Tyrimo objektas – pradinių klasių mokinių fizinis aktyvumas ir socializacija. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti pradinių klasių mokinių fizinio aktyvumo, socializacijos ir jų tėvų fizinio aktyvumo ryšį. Hipotezė: Fizinis aktyvumas tiesiogiai teigiamai susijęs su pradinių klasių vaikų socializacija Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti pradinių klasių mokinių fizinį aktyvumą ir socializaciją. 2. Nustatyti ir įvertinti pradinių klasių mokinių tėvų fizinį aktyvumą. 3. Nustatyti pradinių klasių mokinių ir jų tėvų fizinio aktyvumo ryšį. 4. Nustatyti pradinių klasių mokinių fizinio aktyvumo ir socializacijos ryšį. Rezultatai: Biržų rajono ir Kauno rajono pradinių klasių mokinių organizuota fizinė veikla po pamokų vidutiniškai trunka 3,21 ± 7,2 val. per savaitę, pradinių klasių mokinių fiziškai aktyvus laisvalaikis vidutiniškai trunka 5,47 ± 5 val. Pradinių klasių mokiniai sėsliai laisvalaikį praleidžia vidutiniškai 27,5 ± 20,8 val. Išvados: 1. Tyrimo rezultatai parodė, kad pradinių klasių mokinių fizinis aktyvumas pagal rekomenduojamas PSO rekomendacijas nėra pakankamas. Biržų rajone fiziškai aktyvių tirtųjų pradinių klasių moksleivių buvo daugiau negu Kauno rajone. Tirtieji moksleiviai turėjo aukštą socialumo įvertį. 2. Mažiau nei puse tirtųjų pradinių klasių moksleivių tėvų buvo nepakankamai fiziškai aktyvūs. 3. Ryšio tarp pradinių klasių mokinių ir jų tėvų fizinio aktyvumo neaptikome. 4. Fizinis aktyvumas pradinių klasių moksleivių socialumui poveikio neturi. Pasiūlymai:... [toliau žr. visą tekstą] / Research objects: physical activity and socialization of primary school students and their parents physical activity relation. Research aim: estimate the bond between primaty school pupils physical activity, socialization and their parents physical activity Hypothesis: Physical activity is directly related with socialization of primary school students Objectives: 1. Identify and evaluate physical activity and socialization of primary school students. 2. Identify and evaluate physical activity of primary school parents. 3. Identify coherence of primary school students and their parents activity. 4. Identify connection between physical activity and socialization of primary school students. Results: Primary school pupils from Biržai and Kaunas region takes organized phisical activity after school approximately between 3,21 ± 7,2 hours per week. Moreover, primary school pupils leisure related with phisical activity approximately takes between 5,47 ± 5 hours per week. Primary school pupils spent their leisure sudentary approximately 27,5± 20,8 hour per week. Conclusions: 1. Research results show that physical activity of primary school students is not properly according to advised PSO recommendations. Physically active primary schools students are more in Biržų region than in Kaunas area. Tested sudents have high sociability level. 2. Less than half tested parents of primary school students have poor physical activity. 3. We do not identify coherence between physical activity of... [to full text]

Tyrimo objektas – Mokinių socialinės paramos, fizinės aplinkos ir mokymosi pasiekimų sąsajos su fiziniu aktyvumu Tyrimo tikslas – Nustatyti 8–9 klasių mokinių socialinės paramos, fizinės aplinkos ir mokymosi pasiekimų sąsajas su fiziniu aktyvumu. Uždaviniai: 1. Nustatyti mokinių fizinį aktyvumą lyties ir amžiaus aspektu. 2. Nustatyti socialinė paramos įtaką mokinių fiziniam aktyvumui. 3. Nustatyti fizinės aplinkos įtaką mokinių fiziniam aktyvumui. 4. Nustatyti mokinių mokymosi pasiekimus skirtingo fizinio aktyvumo aspektu. 5. Nustatyti fizinio aktyvumo, socialinės paramos įtakos, fizinės aplinkos ir mokinių mokymosi pasiekimų tarpusavio sąsajas. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatyta, kad 52,2 proc. tirtų mokinių buvo fiziškai aktyvūs ir 47,7 proc. pasyvių, fiziškai aktyvesni buvo vaikinai (p<0,05), fiziniu aktyvumu dažniau užsiima vyresni mokiniai. Dauguma mokinių fiziniam aktyvumui per savaitę skiria po 2–3 kartus per savaitę. Fiziškai aktyvesni mokiniai subjektyvų savo fizinį aktyvumą ir pajėgumą vertino aukštesniais balais. 