Tyrimo metodika. Tyrimas yra lokalus – momentinis, atliktas 2009 metais Pravieniškių I-uosiuose ir II – uosiuose pataisos namuose. Taikyti du tyrimo metodai – anketinė apklausa ir interviu. Tyrimas vyko tarp pilnamečių kalinių. Anketą (klausimyną) sudarė keturi klausimų/teiginių blokai: I – demografiniai klausimai; II – klausimai/teiginiai apie nuteistųjų asmenų fizinę (sportinę) veiklą ir tam sudarytas sąlygas; III – kalinčiųjų socialinių įgūdžių vertinimas pagal E. Gambrill (1995), IV – nuteistųjų savęs vertinimas. Naudota G. Rosenbergo sudaryta iš dešimties teiginių vertinimo skalė. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais esant ne didesnei kaip 5 proc. paklaidai (p<0,05). Nuteistųjų apklausai pasirinktas struktūruotas interviu pagal iš anksto turimus klausimus ir numatant klausimų eiliškumą. Anketinėje apklausoje dalyvavo 320 nuteistųjų. Interviu metodu apklausta 17 minėtųjų pataisos namų gyventojų Rezultatai. Pakankami fiziškai aktyvūs nuteistieji sudarė 57,8 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų. Kaip parodė tyrimas, fizinis aktyvumas nuteistųjų tarpe yra statistiškai reikšmingai susijęs su jaunesniu amžiumi. Klausdami nuteistųjų: ,,Ar dalyvaujate sporto varžybose”? nustatėme, kad ir fiziškai pasyvūs kaliniai tokiose varžybose dalyvauja. Tačiau statistiškai reikšmingai jų nėra tiek daug kiek sportuojančių kalinių. Varžybose apskritai nedalyvauja trečdalis sportuojančių ir du trečdaliai nesportuojančių kalinių. Dominuojantis kalinių išsilavinimas sportuojančiųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate a physical activity as ability to develop for healthy lifestyle and social skills in prisons of Lithuania among the prisoners man. Methods. The research there are topical – instantaneous was done at 2009 in the first and second prisons of Pravieniskes. In the research were used two methods: the questionnaire and interview. Both at one and other of research participated only prisoners (men). The questionnaires consisted of three blocks of questions/propositions: I - demographics questions (age, education, duration of imprisonment, amount of previous convictions); II – questions about physical activity of prisoners. III – evaluation of social skills of prisoners according E.Gambrill (1995). For questioning of prisoners were chose structure interview according beforehand available a questions and predictable a questions succession. At questionnaire poll participated 320 prisoners. In interview were survey 17 already has mention occupant of prisons. Results. An enough physically active prisoners consist 57.8% of all in research to had participated respondents. As shown study, physical active among prisoners are statistics significant relate to more young age. To asked: ,,Do you participate in competition of sport”? to establish fact physically active prisoners participate in such competition. But statistics significant of them is not so much like physically active one. Overall in competition don’t participating third physically active and two third... [to full text]

Šiame moksliniame darbe analizuojamos įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirtys atradus Dievą. Darbu siekta atskleisti egzistencialistinės paradigmos taikymo galimybes socialiniame darbe su nuteistaisiais, atskirai aptariant Vilties ir Logoterapijos teorijų raišką; atskleisti atsivertimo ir tikėjimo prasmę laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims bei parodyti tikėjimo į Dievą atradimo sąsajas su nuteistųjų vilties ir gyvenimo prasmės patirtimis; apibūdinti krikščioniškąjį Alfa kursą, kaip tikėjimu į Dievą grįstą socialinio darbo su įkalintais asmenimis modelį, ugdantį nuteistųjų motyvaciją reintegruotis į visuomenę, atskleidžiant nuteistųjų tarpusavio pasidalijimo asmenine gyvenimo ir tikėjimo patirtimi grupėje reikšmę vilties ir gyvenimo prasmės atradimui; atskleisti pažinties su kitų žmonių sėkmės istorijomis ir jų asmeninio tikėjimo bei gyvenimo liudijimo reikšmę įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirčiai ir jų motyvacijai reintegruotis į visuomenę. Tyrimo objektas – įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirtys atradus Dievą. Tyrimo tikslas – atskleisti ir interpretuoti įkalintų asmenų vilties ir gyvenimo prasmės patirtis atradus Dievą. Darbe atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo duomenys rinkti taikant iš dalies struktūruotojo grupinės diskusijos interviu metodą, duomenys analizuoti naudojant interpretuojamąją fenomenologiją. Tyrimo dalyviai atrinkti taikant kriterinę atranką. Tyrime dalyvavo 7 įkalinti asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus... [toliau žr. visą tekstą] / In this scientific research paper there is the analysis of imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life after the discovery of God. The objective of my paper is to reveal the application opportunities of existentialist paradigm in social work with the imprisoned; in addition to discussing the expression of the Theories of Hope and Logotherapy. Moreover, I aim to reveal the significance of conversion and faith to people who are in prison as well as to show the relations of discovered faith in God with imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life. I also try to define the Alpha course as the model of social work with the imprisoned based on faith in God, which generates prisoners‘ motivation of reintegration into society by revealing the importance of sharing one‘s personal experience of life and faith in the group for the sake of the discovery of hope and the sense of life. Furthermore, I aim to reveal the significance of learning about other people‘s success stories and their witnesses about their personal faith and life for imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life and their motivation for reintegration into society. The research object is imprisoned people‘s experiences of hope and the meaning of life after the discovery of God. The research aim is to reveal and interpret experiences of hope and the meaning of life after the discovery of God. The qualitative research has been done in the paper. The research data... [to full text]

