Made available in DSpace on 2014-06-12T16:01:12Z (GMT). No. of bitstreams: 2 arquivo7178_1.pdf: 1473982 bytes, checksum: a80205c97e4d02bb017cd160eec998a0 (MD5) license.txt: 1748 bytes, checksum: 8a4605be74aa9ea9d79846c1fba20a33 (MD5) Previous issue date: 2005 / A evolução da indústria de software vem seguindo as tendências do mercado global, onde fatores como alta qualidade, baixo custo de produção e manutenção, uso efetivo de recursos e time-to-market ditam os objetivos dos negócios. Além destas demandas, um novo fator está sendo incorporado: a customização de produtos para atender às necessidades únicas de cada cliente. Apesar de novas estratégias terem surgido na indústria de software no sentido de sistematizar o desenvolvimento de produtos de software, ainda existem vários desafios em torno da necessidade de construir produtos modulares e que possuam um alto grau de flexibilidade, como, por exemplo, o amadurecimento de um processo para a construção sistemática de produtos customizáveis de software e a solução dos problemas em torno da instanciação destes produtos para atender às necessidades particulares de diversos clientes. Através de uma análise de processos de software existentes foi possível identificar as lacunas deixadas pelos processos RUP e XP, no âmbito da customização e implantação de produtos de software. As abordagens focam no desenvolvimento de produtos de software, seja ele um serviço para um cliente específico (software sob encomenda) ou um produto fechado. Como resultado deste estudo, foi definida uma abordagem de processo de software cujo objetivo é orientar e apoiar na condução de projetos cujo foco é a customização e implantação de produtos de software. As principais contribuições deste trabalho são a formalização de um processo eficaz para a customização e implantação de produtos de software e que, ao mesmo tempo, seja vantajoso em termos de tempo e custo em relação ao desenvolvimento tradicional de software

Published research suggests that it might be beneficial to increase the amount of rumen undegradable protein (RUP) that passes out of the rumen, through manipulation of rumen fermentation to establish a lower rumen pH. To test this hypothesis, a study was conducted in which three ruminally cannulated Holstein cows, 722 kg ±25.6 kg fed three different diets (treatments) were used in a Latin square design experiment to determine effects of increasing levels of dietary concentrate on some rumen parameters and ruminal crude protein (CP) degradability. The in situ method was used to determine the ruminal protein degradability of sunflower oilcake, cottonseed oilcake and roasted soya. The three treatments differed in roughage:concentrate ratio, being 60:40 (Treatment UP 60), 45:55 (Treatment UP 45) and 30:70 (Treatment UP 30). Intake of dry matter (DM) (kg/day) did not differ between treatments. The mean rumen pH in cows receiving the three experimental diets differed and was 6.00, 6.27 and 6.44 for treatments UP 30, UP 45 and UP 60 respectively. The time (hours) below pH 5.8, which is considered to be the pH where fibre degradation is substantially negatively affected, was approximately 2.5 hours, but only on treatment UP 30. Mean rumen ammonia nitrogen (N) and total volatile fatty acid (VFA) concentrations did not differ among cows receiving different treatments but, cows fed treatment UP 30 had a lower ruminal acetic acid:propionic acid (A:P) ratio compared to the other treatments. There were no differences in ruminal CP degradation within the three feedstuffs when incubated in cows fed diets with different roughage:concentrate ratios. Results suggest that roughage:concentrate ratios ranging from 60:40 to 30:70, which resulted in mean pH values ranging from 6.4 to 6.0, did not affect ruminal CP degradation of sunflower oilcake, cottonseed oilcake and roasted soya. / Dissertation (MSc(Agric))--University of Pretoria, 2009. / Animal and Wildlife Sciences / unrestricted

