Įvairūs autoriai, nagrinėję mokytojų vadybines kompetencijas, nurodė mokytojų vadybinio kompetentingumo problemą, tačiau mokytojo vadybinių kompetencijų raiška mokyklos valdyme nėra tirta. Magistro darbe suformuluotas tikslas – ištirti Radviliškio rajono gimnazijų, vidurinių ir pagrindinių mokyklų mokytojų vadybinių kompetencijų įtaką jų dalyvavimui mokyklos valdyme. Darbe teoriškai pagrįstos ir ištirtos mokytojų vertybinės nuostatos, vadybinės žinios ir vadybiniai gebėjimai. Atlikta mokytojų vadybinių kompetencijų raiškos mokyklos valdyme analizė. Nustatyta, kad mokytojų socialiniai-demografiniai veiksniai neturi įtakos mokytojo vadybinės kompetencijos raiškai, tačiau Lietuvoje vykdoma švietimo įstaigų tinklo pertvarka daro įtaka mokytojų nuostatai dėl mokyklų ateities perspektyvų. Atskleista, kad gimnazijų, vidurinių ir pagrindinių mokyklų mokytojų vadybinių žinių ir gebėjimų tobulinimas yra vienas iš veiksnių, lemiančių mokyklos valdymo kokybę. Pastebėta, kad tobulinant vienus vadybinius gebėjimus, proporcingai didėja kiti. Tyrimas taikytinas priimant sprendimus mokytojų įtraukimo į mokyklos valdymą srityje, planuojant mokyklos veiklą, pertvarkant mokyklos valdymo sistemą, numatant mokyklų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą. / Various authors who had investigated teachers’ leadership competence pointed out its problems however expression of teachers’ leadership competence in school management was not studied. The aim of the Master’s work is to examine how the leadership competence of the teachers of Radviliskis district gymnasiums, secondary and basic schools has influence on their participation in school management. Resolutions of values, knowledge of management and leadership abilities of teachers are theoretically proved and examined in the work. Analyses of expression of teachers leadership competences in school management is carried out. It is ascertained that social-demographical factors of teachers do not have any influence on teacher’s leadership competence however the reform of educational institutions which has been performed in Lithuania has an influence on teachers’ attitude towards the future perspectives of schools. It is revealed that improvement of management knowledge and abilities of teachers is one of the factors which decides the quality of school management. It is noticed while improving one kind of management abilities, the others improve in proportion. Research is applied to make a decision while involving teachers in school management, planning activities of school, reforming management system of school, determining improvement of professional skills of heads and teachers.

Tyrimo tikslas: nustatyti ar remiantis mokytojų suvokiamu vadovavimo stiliumi galima prognozuoti skirtingo tipo mokyklų veiklos efektyvumą. Tyrime dalyvavo 278 respondentai iš 8-ių Kauno miesto, 1 Kaišiadorių raj. Kalvių kaimo, 1 Kaišiadorių raj. Kruonio miestelio mokyklų. Pasirinktos skirtingo tipo mokyklos: 2 gimnazijos, 3 vidurinės mokyklos, 2 pagrindinės ir 3 pradinės mokyklos. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 23 iki 67 metų. Tyrimo imtį sudarė 86,1 proc. moterų ir 13,9 proc. vyrų. Tyrimas atliktas pasirenkant apklausą raštu. Vadovavimo stiliaus raiškai vertinti buvo naudotas „Lyderystės stiliaus nustatymo klausimynas“, dr. D. Žvirdausko (2006) adaptuotas ir taikytas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Klausimyno pagrindu laikomos DuBrin (1995) pateiktos vadovavimo stiliaus charakteristikos. Mokyklos veiklos efektyvumui nustatyti naudota modifikuota šio darbo autorės sudaryta anketa, parengta remiantis dr. D. Žvirdausko (2006) tyrimo klausimyne „Mokyklos veiklos charakteristikos“, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito metodikoje (2002) akcentuotomis efektyvios veiklos charakteristikomis. Socialiniams, demografiniams rodikliams nustatyti buvo naudojami bendrosios apklausos klausimai, sudaryti I. Narauskienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiau pasireiškiant mokytojų suvokiamam autokratiniam vadovavimo stiliui mokyklų veiklos efektyvumas blogėja. Mokytojų suvokimu, direktoriui daugiau vadovaujant dalyvavimo, ,,laisvų vadžių“ vadovavimo stiliumi mokyklų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: To clarify if it is possible to diagnose the interface of the performance among different type of schools with the leadership style. There where 278 respondents in the research – 8 schools from Kaunas, 1 Kaišiadorių raj. Kalvių vilage, 1 Kaišiadorių raj. Kruonio city schools. There where different types of schools chosen. 2 gymnasium, 3 secondary , 2 main and 3 primary schools. The age of the participants were between 23 to 67 and 86.1 % of women, 13.9 % men. The research chosen in handwritten survey. The setting of leadership style questionnaire was used to evaluate the style of guidance, which was adapted and applied in general education schools dr. D. Žvirdausko (2006). The leadership style characteristics supplied by Dubrin (1995) is considered the basis. Modified questionnaire made by the author of the thesis was used to diagnose the schools interference of performance, prepared according the research questionnaire of dr. D. Žvirdausko (2006). Among the internal audit methodology (2002) of Lithuanian general education exclused by effective characteristic activities. General survey questions where made to establish social and demographic indicators prepared by İ. Narauskiene. According the research, schools effectiveness is going down when the autocratic leadership style prevails. Though loose management style used by headmasters improves schools life. Autocratic leadership style is more common in gymnasium than in other type of schools. ... [to full text]

