Visuomenėje didėjantis pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių skaičius verčia atkreipti dėmesį į šios amžiaus grupės ypatumus. Senstant žmogaus gyvenimas įgauna tam tikrų bruožų: socialinių ryšių siaurėjimas, mirties baimė, užimtumo trūkumas, silpnėjanti sveikata. Dauguma jų netenka gyvenimo partnerių ir tampa vieniši, ką rodo socialinio darbo praktika stacionariose globos įstaigose. Dėka bendruomeniškumo, kurį kuria patys žmonės, skatinami individualūs skirtumai, gyvenimo patirties ar požiūrių, jausmų, sugebėjimų ir talentų grupinėje situacijoje išreiškimas ir aptarimas. Bendruomeninė veikla įtraukia žmones į bendradarbiavimą, naujų tikslų ir uždavinių formavimą ir įgyvendinimą, skatina socialinius mainus, kultūros raidą, savitarpio pagalbą, dvasinių poreikių patenkinimą. Bendravime svarbiausiais tampa palaikomieji santykiai tarp žmonių, pirmiausiai susiję su socialiniu socialinio palaikymo dėmesiu. Tyrimo objektas: socialinis palaikymas Parapijiniuose globos namuose. Tyrimo tikslas: apibūdinti formalų ir neformalų socialinį palaikymą Parapijiniuose globos namuose, išryškinant gyventojų ir socialinių darbuotojų vaidmenis. Uždaviniai: aptarti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių palaikantį dalyvavimą Parapijinių globos namų bendruomenėje; atskleisti, kokie socialiniai ryšiai plėtojami tarp senyvo amžiaus žmonių, esant socialiniam palaikymui globos namuose; išsiaiškinti, kaip vertybės ir aplinka sąlygoja socialinio palaikymo būdą Šakių Parapijiniuose globos namuose. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Society is aging and elderly population number translates to draw attention to the features of this age group. Aging of human life takes on certain characteristics: shrinking of social relations, death, fear, lack of jobs, weakening health and so on. Mid-life most of them lose life partners and are living alone, as shown in social work practice in-patient care facilities. By which the people themselves, encouraging individual differences in life experiences or attitudes, feelings, abilities and talents of a situation, the expression of short-term group and talk. For community service include people in co-operation, new goals and targets for the design and implementation, promote the exchange of social and cultural development, mutual support, spiritual needs. Communication becomes a major supporting the relationship between people, primarily concerned with the social emphasis on social support. The object of research: social support parish nursing homes. The study aims: to reveal the formal and informal social support parish nursing homes, highlighting key social worker for assistance opportunities for the community. The tasks were: describe of the elderly and elderly people in the enabled parish nursing homes community; to find out how social relationships develop among the elderly, with social support; to explore how Christian values and the environment shapes the way of social support. Research methods: literature and documents analysis; a survey; interview... [to full text]

Magistriniame darbe buvo išanalizuota socialinio pedagogo sociokultūrinė veikla vietos bendruomenėje, išryškinti pagrindiniai mokyklos ir vietos bendruomenės ypatumai, atlikta Užupio bendruomenės atvejo analizė, atliktas metodologinis tyrimas, kuriuo metu, buvo išsiaikintos mokinių ir tėvų nuomonės apie socialinio pedagogo veiklos galimybės stiprinant vietos bendruomenę. Edukacinių literatūros šaltinių analizė atskleidė, kad šiuolaikinė bendruomenė - tai grupė žmonių, kuriuos sieja įsipareigojimai vienas kitam, pasitikėjimas vienas kitu, emociniai ryšiai, identifikavimasis su visa grupe, bendrų tikslų kėlimas ir jų siekimas. Vietos bendruomenė – tai grupė žmonių, gyvenančių ir veikiančių apibrėžtoje teritorijoje, susijusių bendru interesu ir tos vietovės identitetu. Empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad socialiniam pedagogui keliami ypatingi lūkesčiai, stiprinant vietos bendruomenę, skatinant mokyklos ir vietos bendruomenės bendradarbiavimą. / Socio-cultural activity of a social pedagogue in the local community is widely discussed in this MA paper. The following researches have been carried out while writing the paper: analysis of a social pedagogue‘s socio-cultural activity in the local community, analysis of the peculiarities of the local community and school, case analysis of the local community, analysis of methodological research reflecting opinions of parents and students on the social pedagogue‘s possibilities to strengthen the local community. The analysis of the educational literature has shown that contemporary community is a group of people, who are bound together by their liability for each other, as well as mutual trust, emotional bonds, and common objectives. The term ‘local community’ is used to speak about a group of people, who live and act in a particular territory and share common interests and identity that is common to the location.

