Rinkos ekonomikos sąlygomis dauguma bendrovių susiduria su piniginių lėšų poreikiu vykdomai veiklai finansuoti, siekiant išsaugoti ar padidinti jau turimo kapitalo apimtis. Finansų rinka gali pasiūlyti nemažai finansavimo būdų ir priemonių - tai banko paskolos, akcijų ir obligacijų išleidimas, faktoringas, lizingas ir kita. Pasaulyje labiausiai paplitę yra lizingas ir paskolos. Paskolos ne visada yra tinkamos dėl įvairių aspektų, tad kaip alternatyvus finansavimo šaltinis bankų kreditams, yra lizingas. Darbo objektas. Lizingas bei jo ypatybės Lietuvoje, kurios išskiria jį iš kitų finansavimo šaltinių ir lizingo gavėjai Lietuvoje. Darbo tikslas. Ištirti lizingo paslaugos reikšmę Lietuvos verslo įmonėms. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti teorinius lizingo aspektus, atlikti skirtingų autorių požiūrių analizę; 2. Įvertinti ir pateikti lizingo privalumus ir trūkumus, palyginti lizingą su banko kreditu; 3. Pateikti lizingo rinkos Lietuvoje raidos analizę, tendencijas ir įvertinti lizingo bendrovių veiklą reglamentuojančią įstatyminę bazę; 4. Pateikti lizingo bendrovių prognozes ateičiai; 5. Įvertinti esamų ir potencialių lizingo gavėjų požiūrį į šį finansavimo šaltinį; 6. Pateikti pasiūlymus lizingo bendrovių veiklos skatinimui Lietuvoje. Darbą sudaro trys dalys. Teorinėje darbo dalyje pateikiama ir nagrinėjama lizingo samprata, paslaugos raidos pasaulyje istorija, apibūdinamos lizingo rūšys, nagrinėjami lizingo sutarčių ypatumai bei pateikiamas lizingo kokybinis vertinimas... [toliau žr. visą tekstą] / In the market economy, most enterprises face with the need for money to finance the activities, in order to maintain or increase the volume of available capital. Financial markets may offer a number of ways and means of financing – bank credits, equity and bond issuance, factoring, leasing and others. Around the world the most popular are ways of financing are leasing and credits. Credits are not always suitable for various aspects, so leasing is as an alternative source of financing for bank credits. The object of the paper is leasing and its characteristics that distinguish it from other sources of financing and lessees in Lithuania. The aim of the paper is to explore the importance of leasing for the Lithuanian enterprises. Paper tasks are: 1. Provide the theoretical aspects of the leasing, to analyse approaches different authors; 2. To assess the advantages and disadvantages of leasing compared to bank credit; 3. To provide the Lithuanian leasing market development analysis, trends and to assess the leasing companies in the regulatory legislation; 4. To provide leasing companies’ forecasts for the future; 5. To assess existing and potential lessees approach to this source of financing; 6. To submit proposals for promotion of activities in Lithuania for leasing companies. The paper consists of three parts. In theoretical work part the leasing concept, the development history of the service in the world is provided, the types of leasing and the issues of leasing contracts... [to full text]

Apgyvendinimo paslaugų verslo sfera pagal augimą yra trečiasis tarp Lietuvos ūkio sričių po apdirbamosios pramonės ir prekybos. Jo augimas prilygsta bendram ūkio augimui. Nors ir kaip sparčiai šis sektorius plečiasi, Lietuvos viešbučių asociacija (LVRA) prognozuoja, kad apgyvendinimo paslaugų verslas Lietuvoje vis dar turi kur plėstis. Negalima sakyti, kad šiandien yra pakankamai viešbučių ir kitų apgyvendinimo formų. Lietuvoje toks verslas traktuojamas kaip prioritetinė šaka. Pastaraisiais metais pastebima, kad Lietuva tampa patrauklia turizmo šalimi, padidėjo atvykstančiųjų srautas. Tai puikios sąlygos plėsti apgyvendinimo paslaugų verslą, bet tam reikia žinoti, kur plėtros potencialas yra didžiausias. Taigi darbo tikslas – įvertinus apgyvendinimo paslaugų rinką Lietuvoje, išsiaiškinti jos plėtros galimybes. Darbo objektas – apgyvendinimo paslaugos. Siekiant iškelto tikslo, yra nagrinėjami tokie uždaviniai: • ištirti teorinius apgyvendinimo paslaugų verslo aspektus; • išanalizuoti apgyvendinimo paslaugų rinkos situaciją Lietuvoje; • atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti apgyvendinimo paslaugų rinkos plėtros galimybes Lietuvoje; • Pateikti apibendrintus tyrimo rezultatus. Atlikus praktinį viešbučių sektoriaus plėtros galimybių Lietuvoje tyrimą išsiaiškinta, jog iki šiol apgyvendinimo paslaugų paklausa didėjo, tuo pat metu didėjant ir pasiūlai. Dauguma paklaustų viešbučių savininkų mano apgyvendinimo paslaugos Lietuvoje turi geras plėtros perspektyvas, bet šiuo metu nėra tam... [toliau žr. visą tekstą] / Business area of accommodation services is the third Lithuanian economic sector, according to the growth, following the manufacturing and trade. Its growth corresponds to general economic growth. However rapidly this sector is expanding, the Lithuanian Association of Hotels (LVRA) predicts that the business of accommodation services in Lithuania should