V této diplomové práci se zabývám problematikou metodik pro vývoj IS. Cílem diplomové práce je analýza současného stavu existující metodiky v konkrétní firmě a návrh metodiky pro vývoj IS. Návrh provádím v závislosti na zjištěných existujících problémech současné metodiky. Práce je rozdělena do tří hlavních částí. V první části práce, v kapitole 2, popisuji současný stav a trendy ve vývoji metodik pro vývoj IS. V druhé části práce popisuji jednak současný stav v analyzované firmě, zejména popis prostředí analyzované firmy a existující metodiky, dále pak uvádím zjištěné problémy současného stavu, jejich rozčlenění a popis. Ve třetí části práce pak uvádím popis navrhované metodiky, zejména se zaměřuji na její procesní a organizační aspekty a na oblast dokumentace v rámci navrhované metodiky. Na závěr uvádím některá doporučení pro implementaci navrhované metodiky do prostředí firmy.

Web servisų galimybės geriausiai tinka e. Vyriausybės informacinių sistemų įgyvendinimui. Šiame darbe taikomi tinklo paslaugų architektūros (Service Oriented Architecture (SOA)) principai ir įvairūs standartai, naudojami e. Vyriausybės informacinių sistemų kūrimui, saugiam duomenų perdavimui, informacijos šifravimui. Paslaugų architektūra SOA (angl. Service Oriented Architecture) yra tokia programinės įrangos architektūra, kai vartotojai naudoja programinę įrangą kaip paslaugą, kuri pasiekiama tinkle per realizaciją slepiančius interfeisus. SOA grindžiama visuotinai priimtais de facto standartais, kurie padeda palaikyti vartotojams reikalingus veiklos procesus, susidedančius iš laisvai susietų (angl. loosely coupled) paslaugų. Į vartotoją sutelktas paslaugų vaizdas yra pagrindinė idėja, skirianti paslaugas nuo objektinės orientacijos. Paslaugų informacinės sistemos (angl. Service-oriented Information Systems) sudarytos iš laisvai susietų junglių (angl. Interoperable) paslaugų, kurias valdo vartotojų reikalavimai. Norint veiksmingai projektuoti paslaugas, reikia šiek tiek kitaip modeliuoti: daugiau dėmesio skirti veiklos tikslams, kurti tikslesnius modelius, labiau automatizuoti kūrimo procesą. Pagrindiniai paslaugų elgsenos modeliai yra sąveikos ir būsenų mašinos, pagrindiniai statiniai paslaugų IS modelių elementai yra dalykinės srities duomenų esybės, paslaugų interfeisai ir pranešimai, kuriais keičiasi veiklos dalyviai. Naudojant visas šias technologijas buvo siekiama... [toliau žr. visą tekstą] / Government in every country wants to enhance the quality of their services provided for citizens and business enterprises. However, due to the lack of interoperability, traditional governments and municipalities face serious problems. These are mainly poor quality and high cost of services, and low economical revenues. Lithuania e-government has been proposed for solving these problems by making the interaction between government and citizens (G2C), government and business enterprises (G2B), and inter-agency relationships (G2G) more friendly, convenient, transparent, and inexpensive. E-government unifies different software solutions to provide country citizens and business enterprises easier way to communicate with their government. Web services provide interoperability for different types of applications, and this technology fits very well for developing e-government applications. This document summarizes the development of pension fund G2B software solution which should provide effective and reliable way for Lithuanian Republic Committee of Securities and pension fund governing enterprises to interchange various reports.

