1.MASTER THESIS: “Ethnic policy and its factors“ 2.AUTHOR: Kęstutis Trakšelys 3.OBJECTIVE: Analyse ethnic policy’s phenomenons and factors which influence its purposefulness and independence. 4. Nowadays in our modern life ethnic policy has became very urgent. Various worldwide processes and relationships are global. Integration into EU causes ethnic policy. As a result, each country tries to save its ethnic identity and traditions. Ethnic policy could not be separated from the nation. But we have to find the differences between the ethnic policy and ethnic politics, which is better known as state’s political policy to ethnic groups in its territory. Ethnic policy is an interaction of ethnic groups in political system. Lithuanian nation is our state’s foundation, therefore national authority must prosecute such internal and foreign politics that our nation’s interests should be represented. Politics of our nation depends on citizens’ political mentality and preference. In the future it will be obviously if Lithuania maintains national traditions and can resist to the influence of the other powerful countries. Now we can see the consequences, lots of people emigrate, youth is becoming cosmopolitan, less of them relate themselves with Lithuania. Nation, Its state is an entity, as well. Its a very complicated, social entity. The state, which prosecutes proper ethnic policy and resists the interests of the nation, fosters its... [to full text]

Tautiškumo, etniškumo, tautinio identiteto klausimų nagrinėjimas pasaulinėje mokslo plotmėje nėra naujas dalykas. Šie klausimai jau keletą dešimtmečių aktyviai tyrinėjami užsienyje (A. Smith, B. Anderson, M. Castells, J. C. Phinney, H. Tajfel, J. W. Berry, X. Chryssochou ir kt.) - ypač tose šalyse, kuriose gausi gyventojų tautinė įvairovė (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur. Tautinės tapatybės klausimais, priverstinai pamirštais nuo pirmosios Lietuvos Respublikos laikų, prieš keliolika metų labiau susidomėta ir Lietuvoje - tautinį, etninį ar nacionalinį (individualų ar kolektyvinį) identitetą įvairiais aspektais yra tyrinėję: V. Leonavičius, D. Antininė, V. Liubinienė, R. Trimakas, A. Valantiejus, P. Subačius, V. Legkauskas, R. Grigas, I. Trinkūnienė, S. Kraniauskienė, V. J. Černius, V. Čiubrinskas ir kt. Daugelis autorių, kalbėdami apie tautinį identitetą, sutaria, kad jam išryškėti, atsiskleisti, keistis palankiausios sąlygos susidaro individui (ar tautinei grupei) atsidūrus multikultūriškame kontekste. Vienas pagrindinių šio darbo tikslų – ištirti, kaip konstruojamas lietuvių tautinis identitetas emigracijoje, koks yra jo turinys, kaip jis yra veikiamas vietinės kultūros. Taipogi aktualu sužinoti, ar stebima lietuvių tautinė saviugda išeivijoje. Šiame magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio moksline literatūra, analizuojamas tautiškumo / tautinio identiteto sąvokos turinys, tautiškumo ugdymo (saviugdos)... [toliau žr. visą tekstą] / Research of questions of nationality, ethnicity and national identity is not new within world’s scholar area. It has been in the field of attention of numerous foreign academics - A. Smith, B. Anderson, M. Castells, J. C. Phinney, H. Tajfel, J. W. Berry, X. Chryssochou and many others – especially in the countries with wide ethnic variety of population (the USA, Canada, Australia, the Great Britain, etc.). Questions of national identity were forcibly forgotten in Lithuania during the years of Soviet occupation (2nd half of XX century), but local academics regained interest in them after Lithuania became independent again in 1990. Since the national identity (individual and collective) has been analysed in various aspects by V. Leonavičius, D. Antininė, V. Liubinienė, R. Trimakas, A. Valantiejus, P. Subačius, V. Legkauskas, R. Grigas, I. Trinkūnienė, V. J. Černius, S. Kraniauskienė, V. Čiubrinskas, etc. Most of the authors agree, that national identity is best exposed when an individual (or a social group) is placed in a culturaly heterogenous context. One of the core ideas of this Master’s thesis is a research of Lithuanian emigrants’ national identity: what is the content of migrants’ identity how is it constructed and how does local cultural environment affect it. Another important issue is to find out if Lithuanian migrants tend to practice national self-education (if they consciously seek to maintain the features of national identity). Considering previously done... [to full text]

