairment, can learn on the principle of total integration. The survey also showed that the level of spoken and written language of children, who are developed integrally, is lower than those, who are developed in the centers of the deaf and hard of hearing people. This difference is conditioned not by the lack of methodical knowledge of subject teaching, but by the incomplete knowledge about the development the language of hearing-impaired children. The teachers would like to have more consultations about the methods of developing children with hearing impairment, as well as the ways of their estimating and developing their abilities of communication. Besides, the pedagogues request not occasional, but systematical consultations constantly given at... [to full text]

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokymosi motyvacijos ir savijautos klasėje tyrimo tikslas - išsiaiškinti I – IV klasių mokinių vyraujančius mokymosi motryvus, mokymosi motyvaciją bei savijautą klasėje ir aptarti motyvų formavimo bei savijautos gerinimo galimybes. Tyrime dalyvavo 165 respondentai iš Telšių rajono dviejų miestelių vidurinių mokyklų: 87 berniukai ir 78 mergaitės. Šis tyrimas buvo atliekamas su visa klase pamokos metu. Pokalbis pravestas po pamokų. Mokymosi motyvacija tirta taikant Jelisejevo (2001) mokymosi motyvacijos anketą. Mokymosi motyvai tirti taikant Zambacevičienės, Janulytės (1998) mokymosi motyvų anketą “Kodėl aš mokausi?”. Siekiant įvertinti savijautą klasėje, buvo taikyta Mariščiuk, Bludovo, Plachtijenko, Serovos (1984) SAN metodika, kuri buvo modifikuota ir pritaikyta jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių savijautai klasėje įvertinti. Gauti rezultatai rodo, jog jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokymosi motyvacijoje vyrauja nepakankamai susiformavęs požiūris į save kaip mokinį (nuo57 % iki 77 %). Tiriant motyvus, visose klasėse aiškiai dominuoja socialinio pripažinimo motyvas (nuo 42 % iki 63 %). Tiriant mokinių savijautą klasėje išaiškėjo, jog nuo I iki IV klasės mokinių savijauta vis blogėja: gera savijauta I klasėje būdinga 89 %, II klasėje – 76 %, III klasėje - 65 %, IV klasėje – 61 % moksleivių. Vidinis mokymosi motyvaas teigiamai susijęs su susiformavusiu požiūriu į save kaip mokinį. Neigiamos stimuliacijos motyvas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of investigation learning motivation and psychological well-being at primary school students – ascertain learning motivation and well-being in the I – IV class of children, to discuss about formation of motives and improvement of psychological well-being. Take part in the investigation – 165 members from two schools of Telšiai district. There was 87 boys and 78 girls. This inquiry was going in time of lesson. Talk was going on after classes. Learning motivation was study according to questionnaire of Jelisejevas (2001). Learning motives was study according to questionnaire of Zambacevičienė, Janulytė (1998) “Why am I learning?”. Well-being in the class was appreciate according to modify a questionnaire of Mariščiuk, Bludov, Plachtijenko, Serova (1984) SAN methodic. This methodic was adapted to study well-being in the class of students of primary school. Findings was disclose that in learning motivation of students of primary school the over is insufficient standpoint of themselves like students (from 57 % to 77 %). The results about learning motives was that in every class was prevail recognition of social motive (from 42 % to 63 %). The results of well-being in the class show, that from I to IV class the well-beint of students go bad. Good well-being in I class was 89 % of schoolboys and schoolgirls, in II class – 76 %, III – 65%, IV – 61 %. The motive of negatives stimulation was characteristic in all class and was from 17 % to 26 %. There was ascertain the... [to full text]

In the light of society’s course and changes, valuable human life and man’s participation in social activities are nowadays unthinkable without reading skills. Seeming to be elementary and natural the skill is not inborn. As a matter of fact, reading is a complex process having its own development and difficulties. An urgent problem is reading that students spend more and more time playing computer games, searching the Internet, communicating on mobile phones, so less time is allotted us learning reading and improving the reading skills. That’s why it was important for us to make clear how 1st grade students learn reading and what is the quality of the 2nd grade students’ reading skills. While pursuing this aim, I have made an analysis of psychological and pedagogical literature about the process of reading and did an investigation in town and village schools.

