Tyrimo objektas: mokinių patiriančių smurtą poţiūris į smurtą ir jo prevenciją Tikslas: atskleisti patiriančių smurtą mokinių poţiūrį į smurtą ir jo prevenciją. Tiriamieji: tyrime dalyvavo 120, 6 ir 8 klasių mokiniai. Uţdaviniai: 1. Įvertinti patiriančių smurtą mokinių poţiūrį į smurtą ir jo prevenciją pagal amţių. 2. Įvertinti patiriančių smurtą mokinių poţiūrį į smurtą ir jo prevenciją pagal lytį. Hipotezė: 1. Patiriančių smurtą jaunesnių klasių mokiniai, smurto prevenciją vertina palankiau nei vyresnių klasių mokiniai. 2. Patiriantys smurtą berniukai smurto prevenciją vertina palankiau nei mergaitės patiriančios smurtą. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė 2. Anketinė apklausa 3. Statistinė analizė. Išvados: 1. Patiriančių smurtą mokinių poţiūris apie mokykloje vykdomas smurto prevencijos akcijas pagal amţių: 50 proc. šeštų klasių mokiniai ir 50 proc. aštuntų klasių mokiniai neturi nuomonės dėl mokykloje vykdomų smurto prevencijos akcijų. 42,3 proc. šeštų klasių mokinių ir 50 proc. Aštuntų klasių mokinių mano, kad smurto prevencijos akcijos nėra naudingos. 3,8 proc. šeštokų teigia, kad smurto prevencijos akcijos jiems visiškai neįdomios ir tik 3,8 proc. šeštų klasių mokinių, jas vertina teigiamai. Mokinių poţiūriu, daţniausiai jie smurtą patiria dėl išvaizdos – 95,5 proc. šeštų klasių mokinių ir 77,3 proc. aštuntų klasių mokinių. 2. Patiriančių smurtą mokinių poţiūris apie mokykloje vykdomas smurto prevencijos akcijas pagal lytį: 45,0 proc. berniukų ir 53,8... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: violence experienced students’ attitude to violence and its prevention. Aim: to disclose violence experienced students’ attitude to violence and its prevention. Who was researching: at the research participated 120, 6 and 8 class students. Tasks: 1. To evaluate violence experienced students’ attitude to violence and its prevention according to their age. 2. To evaluate violence experienced students’ attitude to violence and its prevention according to their sex. Hypothesis: 1. Younger violence experienced students’ evaluate violence prevention better than elder students do. 2. Violence experienced boys evaluate violence prevention better than violence experienced girls. Research methods: 1. Analysis of nonfiction. 2. Inquiry form. 3. Analysis of statistics. Conclusions: 1. Violence experienced students’ attitude to violence prevention actions at school according to their age: 50% sixth class students and 50% eightth class students do not have any opinion about violence prevention actions at school. 42,3% sixth class students and 50% eightth class students think that violence prevention actions are useless. 3,8 % sixth class students affirm that violence prevention actions are humdrum and only 3,8% sixth class students appreciate them positively. According to students’ attitude, they experience violence usually because of their appearance - 95,5 % sixth class students and 77,3 % eightth class students. 2. Violence experienced students’ attitude to violence... [to full text]

Šiame darbe analizuojama, kas yra teodicėja, pateikiamos filosofijos atstovų teorijos apie jos esmę ir keliamas problemas. Magistro darbe nagrinėjami žmonių patiriamų kančių teisingumo, nuodėmės ir jos išpirkimo, tikėjimo klausimai. Teodicėjos problemos užuomazgų randame Šventajame Rašte, o tiksliau, Jobo Knygoje. Teodicėjos problemą savo kūriniuose kėlė ir XIX a. rusų rašytojas F. Dostojevskis. Šiame darbe šiuo aspektu analizuojami jo romanai „Idiotas“, „Demonai“, „Nusikaltimas ir bausmė“, „Broliai Karamazovai“ ir apysakos. Nagrinėjant teodicėjos problemą ypač vertingas paskutinis F. Dostojevskio romanas „Broliai Karamazovai“. Rašytoją jaudinantis tikėjimo ar netikėjimo Dievu klausimas sprendžiamas romano veikėjams priimant ar nepriimant Dievo pasaulį. Žmonių kančių problema F. Dostojevskio kūriniuose susiaurinama iki vaikų kančių problemos. Skaitant kūrinius galima įžvelgti dvi kančių priežastis: gimtoji nuodėmė ir žmonėms būdingas nuodėmingumas. Veikėjų teigimu, blogis- būtina gėrio egzistavimo sąlyga. Rašytojas svarsto, kad žmogui suteikta laisvė yra ir Dievo dovana, ir nepakeliama našta. F. Dostojevskis aiškina žmogaus prigimties blogio priežastis ir ribas. Tačiau jis ir teisina žmogų, nes Visagalis dovanodamas žmogui žodžio laisvę, suteikė jam galimybę teisinti arba smerkti Dievą, sukūrusi šį toli gražu netobulą pasaulį. Iškeltai hipotezei patvirtinti atliktas praktinis tyrimas, kuriame dalyvavo 10 – 12 klasių moksleiviai. Susumavus tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the current research is to analyze the concept of theodicy. In this Master thesis the theories about the essence of theodicy and the issues that may be raised suggested by various philosophy representatives are to be discussed. The current work is also to consider the questions of justice of human suffering, sins, redemption and faith. The origins of the issues mentioned above can already be found in the Christian doctrine, to be more precise, in the Book of Job. The issue of theodicy is also reflected in the works of 19th century Russian writer Fyodor Dostoyevsky. In this Master thesis some stories and the novels “The Idiot”, “Demons”, “Crime and Punishment”, “The Brothers Karamazov” are to be analyzed. The last novel „The Brothers Karamazov“ raised particular interest. The question of faith and unbelief, which was also important to the author, can be seen in the way the world is accepted or not by various characters. The question of human suffering is narrowed in the novels to the issue of children suffering. Furthermore, in this research the two ways of ‘God’s justification’ for the sufferings mentioned above shall be overviewed, i.e. the original sin of all the people and sinfulness as such present in the lives of people. The presence of evil as an unquestioned condition for the existence of good is keenly discussed by the characters. The issue of freedom as an unbearable gift for every human being is studied by the writer from different... [to full text]

Tyrimo objektas. 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos ypatumai. Tyrimo tikslas. Atskleisti paauglių socialinės kompetencijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti gimnazijų ir pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos lygį pagal mokyklos tipą. 2. Įvertinti gimnazijų ir pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos lygį lyties aspektu. Hipotezė: pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos lygis yra žemesnis nei gimnazijų 10 klasių mokinių. 1. Nustatyta, kad daugeliu tirtų aspektų, tokių kaip bendrojo pasitikėjimo savimi, atsparumo nesėkmėms ir kritikai, gebėjimo reikšti jausmus, nenuolaidumo, galėjimo pareikalauti ir nesijautimo kaltu gauti rezultatai statistiškai patikimai nesiskyrė (p>0,05). Gebėjimo paprašyti pagalbos atveju, gauti duomenys statistiškai patikimi (p<0,05). Todėl galime teigti, kad šiuo, gebėjimo paprašyti pagalbos atveju, socialinės kompetencijos lygis gimnazijų 10 klasių mokinių didesnis nei pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių. 2. Ištyrus gimnazijų ir pagrindinių mokyklų 10 klasių mokinių socialinės kompetencijos lygį lyties aspektu nustatyta, kad merginų ir vaikinų duomenys skyrėsi. Merginų bendrojo pasitikėjimo savimi atsparumo nesėkmėms ir kritikai, nenuolaidumo ir nesijautimo kaltomis gauti duomenys statistiškai patikimai nesiskyrė (p>0,05). Tačiau gebėjimo reikšti jausmus, gebėjimo paprašyti pagalbos ir galėjimo pareikalauti atvejais gauti rezultatai statistiškai patikimai skyrėsi... [toliau žr. visą tekstą] / Object of a research: social competence features of 10th grade students. Goal of a research: to reveal social competence features of teenagers. Tasks of a research: 2. Investigate, based on type of school, primary school and gymnasium 10th grade student’s level of a social competence. 3. Compare, based on a gender, primary school and gymnasium 10th grade student’s level of a social competence. Hypothesis: 10th grade students in primary schools are less socially competent than 10th grade students in gymnasiums. Conclusions: 1. Research established that, social competence level of gymnasium students is not always higher than that of primary school students. In many cases results such as: general self-confidence, resistance to failures and criticism, ability to express feelings, uncompromising, the ability to request, feeling of not guilty, were statistically insignificant (p>0,05). Although, it is possible to state that in a situation when someone asks for a help, social competence level of a 10th grade student in a gymnasium is higher than that of a 10th grade student in a primary school. 2. In addition, study shows that girls and boys data differs. In girls group, half of study results (general self-confidence, resistance to failures and criticism, uncompromising, feeling of not guilty) were statistically insignificant (p>0,05) and other half of study aspects (ability to express feelings, the ability to request, in a situation when someone asks for a help)... [to full text]