Mokyklos aplinką, jos įtaką vaiko asmenybės brendimui bei tiesioginiams mokymo rezultatams tyrinėjo nemažai lietuvių ir užsienio autorių. Mokinių nesaugumas mokykloje gali turėti labai neigiamas pasekmes fizinei ir psichinei sveikatai, mokymosi rezultatams, mokymosi motyvacijai, prastėja socialiniai įgūdžiai. Visa tai gali sukelti kliūtis tokių mokinių sėkmingai adaptacijai visuomenėje, socialinei integracijai. Mokinių psichologinei savijautai turi įtakos patiriamas smurtas, patyčios. Kadangi smurto apraiškų mokykloje pasitaiko gana dažnai, susiduriama su problema, kad mokyklose mokiniai pasijunta nesaugūs dėl bendramokslių smurto, tai savo ruožtu daro įtaką jų mokymosi motyvacijai, savirealizacijai, socializacijai. Patyrę smurtą mokiniai dažniausiai jaučia nerimą ir baimę. Nerimas iš esmės kyla iš subjektyvaus vertinimo, kad kilo grėsmė fiziniams ar psichologiniams „aš“. Mokiniui labai sunku susidoroti su tokia psichologine būsena ir jeigu šalia nėra žmonių, kuriais gali pasitikėti, jis praranda saugumo jausmą. Tokia ilgalaikė būsena gali turėti skaudžių pasekmių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti Kauno miesto bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų VI – IX klasių mokinių saugumo mokykloje ir patiriamo nerimo sąsajas. Tyrimo metodai ir tiriamieji. Tyrimui naudotas Mokyklos aplinkos saugumo klausimynas, Patyčių testas ir Mokyklinio nerimo testas. Tyrime dalyvavo 590 mokiniai: 296 mergaitės ir 294 berniukai. Tirti šeštų – devintų klasių mokiniai. Mokinių amžius nuo 11 iki 17 metų... [toliau žr. visą tekstą] / School safetly is one of the major problems in Lithuania and whole world as well. This problem prevails everywhere, in the shools and outside their borders. The purpose of the study was to assess the relationship between school safety and shool anxiety among 6 th and 9 th class students. Drug dealing or alcohol outlets anywhere near a school increase the likelihood of substance abuse-fueled antisocial behavior, either by students or against students. Children who feel safe are both psychologically and physiologically more receptive to learning. Material and methods. The date of the anonymous survey OFM 590, sixth, seventh, eighth and ningth - grade students (aged 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 tears respectively) from six secondary shools of Kaunas, conducted in the spring of 2009, were analyzed. The studentas completed the school safetly questionnaire, school bullying test that included self-report being bullied by others, and school anxiety test. The response rate was 90 %. Results. The statistic date analysis shows that 9,2 % boys and 5,8 % girls doesn‘t feel safe at shool. Most not safetly places for girls at shool are: shool yard (44,6 %), school corridors, (42,3%), breake time (40,1 %). Most not safetly places for boys at school are: break time (32,5 %), school yard (31,7 proc.), school corridors (31,6 proc.), answearing in class (24,8 proc.), at school parties (22,0 %.), canteen (18,9 %). Conclussion. The reasearch doesn‘t indicate relationship between safetly of school... [to full text]