SANTRAUKA Darbo tikslas: Įvertinti maisto alergijų paplitimą tarp Vilniaus m. 5-9 klasių mokinių. Taip pat nustatyti maisto alergijų paplitimą tarp mergaičių ir berniukų bei atskirose amžiaus grupėse, išsiaiškinti ir nustatyti požymių, būdingų maisto produktų sukeltai alergijai, paplitimą bei nustatyti maisto alergijas sukeliančių maisto produktų vartojimo paplitimą. Metodika: Apklausti 540 Vilniaus miesto 5-9 klasių 10-16 metų pagrindinių, vidurinių mokyklų bei gimnazijų mokiniai, sutikę dalyvauti tyrime. Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti naudotas momentinis (paplitimo) epidemiologinis tyrimas. Tyrimas buvo atliekamas anoniminės anketinės apklausos būdu. Anketa sudaryta remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos klausimynu alerginių ligų paplitimui tirti. Duomenų suvedimui buvo naudojamas statistinis paketas Epi Data, statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS 11.0 ir WinPepi 1.55 programa panaudojant tradicinius statistinius metodus. Maisto alergijų paplitimas išreiškiamas procentais, įverčio tikslumui įvertinti apskaičiuotas pasikliautinasis intervalas (PI) 95%, kategorinių duomenų analizei panaudotas &#967; kvadrato metodas ir Fisher‘s tikslusis metodas. Rizikos veiksnių įvertinimui buvo skaičiuojamas paplitimo rodiklių santykis PRR, 95% pasikliautinieji intervalai. Naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo &#945;=0,05, p<0,05 – skirtumas statistiškai reikšmingas. Rezultatai: Maisto alergijų paplitimo rodiklis tarp Vilniaus m 5-9 klasių... [toliau žr. visą tekstą] / FOOD ALLERGY PREVALENCE AMONG 5-th – 9-th FORMS SCHOOLCHILDREN IN VILNIUS SUMMARY Research aim: To evaluate the incidence of food allergies among 5th - 9th grade schoolchildren in Vilnius. Also to determine the incidence of food allergies among girls and boys as well as in separate age groups, to measure and determine the incidence of food allergy symptoms and to evaluate the incidence of the usage of allergy evoking food products. Methods: 540 10-16 year old schoolchildren of the 5th-9th grades from basic and high schools in Vilnius, who agreed to take part in the investigation, were questioned. In order to reach the investigation goal and accomplish its tasks, a cross – sectional epidemiological research was carried out. The research was performed using anonymous questionnaire survey. The questionnaire was composed using World Health Organization guidelines for investigating the prevalence of allergic diseases. Statistical package Epi Data was used to compose data and statistical data analysis was performed using statistical package SPSS 11.0 and WinPepi 1.55 program (applying traditional statistical methods). The prevalence of food allergy is expressed using percents, confidence interval (CI) 95% is determined for measuring the evaluation accuracy and &#967; square method and Fisher‘s exact test are used for categorical data analysis. In order to evaluate the risk factors, the prevalence rate ratio (PRR) and confidence interval (CI) 95% were counted down. Statistical... [to full text]

Aktualumas. Agresyvaus elgesio priežastys aiškinamos įvairiai. Kai kurie psichologai agresiją sieja su konstituciniais, fiziologiniais arba genetiniais veiksniais. Kiti mano, kad agresija yra išmoktas fenomenas, kurį (tiesiogiai arba netiesiogiai) pastiprina tėvai, bendraamžiai, žiniasklaida bei kita vaiką supanti aplinka. Pvz., L. Eron (1982) pabrėžia išmokimo svarbą vaiko agresyvaus elgesio raidoje ir teigia, kad agresija gali būti išmokta jau ankstyvame amžiuje, o po to išplėsta, perkelta į kitas situacijas. Teigiama, kad agresyvų elgesį gali sukelti tam tikros socialinės sąlygos (pvz., šeimos struktūra, pajamos ir kt.). Apie mokinių agresyvaus elgesio ypatumus, lyčių agresyvaus elgesio skirtumus, tyrimų atlikta labai mažai. Kadangi mokyklose agresyvaus elgesio problema yra aktuali ir reikalaujanti sprendimo, tai ir paskatino ištirti vyresnių klasių mokinių (6—18 m.) agresyvumo raiškos ypatumus ir agresijos sąsajas su adaptacija mokymosi įstaigose. Tyrimo tikslas — atskleisti 10—12 klasių mokinių, agresyvumo apraiškų ir adaptacijos mokymosi įstaigoje sąsajas. Uždaviniai: 1. Įvertinti 10—12 klasių vaikinų ir merginų agresyvumo apraiškų skirtumus. 