2. Nustatyta, kad tėvai palaiko ir paremia jaunesnius mokinius ir vaikinus fiziniam aktyvumui (p<0,05). Tyrimo metu nustatyta, kad tėvai mažiau domisi vyresnio vaiko fiziniu aktyvumu, nei jaunesnio, o taip pat vaikinus fiziniam aktyvumui remia mažiau, nei merginas. Išanalizavus draugų įtaką mokinių fiziniam aktyvumui pastebėjome, kad vyresnių klasių mokiniai kur kas dažniau siūlo užsiimti fiziniu aktyvumu kartu. Šiuo atveju jaunesni mokiniai savo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – Students of social support, physical environment and learning outcomes interfaces with physical activity The aim – Set of 8-9 grade students of social support, physical environment and learning outcomes relationship with physical activity. Objectives: 1. Set the physical activity of students by gender and age. Third set of physical environment on students physical activity. 2. Identify social support impact on student physical activity. 3. Identify the physical environment on students' physical activity. 4. Identify students' learning achievements of different aspects of physical activity. 5. Set physical activity, social support influence the physical environment and the students' learning achievement between the interfaces. Conclusions: 1. The study found that 52,2 rate surveyed students were physically active and 47,7 rate passive, were more physically active males (p<0,05), physical activity, older students more engaged. Most of the students' physical activity per week to 2 – 3 times a week. Physically active students of their subjective physical activity and capacity by higher scores. 2. It was found that parents support and support younger pupils and boys physical activity (p<0,05). The study found that parents are less interested in the older child's physical activity than younger, but also guys supporting physical activity less than girls. The analysis of students' friends and influence physical activity found that older students much more... [to full text]

Aukštesnių klasių mokinių požiūris į kūno kultūros pamokas Raktiniai žodžiai: kūno kultūra, mokiniai, pamoka, požiūris, aukštesnės klasės. Objektas: mokinių požiūris į kūno kultūros pamokas. Tikslas: atskleisti aukštesnių klasių mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti 9 klasių mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas lyties aspektu. 2. Išanalizuoti 10 klasių mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas lyties aspektu. 3. Palyginti 9 ir 10 klasių mokinių požiūrį į kūno kultūros pamokas. Išvados: 1. Devintos klasės merginos dažniau nurodė, kad kūno kultūros pamokos yra neįdomios bei jose patiria per didelį krūvį, o vaikinai dažniau teigė, kad jiems pamokų krūvis yra per mažas. Kūno kultūros pamokos vaikinams – tai sportinių galimybių atskleidimas, o merginoms – pareigos atlikimas. Tyrimas parodė, kad merginos per kūno kultūros pamokas labiausiai pasigenda žaidimų, o vaikinai norėtų daugiau kūno kultūros pamokų. Vaikinų nuomone, kūno kultūra ugdo pasitikėjimą savimi, o merginų nuomone – pergalės džiaugsmą. 2. Dešimtos klasės merginos teigė, kad joms kūno kultūros pamokose labiausiai trūksta geresnių mokytojų, o vaikinams daugiau kūno kultūros pamokų. Merginos įvardino fizinį aktyvumą, kaip pagrindinę temą, kurią mokytojas su mokiniais kalba per kūno kultūros pamokas. Vaikinai taip pat sakė, kad mokytojas kartais su jais kalba sveikos gyvensenos, pirmosios pagalbos ištikus nelaimei ir sveikatą žalojančių dietų tema. Merginos teigė, kad mokytojas... [toliau žr. visą tekstą] / Attitude of senior pupils towards physical education classes Keywords: physical education, pupils, class, attitude, senior forms. Object: attitude of pupils towards physical education classes. Aim: to disclose attitude of senior pupils towards physical education classes. Tasks: 1. To analyze attitude of 9th form pupils towards physical education classes – gender aspect. 2. To analyze attitude of 10th form pupils towards physical education classes – gender aspect. 3. To compare attitudes of 9th and 10th form pupils towards physical education classes. Conclusions: 1. Ninth class girls more often indicated that lessons of physical education are not interesting, they get too big physical load, and boys more often stated that physical load could be bigger for them. For boys lessons of physical education are a chance to express their sports abilities, for girls – doing their duty. The research revealed that girls miss games most often in lessons of physical education, boys would like to have more lessons of physical education. In the boys' opinion physical education develops their self-confidence, in girls' opinion – joy of being victorious. 2. Tenth class girls stated that they feel the lack of good teachers in lessons of physical education, boys would like to have more lessons of physical education. Girls named physical activity as a main topic of teachers and students during lessons. Also, boys said that the teacher sometimes speaks about healthy lifestyle, first aid in... [to full text]

