Vykstanti pasaulio ekonomikos globalizacija, spartėjantis informacinių technologijų naudojimas, tarptautinių korporacijų plėtra pateikė naujus iššūkius, reikalavimus, standartus ne tik įvairių šalių verslo visuomenei, vyriausybėms, bet ir žmonijai. Verslas, globalizacijos fone, keičiasi vis greitėjančiu tempu ir susiduria su naujais iššūkiais. Pastebimas spaudimas rinkoms bei globalioms įmonėms imtis vadinamo „atsakingo globalaus kapitalizmo“ bei globalių problemų sprendimo. Kaip atsakas į besikeičiančius visuomenės poreikius, globalinių problemų sprendimą, vis labiau plėtojama ir analizuojama įmonių socialinės atsakomybės idėja. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti pelno, kaip pagrindinio įmonių veiklos tikslo, ir įmonių socialinės atsakomybės, kurios reikšmė vis auga, optimalaus derinimo galimybes. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje analizuojama globalinė ekonomika, jos varančiosios jėgos, įmonių socialinės atsakomybės idėjos samprata bei teikiama nauda. Antrojoje dalyje analizuojama kelių tarptautinių korporacijų socialiai atsakingo verslo praktika, teorinių ir empirinių tyrimų padėtis įmonių socialinės atsakomybės klausimais Lietuvoje. Trečiojoje dalyje pateikti įmonių socialinės atsakomybės idėjos supratimo darbuotojų tarpe ir šios idėjos principų taikymo tyrimo rezultatai. / World’s economics globalization, speedy information technologies use, transnationals corporations development introduced new challenges, requirements, standards not only for business society of different countries, governments, but also for humanity. Business, in the context of globalization, is changing in a rapid speed and is facing up with new challenges. There is seen a pressure for global companies to undertake the “responsible global capitalism” and solve global problems. Corporate social responsibility concept is developing and analyzed as a response to changing society needs and global problems solving. The aim of this diploma paper is to analyze profit, as the main purpose of business operations, and corporate social responsibility, which importance is growing, optimal harmonization possibilities. This paper is made of three parts. In the first part of this paper there is analyzed global economy, corporate social responsibility concept and the benefits of corporate social responsibility. In the second part of diploma paper, there are analyzed the practice of socially responsible business of few transnationals corporations. In the third part there are presented research results.

Tyrimo tikslas – nustatyti darbinio streso bei profesinio perdegimo sąsajas su socialinės paramos šaltiniais. Tiriamieji: 196 Kauno miesto vidurinių mokyklų mokytojai: 171 moteris ir 25 vyrai nuo 23 iki 70 metų amžiaus. Tyrimo metodikos: sociodemografiniai duomenys (lytis, amžius, šeimyninė padėtis, išsilavinimas); multidimensinė socialinės paramos skalė, vertinanti paramos, gaunamos iš šeimos, draugų, kitų žmonių, naminių gyvūnėlių, vadovų bei kolegų, stiprumą; HSE darbinio streso skalė, matuojanti darbe patiriamo streso išreikštumą; mokytojų perdegimo skalė, matuojanti perdegimo simptomų išreikštumą. Rezultatai: nustatyta, kad darbinis stresas stipriausiai neigiamai susijęs su šeimos ir vadovų parama, o profesinis perdegimas – su šeimos bei naminių gyvūnėlių parama. Tiriamųjų, gaunančių didesnę paramą iš šeimos, kitų žmonių, vadovų bei kolegų, darbinis stresas yra mažiau išreikštas nei gaunančių mažesnę paramą. Tiriamųjų, gaunančių didesnę paramą iš šeimos, naminių gyvūnėlių bei vadovų, profesinis perdegimas yra mažiau išreikštas nei gaunančių mažesnę paramą. Mažesnė socialinė parama negatyviau veikia vyrus ir vyresnio amžiaus asmenis, o didesnė parama efektyvesnė moterims ir jaunesniems asmenims. Gaunančių mažesnę paramą iš tam tikrų šaltinių, vyrų ir vyresnio amžiaus asmenų darbinio streso bei profesinio perdegimo išreikštumas yra didesnis nei moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų. Gaunančių didesnę paramą iš tam tikrų šaltinių, moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / Objective – to examine links between work stress, burnout and social support. Setting: Lithuania, Kaunas. Participants: 196 teachers aged from 23 to 70. 