2. Išanalizuoti 10—12 klasių mokinių agresyvumo apraiškų skirtumus tarp vidurinių bei gimnazijos tipo mokyklų. 3. Palyginti 10—12 klasių mokinių adaptacijos skirtumus tarp vidurinių bei gimnazijos tipo mokyklų. 4. Nustatyti koreliacinius ryšius tarp 10—12 klasių mokinių agresyvumo ir jų adaptacijos mokymosi įstaigose lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance. The reasons of aggressive behaviour can be explained in many ways. Some psychologists relate aggression with constitutional, physiological and genetic factors. Some think that aggression is a learned phenomenon, which is (directly or indirectly) reinforced by parents, contemporaries, media and other environment that surrounds the child, e.g. L. Eron (1982) emphasizes the importance of learning in the development of aggressive behaviour of the child. He claims that the aggression can be learned even in the early age, then expanded and put in other situations. It is said that aggressive behaviour can be caused by some of the social circumstances (e.g. family structure, income etc.). Only few researches are made about the peculiarities of aggressive behaviour of the students, about the differences of aggressive behaviour of sexes. The problem of aggressive behaviour at school is very relevant and requiring a solution. This encouraged me to survey the peculiarities of expression of aggression of the students of the senior classes (16-18 years) and the connection between aggression and adaptation in learning institutions. The aim of the survey – to reveal the manifestations of aggression of the students from 10-12 forms and the connections of adaptation in learning institutions. Tasks: 1. To value the differences of manifestations of aggression of males and females from the 10-12 forms. 2. To analyze the differences of adaptation of 10-12 forms students in... [to full text]

Darbą atliko Vilniaus pedagoginio universiteto neakivaizdinių magistrantūros studijų absolventas Liudas Skrodenis. Darbo tema – „Mokinių, mokytojų ir tėvų santykiai: konfliktų prevencija“. Švietimas, švietimo sistema, darbo krūvis ir pan. nuolat buvo viena iš aktualiausių visuomenei temų, išsimokslinimas – nuolat aktuali ir prioritetinė valstybės politikos dalis. Mūsų visuomenėje konfliktuojama nuolat, todėl aktualu suvokti bei valdyti konfliktą, ypatingai tai aktualu ugdymo institucijose, nes labai svarbu, kad konfliktai kuo mažiau kenktų ugdymo kokybei. Juk svarbiausi ugdymo tikslai: padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą; ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, galintį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti; ugdyti asmenį, pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį ir galintį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame, ekonominiame gyvenime, ir jį tobulinti; brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę; ugdyti žmogų demokratijai; ugdyti Lietuvos valstybės pilietį, gali būti pasiekti tik dirbant nuosekliai bei darnioje komandoje. Kadangi konfliktai pasitaiko visose žmogaus gyvenimo sferose, juos būtina išmokti juos kontroliuoti – nevaldomi jie gali sužlugdyti tai, ką individas ilgai kūrė ar siekė. Konflikto kilimą lemia objektyvūs ir subjektyvūs faktai, ignoruojant susidariusią konfliktinę situaciją bendravimas gali pasidaryti nebeįmanomas. Konfliktas gali paskatinti... [toliau žr. visą tekstą] / The paper was written by Liudas Skrodenis, valedictorian of Vilnius Pedagogical University of extramural master studies. The theme of the paper – „Relationship of Pupils, Teachers and Parents: Prevention of Conflicts". Education, the system of education, the caseload of work and so on has always been one of the most important themes for the society. The background is always relevant and underlying for the state‘s politics. Conflicts