Darbe atlikta socialinio pedagogo bendradarbiavimo ypatumų gimnazijoje analizė: pedagogų ir tėvų požiūrio aspektu. Literatūros apžvalgoje nagrinėjama socialinio pedagogo bendradarbiavimo samprata, ypatumai, problemos bei socialinio pedagogo kompetencijos sprendžiant socioedukacines problemas. Tyrime dalyvavo 176 pedagogai ir 15 mokinių tėvų. Anketinės apklausos metodu ir pusiau struktūruoto interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti socialinio pedagogo ir gimnazijos bendruomenės bendradarbiavimo ypatumus sprendžiant mokinių socioedukacines problemas. Uždaviniai: išanalizuoti tėvų, pedagogų bei socialinių pedagogų požiūrį į bendradarbiavimą bei jo galimybes gimnazijoje, nustatyti bendradarbiavimo plėtotę skatinančius bei trukdančius veiksnius, atskleisti tinkamiausias bendradarbiavimo formas sprendžiant mokinių socioedukacines problemas, sukurti bendradarbiavimo modelį socioedukacinių problemų sprendimui. Darbe keliama hipotezė: tikėtina, kad socialinio pedagogo bendradarbiavimas su ugdymo institucijos bendruomene yra viena iš svarbių jo veiklos krypčių, pasitvirtino. Atlikta kokybinė ir statistinė duomenų analizė. Keletas pagrindinių išvadų: 1.Bendradarbiavimas būtinas ir reikšmingas sprendžiant patyčių, motyvacijos, mokyklos nelankymo, elgesio, mokytojų ir mokinių tarpusavio bendravimo problemas, remiantis tėvų nuomone. 2.Sėkmingą bendradarbiavimą skatinantys veiksniai išreiškiami kaip savalaikė ir reikalinga informacija, individualios asmeninės... [toliau žr. visą tekstą] / The literature review deals with communication conception of a social pedagogue, peculiarities, problems and competences of a social pedagogue solving socio-educational questions. 176 pedagogues and 15 parents have taken part in the research. The research has been conducted using a questionaire and semi-structured interview method. The aim of this research is to reveal communication peculiarities between a social pedagogue and a school community solving pupils‘ socio-educational problems. Objectives: to make analysis of the attitude of parents, pedagogues and social pedagogues towards the communication and its possibilities at gymnasium, to define factors which stimulate or hinder the development of communication, to identify the most appropriate forms of communication in solving pupils‘ socio-educational problems, to establish a communication pattern for achieving a solution to socio-educational problems. In the sudy the hypothesis: it is likely, that communication of a social pedagogue with a community of an educational institution is one of the most important aspects of his work, has been confirmed. The research methodology has been based on the qualitative and statistical analysis. There are several key findings: 1.According to the parents‘ opinion communication is both essential and significant in solving such problems as bullying, lack of motivation, poor school attendance, bad behaviour, communication problems between teachers and pupils, 2.Factors, which... [to full text]