Tyrimo objektas: 16-18 metų amžiaus paauglių laisvalaikio praleidimas ir fizinis aktyvumas. Darbo tikslas: atlikus tyrimą atskleisti 16-18 m. paauglių laisvalaikio praleidimą skatinančius veiksnius bei jų sąsają su fiziniu aktyvumu. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti 16-18 m. paauglių laisvalaikio praleidimą skatinančius veiksnius; 2. Atskleisti 16-18 m. paauglių fizinį aktyvumą skatinančius veiksnius; 3. Atskleisti sąsają tarp laisvalaikio praleidimą ir fizinį aktyvumą skatinančių veiksnių 16-18 m. paauglių grupėje. Tiriamieji: 245 Šiaulių, Kauno ir Rokiškio miesto mokyklų mokiniai (16-18 metų amžiaus). Tyrimo metodai: E-apklausa anketavimo būdu; duomenų sisteminimas ir lyginimas. Išvados: 1. Laisvalaikio praleidimą skatinantys veiksniai yra galimybė bendrauti su draugais (94,69%) ir tėvų pritarimas laisvalaikio veiklai (77,6%). 2.1 Vidiniai fizinį aktyvumą skatinantys veiksniai yra: noras gerai jaustis (M – 74,4 %, B – 76,5 %), smagus laisvalaikio leidimas (M – 73,8 %, B – 67,1 %), sveikatos stiprinimas (M – 71,9 %, B – 81,2 %), svorio reguliavimas (M – 71,3 %, B – 62,4 %), graži išvaizda (M – 65,6 %, B – 67,1 %). 2.2 Išoriniai fizinį aktyvumą skatinantys veiksniai yra: draugai (M – 44,4 %, B – 43,5 %), kūno kultūros mokytojas (M – 31,9 %, B – 32,9 %), tinkamos aplinkos sukūrimas (mokyklos inventorius kokybiškas ir patrauklus (M – 39,5 %, B – 40,7 %; didelio ir labai didelio fizinio aktyvumo mokiniai vertina prasčiau (p<.05)), tenkinančios fizinio ugdymo higienos sąlygos (M... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: physical activity and leisure time of teens 16-18 years old teens. Aim of research: during the research of the literature sources reveal leisure subjects of 16-18 years old teens and their relationship with physical activity. Objectives: 1. To reveal the subjects of leisure time for teens 16-18 years old. 2.To reveal the subjects of physical activity for teens 16-18 years old; 3. Identify the leisure time forms of teens 16-18 years old teens and their relationship with physical activity. Subjects of research: 245 pupils (16-18 years old) of Siauliai, Kaunas and Rokiskis schools. Methods of research: a e-questionnaire-based survey; systematization and comparison of data. Conclusions: 1. Pastime drivers have the opportunity to communicate with friends (94.69%), and parental consent for leisure activities (77.6%). Inside physical activity-promoting factors: a desire to feel good (M - 74.4% B - 76.5%), a fun leisure time (M - 73.8% B - 67.1%), health promotion (M - 71.9% B - 81.2%), weight control (M - 71.3% B - 62.4%), the beautiful appearance (M - 65.6% B - 67.1%). 2. Second external factors promoting physical activity are friends (M - 44.4% B - 43.5%), physical education teacher (M - 31.9% B - 32.9%), creating the appropriate environment (school inventory of high-quality and attractive (M - 39.5% B - 40.7%, high and very high physical activity the students less (p <.05)) fulfilling the physical education hygienic conditions (M - 33.6% B - 46.9%), high and... [to full text]

Tyrimo objektas. 12–13 metų mokinių motyvacija fizinei veiklai ir patiriami potyriai kūno kultūros užsiėmimų metu. Tyrimo problema. Šiandien intensyviai besikeičiant visuomenei, taip pat intensyviai keičiasi ir mokinių judėjimo galimybės. Mokslininkai pabrėžia, kad sparčiai vystantis komunikacinėms ir informacinėms technologijoms, šiuolaikinės visuomenės jaunimo gyvenimo būdą galima apibūdinti kaip pasyvų o ne fiziškai aktyvų. Mokiniai vis dažniau laisvalaikį praleidžia pasyviai: daug laiko praleidžia prie televizoriaus arba kompiuterio ir vis mažiau savo laiko skiria fiziniam aktyvumui. Mažai laiko praleidžia gryname ore, mažai juda ir sportuoja (Kardelis ir kt., 2011). Mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai patvirtina, kad dauguma Lietuvos moksleivių yra nepakankamai fiziškai aktyvus. Jie silpnai supranta fizinio aktyvumo naudą žmogaus organizmui. Apie 20 proc. Lietuvos berniukų ir 40 proc. mergaičių yra nepakankamai fiziškai aktyvus ir su kiekvienais metais šitie rodikliai didėja (Mickevičienė ir kt., 2006). Tyrimo tikslas. Įvertinti 12–13 metų mokinų motyvaciją fizinei veiklai ir patiriamus potyrius įprastų ir modeliuotų kūno kultūros užsiėmimų metu. Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti Kauno miesto 12–13 metų mokinių patiriamą fizinio aktyvumą, nuomonę apie kūno kultūros mokytoją ir patiriamus potyrius. 2. Nustatyti mokinių patiriamus potyrius įprastų ir modeliuotų kūno kultūros užsiėmimų metu. 3. Palyginti eksperimentinės ir kontrolinės klasių mokinių patiriamų... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the investigation. 12–13 year old students’ motivation of physical activities and experience of physical education classes. Problem of the investigation. The possibilities of students’ movement are changing intensely in nowadays rapidly changing society. Scientists accent that in the world of expeditiously developing information and communication technologies the mode of students’ living can be called as a passive rather than active one. More and more often students are spending their leisure time passively: they are spending much time at the television or computer and less time is being spent outside, as a result, they move and exercise less (Kardelis et al., 2011). The results of the investigation that was fulfilled by scientists prove that the majority of Lithuanian students are not physically active enough. They hardly understand the benefit of physical activity on human’s body. At about 20% Lithuanian boys and 40% girls are insufficiently physically active and the above mentioned indices are constantly growing each year (Mickevičienė et al., 2006). Aim of the investigation. The aim of the investigation is to determine lifestyle links with physical activeness of 12–13 year old students investigating their motivation of physical activities and experience of common and modelled physical education. Tasks of the investigation. 1. Set of Kaunas 12-13 year-old students to physical activity, the opinion of the physical education teacher and ongoing experiences... [to full text]

The assessment system in Lithuanian schools is too much orientated in a final knowledge of a student and grading that knowledge with actual marks. This does not go along with the goals of education, expected results, and nowadays’ methods. The very new definition, as a helping process of learning, of the assessment is based on the documents that are regulating school’s education content in the country. Assessment is a constant process of storing information about student’s progress in learning, achievements, interpretations, and generalizations. Self-assessment is when a student makes decisions about his or her progress and achievements based on self-analysis and comparison of present and previous achievements. Also, foreseeing the next learning goals and the strategies to reach them. When the general programs and development standards were renewed the dance and theater subjects were added among the other subjects of art. There is no unified program of evaluating the theater subject, however the aims, principles, and the criteria of assessment are clearly stated in General programs. Students are used to being evaluated and getting remarks on their work. On the other hand, the most important aim of assessment is to help the student to get to know him/herself, to understand his/her strong and weak sides, evaluate the level of his/her achievements. The adoption of self-assessment in the process of education fits best for the students of the 5th grade during the transition... [to full text]

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2003) pabrėžia mokinių judesių kultūros ir fizinių galių svarbą, akcentuoja , kad reikia lavinti judesių tikslumą, judesių laisvę ir darną. Atskirų mokinių fizinių ypatybių lavinimo metodika amžiaus, lyties aspektais daug kartų aprašyta Urickajos (1976), Kuklio (1982), Zutkio (1985), Karoblio (1994), Radžiukyno (1995), Vilko (1995), Skernevičiaus (1997) Kviklienės (2001) ir kitų mokslininkų. Nustatyta, jog jaunesniame mokykliniame amžiuje (tarp 7-8 metų ir tarp 11-12 metų) labai intensyviai lavėja visos pagrindinės fizinės ypatybės: ištvermė, greitumas, vikrumas ir kitos. Matyt, tai paaiškinama tuo,jog šis dėsningumas susijęs su judėjimo analizatoriaus formavimusi, kuris baigiasi sulaukus 12-13 metų (Tutkuvienė, 1995). Darbe nustatėme IV mokomosios kūno kultūros kūno kultūros programos atskirų skyrių turinio įtaką VII klasių tiriamųjų mokinių fizinių ypatybių lavėjimui atskirais trimestro laikotarpiais. 