continue expanding. It cannot be said that today we have enough hotels and other accommodation forms. Such business is treated as a priority branch in Lithuania. Recently it was noticed that Lithuania is becoming an attractive tourism country, and the incoming flow has increased. These are excellent conditions to expand the business of accommodation services, but this needs knowing where the expansion potential is the biggest. Thus the purpose of the work is after evaluating the market of accommodation services in Lithuania to learn its expansion possibilities. The object of the work is the accommodation services. In order to achieve the goal, the following tasks are analyzed: • To analyse the theoretical aspects of the business of accommodation services; • To learn the situation of the Lithuanian market of accommodation services; • To do the survey in order to learn the expansion possibilities of the Lithuanian market of accommodation services; • To present the generalized research results. The practical research on the expansion possibilities of hotel sector in Lithuania revealed that the demand for accommodation services has... [to full text]

Magistro darbo objektas – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubo marketingo komunikacijos strategija. Darbo tikslas – parengti marketingo komunikacijos strategiją, jos pagrindiniu elementu pasirenkant lojalumo programą. Darbo uždaviniai: išanalizuoti marketingo komunikacijos elementus teoriniu aspektu; atskleisti lojalumo programų sampratą, išskirti jų funkcijas, išanalizuoti lojalumo programų kultūros produktams taikymo galimybes šiandieninės rinkos sąlygomis; atlikti ekspertų interviu, siekiant išsiaiškinti, ar marketingo komunikacijos strategijos taikomos kultūros paslaugų rinkoje bei išsiaiškinti ekspertų požiūrį dėl lojalumo programų; atlikti Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubo renginių lankytojų nuomonės tyrimą ir nustatyti, ar lankytojai lojalūs tam tikram renginio organizatoriui ir sužinoti jų nuomonę apie lojalumo programų reikalingumą; nustatyti, kokie kanalai ir priemonės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubo koncertų lankytojams yra priimtiniausi ir patogiausi informacijai gauti; atsižvelgiant į vartotojų nuomonės tyrimą, sukurti marketingo komunikacijos strategiją, kurios pagrindas būtų lojalumo programa. Išanalizavus mokslinę literatūrą paaiškėjo, kad marketingo komunikacija – tai tinkamas informacijos pateikimas tikslinei auditorijai apie organizacijos siūlomus produktus bei paslaugas. Marketingo komunikacijos elementai skatina prekių ar paslaugų pardavimus, didina įmonės ar produkto žinomumą, padeda palaikyti dvipusę komunikaciją tarp įstaigos ir jos... [toliau žr. visą tekstą] / Loyalty programme in a marketing of culture: development of St.Christopher chamber orchestra's Club communication strategy (summary) Agnė Vadlūgaitė In this work were investigated possibilities of effective culture marketing in a quickly changing market part having adverse economical conditions and was prepared a strategy marketing communication of a culture organization with an integrated loyalty programme. The marketing communication strategy that would be supported by the loyalty programme is not used in Lithuania’s market of culture services. The subject of the work is the marketing communication strategy of St. Christopher chamber orchestra’s club. Considering the subject of the work, the purpose is to prepare the marketing communication strategy based on the loyalty programme. Due to properly and comprehensively achievement of the purpose these tasks are raised: • To analyze elements of marketing communication, functions of loyalty programmes, practice possibilities of loyalty programmes for culture products in theoretical aspect; • To fulfill and analyze experts’ interview and the research of events visitors opinion and learn of marketing communication strategies’ practice in the market of culture services as well as find out the view of respondents about loyalty programmes; • According to the research of consumers opinion, to create the marketing communication strategy based on the loyalty programme. These methods are used in the work: analysis, assessment, comparison... [to full text]

In dieser Magisterarbeit wird die Bedeutung und Entwicklung des lebenslangen Lernens auf der Ebede der EU und in Litauen analysiert. Die passive Einstellung der Litauer zum lebenslangen Lernen wird als Problem dieser Magisterarbeit hervorgehoben. In der Arbeit werden die Besonderheiten der Mittgliederländer bei der Verwirklichung der Konzeptionen des lebenslangen Lernens erforscht, geklärt, wie das sich auf den Beteiligungsraten am lebenslangen Lernen widerspiegelt. Besondere Aufmerksamkeit wird für Schaffung der Bedingungen für das lebenslange Lernen in Litauen geschenkt. In diesem Kontext wird die rechtliche Basis Litauens und Organisationssystem der Verwirklichung des lebenslangen Lernens erforscht.