171 women and 25 men. Measurements: sociodemografic variables include subject age, sex, marital status, education; multidimensional social support scale includes family, friends, other people, pets, managers and colleagues support; HSE work stress evaluation scale; teachers burnout scale. Results: the strongest negative correlations observed between work stress and family, and managers support and between burnout and family, and pets support. Those who get more support from family, other people, managers and colleagues indicated lower work stress level than those who get less support. Those who get more support from family, pets and managers indicated lower burnout level than those who get less support. Lower social support negatively affects men and older people, and higher social support more positive affects women and younger people. Men and older people getting lower support from particular resources indicated higher work stress and burnout level than women and younger people. Women and younger people getting higher support from particular resources indicated lower work stress and burnout level than men and older people. Individuals living alone and getting more support from friends and coleagues indicated less work stress than those living not alone. Individuals living alone and getting more support from their pets... [to full text]

Ikimokyklinis amžius yra visos asmenybės ateiteis pagrindas. Tiriamajame darbe siekta išsiaiškinti vaikų mąstymo stadijas, kūrybinio mąstymo ypatumus, tirta vaikų, lankančių dieninę bei savaitinę darželio grupes bei vaikų, lankančių privatų ugdymo centrą, kūrybinio mąstymo ypatumai. / Having generalized the obtained results, I can presume that abilities of creative thinking of both children groups are distributed in a slight discrepancy. Those children who attend a weekly group of the nursery-school can do more in the creative activity, which is of verbal format. Thus, they shine at a better originality. However, when these children get a task, which requires knowledge and not originality, it is more difficult for them to accomplish it.

Sparti Lietuvos visuomenės raida kelia naujus reikalavimus asmenims ir juos ugdančiai švietimo sistemai: didėja pedogogo profesinės veiklos laukas, keičiasi mokytojo vaidmuo ugdymo procese, mokytojo darbas tampa vis sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau meistriškumo, vadovavimo, bendravimo, bendradarbiavimo, nuolatinio mokymosi. Todėl pedagogo socialinė kompetencija, kurios pagrindinės dimensijos yra nuolatinis mokymasis, bendravimas bei bendradarbiavimas, tampa viena svarbiausių, o jos tobulinimas- būtinybe. Šiame darbe siekiama išryškinti esminius neformalaus švietimo pedagogų socialinės kompetencijos raiškos ypatumus visuotinės kaitos kontekste bei išsiaiškinti meno mokyklų pedagogų požiūrį į neformalaus švietimo pedagogo socialinę kompetenciją ir jos tobulinimo galimybes siekiant ugdymo kokybės. / Rapid development of Lithuanian society raises new requirements to individuals and education system, which educates them: professional activities’ area of an educator is enlarging, the role of a teacher in educational process is changing, work of a teacher is becoming more sophisticated and it requires more skills, leadership, communication, cooperation, and continual learning. Due to this fact social competence of an educator, which main dimensions is continual learning, communication and cooperation, has become one of the most important things, and its perfection is necessity. The main goals of the work is to point out substantial peculiarities of social competence expression of educators of non-formal education in the context of universal alternation and to ascertain attitude of art schools’ teachers towards social competence of an educator of non-formal education and possibilities of its development in order to achieve the quality of education.