Darbo tikslas: Išsiaiškinti pirmą kartą ir pakartotinai atliekančių bausmę nuteistųjų adaptacijos ypatumų ir asmenybės bruožų sąsajas. Tiriamieji: tyrimas buvo atliekamas nuo šių metų sausio mėnesio 8 dienos iki rugsėjo mėnesio 1 dienos ir vyko dviem etapais. Tyrime dalyvavo 316 bausmę atliekančių nuteistųjų (vyrų). Pirmajame etape tyrimo anketos buvo išdalintos pakartotinai bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems buvo pasibaigęs 3 mėnesių adaptacijos laikotarpis. Šią grupę sudarė 134 asmenys. Antrame etape tiriamųjų grupę sudarė 182 pirmą kartą atliekantys bausmę nuteistieji, kuriems buvo pasibaigęs adaptacijos programos taikymas. Tiriami asmenys buvo atrinkti pagal tai, ar jų adaptacijos laikotarpis jau buvo pasibaigęs. Tyrimui buvo naudotos Adaptacijos klausimynas, Eyesenck H. Ir S. klausimynas (asmenybės bruožų klausimynas), BDI (Beck Depression Inventary) metodikos. Išvados: tyrimo metu įvertinta, kokios įtakos nuteistųjų adaptacijai pataisos namuose gali turėti tokie veiksniai kaip išsilavinimas, darbas/ mokymasis, priklausomybės, nuteistųjų subkultūros tradicijų laikymasis, fizinė bei psichologinė sveikata, žalojimasis, santykiai su kitais nuteistaisiais, laisvalaikio prasmingumas, drausminės nuobaudos, bei kaip nuteistųjų adaptacija pataisos namuose susijusi su asmenybės bruožais. Nustatyta, jog pirmą kartą atliekantys bausmės nuteistieji adaptuojasi geriau nei pakartotinai atliekantys bausmę nuteistieji. Gauti rezultatai rodo, kad nuteistųjų amžius neturėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: To investigate first time and repeatedly serving time convicts adaptation peculiarities and personal traits connection. The object of the research: research was performed from 8th of January till 1st of October of this year and took place in two stages. In this research participated 316 (three hundred and sixteen) convicts, who serve the punishment (males). In first stage of research forms were given out to convicts, who served punishment repeatedly, and whose three month adaptation period was expired. This group was formed out of 134 (one hundred and thirty- four) individuals. In second stage of research group was formed out of 182 (one hundred and eighty-two) convicts who serve punishment for the first time, and whose adaptation program application were expired. Individuals were selected based on their expired adaptation period. In this research was used Adaptation questioner, Eyesenck H. ir S. questioner (personal traits questioner), BDI (Beck Depression Inventory) methodic. Conclusions: at the time of research was evaluated, which influence to convicts adaptation in penitentiary can effect factors like education, job/ study, dependency, convicts subculture tradition observance, physical and mental health, relations with other convicts, free time meaning, discipline penalty, and how convicts adaptation in penitentiary were connected with personal traits. Established, that convicts serving time for the first time adapting better than convicts... [to full text]