Darbe atlikta teorinė dailės terapijos reikšmės mažinant mokinių hiperaktyvumą analizė. Interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti dailės terapijos reikšmę mažinant hiperaktyvumą. Atlikta hiperaktyvių mokinių atvejų analizė. Tyrime dalyvavo septynios dailės terapijos užsiėmimus vedančios darbuotojos iš keturių tipų įstaigų ir skirtingų miestų bei trys hiperaktyvūs mokiniai. Empirinėje dalyje įvertinta dailės terapijos reikšmė hiperaktyvumui mažinti bei dailės terapijos taikymo mažinant vaikų aktyvumą atvejų analizė. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Dailės terapijos užsiėmimų metu mokiniai išmoksta bendrauti, didėja dėmesingumas, mažėja per didelis aktyvumas ir judrumas. Dailės terapija skatina jausmų raišką, padeda labiau pasitikėti savo jėgomis. 2. Specialistai, dirbantys su mokiniais, turinčiais hiperaktyvumo sutrikimą, pirmiausiai linkę įžvelgti negatyvius šių vaikų bruožus: išsiblaškymą, nekantrumą, didelį judrumą, dėmesio sutelktumo stoką, negebėjimą vertinti savo elgesio. 3. Geriau pažinus mokinius, išsiaiškinus jų elgesio priežastis, nuosekliai ir pastoviai dirbant, skiriant ypatingą dėmesį, taikant individualų priėjimą ir asmeninį motyvavimą, atsiskleidžia ugdytinių pozityvūs bruožai: kūrybiškumas, imlumas naujovėms, gebėjimas jausti pasitenkinimą. 4. Atvejų analizės rezultatai atskleidžia pozityvią dailės terapijos reikšmę vaikų hiperaktyvumo mažinimui. Vaikai išmoksta kontroliuoti instinktyvius troškimus, sulaikyti per didelę energiją... [toliau žr. visą tekstą] / An analysis of the theoretical value of art therapy in reducing the student’s hyperactivity was carried out at work. A research was carried out using an interview method, the objective of which was to evaluate the significance of art therapy in reducing hyperactivity. A case study analysis, involving hyperactive pupils, was conducted. The research involved the participation of 7 (seven) art therapy leading professionals from 4 (four) types of institutions and different cities and 3 (three) hyperactive students. The empirical part assessed the analysis and its significance of art therapy on hyperactivity reduction and the application of art therapy toward reducing children’s activity. Main conclusions of the empirical research: 1. During the art therapy involvement, the pupils learn to communicate, to be among others, they have an increase in attention span, and a decrease in hyperactivity and restlessness. Art therapy increases pupil’s self-confidence, encourages the expression of feelings, and helps to feel assertive. 2. Specialists, working with pupils who have hyperactivity disorder, tend to initially perceive the negative traits of these children: distraction, impatience, high mobility, lack of focus, inability to evaluate own behavior. 3. Getting to know the pupils, finding out the reason for their behavior, constantly and consistently working, paying particular attention, and by applying an individual approach and personal motivation, positive traits start to show up:... [to full text]

SANTRAUKA Vyresniųjų klasių mokinių požiūrio į grožį ypatumai ir veiksniai Grožis yra nesuinteresuotas gėrėjimasis objektais, kuris kyla iš harmonijos ir tobulumo išgyvenimo. Kaip estetinė vertybė, jis įsikūnija meno, gamtos, žmogaus gyvenimo šaltiniuose. Požiūris — tai sąlygiškai pastovi nuomonių, interesų, pažiūrų išraiška, atspindinti asmens individualią patirtį; pažintinis – emocinis asmenybės santykis su tikrovės objektais ir pačiu savimi, kurį sąlygoja individuali pažintinė – emocinė patirtis. Tyrimo objektas —vyresniųjų klasių mokinių požiūris į grožį ir jį sąlygojantys veiksniai. Tikslas: atskleisti vyresniųjų klasių mokinių teigiamo požiūrio į grožį ypatumus ir jam įtakos turinčius sociopedagoginius veiksnius. Tyrimo hipotezė — teigiamam požiūriui į grožį vyresniame mokykliniame amžiuje turi įtakos: • mokinių įsitraukimas į aktyvią estetinę veiklą; • teigiamų emocijų išgyvenimas estetinėje veikloje; • mokinių saviraiškos poreikio patenkinimas estetinėje veikloje; • humaniški mokinių santykiai su pedagogais ir veiklos dalyviais. Tyrime dalyvavo 206 Vilniaus miesto 10-12 klasių mokiniai. Tyrimas atskleidė, kad vyresniųjų klasių mokiniai suvokia grožio svarbą žmogaus gyvenime ir pripažįsta, kad būtina pažinti grožį, nes jis suteikia emocinį pasitenkinimą, tačiau jie susiduria su sunkumais suvokdami ir vertindami grožį, pažymėdami, kad grožio pažinimas reikalauja didelių pastangų. Tyrimas patvirtino hipotezę, kad požiūriui į grožį turi įtakos humaniški mokinių santykiai... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY FACTORS AND SPECIFICS OF THE POSITIVE ATTITUDE TOWARDS BEAUTY IN SENIOR PUPILS Beauty is one of human values, that why positive attitude toward beauty is very important aesthetic education task. Beauty is a quality or the combination of qualities that give pleasure to the senses or to the mind. Beautiful is all that perfectly reflects the nature and the essence of the things, events and relationships. View is a personal opinion or attitude; it is one’s way of understanding and interpreting a subject, events or even oneself. It is formed during individual and social experiences. The objects of the research — the attitude toward beauty among the senior pupils and promotion. The purpose of the research — to reveal the specifics of the attitude toward beauty among the senior pupils, factors, which have influence for it and some guidelines that stimulate positive attitude toward beauty. The tasks of the research: 1. to determinate concept of beauty; 2. define main sources of beauty; 3. to reveal the specifics of the attitude toward beauty among the senior pupils; 4. to show up pupils’ positive aesthetic emotions; 5. to compare attitude towards beauty in regard to gender and type of school; 6. to exclude factors of developing the attitude toward on beauty The hypothesis of the research — the attitude toward beauty in the senior pupils is determined by: • how actively pupils are participating in the aesthetic activities • how many positive emotions they experience during the... [to full text]

Realizuojant integruoto ugdymo, mokyklos visiems idėją, specialioji pedagoginė pagalba specialiųjų poreikių turintiems vaikams teikiama ne tik specialiosiose, bet ir bendrojo ugdymo įstaigose. Todėl itin aktualu specialiųjų pedagogų rengimo kokybės tobulinimas, pertvarkant studijų turinį, pritaikant jį besikeičiančiai situacijai ugdymo įstaigose. Šio darbo tikslas - nustatyti, kaip specialieji pedagogai vertina savo kompetenciją ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Teorinėje darbo dalyje aptariami LR teisės aktai, reglamentuojantys specialųjį ugdymą, pedagogų rengimą ir veiklą norminantys dokumentai, aprašomos švietimo sistemos kaitos problemos, profesinių kompetencijų samprata bei konkretūs reikalavimai pedagogų kompetencijoms integruoto ugdymo erdvėje. Siekiant išsiaiškinti specialiųjų pedagogų kompetencijų turinį ir kokybę, atliktas tyrimas, kuriame naudojant anketinės apklausos metodą, apklausta 80 specialiųjų pedagogų dirbančių Vilniaus, Šiaulių miestų, Utenos ir Telšių rajonų bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo rezultatai parodė, kad specialiųjų pedagogų nuomone jiems stinga kompetencijų kūrybiškai parinkti ir taikyti mokymo metodus, remiantis vaiko poreikiais ir stiprybėmis; skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą heterogeninėje grupėje; bendradarbiauti su specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvais. Specialieji pedagogai labai gerai vertina šias savo kompetencijas - formuoti ugdymo turinį, derinant švietimo reikalavimus... [toliau žr. visą tekstą] / Many children with learning difficulties are integrated into ordinary secondary schools in order to provide a successful education. So it is very important to improve education and training of special pedagogues, reorganize the curriculum and adapt it to a changing situation of educational institutions. The aim of this work is to find out how special teachers evaluate their competence to educate pupils with special needs at secondary schools. In the theoretical part of the work LR law acts, regulating special education, the preparation of pedagogues and their activity normative documents, the educational system problems, the concept of professional competencies and the concrete integrated educational requirements for competencies in the space of integrated education are discussed. A special research was done to find out the content and quality of special pedagogues’ competencies. A survey was conducted among the special pedagogues working at secondary schools of Vilnius, Šiauliai, Utena and Telšiai. The results of the research showed that according to the opinion of the special pedagogues they lack competencies to choose and adapt educational methods creatively referring to a child’s needs and strengths, to encourage pupils’ communication and collaboration in a heterogeneous group, to communicate with parents who have children with special needs. However there are competences which special pedagogues evaluate very well: to form the educational content, to coordinate the... [to full text]