Lietuvos valdančiųjų partijų socialinė politika yra įtakingų Lietuvos politinės sistemos jėjų bandymai įgyvendinti savas socialinės politikos sampratas, kurias apsprendžia partijų ideologinė skirtis. Socialinė politika yra valstybės pastangos užtikrinti žmonėms lygias galimybes ir pagrindines žmogaus teises. Socialinė politika visada orientuota į labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Globalizacija išplečia minimus sluoksnius, tokiu būdu suteikdama socialiniam darbui vis didesnės reikšmės ir didindama socialinių darbuotojų atsakomybę. Tačiau socialinės politikos ryšys su socialiniu darbu nenagrinėjamas, o socialinio darbuotojo vaidmuo socialinės politikos konstravime apribojamas bendromis pilietinėmis teisėmis. Socialinio darbo tyrėjai neanalizuoja socialinių darbuotojų tarpusavio sąveikos aspektų, politikos analitikai mažai dėmesio skiria praktikams – politikos įgyvendintojams, o patys socialiniai darbuotojai dėl praktinio darbo sunkumų ir laiko stokos nemato galimybės bendrauti ir dalytis sukaupta patirtimi, ieškoti galimybės veikti socialinėje politikoje ne pasyviai, tik ją įgyvendinant, bet ir aktyviai, prisidedant prie socialinės politikos konstravimo. Lietuvoje socialiniai darbuotojai yra neorganizuoti, jie neturi jokios prieigos prie visuomenės informavimo priemonių, todėl jų nuomone ir patirtimi socialinės politikos konstravime politinės partijos neturi galimybės pasinaudoti. Šio darbo tikslas yra atskleisti Lietuvos valdančiųjų politinių... [toliau žr. visą tekstą] / The social policy of Lithuanian ruling batches is making assays to implement political conceptions of important Lithuanian political system’s forces, which are affected by ideological difference of batches. The social policy is national assays to ensure the equal possibilities for people and their basic rights. All the time the social policy is oriented to the most assailable layer of society. The globalization broadens these layers, thus social work becomes more significant and the responsibility of social workers is increasing. However the relation of the social policy and social work is not analyzed and the role of social worker in the social policy’s construction is restricted by the common civil rights. The researchers of the social work are not analyzing the aspects of workers; interaction, policy analysts too less attention pays on practical workers who implements policy, while the social workers don’t have possibilities to communicate and share collected experience, to look for possibilities of acting in the social policy not only in passive way, just implementing it, but in active way as well joining the construction of the social policy. The social workers in Lithuania are not organized, they don’t have any approaches to the instruments of public information, and thus political batches don’t have possibilities to take into account their opinion and experience constructing policy. The aim of this work is to discover the relation of Lithuanian ruling batches’ program... [to full text]

Magistro darbo objektas: lyčių lyderystė – panašumai ir skirtumai. Darbo tikslas: išanalizuoti moterų ir vyrų lyderių asmeninių savybių bei vadovavimo ir komunikavimo įgūdžių panašumus ir skirtumus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti socializacijos proceso įtaką socialinės lyties formavimuisi; ištirti lyčių komunikacijos teorijas; išanalizuoti lyčių komunikacijos organizacijoje ypatumus bei lyčių stereotipų įtaką komunikacijai; išnagrinėti efektyvios lyderystės sąvoką bei lyčių lyderystės panašumus ir skirtumus; išanalizuoti organizacijų darbuotojų nuomonę apie vyrų ir moterų lyderių asmenines savybes, vadovavimo bei komunikavimo įgūdžius ir efektyvumą. Abiejų lyčių lyderiai turi daugiau panašumų, nei skirtumų. Efektyviam lyderiui būtinomis asmeninėmis savybėmis pasižymi ir moterys, ir vyrai lyderiai. Didesni skirtumai išryškėja, analizuojant lyčių vadovavimo bei komunikavimo stilius, tačiau šie skirtumai interpretuojami bei priimami, kaip privalumai. Nors Lietuvoje dauguma lyderių yra vyrai, daugelyje situacijų lyderiai suvokiami ne kaip vienos iš lyčių atstovai, o kaip profesionalūs ir kompetentingi grupės ar organizacijos vadovai. Egzistuojantys stereotipai tik iš dalies gali sutrukdyti moteriai siekti lyderės karjeros, nes tam didelę įtaka daro ir kitos priežastys: pačių moterų pasitikėjimas savimi, kitų nuomonės baimė. Magistro darbas gali būti naudingas verslo bei kitoms įmonėms, siekiančioms suvokti šiuolaikiniams vyrams ir moterims lyderiams būdingas savybes, jų asmenines... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master thesis is similarities and differences of gender in leadership. The target of the study is to analyse similarities and differences of female and male leaders personal qualities as well as governance and communication skills. The tasks of the thesis are to analyse impact of socialization process on developing of social gender; to survey the theories of gender communication; to analyse distinctions of gender communication in institutions as well as gender stereotypes impact on communication; to approach the concept of efficient leadership as well as similarities and differences of genders in leadership; to analyse the attitude of employees in institutions towards male and female leaders personal qualities, governance and communication skills and efficiency. Lithuanian scholars have not made any comprehensive and long-term researches on the gender communication and leadership. It is still unknown which attitudes are dominating in the Lithuanian society influenced by western patriarchal society towards: Gender in leadership; the personal qualities attributed to leaders; Governance and communication skills of women and men. According to supporters of biological sex communication theory biological differences between women and men also determine behaviour of individuals. However, when behaviour distinctions of women and men are surveyed it becomes obvious that the deepest influence is made by the culture, an individual is living in, as well as by tolerated... [to full text]

Nepriklausomoje Lietuvoje keičiasi požiūris į neįgalius asmenis, taip pat ir į kurčiuosius. ‎Naujai priimti įstatymai (Invalidų socialinės integracijos, Švietimo) suteikė tėvams didesnes ‎pasirinkimo galimybes, pvz., neįgalius vaikus galima ugdyti integruotai bendrojo lavinimo įstaigose ‎arba steigiant jose klasę ar grupę. Todėl Lietuvoje šiuo metu yra per 50 vietų, kuriose ugdomi ‎vaikai., turintys klausos negalę. Vykstant šiam procesui iškyla daug problemų, viena jų – tėvų ‎pasirengimas vaiko ugdymui, pirmiausia pasirenkant vieną ar kitą būdą. Galimybės kurtiesiems ‎mokytis dabar daug platesnės, nei kada nors anksčiau. Bendrojo lavinimo mokyklos – viena iš ‎alternatyvų. Nors tėvai, mokytojai ir politikai entuziastingai remia šį požiūrį, tai nėra geriausias ‎mokymo būdas. Kiek mums žinoma, vienintelio geriausio būdo nėra. Tinkamiausia kiekvienam ‎konkrečiam kurčiam vaikui mokymo programa yra ta, kuri geriausiai atitinka specifinius vaiko ‎poreikius. Kai kuriais atvejais tas kelias yra bendrojo lavinimo mokykla. Kitas sprendimas yra ‎specialioji klasė. Po kelerių metų vaiko poreikiai gali pasikeisti, ir teks iš esmės keisti jo mokymo ‎aplinką.‎ Klausos negalė nėra išoriškai išreikšta. Sakoma, kad kurtumas yra paslėptas neįgalumas. ‎Tačiau jis paveikia visas asmenybės gyvenimo sferas: kenkia psichinei sveikatai, skurdina intelektą, ‎lemia išsilavinimo stoką, socialinę padėtį, riboja profesines galimybes, labai apsunkina informacijos ‎prieinamumą. Kurtumo pasekmės priklauso nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Attitude to disabled persons, including deaf persons, is changing in Lithuania in ‎independence period. New law (Act on Social Integration of Disabled Persons, Act on Education) ‎provided more choice alternatives to parents, e.g., now, disabled children can be educated as ‎integrated persons at common education institutions or in a special class/group therein. At present, ‎there are more than 50 institutions in Lithuania educating hearing-impaired children. This process ‎displays many problems; one of them is parents’ readiness for child’s learning, and first, choice of ‎one of the methods. Education possibilities for deaf persons are now higher than ever before. ‎Common high schools are one of the alternatives. Although parents, teachers and politicians show ‎enthusiasm for such attitude enthusiastically, that is not the best teaching method. As far as we ‎know, none of the methods is the only best. The most suitable teaching program is a specific ‎program for each deaf child, because it meets child’s specific needs. In some cases, a common ‎higher school is the right way. Another solution is a special class. Child’s needs might change in ‎several years, and then his learning situation should be changed.‎ Impaired hearing is not expressed externally. Deafness is a hidden disability. However, it ‎has influence upon every area of person’s life: It is injurious to mental health, worsens intellect, ‎causes lack of education, determines social status, restricts professional... [to full text]

