Bakalauro darbo tema :socialinės akcijos projektas- Būk supratingas“ Socialinės akcijos vieta: neįgaliųjų stovėjimo aikštelės. Projekto tikslas- skatinti vairuotojus būti supratingais ir neužimti neįgaliųjų vietų automobilių stovėjimo aikštelėse. Projektas skirtas vairuotojams, kurie stato savo automobilius neįgaliųjų vietose be leidimo. Akcijoje sudalyvauti buvo pasiūlyta Juliaus Janonio gimnazijos mokiniams. Todėl tuo pačiu ši akcija neformalus ugdymas skatinantis mokinių pilietiškumą, bei ugdantis asmenines savybes: toleranciją, pagarbą, supratingumą, drąsą, pagarbą neįgaliesiems. Šią akciją nusprendžiau vykdyti todėl, kad esu savanorė labdaros ir paramos fonde „Algojimas“, kuris užsiima veikla su šeimomis auginančiomis vaikus su negalia. Kadangi bendrauju su tokiomis šeimomis, žinau, kad yra susiduriama su šia problema. Kad akcija būtų efektyvesnė sukurtas akcijos firminis stilius. / Bachelor's thesis- social action project " be understandable". Place of this project- Disabled peaple parking places. Project aim- to promote drivers to be understandable and do not take disabled peaple places. This social action is for drivers, which do not care about road rules and they are parking their cars on disabled places without permition. In this action I offered to participate Juliaus Janonio gimnazium students. This action was like informal education, which promoted students sociability and educated them personal characteristics: tolerance, respect for disabled peaple. This action I desided to organise becouse I am volunteer in "Algojimas" ( it is responsible of helping for families which have disabled kids), so i know that it is big problam. It was created all action Identity designe to make action nicer, more visible, and more effective.

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama teikiama piniginė socialinė parama Lietuvoje, jos efektyvumas ir pateikiamos galimos tobulinimo kryptys. Teorinėje darbo dalyje aptariama socialinės paramos samprata, rūšys, teikimo principai, piniginės socialinės paramos skyrimo būdai ir pateikiama išmokų efektyvumo vertinimo metodika. Remiantis išanalizuota literatūra, atlikta piniginės socialinės paramos Lietuvoje analizė 2007-2012 m. laikotarpiu, bei pateikiamos galimos tobulinimo kryptys. Piniginių socialinių išmokų efektyvumas įvertintas, palyginant darbo užmokestį su gaunama socialine parama, bei skaičiuojant agreguotus išmokų efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius. Atlikus socialinės paramos efektyvumo analizę išsiaiškinta, kad dosniai ir lengvai skiriamos išmokos sumažina jų gavėjų paskatas ieškoti darbo, ar imtis mažai apmokamų darbų. Todėl konkretizuotos racionalesnio socialinės paramos išteklių naudojimo priemonės, kurias įgyvendinus, teikiama gyventojams parama taptų veiksmingesnė. / In Bachelor‘s degree thesis analyses provided social assistance in Lithuania, their effectiveness and possible improvement directions. In theoretical part of the paper, analyses conception, types and provision principles of social assistance, also financial social assistance techniques and benefits of efficiency assessment methodology is presented. According to reviewed literature, performed analysis of financial social assistance in Lithuania for 2007-2012 period, and possible improvement directions is presented. Efficiency of financial social assistance was assessed comparing with wage, obtained social assistance and by calculating of the aggregated indicators of efficiency and usefulness of allowances. Performed analyses of social assistance efficiency, found that financial social assistance is too easily given for generosity and easy to granting benefits reduces their incentives to users to look for work and financial social assistance resources is not used effectively enough. Moreover, more concretely rational social assistance resources usage ways, which realized social assistance become more efficiency.