2004-2005 mokslo metais Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinėje mokykloje buvo atlikti keturi VII klasių mokinių testavimai. Tiriamųjų imtį sudarė 90 tiriamųjų: 49 mergaitės ir 41 berniukas. Fizinį parengtumą nustatėme šuolio į tolį iš vietos, sėstis ir siekti, sėstis ir gultis, kybojimo sulenktomis rankomis, 3x10m bėgimo šaudykle, prisitraukimais prie skersinio, 6‘ bėgimu, 30m bėgimo, trijų kūlvirsčių pirmyn testais. IV kūno kultūros programos atskirų skyrių turinys nevienodai įtakojo VII klasių mokinių fizinių ypatybių... [to full text] / General programs and intelligence standards (2003) emphasize pupil culture of movements and importance of physical power, lay stress on training accuracy, freedom and harmony of movement. Training methodic of physical peculiarities of individual pupil according to age, sex aspects has been described many times by Urickaja (1976), Kuklys (1982), Zutkis (1985), Skurvydas (1991), Karoblis (1994), Vilkas (1995), Radžiukynas (1995), Kviklienė (2001) and other scientists. It is determined that development of all main physical peculiarities: endurance, speed, quickness and other is very intensive in young school age (between 7-8 years and between 11-12 years). This regularity relates with development of movement analyser, which ends till age 12-13 years (Tutkuvienė, 1995). In work we ascertained influence of contents separate sections of IV physical education training program to development of physical peculiarities of VIIth class pupils in separate terms. In 2004-2005 school year four testing were made for VIIth class pupils in Vilnius Emilija Pliateryte primary school. Research sample was made of 90 researches : 49 girls and 41 boys. We ascertained physical preparedness by taking tests: long jump, sit and try to reach, sit and lie, hanging with bent hands, 3x10m running, drawing oneself to the bar, 6‘ running, 30m running, 3 fallings head over heels. The contents of separate sections of IV physical education program have dissimilar influence to development of physical... [to full text]

As highly important personal and social approach, the choice of professional studies and policy is essential at the age of teens or in the early youth. In the same breath, it is the most relevant question among the students with special needs (SNS) as they are in need of help to key their intentions and desires to their possibilities according to their knowledge, skills and state of health, as well as to embrace the right occupation. This work is focused on ventilation of students’ familiarization with the professions, vocational training and development of their purposeful motivation in choosing the occupation. The basis of purposeful development into career education is general education, vocational training, practical work, as well as analysis of its results in the context of impersonal self-evaluation. The objective of the research is to investigate the purposeful career education of students with special needs. The goals of the research: 1. To analyses scientific pedagogical and psychological literature on investigative matter. 2. To ascertain how pre-career education and training of students with special needs is implement at comprehensive school. 3. To investigate the professional choice of students with special needs. 4. To work up a purposeful career model of students with special needs. 5. To give recommendations for the purposeful career training of students with special needs. Qualitative type of research – (the survey of experts, interview). Fifteen assistant... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti, nežymiai protiškai atsilikusių mokinių, jų tėvų bei mokytojų požiūrį į integraciją. Tyrimo objektas: nežymiai protiškai atsilikusių mokinių, jų tėvų, bei mokytojų požiūris į integracijos procesą. Tyrimo metodika:Tyrimas buvo atliekamas Kauno „ŽIBURIO“, ir„ KOVO 11-sios“ vidurinėse mokyklose. Tiriamųjų kontingentą sudarė 63 respondentai, kurie buvo suskirstyti į 3 grupes. Tyrime naudojome anoniminę anketą, kuria norėjome išsiaiškinti koks mokinių, jų tėvų ir mokytojų požiūris į integraciją. Rezultatai: 60% nežymiai protiškai atsilikusių mokinių bendrojo lavinimo mokykloje jaučiasi gerai, tik 9% tiriamųjų jaučiasi blogai. Net 82% nežymiai protiškai atsilikusių mokinių nurodė, kad noriai eina į mokyklą, jiems patinka lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, nes ten jie turi draugų ir nesijaučia atstumti. Daugelis nežymiai protiškai atsilikusių mokinių tėvų teigiamai vertina savo neįgalaus vaiko bendrojo lavinimo mokyklos lankymą. Tyrimo rezultatai parodė, jog pedagogai, ugdantys specialiųjų poreikių vaikus bendrojo lavinimo mokykloje, yra tik iš dalies pasirengę juos ugdyti, nes jiems trūksta žinių, įgūdžių ir patirties.Tyrime buvo kelta ir tikrinta hipotezė „ nežymiai protiškai atsilikę vaikai jaučiasi gerai bendrojo lavinimo mokykloje, jų tėvai turi susiformavę teigiamą požiūrį į integracijos procesą, nors mokytojai ugdantys nežymiai protiškai atsilikusius mokinius patiria sunkumų“, ji pasitvirtino. / Research