Vis daugiau bendrojo lavinimo mokyklų Lietuvoje imasi integruoti vaikus su negalia. Bendrojo lavinimo mokyklos lankymas – tik viena, netgi neesminė integracijos dalis. Svarbesnė yra dvasinė atmosfera, bendra kaita, mokyklos atvirumas visokiems vaikams ir naujiems darbo metodams. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymas yra neatskiriama švietimo ir mokslo sritis ir sudaro vieną svarbiausių neįgalių asmenų socialinės integracinės politikos dalių. Lietuvoje yra sukurtos mokinių su negalia integracijos strategijos bei parengti strateginės sistemos plėtros dokumentai, kurie atitinka Europos komisijos direktyvas. Strateginiai dokumentai sudaromi atsižvelgiant į labiausiai tobulintinas vietas. Tačiau mokinių su negalia integracija mokyklose dar nepakankamai išplėtota, individualūs vaikų poreikiai tenkinami nepakankamai. Šio darbo tikslas: išanalizuoti neįgalių mokinių integracijos strategijos gaires bendrojo lavinimo mokykloje t.y. apimant galimybes, tendencijas ir mokytojo darbo ypatumus. Uždaviniai: 1. Susipažinti su pagrindiniais teisiniais aktais reglamentuojančiais neįgaliųjų mokinių integraciją bendrojo lavinimo mokyklose. 2. Apžvelgti mokinių su negalia integracijos proceso ypatumus bei pagrindinius principus. 3. Atskleisti neįgalių mokinių integravimo proceso tendencijas bendrojo lavinimo mokyklose siekiant permainų. 4. Išanalizuoti mokytojo dirbančio su neįgaliais mokiniais pedagoginio darbo aspektus ir integracijos... [toliau žr. visą tekstą] / An increasing number of mainstream schools in Lithuania takes to integrate children with disabilities. Attendance at schools of general education - the only one even marginal integration. More important is the spiritual atmosphere, the total change, openness to all kinds of school children and new working methods. Special needs education is an integral part of education and science and is one of the most important people with disabilities inclusive social policy. Lithuania has developed the integration of pupils with disabilities and to develop a strategy for the development of a strategic framework documents that comply with European Commission directives. Strategy papers shall be improved according to most sites. However, students with disabilities at school integration are not yet sufficiently developed, the child's individual needs are met sufficiently. The aim of this research is to analyze the integration of disabled students in general education guidelines for a strategy that is in school including opportunities, trends and teaching characteristics. Objectives: 1. Access to basic legal framework governing the integration of disabled pupils in mainstream schools. 2. Students with disabilities to review the integration process characteristics and the basic principles. 3. Students with disabilities to reveal trends in the integration process in general education schools to change. 4. To analyze the teacher working with disabled students and the... [to full text]

Nežiūrint į tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai yra fiziškai aktyvūs ir mėgsta sportą, tačiau moksliniai tyrimais nustatyta, kad, priklausomai nuo amžiaus, mokinių interesai ir motyvacija fizinei veiklai kinta neigiama linkme. Sportinės veiklos motyvai būna įvairūs: vieni labiau mėsta lavintis fiziškai, kiti gražiai atrodyti, tretiems labiau patinka išlieti savo emocijas žaidžiant sportinius žaidimus. Kūno kultūros pamoka yra ta vieta, kur mokiniai gali tai padaryti. Todėl aktualu ištirti veiksnius, darančius teigiamą ar neigiamą įtaką 9-10 klasių moksleivių interesui kūno kultūros pamokoms. Objektas – veiksniai, įtakojantys 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius mokiniams teigiamos ir neigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas. 2. Anketine apklausa nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. 