Nenoras lankyti mokyklą yra kompleksinio pobūdžio problema. Todėl socialinio pedagogo individualus darbas su nenorinčiu lankyti mokyklos mokiniu regimas ne kaip savitikslis lokalios problemos sprendimas, bet kaip grandis, vedanti prie mokyklos nelankymo problemų sprendimo platesniu mastu. Tačiau praktikoje šia galimybe naudojamasi ribotai. Todėl mokykloje yra reikalinga komandinio darbo plėtotė. Taip pat aktyvi socialinio pedagogo asmeninė iniciatyva pasinaudoti individualaus darbo metu sukauptomis žiniomis ir teikti ugdymo įstaigoje reikiamus pokyčius, kurie mažintų nenorinčių lankyti mokyklą mokinių skaičių ateityje. / Unwillingness to attend school is a problem of complex nature. Hence individual work of a social pedagogue with pupils who do not want to attend school is not seen as a solution of local problem but as a link that leads to the solution of school nonattendance to a large extent. However in practice this possibility is not widely applied. Consequently, at school there is a need for team work development. Social pedagogue’s personal initiative is active to use knowledge acquired during individual work and to provide necessary changes in an educational institution that would decrease the number of pupils who do not want to attend school in the future.

Darbe keliamas probleminis klausimas: kaip pasireiškia socialinio pedagogo veikla stiprinant tėvystės įgūdžius. Šiame darbe teoriniame lygmenyje išryškinama tėvystės gebėjimų svarba ir atlikta socialinio pedagogo veiklos analizė. / This paper analyses how work of the social pedagogue shows in strengthening parental abilities. Aim of the work - to analyse and highlight the work of the social pedagogue in strengthening parental abilities at an empirical and theoretical level.

The first part of the dissertation presents an analysis of theoretical aspects of the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government. This part analyses a conception of the effectiveness in public administration; formulates a notion of the effectiveness of the regional government and identifies the criteria of the effectiveness of the regional government in implementing the regional policy. This part analyses the conceptions of social capital and civil society; evaluates the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government. The second part of the dissertation presents an analysis of the political, legal, institutional, functional aspects of the regional government and evaluation of the prerequisites for the formation of social capital and participation of civil society in the national and the EU context. The third part of the dissertation presents the description of the methodology of the research, an analysis of the results of the empirical research of the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government in implementing the regional policy in Lithuania. Dissertation closes with conclusions and proposals, a bibliography, a list of publications published by the author and annexes. / Pirmoje disertacijos dalyje analizuojami socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikio regioninio valdymo veiksmingumui teoriniai aspektai. Šioje dalyje nagrinėjama veiksmingumo viešajame sektoriuje koncepcija, formuluojama regioninio valdymo veiksmingumo samprata, identifikuojami regioninio valdymo veiksmingumo įgyvendinant regioninę politiką kriterijai. Šioje dalyje atliekama socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės koncepcijų analizė, nagrinėjamas socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikis regioninio valdymo veiksmingumui. Antroje disertacijos dalyje analizuojami regioninio valdymo veiksmingumo politiniai, teisiniai, instituciniai ir funkciniai aspektai, nagrinėjamos prielaidos socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės formavimui regioniniame valdyme nacionaliniame ir Europos Sąjungos kontekste. Trečioje disertacijos dalyje aprašoma tyrimo metodika, analizuojami socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikio regioninio valdymo veiksmingumui įgyvendinant regioninę politiką Lietuvoje empirinio tyrimo rezultatai. Disertaciją užbaigia tyrimo rezultatų aptarimas, išvados ir siūlymai. Disertacijos pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas, autorės mokslinių publikacijų sąrašas ir priedai.