Disertaciniame darbe siekiama, remiantis bausmių vykdymo teisės ir kitų mokslų pasiekimais, lyginamuoju metodu išanalizuoti nuteistųjų teises Lietuvos ir Prancūzijos pataisos įstaigose bei jų realizaciją, įvertinti, ar nuteistųjų teisių reglamentacija ir įgyvendinimas abiejose valstybėse atitinka tarptautinių normų reikalavimus žmogaus teisių srityje, taip pat nustatyti teisinio reguliavimo ir praktinio teisės normų realizavimo trūkumus ir pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl nuteistųjų teisių pataisos įstaigose reglamentavimo ir realizavimo tobulinimo. / In the dissertation work one aims to analyze via comparative method the rights of convicts in Lithuanian and French correctional institutions according to the achievements of sentence law and other sciences, their realization, to evaluate whether the rights regulation of convicts and implementation in both states meet the requirements of international norms in human right sphere, and also to determine the drawbacks of legal regulation and practical law norm realization and to present conclusions and suggestions for improvement of regulation and realization of convict rights in correctional institutions. / Le but de cette recherche – par une méthode comparative se référant aux réalisations du droit de l’exécution des peines et d’autres sciences – est d'analyser les droits et les obligations des condamnés dans les établissements pénitentiaires en Lituanie et en France et leur réalisation, juger si la réglementation et la réalisation des droits et des obligations des condamnés dans les deux États dans le domaine des droits de l’homme correspond aux exigences des normes internationales, également, déterminer les défauts de la régulation juridique et de la réalisation pratique des normes juridiques et présenter des conclusions et des propositions relatifs à la réglementation des droits et des obligations dans les établissements pénitentiaires et le perfectionnement de leur réalisation.

Bakalauro darbe analizuojamos nuteistųjų dalyvavimo socioedukacinėje veikloje galimybės. Vienas iš svarbiausių būdų, siekiant apsaugoti nuteistąjį nuo socialinės atskirties, – humaniškas poţiūris į nusikaltėlį, maksimalios pataisos įstaigos pastangos vykdant socioedukacines programas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio aptarnavimo būryje buvo atliktas kokybinis tyrimas. Jo respondentai – 8 nuteistieji, kurių amţius nuo 20 iki 36 metų. Kokybiniu tyrimu, naudojant pusiau struktūruotą interviu, siekta plačiau ištirti nuteistųjų galimybes dalyvauti tokiose socioedukacinės veiklos srityse: švietimo(si), darbinės veiklos, kultūrinės (meninės, sportinės, religinės). Taip pat siekta suţinoti, kaip nuteistieji vertina organizuojamą socioedukacinę veiklą bei galimybes joje dalyvauti. Tyrimu nustatyta, jog pataisos įstaigoje vykdoma socioedukacinė veikla nepakankamai produktyvi ir sisteminga. Nors nuteistieji gali dalyvauti švietimo(si), darbinėje ir laisvalaikio kultūrinėje veikloje, tačiau galimybės ribotos bei nepakankamai tenkinami nuteistųjų poreikiai: šviečiamosios paskaitos monotoniškos, šviečiamoji literatūra pasenusi, nevedamos profesinio rengimo paskaitos, darbo įrankiai seni, nėra galimybių naudotis naujomis technologijomis, neskatinama kūrybinė bei religinė veikla. Įţvelgiamos ir teigiami vykdomos socioedukacinės veiklos aspektai: vedamos bendrojo lavinimo pamokos, suteikiama galimybė uţsiimti darbine veikla, taip pat sportuoti. Nepaisant trūkumų, galima teigti, jog... [toliau žr. visą tekstą] / There are analysed abilities of participation of convicts in socioeducational activities in my bachelor work. One of the important ways, where is sought to protect a convict that he or she would not stay in a social disjuncture, is a human attitude towards a convict, maximum endeavour of correctional institutions doing socioeducational programmes. I have done a qualitative research. It was done in Economy Service Team of Šiauliai Remand Prison. There were eight of 20 – 36 years old respondents in this research. The purpose of this research was to explore more about convicts’ abilities to take part in the socioeducational activities such as education, work, cultural activities (art, sport, religion) departments. Furthermore, there was important to know how convicts evaluate organized sovioleducational activities and their ability to take part in them. There was used a demi-structural interview for this research. The research shows that socioeducational activities in the correctional institution are not enough efficient and systematic. Although convicts may participate in all education and working, cultural and leisure activities but abilities of participation is restricted and requirements of the convicts are not supplied: educational lectures are monotonous, educational literature is outdated, vocational training courses are not available, tools are outdated, it is not possible to use new technologies, encourage creativity and religious activities. There are and the strongest... [to full text]