Darbo aktualumas. Šių dienų nestabili Lietuvos ekonominė padėtis, konkurencijos didėjimas, užsienio bankų skverbimasis į Lietuvos bankinę rinką verčia bankus atkreipti dėmesį ne tik į savo vystomos veiklos kokybę, bet ir spręsti uždavinius: kaip pritraukti pinigus, kad bankai galėtų užtikrinti likvidumą ir teikti paskolas klientams. Pastaroji 2007 m. krizė finansų rinkose taip pat reikalauja didesnio bankų dėmesio efektyviam banko likvidumo rizikos įvertinimui bei valdymui. ES, finansų specialistų bei mokslininkų dėmesys yra nukreiptas į naujus bankų lėšų pritraukimo būdus, siekiant užtikrinti likvidumui ir plėtoti tolimesnę veiklą. Darbo objektas – Sekiuritizacijos metodas Lietuvoje. Darbo tikslas – Nustatyti sekiuritizacijos metodo pritaikymo galimybes Lietuvos komerciniuose bankuose. Šiam tikslui pasiekti iškelti darbo uždaviniai: 1. Apibrėžus sekiuritizaciją, jos kūrimo procesą, nustatyti šio metodo naudą ir pranašumus, lyginant su klasikiniais bankų finansavimo šatiniais. 2. Atlikti sekiuritizacijos aplinkos analizę ES komercinių bankų ir finansų sistemos rodiklių pagrindu. 3. Atlikti LR teisės aktų ir VP rinkos tyrimus, išanalizuoti Lietuvos komercinių bankų finansinę padėtį, remiantis bankų likvidumo rodikliais ir pagrįsti sudaryto Sekiuritizacijos metodo pritaikymą Lietuvoje. Darbo struktūra. Darbą sudaro 3 pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje apžvelgiamas sekiuritizacijos metodas, principinė schema, parodanti kokiu būdu nelikvidus bankų turtas paverčiamas pinigais... [toliau žr. visą tekstą] / Work topicality. In these days, an unstable economic situation in Lithuania, increasing of competition, foreign banks' penetration in the Lithuanian banking market, forcing banks to pay attention not only to the activities developed in its quality, but also the challenges: how to raise money so the banks can provide liquidity and lending to customers. The crisis of 2007 in the financial market is also requiring for greater attention of banks for effective emphasis on banks' liquidity risk assessment and management. EU, financial professionals and researchers are focused in to new ways of raising banks assets to ensure liquidity and to develop further activities. Work object – Method of securitization in Lithuania. Work aim – Identify the opportunities to adapt the method of securitization in Lithuanian commercial banks. Work tasks to achieve this aim: 1. Define the securitization, its development process, determine the benefits and advantages of the method compared with the classical bank financing satin. 2. Make securitization environmental analysis of the EU's commercial banking and financial system based on indicators. 3. To make a research of RL legislation and securities market research, to analyze Lithuanian commercial banks 'financial position, based on banks' liquidity and justify the adaptation of the securitization method in Lithuania. Work structure. The work consists of three main parts. The first section gives an overview securitization method and of diagrams... [to full text]

Final work of University Postgraduate Studies, 80 pages, 15 figures, 8 tables, 80 references, 5 Appendix, in Lithuanian. KEY WORDS: food quality, food safety, the policy of food quality and safety, food industry, food market, economical rates, hazard analysis. Research object – the policy of food quality and safety. Research aim – set realization of food quality and safety policy in Lithuania and value food quality and safety in food industry companies. Objectives: • summon and analyse information about food quality and safety theoretical aspects; • gather and traverse information about food quality and safety policy in Lithuania; • analyse and value economical rates of Lithuanian food industry; • value security systems for food quality and safety in food industry companies; • traverse supposed lookout of food quality and safety development in Lithuania. Research methods – logical analysis and synthesis of scientific literature, logical abstract, comparison, diagrammatical presentment, filling and quantitative of statistics, prognostications and other economical research methods. In writing final work of University Postgraduate Studies it was used scientific literature of Lithuanian and foreign authors, monographs, Lithuanian legislations, EU directives, regulations, rest law acts and varied statistics.