Darbe „Vyrų socialinis kentėjimas Lietuvoje: subjektyvios darbininkų patirtys“ siekiama išsiaiškinti kokios socialinio kentėjimo patirtys yra būdingos sunkų fizinį darbą dirbantiems vyrams Lietuvoje. Akademiniame diskurse skiriama nepakankamai dėmesio šiai temai, tačiau siekiant atpažinti naujus dominavimo ir kentėjimo šaltinius, kurie iškyla darbininkų klasės viduje, yra būtina išsiaiškinti procesus, lemiančius darbininkų socialinę atskirtį ir nelygybės patirtis. Įvairios dominavimo formos kuria naujas dominavimo formas ir taip produkuoja vis didesnę socialinę nelygybę, nerimą ir socialinį kentėjimą. Dėl šios priežąsties besikeičiančiame kapitalistinės visuomenės kontekste svarbu atverti paprastų žmonių kentėjimą, nes iškylančios naujos ir subtilesnės simbolinio smurto formos sąlygoja darbininkų ir kitų socialiai atskirtų visuomenės grupių nuskurdimą, kylantį dėl išaugusio nedarbo, žemų atlyginimų, saugumo bei stabilumo trūkumo. Darbe pristatomos pagrindinės socialinės atskirties sampratos, jos sąsajos su galios pasiskirstymu ir egzistuojan����iais dominavimo santykiais visuomenėje. Siekiant suprasti darbininkų kasdieninio gyvenimo patirtis daug dėmesio yra skiriama darbininkų klasės kultūrai, kalbai, lyties aspektui. Empirinėje dalyje psitatomi kokybinio darbininkų subjektyvių patirčių tyrimo rezultatai. Jie atskleidė, kad besikeičiantis visuomenės kontekstas ir sugriuvusi darbo kultūra sukuria didžiulę prarają tarp senosios ir naujosios kartos darbininkų. Vyresnieji... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the thesis „Social suffering of male in Lithuania: subjective experience of workingmen” is to investigate experiences of social suffering of working class men in Lithuania. Social suffering of working class people remains largely untheorized and unexamined in Lithuania. However, to recognize new sources of domination and suffering inside the working class, it is essential to analyze the processes that produce social exclusion and social inequality of this group. Various forms of domination generate new forms of symbolic violence that, in their turn, produce negative daily experiences of ordinary people. It is important to make lives of working class people visible and recognisable in the changing context of capitalist society since its fragmentation and atomization lead to their social exclusion and negative self-esteem. This work presents the theoretical issues of social exclusion and its correlation with power and relations of domination. In order to understand daily experiences of the working class much attention is paid to the culture, language and gender of the working class. Empirical part of this study presents the results of the qualitative research. They demonstrate a big gap between the workers of the old and new generations. Workers of the old generation suffer bigger professional and personal crises because the modern culture of labour does not appreciate them as members of the group; they lack stimulation, closer relations to colleagues and... [to full text]

Tyrimo problema. Žiniasklaida yra vienas galingiausių diskursų, konstruojančių bei reguliuojančių visuomenės žinojimą. Ji formuoja skonį, gyvenimo būdo ypatumus, pažiūras, vertybes, elgseną. Pastaruoju metu žiniasklaida vis dažniau nukrypsta nuo vykdomos tiesioginės visuomenės informavimo funkcijos, paremtos laisvo žodžio principu, dažniau ji įtakojama komercinių interesų, orientuojasi į bulvariškumą ar sensacijas. Tyrimo tikslas - išanalizuoti alkoholio kontrolės įstatymo pataisų diskursą šalies dienraščiuose. Tyrimo analizei buvo pasirinkti du Lietuvos dienraščiai: „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė dienraščių publikacijų alkoholio kontrolės įstatymo pataisos tema diskurso analiz��. Duomenų rinkimas buvo atliekamas 2008 vasario - balandžio mėnesiais. Rinktos publikacijos laikotarpio nuo 2007 06 08 iki 2008 04 26. Viso buvo surinkta 51 straipsnis, 4 viešieji kreipiniai į Lietuvos Respublikos Prezidentą, viena karikatūra. Atlikta kiekybinė bei kokybinė publikacijų alkoholio kontrolės įstatymo pataisų tema diskurso analizė atskleidė žiniasklaidos formuojamo diskurso galią. Ne tik dienraštis, žurnalistai turi galią savaip „konstruoti“ pranešimą, turima galia pasinaudoja ir įvairios interesų grupės. Analizė parodė, kad „Lietuvos rytas“ kur kas vienpusiškiau pateikė minėtas įstatymo pataisas, neskyrė dėmesio įstatymo pataisų šalininkų argumentams. Kritiškoji diskurso analizė padėjo atskleisti kalbėtojų ar teksto autorių sociokultūrinį pagrindą... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of investigation. Media is one of the most powerfull discourse that constructs and controls social knowing. It conditions taste, lifestyle, behavior, opinion and valuables of society. Recently media more and more often move from its direct function sustained by principle of free word. More often it is influenced by commercial interest. Purpose of investigation - to analyse the corrections of alcohol control legislation discourse in Lithuanian media. For the analysis of investigation there were chosen two popular Lithuania’s newspapers: “Lietuvos rytas“ and “Respublika“. There was investigated quantitative and qualitative discourse analysis of the publications on the corrections of alcohol control legislation. Data collection was executed in 2008 from february to april. Publications collected from 2007 06 08 till 2008 04 26. There were collected 51 publication, 4 open appeal to the President of Lithuania Respublic, 1 cartoon. Investigation in quantitative and qualitative discourse analysis of the publications on the corrections of alcohol control legislation detected the power of discourse which is formed by media. Not only newsletter, its journalists have their power to construct the article in their way but also various all concerned. The analysis shows that “Lietuvos rytas” was much more jug-hendled than “Respublika”, didin’t give enough attention for legislation supporters‘ arguments. Critical discourse analysis helped to show speakers’, authors’ of texts and... [to full text]

Skaitymas yra vienas svarbiausių gebėjimų, ugdant asmenybę, atliepiančią šiandieninio pasaulio keliamus reikalavimus bendriesiems gebėjimams: kritiškai mąstyti, efektyviai komunikuoti bei mokytis visą gyvenimą. Išlavinta sakytinė ir rašytinė kalba padeda žmogui kritiškai mąstyti, diskutuoti, lengviau integruotis į visuomenę. / In the today‘s world people need to have a skills of critical thinking, effective communication and lifelong learning. The best way to educate those skills is reading. The research literature shows that reading for pleasure is decline in the different ages and social status humans. The less in reading are teenagers, which better are watching television or playing in computer games. Parents are one of the most important literacy teachers and stimulators for children.

Lietuvos valdančiųjų partijų socialinė politika yra įtakingų Lietuvos politinės sistemos jėjų bandymai įgyvendinti savas socialinės politikos sampratas, kurias apsprendžia partijų ideologinė skirtis. Socialinė politika yra valstybės pastangos užtikrinti žmonėms lygias galimybes ir pagrindines žmogaus teises. Socialinė politika visada orientuota į labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Globalizacija išplečia minimus sluoksnius, tokiu būdu suteikdama socialiniam darbui vis didesnės reikšmės ir didindama socialinių darbuotojų atsakomybę. Tačiau socialinės politikos ryšys su socialiniu darbu nenagrinėjamas, o socialinio darbuotojo vaidmuo socialinės politikos konstravime apribojamas bendromis pilietinėmis teisėmis. Socialinio darbo tyrėjai neanalizuoja socialinių darbuotojų tarpusavio sąveikos aspektų, politikos analitikai mažai dėmesio skiria praktikams – politikos įgyvendintojams, o patys socialiniai darbuotojai dėl praktinio darbo sunkumų ir laiko stokos nemato galimybės bendrauti ir dalytis sukaupta patirtimi, ieškoti galimybės veikti socialinėje politikoje ne pasyviai, tik ją įgyvendinant, bet ir aktyviai, prisidedant prie socialinės politikos konstravimo. Lietuvoje socialiniai darbuotojai yra neorganizuoti, jie neturi jokios prieigos prie visuomenės informavimo priemonių, todėl jų nuomone ir patirtimi socialinės politikos konstravime politinės partijos neturi galimybės pasinaudoti. Šio darbo tikslas yra atskleisti Lietuvos valdančiųjų politinių... [toliau žr. visą tekstą] / The social policy of Lithuanian ruling batches is making assays to implement political conceptions of important Lithuanian political system’s forces, which are affected by ideological difference of batches. The social policy is national assays to ensure the equal possibilities for people and their basic rights. All the time the social policy is oriented to the most assailable layer of society. The globalization broadens these layers, thus social work becomes more significant and the responsibility of social workers is increasing. However the relation of the social policy and social work is not analyzed and the role of social worker in the social policy’s construction is restricted by the common civil rights. The researchers of the social work are not analyzing the aspects of workers; interaction, policy analysts too less attention pays on practical workers who implements policy, while the social workers don’t have possibilities to communicate and share collected experience, to look for possibilities of acting in the social policy not only in passive way, just implementing it, but in active way as well joining the construction of the social policy. The social workers in Lithuania are not organized, they don’t have any approaches to the instruments of public information, and thus political batches don’t have possibilities to take into account their opinion and experience constructing policy. The aim of this work is to discover the relation of Lithuanian ruling batches’ program... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių sparčiai vyksta gyventojų senėjimo procesas. Todėl yra labai svarbios įvairios socialinės pagalbos rūšys pagyvenusiems žmonėms, o ypatingai pagalba namuose, tam, kad senyvas žmogus galėtų kuo ilgiau gyventi jam įprastoje pažįstamoje aplinkoje. Šis tyrimas yra skirtas atskleisti pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinį tinklą ir tinklo funkcijas. Darbe analizuojamos socialinės politikos pagyvenusiems žmonėms prielaidos ir asmens senėjimo procesų poveikis pagyvenusio žmogaus socialiniam tinklui. Buvo iškelta hipotezė, kad, kuo senyvo žmogaus socialinis tinklas siauresnis, tuo svarbesnė tampa formalių teikėjų socialinė parama. Darbo tikslas - analizuoti pagyvenusių žmonių socialinio tinklo platumo ir gaunamos socialinės paramos sąryšį. Uždaviniai: analizuoti senyvo žmogaus socialinės paramos tinklo ypatumus socialinės politikos kontekste; identifikuoti senyvo žmogaus socialinio tinklo platumą; identifikuoti senyvo žmogaus gaunamą socialinę paramą. Pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinio tinklo analizei atlikti buvo taikomas kiekybinis tyrimo metodas. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, tyrimo respondentais buvo pasirinkti pagyvenę, vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės, kurie gauna pagalbos namuose paslaugas X rajono savivaldybės teritorijoje. Tyrimo tikslui pasiekti buvo sudarytas klausimynas. Jame pateiktas 51 klausimas. Tyrimas atliktas 2008 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais X socialinių paslaugų centre... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania and also in many other world countries the population is rapidly aging. Therefore it is important to provide various kinds of social care services for elderly, in particular homecare, so that the senior could as long as possible live his/her life in familiar surroundings. This investigation aims to reveal the social network of elderly receiving homecare and its functions. The thesis analyses assumptions of social policy for elderly and influence of problems related to person aging to the social network of the senior. Hypothesis was formulated: the narrower social network of the senior is the more important formal social care becomes. The purpose of the thesis is to analyze the relationship between the broadness of social network of the elderly and received social care. The objectives are: to analyze peculiarities of the social care network of the senior in the context of the social policy; identify broadness of the social network of the senior; identify social care received by the senior in the network. Social network of the elderly receiving homecare services was analyzed using quantitative research method. To respond the goal of the research the respondents were older than 60 years, who receive homecare services in the area of municipality of X region. Questionnaire was used to achieve the research goal. It consists of 51 questions. The survey was carried out in since August to September, 2008 in X social services centre. 80 women and 20 men were questioned... [to full text]

Jaunuoliams netekusiems tėvų globos turimi socialiniai santykiai ir jų kokybė yra svarbus išorinės paramos šaltinis. Pozityvūs ir konstruktyvūs bendravimo įgūdžiai, gebėjimas užmegzti ir palaikyti ilgalaikius socialinius ryšius yra viena iš sėkmingos adaptacijos visuomenėje prielaidų. Daug vaikų, patenkančių į globos institucijas, stokoja konstruktyvių socialinių įgūdžių. Prieraišumo sutrikimai vaikystėje bei kitos emocinės problemos sąlygoja nesugebėjimą užmegzti ilgalaikių, emocinį pasitenkinimą tenkinančių ryšių. Temos aktualumas. Temą nagrinėti skatina šios srities lietuviškos literatūros stoka ir ji pateikiama kaip bendro pobūdžio informacija. Taip pat ši tema yra mažai nagrinėjama moksliniuose darbuose. Krizes patiriančių šeimų vaikų tolimesnei socializacijai yra svarbūs, ir visuomet išliks būtini, ryšiai su artimiausiais šeimos nariais – tėvais, broliais, seserimis. Todėl viena svarbiausių socialinio darbo krypčių išlieka vaikų, esančių globoje, šeimos narių švietimas ir pagalba siekiant išsaugoti artimus ryšius su vaikais. Tyrimo objektas − laikinojoje globoje gyvenusių jaunuolių socialiniai ryšiai. Tyrimo tikslas – analizuoti jaunuolių gyvenusių laikinojoje globoje socialinius ryšius. Pirmoje šio darbo dalyje apžvelgiama Lietuvos valstybės politika netekusiam tėvų globos, vaikui, labiau