Sociality, and especially sociocultural activities in the community are very important when experiencing the value and meaning of the person’s life, developing such qualities as friendship, spirituality, mutual understanding, responsibility and self-help, preserving traditions and national culture, feeling secure and satisfied. The aim of this thesis is to discuss senior pupils’ participation peciliarities in useful social activities considering territorial community. Pupils’ useful social activities in the territorial community is one of the innovations which appeared when implementing education reform. Social (useful for the society) activities are the civil, ecological and other activities offered or chosen by the pupils themselves and performed at a suitable time. The aim of these activities is to develop pupils’ understanding of values, personal, social, communication and work skills, which are called general personal skills in the General Syllabus. The research has shown that school’s openness to the local community’s social, cultural and civil needs establishing partnership with various institutions determines the peculiarities of the useful social activities. It was also observed that pupils, who live in the city, have greater possibilities to choose useful social activities than the ones who live in the region. However, region school pupils have taken more active part in useful social activities in the recent years than the city pupils.

Children who have stopped attending school and do not have firm educational, cognition and activity motivation are disappointed about possibility to study, and the losses of learning they themselves and the society experience are long-lasting: their illiteracy makes it harder for them to participate in the society’s activities, social and economic insecurity as well as the probability to belong to socially isolated groups grow. The aim of the research was to state the reasons which weaken pupils’ motivation to study and encourage non-attendance and reluctance to learn. The object of the research was pupils of the 5th – 10th forms who belong to the risk group: 1) those who do not attend school; 2) those who attend it badly; 3) those who are unsuccessful in their studies. The following tasks were set during the research: 1) having analyzed pedagogical-psychological literature to present the concept of the motivation to study, to clarify the reasons for reluctance to learn; 2) to investigate the peculiarities of the motivation to study characteristic of the pupils of the 5th-10th forms; 3) to analyze and compare the differences in the motivation to study in these groups; 4) to compare the reasons for the reluctance to learn. Theoretical and empirical methods as well as the method of mathematical statistics were used in the investigation. The investigation was carried out together with other MA students, 667 informants were questioned. As... [to full text]

Nenoras lankyti mokyklą yra kompleksinio pobūdžio problema. Todėl socialinio pedagogo individualus darbas su nenorinčiu lankyti mokyklos mokiniu regimas ne kaip savitikslis lokalios problemos sprendimas, bet kaip grandis, vedanti prie mokyklos nelankymo problemų sprendimo platesniu mastu. Tačiau praktikoje šia galimybe naudojamasi ribotai. Todėl mokykloje yra reikalinga komandinio darbo plėtotė. Taip pat aktyvi socialinio pedagogo asmeninė iniciatyva pasinaudoti individualaus darbo metu sukauptomis žiniomis ir teikti ugdymo įstaigoje reikiamus pokyčius, kurie mažintų nenorinčių lankyti mokyklą mokinių skaičių ateityje. / Unwillingness to attend school is a problem of complex nature. Hence individual work of a social pedagogue with pupils who do not want to attend school is not seen as a solution of local problem but as a link that leads to the solution of school nonattendance to a large extent. However in practice this possibility is not widely applied. Consequently, at school there is a need for team work development. Social pedagogue’s personal initiative is active to use knowledge acquired during individual work and to provide necessary changes in an educational institution that would decrease the number of pupils who do not want to attend school in the future.