Nuteistasis, išėjęs į laisvę iš įkalinimo įstaigos, dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių, susiduria su įvairiais sunkumais: neturi darbo, būsto, jo išsilavinimas dažniausiai būna menkas, prarasti kai kurie socialiniai įgūdžiai, artimieji, vengdami naštos bei visuomenės pasmerkimo, nutraukia socialinius ryšius su nuteistaisiais. Nuteistieji jaučia socialinę atskirtį bei visuomenės pasmerkimą, kuris pasireiškia kaip stigma. Tikėtina, jog praradę viltį bei pasitikėjimą nuteistieji yra linkę nusikalsti pakartotinai. Įsidarbinimas ir parama padeda formuotis teigiamam nuteistųjų požiūriui į save ir nepasiduoti stigmos įtakai, taip padidinant savo įsidarbinimo galimybes. Tyrimo objektas - asmenų grįžusių iš įkalinimo įstaigų įsidarbinimo galimybės. Tyrimo tikslas - atskleisti prieštaravimus tarp formaliai apibūdinamos nuteistųjų grįžimo į darbo rinką situacijos ir realios nuteistųjų padėties. Rengiant darbą atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo rezultatai Buvusių kalinių integracija į visuomenę – aktuali Lietuvos socialinė problema. Laisvėje kaliniai susiduria su daugeliu problemų, kurių sprendimas susijęs su psichosocialiniais aspektais, pasireiškiančiais kaip nuteistųjų stigma, trikdanti jų saviidentifikaciją ir integraciją į visuomenę. Išejus į laisvę nuteistieji dažnai stigmatizuojami, priskiriant jiems išankstinius stereotipinius vaidmenis ir savybes. Visuomenės reakcija daugeliu atvejų priklauso nuo ankstesnio nuteistojo gyvenimo būdo, patirties ir paties nuteistojo... [toliau žr. visą tekstą] / The convicted, released rom prison, because of the subjective and objective reasons, is facing with various challenges: out of work, home, his education is often poor, he loose the social skills and relationships. There is a social exclusion and condemnation of the convict in the society, which manifests as a stigma. It is likely that the loss of hope and confidence makes the prisoners to commit crimes again. Employment and support helps to shape a positive attitude towards prisoners themselves and to resist the influence of stigma, thereby increasing their employability. The object of research – the possibilities of the convicts employment. The aim of research – to disclose the contradictions between the formal description of convicts return to the labor market situation and the actual situation. The ground of the work is qualitative research. The results of research: the integration of former prisoners into society – is the actual problem in the Lithuania. The former prisoners are facing many problems, which relates with the psychosocial aspects of the expression of condemnation stigma disturbing their self-identification and integration into society. After his release inmates are often stigmatized as through pre-stereotypical roles and features. Public reaction in most cases depends on the previous convict lifestyle, experience and the personal position of the convicts. The successful integration depends on the convicts autonomy, initiative and motivation. Family is... [to full text]

Netylant diskusijoms apie nuteistųjų reintegracijos į visuomenę galimybes, siekiama sukurti tokią sistemą, kuri padėtų ne tik sumažinti recidyvinių nusikaltimų skaičių, bet ir padėtų nuteistiesiems pasikeisti, geriau suprasti ir prisitaikyti prie visuomenės pokyčių. Darbe apžvelgiami nuteistųjų asmenų reintegracijos lūkesčiai, kurių atskleidimas gali padėti efektyviau funkcionuoti nuteistųjų reintegracijos procesui ir taip apsaugoti ne tik pačius asmenis nuo izoliavimo galimybės, bet ir užtikrinti visuomenės saugumą. / While discussions about opportunities of inmate reintegration into society are underway, it is intended to create such a system which would not only reduce the rate of repeated crimes but also help inmates change, better understand society as well as adapt to its changes. In this work provides an overview of inmates’ reintegration expectations the disclosure of which may lead to more efficient functioning of prisoners’ reintegration process making sure that prisoners do not become isolated and public safety is ensured.

Darbe pateikiama nuteistųjų socialinės reintegracijos samprata, apibrėžiami šio proceso objektai ir jų tarpusavio sąveika. Pateikiama su kokiais sunkumais susiduria nuteistieji po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir kokios institucijos padeda iškilusias problemas spręsti. Analizuojama kaip patys nuteistieji vertina savo galimybes sėkmingai socialiai reintegruotis, kokios pagalbos tikisi sulaukti ir kokiais būdais siekia tapti pilnaverčiais visuomenės piliečiais. Atskleidžiama kokie veiksniai anot jų suteikia jiems stiprybės šiame procese, o kokie veiksniai slopina sėkmę. / This paper presents the concept of social reintegration of prisoners and define the process objects and their interactions. Since there still exists a high number of crimes in Lithuania and the return of convicts to society is a relatively new topic, the need to examine, what is the role of institutions in helping persons, who served imprisonment sentences, to reintegrate into society, arouse. The paper showed that the reintegration of convicts into society is not an easy process that requires a lot of efforts not only from the convict, but also from institutions, operating in this field, as well as from the society. The paper examines the factors that give strength for prisoners in this process and what factors inhibit success of social reintegration.