išryškinant laikinąją globą (rūpybą) ir socialinio darbuotojo vaidmenį teikiant pagalbą tėvų globos netekusiems vaikams. Antroje darbo dalyje aptariama globoje esančių vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / Social relationships and their quality constitute a very important source of exterior support for young people who have lost parental care. Positive and constructive communication skills and ability to form and maintain long-lasting social relationships are among the conditions for successful adaptation. Most of the children, who come to the institutions of social care are lacking in the constructive social skills. Attachment disorders in childhood and other emotional problems condition inability to form long-lasting, emotionally satisfying relationships. Importance of subject. The choice of the subject has been based on the lack of literature in Lithuanian in this area as well as tendency to treat the issue on the level of general information. The issue is not treated extensively in scientific works in general as well. Relationships with closest relatives – parents and siblings - are always important and necessary for the ongoing socialization of children of the families experiencing crisis. Therefore, one of the most important areas of social work is education and support of family members of children in social care, aiming to safeguard their close relationships with relatives. Object of research − social relationships of young people who have lived in temporary care. Aim of research – to analyze social relationships of young people who have lived in temporary care. The firs part of the paper is an overview of the politics of Lithuanian Republic towards a child who... [to full text]

Informacijos amžiuje vis daugiau vyraujančių funkcijų ir procesų yra jungiami į tinklus. Socialiniai ryšiai tarp žmonių yra pakankamai platūs ir intensyvūs. Tinklai yra atviros struktūros, galinčios plėstis iki begalybės, įtraukdamos vis naujus mazgus, tik jie gali palaikyti tarpusavio ryšį tinkle. Tinklaveikinė socialinė struktūra yra labai dinamiška, atvira, pajėgi plėtoti naujoves, nerizikuodama netekti pusiausvyros. Įvairių krypčių bendruomenės sutaria, kad socialinis tinklas – tai žmonių socialinių santykių ar ryšių struktūra. Darbe aptariama tinklaveikos teorija sistemizuoja vykstančius saitus tarp veikėjų. Analizuojamas išteklių paskirstymo poveikis tinklui ir jo dalyviams. Atkreipamas dėmesys į tinklaveikos socialinę struktūrą nuo kurios priklauso individų elgesys, nuostatos, formuojančios galimybių srautą. Socialiniai ryšiai yra jungiamoji visuomenės dalis be kurių visuomenės egzistavimas tokia forma būtų neįmanomas. Negalima įsivaizduoti bendruomenės, socialinio tinklo be mainų. Socialiniai mainai, tai svarbiausias socialinio gyvenimo principas, net meilę ir draugystę galima analizuoti per mainų santykių prizmę. Geros tarpusavio paslaugos tarp lygių sukuria socialinius ryšius, tuo tarpu, kai neabipusės paslaugos ir darbai atskiria ir nutolina žmones ar žmonių grupes. Tinklų susijungimas skatina domėtis jų kaita, poveikiu, plitimu. Svarbu išaiškinti, ištirti kaip yra stebimas socialinių tinklų poveikis, kokie tyrimai atliekami jiems analizuoti. Magistro darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In the century of communication more and more functions and processes are linked into networks. The social links among people are rather intensive and extensive. The networks are the open structures which can expand ad infinitum, incorporating the new knots which enable to maintain the correlation in the network. The network social framework is very dynamic, plain and able to develop the innovations without risk to overbalance. Various communities agree that the social network is the framework of social human relations and intercommunication. In the present paper the theory of the networking systematize the sites among the participants and the influence of the resource distribution to the network and its participants. In addition, the attention is paid to the social structure of the networking which affects the individual behaviour and attitudes forming the vista flow. The social communication is the connective part of society, without it the existence of the present form communication would not be possible. Community cannot be pictured without the social network and the interchange. The social interchange is the main principle of the social life. Actually, even love and friendship can be analyzed according to the prism of the social interchange. Decent internecine services among the levels create the social bonds, whereas, the unreciprocated services and operations disconnect and separate people. The combination of networks encourages the interest in the network alternation... [to full text]