Tyrimo objektas: mokinių pasitikėjimas savimi, socialinis nerimas, ir savęs vertinimas. Tyrimo tikslas: atskleisti viduriniojo mokyklinio amžiaus mokinių pasitikėjimo savimi, socialinio nerimo ir savęs vertinimo ypatumus. Hipotezė: viduriniojo mokyklinio amžiaus mokinių pasitikėjimo savimi, socialinio nerimo lygis skiriasi lyties aspektu, pagal amžių bei pagal tai kokioje mokykloje mokosi: miesto ar rajono. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti viduriniojo mokyklinio amžiaus mokinių bendrą pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo ir socialinio nerimo lygį; 2. Palyginti tiriamųjų pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo ir socialinio nerimo lygį lyties aspektu; 3. Palyginti miesto ir rajono mokyklų mokinių pasitikėjimo savimi, socialinio nerimo ir savęs vertinimo lygius; 4. Palyginti pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo ir socialinio nerimo lygį atsižvelgiant į jų amžių. Tiriamieji: 113 penktos ir aštuntos klasių Kauno miesto ir Kauno rajono mokykloje. Tyrimo metodai: Literatūros analizė, anketinė apklausa ir matematinė statistika. Išvados: 1. Nustatyta, kad didžioji dalis apklaustųjų pasižymėjo vidutiniu pasitikėjimo savimi lygiu, kas rodo, kad daugumos apklaustų pasitikėjimas savimi yra optimalus, neperdėtas. Žemu savęs vertinimo lygiu pasižymėjo daugiau nei penktadalis apklaustųjų, o dešimtadalis save vertina aukštu savęs vertinimo lygiu. Taipogi pastebėta, kad 36 proc. respondentų patiria aukštą arba vidutinį socialinio nerimo lygį, likę 64 proc. patiria arba žemą, arba iš vis... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: the self-confidence, social anxiety and self-esteem of middle school age pupil. Aim of research: reveal peculiarity the self-confidence, social anxiety and self-esteem of middle school age pupil. Hypothesis: the self-confidence, social anxiety and self-esteem levels of middle school age pupil are different by sex, by age and by school in which they study: city or district school. The goals of research: 1. Examine self-confidence, self-esteem and social anxiety level of middle school age pupil. 2. To compare subject’s self-confidence, social anxiety and self-esteem by sex. 3. To compare subject’s self-confidence, social anxiety and self-esteem by school in which they study. 4. To compare subjects’ self-confidence, social anxiety and self-esteem by age. Subjects of research: There were interviewed 113 fifth and eighth grade students in Kaunas and Kaunas district school. Methods of research: Analysis of literary sources; interview by questioner; Conclusions: 1. It was found that the majority of the respondents characterized the medium confidence level, indicating that the majority of respondent’s self-confidence is the optimal. Low level of self-assessment was characterized by more than one-fifth of respondents, while the self-tenth of a high level of self-assessment. We also observed that 36 percent. Respondent’s experiencing high or medium levels of social anxiety, the remaining 64 percent are, or low, or do not suffer from social anxiety is. 2. It is... [to full text]