There are many Information System requirement specification methods, but not much of them are related with goals. This work presents analysis of methods related with goal modelling and requirement specification. The field of this work is specification methods of goals and requirements. The object of this work is goal driven requirement specification process. The problem of the work is alignment of requirements to business goals and tracing the compliance of goals, requirements and design artefacts during development process. The main result of analysis is revealing of perspectives for extending requirement specification method with goal modelling and analysis, relating and tracing goals to requirements and software artefacts, and integration of these steps into standard unified development process. For this purpose, a UML profile was created and implemented in CASE tool “Magic Draw”. Experimental investigation of created means by applying them to IS development demonstrated the suitability of the approach. / Daugelyje organizacijų aktuali informacinių technologijų atitikimo veiklos poreikiams problema. Vienas iš būdų ją spręsti – susieti informacinių sistemų programinės įrangos reikalavimų specifikacijas su veiklos tikslais. Dėl reikiamų modeliavimo priemonių CASE įrankiuose nebuvimo tikslų modeliavimas praktiniuose kūrimo procesuose yra neatliekamas arba atliekamas tik dalinai. Planuojant informacinių sistemų projektus, tikslinga analizuoti tikslus, nes taip galima padidinti informacinių sistemų tinkamumą veiklos poreikiams. Todėl tikslais grindžiamo reikalavimų specifikavimo metodo sukūrimas yra aktuali ir novatoriška problema. Šio darbo tyrimo sritis yra tikslų ir reikalavimų specifikavimo metodai. Darbo tyrimo objektas yra tikslais grindžiamas reikalavimų specifikavimo procesas. Šio darbo tyrimo problema yra reikalavimų suderinamumas su veiklos tikslais, taip pat tikslų, reikalavimų ir juos realizuojančių artefaktų atitikimo sekimas projektavimo metu. Darbo tikslas yra sudaryti reikalavimų specifikacijos modelį, kuriame specifikacijų elementai būtų susieti tarpusavyje ir turėtų ryšį su organizacijos tikslais. Taip pat reikia pateikti priemones tikslų, reikalavimų ir artefaktų atitikimui sekti projektavimo metu. Sukurtas tikslais grindžiamų reikalavimų metamodelis ir UML profilis, realizuotas UML CASE įrankio Magic Draw DSL kūrimo priemonėmis, leidžia vaizduoti tikslus, su jais susijusius panaudojimo atvejus ir detalizuotus reikalavimus. Taikydami sudarytą metodiką... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe siekiama padidinti informacijos sistemų kūrimo proceso automatizavimo laipsnį, taip palengvinant IS kūrėjų darbą. Darbe tobulinamas IS reikalavimų analizės ir transformavimo į projektą metodas EMDA (angl. Extended Model Driven Approach), kuris automatizuoja transformaciją iš reikalavimų į projekto modelį. Ši transformacija skirta paslaugų informacinėms sistemoms ir remiasi vienu pasiūlytu architektūriniu būsenų koordinatoriaus šablonu, pagal kurį atlieka transformaciją ir reikalavimų į projektą. Šiame darbe EMDA metodas tobulinamas, sukuriant transformaciją iš reikalavimų į projekto modelį, remiantis kitu informacinių sistemų kūrimo metodu RUP (angl. Rational Unified Process) bei MVC (angl. Model-View-Controller) architektūriniu šablonu. Darbe aprašomas siūlomas transformavimo algoritmas ir jo realizacija, panaudojant CASE įrankį MagicDraw. Sukurtas sistemos vedlys (angl. Wizard) leidžia išvengti klasių diagramos kūrimo rankiniu būdu, taip automatizuojant diagramos (ir jos elementų) kūrimą. / This work aims to increase the degree of automation of information system development process, thus facilitating the work of developers. Extended Model Driven Approach (EMDA) automates the transformation from the requirements to the design model, based on only one architectural pattern (State Coordinator) and performs the transformation using this pattern. The method proposed in this work was developed by creating a transformation of the requirements to the project model, based on other information systems development approach RUP (Rational Unified Process) and MVC (Model-View-Controller) architectural pattern. The proposed transformation algorithm was implemented in as an extension to CASE tool MagicDraw. Developed system wizard automates the creation of class diagram (and its elements).