appear constantly in our society that‘s why it is important to control conflicts and especially in educational institutions in order to prevent the degradation of teaching level. The most important aims of the education are: to help the person to reveal common values and to ground ones life by them; to educate critically thinking person who is able to understand the fundamental and existential questions of life, to make responsible decisions and act alone; to educate the person who is ready for professional activity and able to adapt himself or herself to the changing social and economical life as well as to accomplish it; to mature person‘s national and cultural consciousness; to mature the person for democratic; to educate the Citizen of Lithuania what is possible only while working in a harmonious and constantly working team. Because the conflicts appear in every sphere of human life it is important to be able to control them. without any control they might destroy whatever is possible and what was achieved or created by the person. The rise of... [to full text]

Pilietinis – visuomeninis jauno žmogaus aktyvumas, svarbus bendrojo lavinimo įstaigose. Reikšmingas vaidmuo tenka mokyklos savivaldai, pilietiniam ugdymui mokymo turinyje, pilietiškumo raiškai mokyklos bendruomenėje, visuomeninėms organizacijoms veikiančioms mokykloje ir vietos bendruomenėje. Valstybė įgyvendina įvairias besimokančio jaunimo pilietiškumo ugdymo programas, tačiau stebima pačių jaunų žmonių pasyvumo tendencija. Šiame darbe tiriama 14 – 19 metų amžiaus mokinių visuomeninio dalyvavimo raiška. Raseinių rajono bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo apklausta 130 respondentų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad: dalyvavimas pilietinėse akcijose ir savanoriškoje veikloje yra mokiniams priimtina forma pilietiškumui ugdytis; pagrindinės mokinių dalyvavimo visuomeninių organizacijų veikloje priežastys yra susijusios su savirealizacija, asmeninių savybių ugdymu, bendravimo poreikio tenkinimu; mokiniai suvokia dalyvavimo visuomeninėse organizacijose svarbą, dėl savirealizacijos poreikio tenkinimo, galimybės veikti komandoje, dirbti visuomenės labui, atstovauti bendruomenės narių (mokinių) interesams; tyrime dalyvavusiems mokiniams trūksta informacijos apie jų gyvenamoje teritorijoje veikiančias visuomenines organizacijas; visuomeninių organizacijų veikloje dalyvauja apie trečdalis tiriamųjų; gyvenamoji vietovė lemia mokinių dalyvavimo visuomeniniame gyvenime aktyvumą. / Civic-public activities of young people are important in general education institutions. A significant role is assigned to the self-governance of a school, civic education included in the teaching material, expression of citizenship in the school community, public organizations operating in schools and local communities. The state implements various programs of civic education for the studying youth, however, the passiveness of young people is observed. Public participation of pupils of the age of 14 to 19 is investigated in this work. Quantitative study has been carried out in the general education institutions in the district of Raseiniai, 130 respondents have been questioned. The results of the study revealed that: participation in civic campaigns and volunteering is an acceptable means of civic education for the pupuls; the main reasons for participating in the activities of public organizations are closely related to self-realization, development of personal qualities, fulfilling the need of communication; pupils understand the importance of participating in public organizations because it is a means of satisfying the need of self-realization, a possibility to act as a team and work in the public interest, to represents the interest of the members of the community (pupils); the pupils lack information about public organizations operating in their living area; one third of the respondents participate in the activities of public organizations; place of residence influences... [to full text]