Bakalauro darbe analizuojami paauglių adaptacijos ypatumai gimnazijoje ir socialinės pedagoginės pagalbos reikalingumas. Tyrimo duomenims gauti buvo pasinaudota apklausa raštu (anketa), turinio analizė (kaip duomenų apdorojimo metodas atviriems anketos klausimams). Empirinių duomenų analizės metodai: aprašomoji statistika, dažniai, vidurkiai, neparametriniai testai (Kruskal-Wallis) pasitelkiant SPSS programą. Tyrime dalyvavo 104 Šiaulių miesto bei rajono gimnazistai, kurie mokosi I, II ir III gimnazinėse klasėse. Tyrimas atliktas pasinaudojus patogiąją ir tikslinę atranką. Tyrimo tikslas atskleisti paauglių adaptacijos ypatumus gimnazijoje socialinės pedagoginės pagalbos kontekste. / This paper is about teenager adaptation in gymnasium and importance of social educational assistence. Research data was obtained by using written survey (questionnaire), content analysis (as a data processing method for open questions of the questionnaire). In study there were used these methods of empirical data analysis: Descriptive statistics, frequencies, averages, non-parametric tests (Kruskal-Wallis) using SPSS program. The study involved 104 students from Siauliai city and district, who studied in I, II, III classes of gymnasium. The study was done using a convenient selection and targeting. The study aims to reveal teenagers adaptation characteristics in gymnasium in context of social educational assistance.

Darbo objektas: įmonių socialinės atsakomybės vertinimas. Darbo problema– sporto organizacijų vadovų įmonių socialinės atsakomybės supratimo ir prioritetinių veiklų vertinimas. Darbo tikslas: įvertinti įmonių socialinę atsakomybę sporto organizacijose. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti įmonių socialinės atsakomybės sampratą bei jos sededamasias dalis; 2. Išanalizuoti suinteresuotasias grupes, turinčias įtakos vykdant įmonių socialinę atsakomybę ir įvertinti tokios veiklos teikiamas naudas ir kaštus; 3. Įvertinti kaip sporto organizacijų vadovai supranta įmonių socialinę atsakomybę ir kokias prioritetines veiklas jie išskiria. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa; matematinė analizė. Tyrimo išvados: 1. ĮSA apibrėžimai sistemingai apima aplinkos, ekonominę, socialinę, suinteresuotųjų šalių ir savanorystės dimensijas, o pagrindinės sferos, kuriose organizacijos gali būti socialiai atsakingos, yra: ekonominė, teisinė, etinė ir filantropinė; 2. Pagrindinės suinteresuotosios grupės, kurios gali paveikti organizaciją imtis socialiai atsakingos veiklos yra: darbuotojai, vartotojai, tiekėjai, akcininkai/steigėjai, vadovai ir bendruomenė. Nors ĮSA yra siejama su papildomomis išlaidomis organizacijai, tačiau būdama socialiai atsakinga ji daugeliu atveju gali užsitikrinti geresnį įvaizdį, suinteresuotųjų grupių palankumą ir konkurencinį pranašumą; 3. Apibendrinant tyrimą, galima pateikti tokias išvadas: 3.1. Respondentų supratimas apie ĮSA susijęs su teisine... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the work: the assessment of corporate social responsibility. The issue of the work– the managers of sporting organizations corporate social responsibility understanding and the priority activities assessment. Aim of the work: to eveluate corporate social responsibility in sporting organizations. Objectives: 1. To define the definition of corporate social responsibility and its components; 2. To analize concerned groups, which influence corporate social responsibility, and to eveluate its profits and expenses; 3. To explore how the managers of sporting organizations understand corporate social responsibility and what kind of priority activities do they carried out. Methods: the analysis of scientific literature, survey using questionairres, mathemathical analysis. Conclusions: 1. The definitions of CSR systematically include environmental, economical, social, stakeholders and voluntary dimensions, and the main sphere of which organizations can be socially responsible are: economical, legal, ethical and philanthropic; 2. The main cocerned groups, which can influence the organization to start socially responsible activities are: staff, consumers, suppliers, stakeholders, managers and society. Although CSR is related with aditional expences for the organization, in many cases, while being socialy responsible it can secure better image, the acceptance of concerned groups and competitive advantages; 3. While summarising the research following conclusions... [to full text]