3. Palyginti 9–10 klasių mergaičių ir berniukų dalyvavimo kūno kultūros pamokoje motyvus. Tytimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2011-12 mokslo metais vienoje iš Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrime dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai. Išvados: 1. Veiksniai, turinys mokiniams teigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas: mėgstama veikla, įdomios užduotys, sėkmės patyrimas rungtyniaujant, mokytojo teigiamas vertinimas ir pagyrimas, draugiškas bendravimas su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Nežiūrint į tai, kad bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai yra fiziškai aktyvūs ir mėgsta sportą, tačiau moksliniai tyrimais nustatyta, kad, priklausomai nuo amžiaus, mokinių interesai ir motyvacija fizinei veiklai kinta neigiama linkme. Sportinės veiklos motyvai būna įvairūs: vieni labiau mėsta lavintis fiziškai, kiti gražiai atrodyti, tretiems labiau patinka išlieti savo emocijas žaidžiant sportinius žaidimus. Kūno kultūros pamoka yra ta vieta, kur mokiniai gali tai padaryti. Todėl aktualu ištirti veiksnius, darančius teigiamą ar neigiamą įtaką 9-10 klasių moksleivių interesui kūno kultūros pamokoms. Objektas – veiksniai, įtakojantys 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Tikslas – nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius mokiniams teigiamos ir neigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas. 2. Anketine apklausa nustatyti veiksnius, įtakojančias 9-10 klasių mokinių motyvaciją kūno kultūros pamokose. 3. Palyginti 9–10 klasių mergaičių ir berniukų dalyvavimo kūno kultūros pamokoje motyvus. Tytimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2011-12 mokslo metais vienoje iš Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrime dalyvavo 9–10 klasių moksleiviai. Išvados: 1. Veiksniai, turinys mokiniams teigiamos įtakos per kūno kultūros pamokas: mėgstama veikla, įdomios užduotys, sėkmės patyrimas rungtyniaujant, mokytojo teigiamas vertinimas ir pagyrimas, draugiškas bendravimas su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Extensively studied in the literature of interest and motivation on physical activity. It has been observed that, depending on the age and interests of the students, as well as motivation for physical activity changes in a negative direction. Students mature physically, socially and intellectually, the focus of great change. As they age, especially in adolescence, changes in motivation to be physically active operational structure (Volbekienė ir kt., 2008). It is therefore important to investigate the factors affecting the positive or negative influence on the interest of students in grades 9-10 physical education lessons. Object - the factors influencing students' motivation in grades 9-10 physical education classes. Purpose - to identify the factors affecting students' motivation in grades 9-10 physical education classes. Objectives: First Identify the factors that students positive and negative affect during physical education classes. Conclusions: Questionnaires survey found that the most motivated students of physical education classes has resulted in a favorite activity engaged in, have the opportunity to be with friends and to emulate, try to realize themselves seem better than others to feel assured as well as the patina of physical education teacher. Comparing grades 9-10 for girls and boys in the PE lesson reasoning requires that girls are more driven by the fact that doing something a little bit afraid or worried, it may turn out better than others, and... [to full text]

SANTRAUKA. INFORMACINĖ VEIKLA MOKYKLOS BIBLIOTEKOJE: PASLAUGOS, METODAI, VEIKSMINGUMAS Mokyklos biblioteka – aptarnauja moksleivius ir mokyklos personalą, parūpina jiems spaudinių, garso ir vaizdo dokumentų, muzikos įrašų, bibliografinės informacijos, atsižvelgdamos į mokymosi procesą bei vaikų užklasinę veiklą. Mokyklos biblioteka yra kiekvienoje valstybinėje pradinėje, pagrindinėje, vidurinėje, vakarinėje, pagalbinėje aukštesniojoje, gimnazijoje ar specialiojoje mokykloje. Kiekviena mokykla sąmoningai ar ne vykdo informacinę veiklą, nes ji aptarnauja savo mokyklos bendruomenę, tačiau ne visų mokyklos bibliotekų ir jų darbuotojų požiūris į informacinę veiklą sutampa. Šiandienos informacinės visuomenės gyvenimas nebe įsivaizduojamas be tokių įgūdžių, kurių vaikams prireiks ateityje ne tik mokantis mokykloje, bet ir kasdieniniame gyvenime, vėliau ir darbe. Todėl mokyklų bibliotekos turi ne tik kaupti mokymuisi reikalingą fondą, bet ir mokyti juo naudotis. Tema yra aktuali todėl, kad nuoseklus informacinių įgūdžių praktinis taikymas mokyklose kloja tvirtus pamatus vaikų ateičiai ir jų informaciniams gebėjimams. Darbo tikslas- atskleisti mokyklų bibliotekų įtaką informacinės veiklos įgūdžių lavinimui bendrojo lavinimo Lietuvos mokyklose, aptariant mokyklų bibliotekų paslaugas, jų įgyvendinimo metodus ir veiksmingumą. Darbo uždaviniai- išsiaiškinti kokia informacine veikla užsiima mokyklų bibliotekos; išnagrinėti mokyklų bibliotekų teikiamas