Teisti asmenys įvardijami kaip socialiai pažeidžiami, todėl išėjęs į laisvę tampa visuomenės problema: neturi darbo, būsto, jų išsilavinimas menkas, o artimieji dažnai nutraukia ryšius su buvusiais kaliniais. Neturintys išsilavinimo ar žemo išsilavinimo lygio asmenys patiria daugiau sunkumų integruojantis į darbo rinką, o dalyvavimas visuomeniniame gyvenime būna apribotas. Dažnai, nesulaukę tinkamos pagalbos, marginalinei grupei priskiriami asmenys, įvykdo naują nusikaltimą, sugrįžta į kalėjimą ir taip uždaras ratas sukasi toliau. Labai svarbu Pataisos įstaigose nuteistiesiems įgyti pradinį, pagrindinį ir profesinį išsilavinimą, išsaugoti turimus darbo įgūdžius, įgyti naujų, paklausių darbo rinkoje profesijų, ugdyti motyvaciją keistis. Nuteistųjų edukacinė veikla ir įvairaus pobūdžio užsiėmimai PI yra labai svarbus faktorius, dažnai lemiantis sėkmingą integracijos į visuomenę procesą. / Education of convicts in correctional institutions should become a relevant issue to all society because a negative attitude towards ex-convicts, which has been prevailing for many years, often turns against the society itself. The ex-convict becomes a problem of the society due to subjective and objective reasons, i.e. he/she is unemployed, does not have a dwelling place, he/she has poor education and rather often the relatives of the ex-convict terminate their relations with him/her. Moreover, the psychological state of the ex-prisoner is unstable due to which the situation becomes even more complicated.

Darbo tikslas – patikrinti ar egzistuoja įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančių asmenų emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu. Tyrime dalyvavo 200 nuteistų pilnamečių vyrų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių Pravieniškių 1- uose pataisos namuose. Tiriamiesiems 1-ąją atvykimo į pataisos namus dieną ir praėjus adaptacijos laikotarpiui (po trijų mėnesių) buvo išdalinami klausimynai, kuriuos sudarė šios metodikos: nerimo skalė iš HAD (Hospital Anxiety and Depression) metodikos; COPE – įveikos strategijų klausimynas; BEKO (Beck Depression Inventory) testas, skirtas įvertinti nuotaikos pokyčius; psichologinei įtampai įvertinti skirta metodika (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); tarpasmeniniui bendravimui įvertinti skirta metodika. Siekiant įvertinti nuteistųjų emocinę būklę bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajas tik atvykus į pataisos namus ir pasibaigus adaptacijai, tie patys asmenys buvo tiriami du kartus. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu: tik atvykus į įkalinimo įstaigą ir adaptacijai pasibaigus, nuteistieji naudoja visas galimas įveikos strategijas, t.y. tiek į problemą nukreiptą įveikimą, tiek į emocijas nukreiptą įveikimą, tiek mažiau adaptyvaus įveikimo strategijas. Pažymėtina, kad adaptacijai pasibaigus, įveikos strategijos naudojamos rečiau nei tik atvykus į įkalinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of work is to check, whether there are links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the persons, who are serving sentence in prisons, during the adaptation period. 200 sentenced adult men were participating in the research. They serve their sentence in the 1st Penitentiary of Pravieniskes. The questionnaires were distributed to the convicts on the first day of their arrival to the penitentiary and again after the adaptation period (after three months). The questionnaires were made from the following methodologies: scale of anxiety from HAD (Hospital Anxiety and Depression) methodology; COPE – questionnaire of coping strategies; BEKO (Beck Depression Inventory) test meant to evaluate the changes in mood; methodology of traumatic stress (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); and the methodology meant to evaluate the interpersonal communication. The same persons were analyzed twice in order to evaluate the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the convicts on the arrival date to the penitentiary and after the adaptation period. According to the research results, there are the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events during the adaptation period: on the arrival and after the adaptation period the convicts use all the possible coping strategies, i.e. problem-orientated coping... [to full text]