Tyrimo tikslas - išanalizuoti tėvų psichologinio atsparumo ir susitaikymo su ikimokyklinio amžiaus vaiko negalia ryšį. Tyrime dalyvavo 134 tėvai, kurių vaikai lanko ar lankė Kauno lopšelį darželį „Spindulėlis“. Tyrimo imtį sudarė 62,7 % (84 tėvai) tėvų, turinčių neįgalų vaiką ir 37,3 % (50 tėvų) tėvų, turinčių sveiką vaiką. Didžioji dalis apklaustųjų buvo moterys – jos sudarė 76,1 % tiriamųjų, o vyrai – 23,9 %. Psichologinis atsparumas buvo vertinimas apskaičiavus bendrą balą iš socialinio palaikymo ir ištvermingumų skalių. Socialinis palaikymas buvo vertinamas pagal Socialinio palaikymo skalę (Dahlem ir kiti, 1988), ištvermingumas - pagal Amsel ir kitų (2003) ištvermingumo skalę. Remiantis Ulrich ir Bauer susitaikymo su netektimi modeliu, buvo sudaryta susitaikymo su vaiko negalia skalė. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažesnis atsparumas susijęs su sunkesniu susitaikymu su vaiko negalia. Susitaikymą su vaiko negalia geriausiai prognozuoti galima remiantis patiriamu socialiniu palaikymu, gaunamu iš šeimos, ir iššūkio pojūčio stiprumu. Kuo didesni šie kintamieji, tuo susitaikymas su vaiko negalia lengvesnis. Tėčių (vyrų) grupėje rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi. Lyginant tėvus, auginančius sveikus vaikus ir tėvus, auginančius neįgalius vaikus, paaiškėjo, kad moterų grupėje suvokiamas socialinis palaikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar motinos turėjo neįgalius, ar sveikus vaikus. Motinos, auginančios neįgalius vaikus, patiria mažiau suvokiamo socialinio palaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to explore links between parents resilience and coping with disability of their pre-school aged child. Subjects of study was 134 parents who’s child is (or was) attending Kaunas kindergarten “Spindulėlis”. There were 84 (62,7%) parents who have disabled child and 50 (37,3%) parents with healthy children. Most participants were females (76,1 %), others (23,9 %) - men. Resilience was measured by combining two questionnaires: social support scale and hardiness scale. Social support was measured by Social support scale (Dahlem and others 1988) and hardiness was measured by Amsel and others (2003) hardiness scale. Scale of coping with child’s disability was made on the basis of Ulrich and Bauer death acceptance model. Results shows, that lower resilience is linked to worse acceptance of child’s disability. To prognosticate mothers acceptance to child’s disability is best to use view of coping and social support form family members. Links of acceptance and resilience are viewed only in mothers (women) results, there is no significant links in fathers (men) results. Also by comparing parents with disabled children and parents with healthy children, research showed, that has mothers with disabled children has observed social support, then mothers with healthy children. However in fathers results there were no significant difference in social support, despite child was disabled or not. Hardiness did not differ between parents who have disabled children and... [to full text]

Tyrimo objektas: Sporto ir socialinio kapitalo ryšys Tyrimo tikslas: Nustatyti kokia įtaka sportinė veikla turi socialiniam kapitalui Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti socialinio kapitalo koncepciją ir tipus bei nustatyti kokiais metodais matuojamas socialinis kapitalas 2. Atskleisti socialinio kapitalo ir ekonominio efektyvumo ryšį. 3. Remiantis pasaulinės praktikos pavyzdžiais nustatyti sporto ir socialinio kapitalo ryšį bei apžvelgti dalyvavimo tendencijas Europoje 4. Naudojanti socialinio kapitalo indikatoriais nustatyti socialinį kapitalą merginų jaunių sportuojančių krepšinį tarpe. / N/a.