paslaugas ir jų prieinamumą mokyklos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY. INFORMATION ACTIVITY IN A SCHOOL LIBRARY: SERVICES, METHODS AND EFFICIENCY Today information society‘s life cannot be imagined without skills which children will need in the future not only at school but also in everyday life and later at work. So school libraries have to collect a fund necessary for learning as well as teach to use it. This topic is relevant because consistent practical application of information skills at school provides the basis for children‘s future and their information abilities. The aim of this work is to shows influence of school libraries in developing skills of information activity in comprehensive schools in Lithuania by analysing school library services, methods of their implementation and efficiency. The task of this work is to find out which information activity is done by school libraries, to analyse services provided by school libraries and their availability for a school community, to find out methods used by school libraries to develop skills of information literacy and legal documents as well as recommendations regulating school libraries activity, to give practical and efficient examples of information literacy teaching and to analyse if provided services and used methods are efficient. The object of this Master‘s paper is information activity in school libraries. The goal of this work is to analyse development of information skills in school libraries, school library services, used methods and their efficiency. The following... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami VIII klasių nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, matematikos gebėjimai bei raštingumas. Suformuluota hipotezė, jog tikėtina, kad nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, matematiniai gebėjimai atitinka Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo testų vertinimo instrukcijoje aprašytą patenkinamą pasiekimų lygmenį. Tyrime dalyvavo 40 VIII klasių nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose. Kontrolinio matematikos testo metodu tirta, kaip nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai geba pritaikyti turimas matematikos žinias, spręsdami uždavinius ir kokie yra jų gebėjimai. Tyrimu nustatyta, kad VIII klasės nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių žinios ir gebėjimai atitinka matematikos programoje nurodytus minimalius reikalavimus, tačiau šios žinios nėra tvirtos, mokiniai ne visada gebėjo jas taikyti praktinėje veikloje sprendžiant uždavinius. Todėl beveik visose užduotyse buvo daroma klaidų. Išanalizavus tyrimo rezultatus pastebėta, kad geriausiai moksleiviams sekėsi atlikti geometrijos turinio srities uždavinius, spręsti aritmetines eilutes bei kitus lengvesnio pobūdžio veiksmus, kuriuose buvo pateikti atsakymo variantai. Kiek sunkiau mokiniams sekėsi atlikti tuos uždavinius, kuriuose reikėjo skaičius kelti laipsniu, rasti pradinę prekės kainą ir... [toliau žr. visą tekstą] / Mathematic and mathematical literacy are very important parts of personality and of all society. There are things which make an influence on human daily life, work and others. These things are important in education too because schoolchildren have to know that these subjects are necessary not only now but it will be need in the future too. The bachelor work deals with schoolchildren of 8th classes and who have small special educational needs. The purpose of investigation was to explore mathematical abilities of children with small special educational needs. It is hypothesized, that probably children’s with small special educational needs who learn in comprehensive school mathematical abilities adequate achievement level of satisfactory which was written in National schoolchildren achievement, in instruction of investigation’s evaluation tests. Forty schoolchildren with small educational needs of 8th classes participated in this investigation. The respondents were selected from Šiauliai, Skuodas, Kupiškis comprehensive schools. They had to work a sums which were taken from National schoolchildren achievements investigation in 2007. The results of investigation showed that schoolchildren with small special educational needs don’t have enough information of mathematic, so their mathematical abilities are not good too. Some results of worksheet were comparable with normal schoolchildren of the same age. Results of these people were better because they were done less mistakes... [to full text]