Mokyklos vadovo veikla, apimanti mokytojų kompetencijų tobulinimą, turi būti organizuojama pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus, bet mokyklos vadovas turi būti susipažinęs su svarbiausiais Europos Sąjungos švietimo dokumentais ir kurdamas mokyklos strategiją atsižvelgti į švietimo kaitos pokyčius. Mokyklos vadovas turi efektyviai išnaudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialius mokyklos išteklius, numatydamas mokytojų kompetencijų tobulinimo būdus ir priemones. Viena svarbiausių mokyklos vadovo veiklos sričių, tinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas, nes geri darbuotojai lemia mokyklos darbo kokybę ir konkurencingumą. Mokyklos vadovas turi nuolat motyvuoti mokytojus, kad jie geriau dirbtų, nes tai skatina senų kompetencijų tobulinimą ir naujų įgijimą. Mokyklos vadovas turi būti gerai susipažinęs su kompetencijos ir kompetencijų šiuolaikine teorine samprata, turėti aiškią strategiją, kurių kompetencijų reikia jo mokyklos mokytojams. Naujų kompetencijų (ypač perkeliamųjų) įgijimą mokyklos vadovas turi sieti su naujais mokytojo vaidmenimis. Galutinis naujų kompetencijų įgijimo tikslas – paversti mokyklą nuolat besimokančia organizacija. Mokyklos vadovo veikla mokytojų kompetencijoms ugdyti apima daugelį sričių (mokytojų informavimas, išteklių paskirstymas, rūpinimasis materialine mokyklos baze, parama mokytojui, poreikių tyrimas, metodinės veiklos analizė ir kt.), tačiau vadovas turi rūpintis strateginiais mokyklos reikalais, dalį praktinių funkcijų palikdamas... [toliau žr. visą tekstą] / At the time of great development nowadays a headmaster of a school has to take care of teachers’ development and qualifications. That is why the methods and aids of the leader of the school are discussed in this article with the help of these methods the leader aims and wants teachers to get competence which is needed in the present school. The principal has to be able to analyze and apply the changes of the system of education strategically so that the school could fulfil the order of the society. The leader has to rule the school which is becoming a learning organization. Management competence of the principal has a great influence on the development of the new competence and higher qualification. The exploration of the principal’s activity showed what teachers’ competence is appreciated by principals of a school, its ways of organizing competence are considered to be effective (for seminars, courses, projects). From the exploration it has become clear that not all principals of schools take enough care of the young teachers’ competence development, less attention is paid to teachers qualification needs of self development and so on. The exploration showed that our present school needs leaders and teachers who can, use new things of pedagogy, information technology, study foreign languages, understand new roles and new competence. Key-words: headmaster of school teacher, competence, being competent, learning throughout all life, role, qualification, school strategy.

Europoje vykstantys negatyvūs procesai mus pasiekia labai greitai. Dėl patogios geografinės padėties Lietuva tampa alkoholio ir kitų narkotikų tranzito šalimi. Auga narkotinių medžiagų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla bei paklausa ir poreikis narkotikams. Kovai su tokio pobūdžio blogybėmis nebuvo pasirengta, laiku nepradėta prevencinė veikla. Iš kitos pusės – vykstančios greitos permainos šalies ekonomikoje, socialinėje sferoje ir žmonių gyvenime keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, tame tarpe ir požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Plinta alkoholizmas, narkomanija, daugėja problemų, susijusių su girtavimu. Jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Sklando įvairūs mitai apie narkotikus bei jų poveikį žmogaus psichikai. Formuojasi savas jaunimo požiūris į narkotikus ir jų vartojimą. Tam didelę įtaką daro žiniasklaida ir televizijoje rodomų kino filmų herojai. Kai kurie jaunuoliai/ės galvoja, kad techno ir repo muzika neįmanoma be narkotikų. Todėl ieško informacijos apie lengvus narkotikus, jų galimas ir dar nekenksmingas dozes. Ir tokios informacijos jie randa. Nesuprasdami pavojaus, jaunuoliai/ės ne tik linkę vartoti narkotikus, bet bando užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla – juos platinti. Pelno siekdami narkotikų prekeiviai vykdo nusikalstamą veiklą, įtraukdami į narkotikų platinimą susigundžiusius ir nedaug apie narkotikus išmanančius jaunuolius. ESPAD tyrimų duomenimis, „2003 metais 15-16 metų amžiaus Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / In the theoretical Master final work‘s part the problem of the usage of the narcotical materials is discussed, the general survey of the their prevention is given and the features of the preventional activities of the usage of the narcotical materials at school are handed. The results of the research: Public Enterprice Daugai Technology and Business school underwears the tobaco, alcohol and drugs preventive programme. The Content of the programme meets the nowadays situation. The methods of research: 1. The Analysis of literature sources. 2. The Questionnaire. The Questionnaire cosists of three parts. It is made to research the students view to the drug habit. This Questionnaire is made according to ESPAD Questionnaire. (The first part – knowledge about respondent; the second part-about cigarrettes, alcohol and other different drugs; the third part – about the social surrounding of respondents). 3. The Analysis of statistics data. The main reasons, why mistakes are made during the primary drugs using prevention, are: prevention is made by persons without any specific education and knowledge, which are necessary working in this sphere; prevention is understood very narrowly, parents are not brought enough in this working sphere. It was researched that for Public Enterprice Daugai Technology and Business school student‘s culpable behaviour the main influence has big parent‘s unemployment; low living standart; impunity; parents wish to use alcohol and other drugs... [to full text]

Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad pedagogai mokyklos bendruomeniniame gyvenime pasigedo didesnio tėvų dalyvavimo. Tyrimo hipotezė pasitvirtino. Tačiau daugelis tėvų tik vidutiniškai įvertino pedagogų (mokyklos bendruomenės) suinteresuotumą bendradarbiauti su jais, konstatuotina tai, kad ir patys pedagogai per mažai deda pastangų tėvus įtraukdami į mokyklos bendruomeninį gyvenimą. Tiek tėvai, tiek ir pedagogai akcentavo, kad siekiant efektyvaus mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo būtinas nuolatinis mokyklos bendruomenės narių ryšio palaikymas, tėvų švietimas. / After the analysis of findings results it became obvious that educators miss parents participation in the social life of school. Findings hypothesis proved out. However, the majority of parents only meanly evaluated educators (the social life of school) interest in cooperating with them, so, in state of this, the educators doesn‘t put much effort involving parents in social life of the school. Parents, as well as educators accented, that it is necesarry both to educate parents and to keep the connection between the school‘s environment members in order to have effective cooperation between school and family.

Socialinis pedagogo pareigybė yra dar nauja Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Šių specialistų funkcijos mokykloje skiriasi nuo kitų pedagogų veiklos. Vos tik įsteigus socialinių pedagogų etatus mokyklose, jų veikla kitų mokyklos bendruomenės narių buvo suprantama nevienareikšmiškai. Kaip rodo ankstesni tyrimai, minėtas veiksnys apsunkino šių specialistų integravimosi kelią: tarp socialinių pedagogų ir mokyklos bendruomenės kildavo tam tikri nesusipratimai dėl klaidingai suprantamos jų veiklos bei dėl pernelyg plačių, neapibrėžtų funkcijų priskyrimo. Socialinis pedagogas yra tiesiogiai atskaitingas mokyklos vadovui, todėl šiam specialistui labai dažnai tenka bendradarbiauti su juo. Mokslinės literatūros analizė ir atlikto empirinio tyrimo duomenys atskleidė, kad vadovo asmenybė, kompetentingumas, valdymo stilius, socialinio pedagogo funkcijų ir veiklos supratimas ypač lemia socialinio pedagogo psichologinę savijautą mokyklos bendruomenėje, darbo efektyvumą, profesinio potencialo atsiskleidimo galimybę. Mokyklos vadovo veiklą, funkcijas, įgaliojimus, atsakomybę reglamentuojančiose dokumentuose nurodoma, kad vadovas turi užtikrinti demokratinį mokyklos valdymą ir bendradarbiavimu pagrįstus santykius. Todėl kilo poreikis išsiaiškinti, koks, šių naujų mokyklos bendruomenės specialistų požiūriu, yra mokyklų vadovų valdymo stilius, jų tarpusavio bendradarbiavimo raiškos ypatumai bei egzistuojantys santykiai. Šio darbo tikslas ir buvo nustatyti socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Social pedagogue is quite new speciality in the secondary schools of Lithuania. The functions of these specialists differ from the activities of other teachers in school. At the very beginning in the process of social pedagogues’ speciality establishment their functions were estimated slowly and in ambiguity manner. As shown in the previous studies, these factors impeded the path of integration process of these professionals, thus some misunderstandings and problems were encountered between these specialists and school community members concerning different understanding of responsibility spheres. Social pedagogue is directly accountable to the schoolmaster, so their cooperation is understood as a necessity in the process of communication. The analysis of scientific literature and the empirical study showed that several factors influence psychological feelings of social pedagogues in the school community, their work efficiency, all professional skills and these factors are: the personality of the schoolmaster, his or her competency, the management style as well as clear understanding of social pedagogue functions and mandatory activities. It is noticed in the documents of schoolmaster that a democratic school management system has to be ensured and collaborative relationship gained. Therefore, there is a need to clarify the attitude of these new specialists towards these questions: what the management style of their school leaders is and the peculiarity of their mutual... [to full text]