Darbo problema: Kokie pagrindiniai socialinių pedagogų raiškos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje ypatumai, veikiant skirtingose socialinėse terpėse? Darbo objektas: Socialinių pedagogų raiška Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Darbo tikslas – atkleisti socialinių pedagogų raiškos Lietuvoje Ir Jungtinėje Karalystėje ypatumus. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Ištirti veiksnius ir motyvus, įtakojusius socialinio pedagogo profesijos pasirinkimą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje socialinių pedagogų tarpe. 2. Nustatyti socialiniams pedagogams Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje svarbius ir būdingus gebėjimus bei savybes. 3. Atskleisti kokias esmines kompetencijas ir/ar kvalifikacijos dalis labiausiai įgalina iš(si)ugdyti socialinių pedagogų studijų programos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Išvados: 1. Lietuvos socialiniai pedagogai dažniausiai savo specialybę pasirinko po 12 klasės egzaminų, o Jungtinės Karalystės socialiniai pedagogai dažniausiai apsisprendė 11-12 klasėje (p<0,05). Lietuvos ir Jungtinės Karalystės respondentų profesijos pasirinkimą dažniausiai įtakojo pašaukimas, pasiekimai artimoje pasirinktai profesijai veikloje, polinkiai ir interesai, mokėjimai ir įgūdžiai, noras padėti socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos, noras padėti asmenims, turintiems socialinių problemų, noras padėti asmenims, negalintiems pasirūpinti savimi, bet nuomonių pasiskirstymas skiriasi (p<0,05). Lietuvoje dažniau nei Jungtinėje Karalystėje trūksta socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work Problem: What are the main expression of social educators in Lithuania and the United Kingdom, in different social media? Object: Expression of social educators in Lithuania and the United Kingdom. Aim : to discovery the characteristics of expressions of social educators in Lithuania and the United Kingdom. Tasks: 1. Explore the factors and considerations influencing the choice of the social educator professions in Lithuania and the United Kingdom. 2. Set up the social educators in Lithuania and the United Kingdom, the relevant and specific skills and qualities. 3. The disclosure of the essential competencies and/or qualifying part of most of the social educators study programme enables you to bring up in Lithuania and the United Kingdom. Conclusions. 1. Lithuanian social educators often chose their profession after the 12th grade exams, and the United Kingdom social educators often decide in class 11- 12 (p < 0.05). Lithuania and the United Kingdom respondents choice of profession is mostly influenced by calling, progress in the activity close to his profession, in clinations and interests, abilities and skills, and desire to help the children at risk which grow without parental care, the desire to help people which have social problems, a desire to help people who are unable to take care of themselves, but the distribution of opinions differ (p < 0,05). Lithuania lack social educators more often(p < 0.05) than the United Kingdom, the lack of social educators. The... [to full text]

Universiteto vaidmuo ilgainiui kinta. Tam įtakos turi universitetų funkcijų kaitos poreikis – nepakanka kurti ir perduoti žinias, būtinas žinių ekonomikos vystymuisi. Universiteto veikla reikalauja persiorientavimo nuo procesų link rezultato, ypač ieškant jo veiklos naudos visuomenei. Tai reiškia, kad universitetas, siekdamas veikti kintančiomis sąlygomis, turi elgtis socialiai atsakingai. Šia disertacija siekiama ištirti socialinę atsakomybę (toliau – SA) universiteto mokslinės veiklos valdyme. Pasirinkta tyrimo strategija – grindžiamoji teorija, kuri leido suformuluoti empiriniais duomenimis grįstas teorines prielaidas. Disertacijoje nagrinėjama SA samprata prasmės ir turinio kitimo aspektais, taip pat parodoma SA transformacijos chronologinė raida, išskiriami SA tipai, apibendrinami tyrimai nuo įmonės SA link viešojo sektoriaus SA. Taip pat analizuojama universiteto SA ir jos tipai, SA įtaka universiteto organizacinei kultūrai, pateikiami keli gerosios patirties pavyzdžiai. Ši dalis baigiama įvadu į universiteto mokslinės veiklos socialinį vaidmenį ir mokslininko elgesį. Toliau paaiškinamas SA diegimas etikos priemonėmis, pradedant nuo vertybių institucionalizavimo, sąmoningumo formavimo ir vedant link SA realizavimo universiteto strategijoje. Taip pat pateikiami gauti empirinio tyrimo rezultatai pagal tyrimo klausimus ir jų analizė. / The role of a university develops over time in response to both internal and external pressures. Higher education is now influenced by the need to change even its central functions and mindset – it is no longer sufficient to create and transfer knowledge, necessary for the development of knowledge economy. The performance of a university requires a refocusing from process to outcomes, notably in quest of societal benefit. It means that a university, seeking to operate in a changing environment, should behave in as socially responsible a way as society expects. The aim of this dissertation is to study social responsibility (SR) in the management of university research performance. The selected research strategy – it is the grounded theory which enabled to provide theoretically empirical data-based assumptions. The doctoral dissertation analyses the aspects of altering meaning and scope of the concept of SR, while showing the chronological development of the transformation of SR and types of SR. It also summarises studies, from SR of business to SR of the public sector. Then it analyses university SR and its types; the influence of SR on organisational culture at university; and introduces some examples of good university practice. This part ends with an introduction to the university‘s social role in research performance and the behaviour of the researcher. Also, it refers to the implementation of SR by ethical means, starting from the institutionalisation of values, the... [to full text]