objective : determine the attitude of the pupil with intellectual disabilities, their parents and educators’ to integration. Research object: the attitude of the pupil with intellectual disabilities, their parents and educators’ to integration. Research methodology: the research was conducted at Kaunas Secondary Schools of “ Žiburys” and “KOVO 11”. The research involved 63 respondents who were streamed into 3 groups. The research also consisted of on anonymous questionnaire, which assisted in finding out thee attitude off pupils, parents and educators to integration. Research results: 60% of the pupil with intellectual disabilities feel pretty well at secondary schools, only 9% of the respondents do not. 82% of the pupil with intellectual disabilities indicated that they attend school willingly; they have friends there and do not feel ignored or repudiated. The majority of the pupil with intellectual disabilities appreciate school attendance of their fractionally subnormal children. The results of the research reveal that teachers educating pupils with special needs at schools are only partially ready to educate them. They lack knowledge, skills and experience. The research involved the hypothesis that “ fractionally pupil with intellectual disabilities feel well at schools, their parents have a positive attitude to the process of integration although educators and teachers have certain difficulties in the educating pupil with intellectual disabilities ”, which was... [to full text]

Specialiųjų poreikių mokinių integracija į bendrojo lavinimo mokyklą prasidėjo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Mokyklų vadovai, mokytojais bei patys specialiųjų poreikių mokiniai susiduria su sunkumais integracijos procese, kadangi stokojama materialinių priemonių ir žmogiškųjų išteklių dirbant su šiais mokiniais. Darbo tikslas – atskleisti specialiųjų poreikių mokinių integracijos kontekstą bendrojo lavinimo mokykloje. Uždaviniai: 1. Išryškinti socialinio pedagogo veiklos funkcijas specialiųjų poreikių mokinių integracijos į bendrojo lavinimo mokyklą procese. 2. Įvertinti specialiųjų poreikių mokinių integracijos privalumus ir trūkumus. 3. Atskleisti komandinio darbo ypatumus ir t�����vų įsitraukimą teikiant pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams. 4. Įvertinti mokytojų ir mokyklos vadovų požiūrį į specialiųjų poreikių mokinių integraciją į bendrojo lavinimo mokyklą ir nustatyti problemas su kuriomis jie susiduria. Siekiant atskleisti specialiųjų poreikių mokinių integracijos į bendrojo lavinimo mokyklą kontekst�� buvo atliktas kokybinis tyrimas. Naudotas duomenų analizės metodas – kontentinė analizė. Iš viso buvo išskirta 24 kategorijos ir 139 subkategorijos. Pagrindinės išvados: 1. Tyrimas atskleidė, kad socialiniai pedagogai dirba individualų ir grupinį darbą su specialiųjų poreikių mokiniais ir jų klasių kolektyvais, šviečia mokyklos bendruomenės narius, kaip dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų poreikių. 2. Viena iš šiandieninių specialiojo ugdymo... [toliau žr. visą tekstą] / The integration of the special needs pupils in Lithuania began after it regained the independence. The leaders of schools, teachers and special needs pupils face difficulties because of lack of material and human resources. The aim of the work is to reveal the context of integration of the special needs pupils in the secondary school. The taks: 1. To highlight the functions of social pedagogues in the process of integration of the special needs pupils. 2. To evaluate the advantages and disadvantages of integration of special needs pupils. 3. To reveal the pecularities of the team work and the inclusion of parents giving help for the special needs pupils. 4. To evaluate the attitude of the teachers and the school leaders to the integration of the special needs pupils in the secondary school and the problems which they face. The qualitative research was carried out in order to reveal the context of the integration of the special needs pupils to the secondary school. There was used a content analysis and defined 24 categories and 139 subcategories. The main conclusions: 1. The research revealed that social pedagogues work group and individual work with special needs pupils and their classes. They educate the members of the school community about the ways of work with the special needs pupils. 2. One of the main problems of the today‘s special education commision is that it lacks sharing of responsibility with the special needs pupils and their parents. 3. Learning with... [to full text]