Nekilnojamo turto (NT) rinka yra visos ekonomikos svarbi sudedamoji dalis. Tai specifinė rinka dėl investicinio prekės pobūdžio ir unikalumo. Šiame darbe apžvelgiama, kas yra turtas, kokia yra rinka, paklausa ir pasiūla, dalyviai bei ciklai, NT rinką įtakojantys veiksniai. Interpretuojama situacija susidariusi NT rinkoje Lietuvoje. Ekonominės sąlygos lemia, kad NT rinka visame pasaulyje pasiekė bumą ir turi pergyventi nuosmukį. Bumas/burbulas – situacija, kai kainos rinkoje formuojamos pirmiausia dėl psichologinių veiksnių ir atitrūksta nuo jas aiškinančių fundamentalių faktorių. Burbulas sprogsta tada, kai investuotojai nebesitiki, kad kainos kils. Tada paklausa sumažėja ir NT rinka krenta žemyn. Nuosmukio pradžia ir viso ciklo trukmė sunkiai prognozuojama. Vidutiniškai NT rinka sugriūna 18 mėnesių iki bankų krizės. Infliacija, palūkanų norma, BVP, investicijų srautai, nuomos kainos, nedarbo lygis, migracija, progresas šalyje, lūkesčiai, poreikiai, informacijos srautas, globalizacija – tai veiksniai, kurie turi įtakos NT rinkos ciklui. Darbe apžvelgiamos nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų, jų pokyčiai lyginant su praėjusiu laikotarpiu ir su 1998 m. Taip pat yra nagrinėjamos trys veiksnių, turinčių įtakos nekilnojamojo turto kainai, rūšys. Tai demografiniai, makroekonominiai, statybos sektoriaus rodikliai bei nekilnojamojo turto kreditavimas. Lyginami jų pokyčiai per nagrinėjamąjį laikotarpį su nekilnojamojo turto kainomis, taip pat pokyčių... [toliau žr. visą tekstą] / Real estate market is important for country’s economics. Real estate’s specific market because it has an investment format and it is unique. In this paper it is reviewed real estate, its market, supply and demand, participants and cycles, indicators. Economics conditions course, that in all the world real estate market has to reach boom and face the recession. Bubble - it is a situation when prices lose a touch with fundamental bias because of the philological factors. Bubble collapse when investors think that prices will not increase anymore and demand reduce. It is difficult to forecast the start of the collapse and the length of the cycle. In the average after the collapse of real estate market in 18 months there is crisis of banks. There are many factors which are important for real estate cycle like inflation, interest and mortgage rate, GDP, investment flows, rent and unemployment rate, migration, progress in the country, expectations, media, and globalization. Real estate prices within past ten years in Lithuania and their changes compared with last period and the year 1998 are overviewed in this work. Also three kinds of factors that have influence on the real estate prices are analyzed. They are exponents of demography, macro economics and construction sector and real estate crediting. Changes in ten years period are compared with the changes of real estate prices and the reasons also. The real estate price’s crisis ant it’s causes are examined. The forecast for... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nustatomos modernios ir postmodernios portfelio teorijos ypatybės, investicijų portfelio sudarymo ir valdymo teorijos. Sudarant portfelį, akcijų atrankai yra naudojama fundamentalioji ir koreliacinė analizė. Išanalizuoti Skandinavijos šalių: Danijos, Suomijos ir Švedijos makroekonominiai rodikliai, energetikos, medicinos ir informacinių technologijų sektoriai. Iš minėtųjų sektorių pasirinktos didelės ir vidutinės kapitalizacijos įmonių akcijos, kurios papildomai analizuojamos, lyginant įmonių finansinę būklę nusakančius rodiklius. Remiantis atlikta analize atrinktos 5 įmonių akcijos, iš kurių sudaromas investicijų portfelis. Sudarytas investicijų portfelis optimizuojamas ir valdomas. Investicijų portfelis valdomas tris laikotarpius, remiantis pasaulinių akcijų indeksų, akcijų sektorių indeksų ir akcijų kainų kitimo analize. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius portfelinio investavimo aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, investicijų analizės ir valdymo teorinės problemos, Skandinavijos šalių makroekonominė ir sektorių analizė, investicijų portfelio sudarymas ir valdymas, išvados ir literatūros sąrašas. / In the final master thesis there are analyzed modern and postmodern portfolio theory featuries, theories of making and controlling investments portfolio. Stock selection is based on fundamental and correlation analyzes. In the second part of the thesis there are analyzed macroeconomic indicators and energetics, medicine, information technologies sectors of the Scandinavian countries, such as Denmark, Finland and Sweden. Large and middle capitalization stocks are selected from these sectors and evaluated again using indicators which describes companies financial statement. 5 stocks are selected based on above-mentioned analyses. The portfolio is made using selected stocks. The next step is portfolio optimization and controling. Investments portfolio is controlled in three periods. Controlling is based on different analyzes: indexes of stocks and sectors, stocks’ prices changes. After considering portfolio investments in all of its aspects in the end of theses it is presented conclusions and appendixes. Structure: introduction, theoretical problems of investments analyses and controlling, Scandinavian countries macroeconomics and sectors analyses, making and controlling investments analyses, conclusions and suggestions, references.