Disertacija skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, kuri atlikta tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Darbe pristatytas originalus ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos empirinio tyrimo modelis, kuriame į ankstyvą pasitraukimą žiūrima kaip į procesą, vykstantį galios santykiais apibrėžiamame švietimo lauke. Atliktame tyrime tiriamas reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makro/ visuomenės lygiu, buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001–2011 m. Mikro/ individualiame lygyje buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezo/ švietimo lauko lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t.y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama per tarpasmeninį santykį su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Disertacijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese – romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių. / The dissertation provides an analysis of social reproduction in the system of education of Lithuania exploring causes and processes of early withdrawal of Roma children from education in Vilnius. The work presents an original model of the empirical research where early withdrawal is approached as a process taking place in an educational field that is defined by power relations. The research undertaken approached the research phenomenon from several levels of analysis. On the macro/societal level, the analysis focused on the education indicators of different generations of the Roma ethnic group and their changes in 2001–2011. On the micro/individual level, the procedural character of early withdrawal from education was observed analysing experiences of the first two years of participation by Roma children from Kirtimai in education. On the meso/field level, the early withdrawal of children from education was analysed as a process in social space, i.e. as a strategic agency of children that is constructed through interpersonal relations with other actors involved in the educational process (parents, teachers, employees of the child's rights supervision authorities, etc.). The dissertation underlines the important role social inequality plays in the early withdrawal of Roma children from education – the opportunities of Roma children to take part in education were not equal to the opportunities of other children, however, these substantial inequalities were disregarded in the... [to full text]

The dissertation provides an analysis of social reproduction in the system of education of Lithuania exploring causes and processes of early withdrawal of Roma children from education in Vilnius. The work presents an original model of the empirical research where early withdrawal is approached as a process taking place in an educational field that is defined by power relations. The research undertaken approached the research phenomenon from several levels of analysis. On the macro/societal level, the analysis focused on the education indicators of different generations of the Roma ethnic group and their changes in 2001–2011. On the micro/individual level, the procedural character of early withdrawal from education was observed analysing experiences of the first two years of participation by Roma children from Kirtimai in education. On the meso/field level, the early withdrawal of children from education was analysed as a process in social space, i.e. as a strategic agency of children that is constructed through interpersonal relations with other actors involved in the educational process (parents, teachers, employees of the child's rights supervision authorities, etc.). The dissertation underlines the important role social inequality plays in the early withdrawal of Roma children from education – the opportunities of Roma children to take part in education were not equal to the opportunities of other children, however, these substantial inequalities were disregarded in the... [to full text] / Disertacija skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, kuri atlikta tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Darbe pristatytas originalus ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos empirinio tyrimo modelis, kuriame į ankstyvą pasitraukimą žiūrima kaip į procesą, vykstantį galios santykiais apibrėžiamame švietimo lauke. Atliktame tyrime tiriamas reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makro/ visuomenės lygiu, buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001–2011 m. Mikro/ individualiame lygyje buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezo/ švietimo lauko lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t.y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama per tarpasmeninį santykį su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Disertacijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese – romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių.