Socialinė reklama, apimdama platų spektrą aktualių šiandieninės visuomenės problemų tiek moksliniame lygmenyje, tiek norminiuose dokumentuose, tikslingai įvardijama kaip kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. Tokia informacija, pateikta per viešosios komunikacijos priemones miesto erdvėse, turi aiškų ir konkretų tikslą – kurti naujas socialines vertybes ir taip paveikti žmogaus jausmus, priversti susimąstyti dėl egzistuojančių problemų ir ilgalaikėje perspektyvoje jas spręsti. Tokiam tikslui pasiekti socialinė reklama visuomenei atlieka svarbias, besiintegruojančias, persipynusias funkcijas: informuoja, įtikinėja, skatina bei primena. Vadinasi, socialinė reklama, turėdama tikslą provokuoti, šokiruoti, emociškai sukrėsti, yra skirta šviesti, mokyti, auklėti ar motyvuoti auditoriją, į kurią reklama yra nukreipiama, imtis socialiai tinkamų poelgių ar veiksmų. Tokia reklama neskatina pirkti prekių ar paslaugų, nes jos tikslas yra paveikti žmogaus moralę, suvokimą, įtakoti jausmus, keisti netinkamą elgesį ar požiūrį. Pasitaiko socialinių reklamų, kuriose naudojama paslėpta reklama – kuomet siuntėjas sąmoningai siunčia dviprasmiškos reikšmės informaciją gavėjui, padeda kalbėtojui siekti komercinių tikslų. Šiame darbe į socialinę reklamą žvelgiama kaip į viešąją komunikaciją. Jame stengiamasi patvirtinti arba paneigti išsikeltas dvi hipotezes. Pirmoji, išorinė socialinė reklama apima didelį spektrą socialinių problemų, o daugiausia dėmesio skiria tokiems neigiamiems... [toliau žr. visą tekstą] / Social advertising, encompassing a wide range of topical problems of the modern society is both at scientific level and in regulatory documents purposefully described as cultural, social and educational information. Such information, presented in urban spaces via the public communication tools, has a clear and specific purpose – to create new social values and thus affect human feelings, to make a person think about the existing problems and to solve them in the long-term perspective. In order to accomplish this purpose, social advertising in the society performs the following important integrating and intertwining functions: it informs, persuades, encourages and reminds. Consequently, social advertising, possessing the aim to provoke, to shock, to inflict emotional distress is intended to educate, teach, foster and motivate the audience, which is the advertising’s target group, to behave in a proper way and to take socially appropriate actions. Such advertising does not promote purchasing goods or services, since its aim is to affect a person’s morality, perception, to influence feelings, to change undue behaviour or opinion. Sometimes one can come across social advertisements which employ hidden advertising – when an addresser is deliberately sending ambiguous information to the addressee, helps the speaker in seeking commercial aims. In this work social advertising is treated as public communication. The author is trying to prove or to reject the two hypotheses which... [to full text]

Šio darbo tikslas yra ištirti socialines paslaugas teikiančių darbuotojų perdegimo sindromo ryšį su socialine parama bei saviveiksmingumu. Tyrime dalyvavo 145 socialines paslaugas teikiantys darbuotojai iš dešimties Lietuvos miestų. Perdegimas buvo matuojamas Maslach ir Jackson (1981) klausimynu, sudarytu iš 22 teiginių, matuojančiu tris perdegimo dimensijas: emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus. Socialinė parama, modifikuojant Multidimensinę socialinės paramos skalę (Zimet, 1988), buvo matuojama 20-ies teiginių klausimynu, vertinančių iš šeimos, draugų, kolegų, vadovų bei kitų reikšmingų asmenų gaunamą socialinę paramą. Saviveiksmingumas buvo vertinamas Jerusalem ir Schwarzer (1979) parengta saviveiksmingumo skale, sudaryta iš 10-ies teiginių. Tyrimo duomenimis, emocinį išsekimą bei depersonalizaciją dažniau bei intensyviau išgyvena jaunesni darbuotojai; perdegimas nesiskiria skirtingo vedybinio statuso bei skirtingos darbinės patirties darbuotojų grupėse. Taip pat nustatyta, jog perdegimo sindromas yra susijęs su socialine parama: kuo vadovų parama yra didesnė, tuo rečiau pasireiškia darbuotojų emocinis išsekimas bei dažniau pasireiškia asmeniniai laimėjimai. Taip pat didėjant kolegų paramai, intensyviau pasireiškia darbuotojų asmeniniai laimėjimai. Saviveiksmingumas taip pat yra susijęs su perdegimo sindromu: kuo yra didesnis darbuotojų saviveiksmingumas, tuo dažniau bei intensyviau jis patiria asmeninius laimėjimus ir rečiau išgyvena emocinį... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study is to assess the link between burnout and social support, also burnout and self-efficacy. The sample included 145 human service professionals. Burnout was assessed with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consist of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Social support was assessed by modifying the Multidimensional Scale of Perceived Social Support (Zimet, 1988). The final 20-items scale measures perceived social support from the following five sources: family, friends, colleagues, manager and significant other. The perceived self-efficacy was assessed with the General Self-Efficacy Scale which includes 10 items (Jerusalem, Schwarzer, 1979). The results showed that younger employees more often and more intensively experience emotional exhaustion and depersonalization than older ones. There are no differences found comparing burnout in the following groups: different marital status and job experience groups. Social support is related to burnout: greater social support from managers’ influences lower emotional exhaustion and also bigger personal accomplishments; greater social support from colleagues’ influences greater personal accomplishments. Self-efficacy is also related to burnout: high self-efficacy influences bigger frequency and intensity of personal accomplishments and lower frequency of emotional exhaustion. More over, burnout can be predicted by social support and... [to full text]

Magistro darbo tikslas ištirti suaugusių žmonių su fizine negalia socialinę įtrauktį per technologinį ugdymą. Tyrimo objektas – suaugusiųjų neįgalių asmenų technologinis ugdymas. Šio darbo aktualumas - naujai pažvelgti į Lietuvos mokymo įstaigas. darbo rinkos mokymo centrus ir profesinio rengimo centrus, išsiaiškinti kokias įsidarbinimo ir karjeros galimybes turi neįgalieji, baigę mokymus pagal šias programas, kaip jų paruošimą ir pasiruošimą darbui vertina darbdaviai. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti, kokios programos pritaikytos neįgaliųjų technologiniam mokymui, kokios įstaigos gali ugdyti neįgaliuosius, kokios profesinės karjeros galimybes. Empirinio tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti suaugusių žmonių su fizine negalia technologijų rinkimosi motyvus, ištirti neįgaliųjų technologinio ugdymo ir profesinės karjeros galimybes, išsiaiškinti pedagogų, darbdavių požiūrį į neįgaliuosius. Atskleisti suaugusių žmonių su fizine negalia galimybes mokytis technologijų, panaudoti jas darbe ir asmeniniame gyvenime Atliekant tyrimą taikyti kokybiniai (interviu) ir kiekybiniai tyrimo metodai (anketinė apklausa). Kokybinio tyrimo duomenų interpretavimui pasitelktas kokybinės kontentinės analizės metodas. Kiekybinio tyrimo duomenų analizė atlikta taikant statistinių duomenų apdorojimo programą „SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) for Windows 12.0“. Taikyta aprašomoji statistika. Vadovautasi šia ryšio tarp požymių stiprumo interpretacija, remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / This master survey analyses social integration of disabled adult people trough technological education. Object of the survey - technological education of disabled adult people. Relevance of the survey – to take a new look at institutions of education, Labor Market Training Centers, Vocational Training Centers in Lithuania, to investigate, what employment and career possibilities have disabled people after graduation of educational programs in these institutions, how the employers qualify preparation for job market. Problems of the survey: to investigate, what programs are adapted for technological education of disabled adults, what employment and career possibilities they have, which institutions are able educate disabled people. Problems of empirical survey: to investigate motives of choice technologic of disabled people, to investigate possibilities of technological education and career of disabled people, to investigate attitude of teachers and employers at disabled people, to discover the possibility of technologic learning by disabled people, and its’ application at work and for personal purposes. The survey was done qualitative (by interviewing) and quantitative (by questioners) methods. For analysis of results from qualitative method we used qualitative contetic analyses method. For analysis quantitative survey data was used „SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) for Windows 12.0“. We use descriptive statistics. For quantitative survey we questioned 30... [to full text]