Socialiniai darbuotojai ilgus metus bando atrasti efektyvių motyvavimo būdų paveikti asocialius klientus taip, kad jie patys norėtų gyventi pozityvų gyvenimo būdą. Tačiau jų visos dedamos pastangos ir valstybės į socialinių problemų likvidavimą investuojami pinigai nueina per niek. Šiame darbe analizuojame Lietuvos statistikos departamento duomenis įvairiais socialinių problemų klausimais. Pamatysime, kad mažas socialinių darbuotojų kiekis nepajėgia susitvarkyti su vis augančiomis asocialių klientų gretomis. Žinoma, didėjantis alkoholizmo ir narkotikų priklausomybių skaičius, skurdo rizikos lygio augimas tam turi labai daug įtakos. Didžioji dalis visuomenės yra pasirinkusi vieną poziciją – slėptis ir nieko nematyti. Emigracijos kiekis 2010 metais išaugo 3-4 kartus palyginus su praėjusiais metais, o pozityviosios visuomenės ilgas svarstymas susilaukti pirmagimio ar ne, jau turi apčiuopiamų pasekmių – uždaromos vidurinės mokyklos, darželiai. Tuo tarpu asocialios šeimos džiaugiasi valstybės skiriamomis socialinėmis pašalpomis ir dar daugiau gimdo vaikų. Nežinia, ar su asocialių klientų rūpesčių nesusitvarkymu kaltos atlaidžios ir negriežtos moteriškos lyties socialinės darbuotojos, ar pačios socialinės sistemos netobulumas. Tačiau 12-os socialinio darbuotojo pagalbos asocialiam žmogui situacijų analizė parodė, kad socialinio darbuotojo darbas yra daugiau palaikomojo pobūdžio ir, esant dabartinei socialinei sistemai, iš tiesų yra nepakankamai veiksmingas ir produktyvus... [toliau žr. visą tekstą] / For many years social workers are trying to find effective motivational ways to influence anti-social clients, so that they would choose to live a positive lifestyle by themselves. However all their efforts and money, designated for liquidation of social problems, goes for nothing. In this work we analyze Lithuanian Statistics Department data in various issues of social problems. We will see that a very small amount of social workers did not manage to cope with the growing ranks of dysfunctional clients. Of course, increased number of alcoholism and drug addiction, the rise of poverty-level had a big influence for that. The majority of society has chosen one position - to hide and see nothing. The quantity of emigration in 2010 increased 3-4 times comparing with previous year, and society consideration to have or not to have first-born child already shown measurable consequences - lots of secondary schools and kindergartens are being closed. Meanwhile, dysfunctional families are pleased on social state benefits and give more and more birth for children. We do not know whether for this we have to blame soft and forgiving female social workers, or perhaps the imperfection of social system. However, in “twelve anti-social clients and social workers support case studies“ we have seen that social worker's job is more of a supportive way. Results have shown that continuing with this current social system problems are not going to be solved in effective way. In the third part of... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymas Radviliškio vaikų lopšelyje – darželyje. Tyrimui atlikti pasirinkta neatsitiktinė, netikimybinė tikslinė informantų – vaikų lopšelio –darželio auklėtojų bei priešmokyklinės grupės pedagogų – imtis. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymo tyrimas grindžiamas respondentų savanoriškumo ir perduodamos informacijos objektyvumo principais. Apklausos interviu metodu metu stengtasi atsakyti į tokius probleminius klausimus: Ar darželyje skatinamas ikimokyklinio amžiaus vaikų savęs pažinimas? Kaip darželyje sukuriamos sąlygos ikimokyklinio amžiaus vaikams įgyti ir plėtoti bendravimo gebėjimus? Kokiais metodais darželyje ugdomi vaikų socialiniai įgūdžiai? Ar į ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymą įtraukiami ir vaikų šeimos nariai? Tyrimo metu nustatyta, kad Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymui lopšelyje –darželyje skiriamas didelis dėmesys. Socialinių įgūdžių ugdymas šioje įstaigoje diferencijuojamas atsižvelgiant į vaikų amžių, vaikų turimus socialinius įgūdžius ir kitas aplinkybes. Į ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymą įtraukiami vaikų tėvai ir kiti šeimų nariai, šioje srityje bendradarbiaujama ir su vietiniais partneriais, ir su partneriais iš užsienio valstybių, konsultuojamasi su reikalingais specialistais. / The research work analyzes the formation of the social abilities of the preschool children in Radviliškis nursery-school. Not fortuitous and probabilistic objective informant sample – the educators and preschool teachers of Radviliškis nursery–school is chosen for the research. The research of the formation of the social abilities of the preschool children is based on the principles of voluntariness of the respondents and the objectivity of the information transferred. The method of interview enabled to answer the following questions. Is self–cognition stimulated in the nursery–school? What methods help gain and develop communicative skills of the preschool children in the nursery–school? What methods help form the social abilities of the children? Are the members of the families are involved in the formation of the social abilities of the preschool children? The research showed that a great importance to the formation of the social abilities of the preschool children is attached in the nursery–school. The formation of the social abilities is differentiated according to the age, the available social abilities and other factors. Parents and other family members are involved in the formation of the social abilities. Local and foreign partners collaborate. Professional recommendations are used in this sphere too.