Verslo aplinkos pokyčiai, skatina įmonių komunikacijos su tikslinėmis auditorijomis pokyčius. Socialiai atsakinga įmonės komunikacija yra priemonė, leidžianti užsitarnauti didesnį visuomenės pritarimą įmonės vykdomai veiklai. Padidėjęs visuomenės dėmesys įmonių atliekamoms funkcijoms, tampa stimulu imtis socialiai atsakingų veiklų. Augantis visuomenės susidomėjimas ekologija, skatina įmones vis didesnį dėmesį skirti ekologinei atsakomybei, todėl darbe nagrinėjama ekologinės veiklos komunikacija, kaip svarbi visuomenės informavimo, lojalumo skatinimo, įvaizdžio gerinimo ir įmonės veiklos legitimacijos priemonė. Magistro darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos prekybos tinklų ekologinės veiklos komunikacijos sąsajas su klientų įmonės ekologinės veiklos vertinimu. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama darnaus vystymosi ir įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, ĮSA teorijų raida, identifikuojami įmonių atsakomybės elementai. Toliau darbe analizuojamos įmonių ekologinės atsakomybės komunikacijos raiškos formos. Nagrinėjama sąveika tarp socialiai atsakingos įmonių komunikacijos ir palankaus visuomenės požiūrio į organizacijos veiklas. Tiriamojoje darbo dalyje, remiantis kokybine internetinių puslapių analize bei pusiau struktūruotais kokybiniais interviu su ekspertais, pateikiama Lietuvos didžiųjų prekybos centų socialiai atsakingos komunikacijos ir jos ekologinio aspekto analizė. Taip pat remiantis fokusuotų grupės diskusijų su klientais metu surinktais... [toliau žr. visą tekstą] / Business environment changes, stimulates the communication with target audiences change. Socially responsible company’s communication is a means of earning a greater public acceptance of the company's operations. Increased public awareness of corporate functions; it becomes a stimulus to socially responsible practices. The growing public interest in the environmental problems encourages companies to increasingly focus on environmental responsibility, and work the ecological business communication as an important public awareness, loyalty, and improve the image of the business means of legitimization. The aim of the Master's thesis is to analyze the trades between Lithuanian supermarkets ecological performance of communication and the links with the client company environmental performance evaluation. The theoretical part deals with sustainable development and corporate social responsibility, the concept of corporate social responsibility theories of evolution, identification of elements of corporate responsibility. Further analysis of the work of corporate environmental responsibility of communication forms of expression. It is examining the interaction between socially responsible corporate communication and public-friendly approach to the organization's activities. The exploratory part of the work on the basis of qualitative analysis of web pages and semi-structured qualitative interviews with experts of the Lithuanian supermarkets a socially... [to full text]

Disertacijoje kriminologiniu aspektu nagrinėjami bendruomenių dalyvavimo nusikalstamumo prevencijoje teoriniai ir praktiniai ypatumai. Pirmojoje darbo dalyje, remiantis užsienio moksliniais tyrimais, pateikiama bendruomeninės nusikalstamumo prevencijos samprata, analizuojamas bendruomenės vaidmuo nusikalstamumo prevencijoje ir pagrindiniai bendruomeninės nusikalstamumo prevencijos veiksmingumo aspektai. Antroje darbo dalyje nagrinėjama bendruomenių dalyvavimo nusikalstamumo prevencijoje praktikos situacija Lietuvoje: analizuojami piliečių individualaus ir kolektyvinio dalyvavimo nusikalstamumo prevencijos veiklose rodikliai bei aptariamos pagrindinės bendruomenių dalyvavimo nusikalstamumo prevencijoje formos. Trečioje dalyje, daugiausia remiantis disertanto atliktų empirinių tyrimų duomenimis, tiriami bendruomenių dalyvavimo nusikalstamumo prevencijoje Lietuvoje veiksniai ir pagrindiniai praktinio įgyvendinimo probleminiai aspektai. / In the dissertation the theoretical and practical aspects of communities involvement in crime prevention from a criminological perspective are studied. The first part of the work deals with the concept of community-based crime prevention, identifies the main features and forms of community crime prevention, analyses community role in crime prevention and main aspects of community crime prevention effectiveness. The second part deals with the situation of community participation in crime prevention practice in Lithuania. Firstly, it analyses the indicators of individual and collective citizen participation in crime prevention. Secondly, it discusses the main forms of community participation in crime prevention in Lithuania. The third part, mainly on the basis of the empirical data of this study, analyses the factors of community participation in crime prevention in Lithuania and the main problematic aspects of its practical implementation.