KINO TEATRO LANKOMUMO SVYRAVIMAI EUROPOS SĄJUNGOJE 1990 - 2007 m. Santrauka Nuo 1990 metų prasidėjo kino teatro lankomumo atgimimas, užbaigęs ankstesnį tris dešimtmečius trukusį kino teatro lankomumo mažėjimą. Naujieji amerikietiško tipo kino teatrai – multipleksai – turintys 8 ir daugiau kino sales bei rodantys įspūdingus, finansiniu požiūriu itin sėkmingus filmus, sugrąžino auditoriją į kino teatrus. Bet jau 2001 metais pagal kino teatrų skaičių Europos Sąjungos 15 šalių kino rinka, charakterizuojama kaip galutinai įsotinta ir kurios neįmanoma plėsti vien tik plečiant kino teatrų tinklą. Didžiausias kino teatro lankomumo augimo potencialas stebimas Europos Sąjungos naujosiose šalyse, kur į kino rinkas iki šiol investuota santykinai mažai. Čia palyginus mažas kino ekranų skaičius, tenkantis šalies gyventojams bei mažas kasmetinis apsilankymų skaičius, tenkantis vienam gyventojui. Darbe nustatomos priežastys, sukėlusios kino teatro lankomumo svyravimus, iš kurių pagrindine laikoma – multipleksų plėtra. Darbe teigiama, kad šalyse, kuriose mažiausiai išvystyti multipleksai, yra mažiausias kino teatrų lankomumas. Šis darbas, vertinant jo praktinę reikšmę, turėtų būti aktualus vystantiems kino verslą ir visiems besidomintiems kinu, kino istorija, kino teatrų auditorijos pasikeitimu, multipleksų atsiradimu ir jų įtaka formuojant vartojimo įpročius. / FLUCTUATIONS IN CINEMA ATTENDANCE (EU, 1990 – 2007) Summary Since 1990 cinema attendance began to revive after having declined over a 30-year period. The arrival of American-style multiplexes – new cinemas with eight or more screens demonstrating blockbuster films – had successfully attracted audiences back to the cinema. Since 2001 in terms of the number of cinemas, EU 15 countries cinema market was already described as fundamentally saturated and can no longer be expanded by building new cinemas. The greatest potential lies with new EU countries that untill now have seen less intensive investment. Here cinema markets have low screen densities, which are currently accompanied by low admission – per capita ratios. This paper examines the reasons of fluctuations in cinema attendance and considers the impact of the multiplex development. In terms of practical meaning, this paper should be relevant to cinema business developers and all others being intersted in cinema, cinema history, changes in cinema audiences, rise of multiplex and its impact on consumer habbits.

It is emphasized, that both fiscal (tariff) export restrictions and non–fiscal (non–tariff) export restrictions shall be prohibited between Member States. Fiscal (tariff) export restrictions are customs duties on exports and charges having equivalent effect. Measures having equivalent effect can be distinguished to distinctly and indistinctly applicable measures and discriminatory and non–discriminatory measures. Only discriminatory measures, which usually are distinctly applicable, are forbidden. But the possibility, that even indistinctly applicable measures can be discriminatory and distinctly applicable measures can be non–discriminatory, is not discounted.