Mokslinėje literatūroje daug kalbama apie moksleivių problemas bei socialinio pedagogo darbą, padedant jas spręsti, tačiau labai mažai analizuojama, kaip socialinės pedagoginės pagalbos teikimą vertina jos gavėjai (moksleiviai, tėvai) ir teikėjai (pedagogai). Tyrimo objektas – ugdymo proceso dalyvių (ugdytinių, tėvų, pedagogų) nuomonė apie socialinės pedagoginės pagalbos mokykloje teikimą. Tyrimo tikslas – atskleisti ugdymo proceso dalyvių (ugdytinių, tėvų, pedagogų) nuomonę apie socialinės pedagoginės pagalbos mokykloje teikimą. Tyrimo uždaviniai: 1) Išanalizuoti mokslinę, pedagoginę, psichologinę literatūrą, teisinių duomenų bazę ir aptarti teorinius tyrimo aspektus. 2) Remiantis mokslinės literatūros analize, pateikti socialinės pedagoginės pagalbos teikėjų kompetencijų turinį ir veiklos charakteristikas. 3) Atskleisti pagrindines problemas, lemiančias socialinės pedagoginės pagalbos poreikį. 4) Remiantis tyrimo rezultatais suformuluoti rekomendacijas socialiniams pedagogams. / There is a lot of talk about student problems and the work of social educators in the scientific literature, trying to help salving them, but there is very little analysis about the evaluations of social pedagogical assistance from the beneficiaries (students, parents) and providers (educators). The object of the research – The view of educational process participants (students, parents, educators) on the social pedagogical assistance in school. The purpose of the research – to reveal the views of educational process participants (students, parents, educators) about the social pedagogical assistance in school. Objectives of the study – 1) To analyze the scientific, pedagogical and psychological literature, the legal database, and discuss the theoretical aspects of the investigation. 2) Based on the analysis of scientific literature provide competency content and performance characteristics of educational assistance providers. 3) Uncover key issues that determines the need of pedagogic assistance. 4) Based on the results of the research formulate recommendations for social educators. The research methods: Analysis of scientific literature and documents, survey of students, parents and educators, statistical analysis of the data. 120 pupils from the schools of Pakruojis and its region participated in this survey, 46 parents and 66 educators and other specialists working in schools (social educator, psichologyst, teachers assistant, special educator, speech teacher). For the... [to full text]

A concluding thesis by Irena Kregždienė, postgraduate of Vilnius Pedagogių University, Institute of Social Communication, Department of Social Pedagogy, named „Social pedagogue – coordinator of a help to a family“, supervisor prof. dr. Juozas Vytautas Uzdila, is written after a thorough analysis of pedagogical and psychological literature, legal documents and strategy of rendering social help to pupils and their families. A survey of legal documents, concerning social help of a family, is made and the works of social workers and psychologists concerning social and psychological help to a family is made. The aim of this work was to reveal, how social pedagogue in schools coordinates help for the families of pupils. It was assumed, that it is posible to provide help for families in the frame of school, coordinating common work of specialists, specifying their functions and responsibilities. Analysis of literature, interview with social pedagogues and inquiry of class tutors were made. Investigatives were selected from 2 professional groups. 7 social pedagogues and 107 class tutors were selected. Statistical data has been analised with Statistical Pacage for Social Sciences (SPSS 10.0). Both qualitative and quantitative analysis‘ were made. Three statistical procedures to analise statistical data - computation of percental frequency of the answers, mean of estimations and analysis of variance - were made. The results have revealed, that class tutors and social pedagogs both tend... [to full text]