The increasing number of distributed systems results from the progress of computing and communication technology. This progress contributed to the expansion of Internet, increasing both availability and decentralization of the storage and processing. Nowadays the development of mature software for those systems is accomplished through the use of good practices of software engineering. The software engineering discipline provides processes, methods, techniques and tools that allow a suitable organization of the development process, as well as a quality result. Security, performance and fault tolerance are considered essential requirements for distributed systems. In this way, it is important that during the system development that these quality requirements be considered from the initial to end phases of software development lifecycle. Most of the software development processes were proposed before this understanding and they do not provide appropriate support for the development of distributed systems yet. RUP (Rational Unified Process) is a well-known software engineering process that provides a disciplined approach to assigning tasks and responsibilities; however, it has little support for development of distributed systems. The proposal of this work is to propose an extension to RUP for the development of distributed systems. In this proposal we considered security, fault tolerance and performance as important aspects of distributed systems design. All these aspects are embodied in RUP as a knowledge area (discipline), named distributed systems, with activities and roles defined according to the architecture of process engineering UMA (Unified Method Architecture). Examples were elaborated to clarify and show the feasibility of the proposal for both each knowledge areas and all the knowledge areas.

System är för att stödja samarbete, samordning av arbetsinsatser och medvetenhet ombland annat organisationens gemensamma mål.För att hantera komplexa verksamhetsprocesser har metoder och applikationer tagitsfram. Många av dagens system har dock allvarliga problem, en hel del forskning harutförts kring design av system, men utvärdering av sådana system är betydligt mindreundersökta. Det beror på till stor del att det inte finns många enkla och praktiskametoder som kan användas av samtliga.Det finns företag som väljer att investera i systemutvärdering för att effektivisera arbetetoch anpassa verksamheten till nya förutsättningar.Huvud syftet med denna uppsats var att ta reda på hur systemutvärderingen utförs samtta fram riktlinjer för systemutvärdering. Även att ta fram vilka utvärderingsmetoder somanvänds för att utvärdera ett system inom olika verksamheter.För att åstadkomma till resultat har vi använd oss av bland annat delfrågan ”hur bör ensystemutvärdering vara utformad”.Enligt våra intervjupersoner är ordningen av systemutvärdering olika, att man fåranpassa sig till kunden. Man kan inte använda samma metod för alla kunder.Vilket är en av vårt resultat att en metod inte använd hos alla kunder vilket ocksåbetyder att det inte finns bara en metod vid systemutvärdering.Ett annat resultat av forskningen var att det växer fram olika metoder samt modellersom man använder sig av under systemutvärderingen t.ex. PPS har tagits fram avföretaget Pulsen. En bra systemutvärdering bör ha bra kravspecifikation och en brametod som borde vara anpassad till kunden. Att genomföra systemutvärdering iverksamheten är en komplex och svår uppgift som kräver en god genomförandeplanering och styrning.I denna uppsats presenteras ett flertal kritiska faktorer som förekommer vidsystemutvärdering. Vi anser att det är viktigt att känna till dessa för att lyckas medsystemutvärdering. Uppsatsen bygger till största delen på den empiriskaundersökningen som ger förståelse för hur systemutvärdering kan se ut i verkligheten.

<p>Att ha kontroll över dokumentation av dataarkitektur kan vara en svår uppgift för ett stort företag då tekniken hela tiden utvecklas samt hård- och mjukvara byts ut och uppdateras. Detta examensarbete är baserat på krav insamlade åt Forsmarks Kraftgrupp AB för att lösa deras problem med dokumentering genom ett standardsystem eller egenutvecklat system. Kraven samlades in iterativt enligt RUP genom samtal och intervjuer med användarna, kravbilden fastställdes innan arbetet med att besluta om systemet skulle köpas in i form av ett standardsystem eller egenutvecklas. Resultatet av kravanalysen visade ett specifikt system för att lagra information i en databas. Då fördelarna med egenutveckling var många och inget lämpligt standardsystem påträffades beslutades att systemet skulle egenutvecklas.</p>

No description available.