Praėjęs dešimtmetis Lietuvai atnešė negatyvų demografinį rekordą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje taikiu periodu ir nesikeičiant šalies teritorijai nuo 1992 m. pradėjo mažėti gyventojų. Daug emigravo ir emigruoja. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracija. Savižudžių gausėjimas pirmauja Europoje. Mirtingumas ženkliai viršijo gimstamumą. Juk panaši situacija būdavo tik per karus, badmečius, kai dėl išorinių veiksnių labai padidėdavo gyventojų mirtingumas. O kur dar nesantuokinių vaikų gimimas, jau vejasi santuokoje gimusių vaikų skaičių. Šeima vienas iš institutų, kuris įskiepija, ugdo meilę tėvynei, tautinį tapatumą ir tautiškumą. Tad ar pavyks išsaugoti mūsų tautines vertybes, lietuviškumą, etninę kultūrą, tautinę savimonę kintančio pasaulio kontekste? Todėl kyla klausimas, koks gi jaunimo požiūris į tautiškumą kaip vertybę ar ji įtakoja jų elgseną bei savimonę. Darbo tikslas – ištirti, koks jaunimo požiūris į tautiškumą kaip vertybę, kokie veiksniai turi įtakos šio požiūrio formavimuisi. Tyrimo dalykas - jaunimo požiūris į tautiškumą kaip vertybę. Tyrimo objektas - Druskininkų miesto jaunimas. Uždaviniai: Apibendrinti vertybės sampratos teorinius aspektus; Apžvelgti tautiškumo aiškinimą įvairių sociologijos autorių darbuose; Išanalizuoti globalizacijos iššūkius tautiškumui; Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyti, kaip reiškiasi tautiškumo ir jo išsaugojimo būdai. Tyrimo hipotezės: Tautiškumas, šiuolaikiniam jaunimui, nėra prioritetinė vertybė (pasitvirtino)... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Irma Kruckaite, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is young attitude towards national identity as a value and its conservation opportunities of globalization (Druskininkai town case). The director of the work is Dr. V. Senkus. The work size is 60 pages. The aim of work: explore what young people view about nationalism like value, what are the main factors affecting the formation of such an approach. For this purpose there were tasks raised: • Summarize the theoretical aspects of the concept of values. • An overview of the various sociological authors’ interpretations about nationality. • To analyze the challenges of globalization for nationality. • Based on research results to establish how nationality is expressed and its preservation ways. Hypotheses of the research: 1. Nationality for young people today, is not a priority value – was proved. Young people understand what is nationality, but the general answer is perception that young people represent not emigration if feel safe in Lithuania. Young people need motivation, that nationality wasn’t a burden but an asset to be transferred to their future generations. Nationality invaded the consciousness of people, the recovery of Lithuania's independence in 1990. But now it has spread dangerously overshadow people’s material poverty, social vulnerability. Young people are a passive observer; they... [to full text]

Darbo tema − Gimtoji kalba kaip tautinio tapatumo išsaugojimo prioritetas (trijų kartų įžvalgos). Temos aktualumas ir problema. Gimtoji kalba yra viena iš svarbiausių tautinio tapatumo tęstinumo gijų. Tai ne vien skambūs žodžiai, tai gyvenimo patirtis, tautos dvasios šaltinis, savitumas, kalbos bendrumo jausmas, kuris tampantis įsitikinimu darosi ir tautinio, dorovinio bei kultūrinio identiteto esminga dalimi. Kalbos vaidmuo yra išskirtinis. Sunku atrasti ką nors kitą nei kalba, kas būtų vienodai svarbus ir suvienytų visus tautinės ir politinės bendruomenės narius. Darbo tikslas − ištirti trijų kartų tautinius prioritetus: pasitelkus lyginamąją analizę atskleisti gimtosios (lietuvių) kalbos vaidmenį siekiant išsaugoti ir sustiprinti lietuvių tautinį tapatumą. Šiame magistro darbe bus analizuojamas tautinis tapatumas ir jo santykis su gimtąja kalba. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti lietuvių tautinį tapatumą (lietuvybę) atspindinčius elementus, jų raišką ir kaitą mūsų visuomenėje. 2. Atskleisti lietuvių tautinio tapatumo išlaikymo galimybes integruojantis į pasaulinę erdvę. 3. Ištirti gimtosios kalbos ir tautinio tapatumo santykį, apibrėžti lietuvių kalbą kaip lietuvybės požymį. 4. Išnagrinėti kalbines nuostatas ir savęs identifikavimo problemas globalizacijos akivaizdoje. 5. Išanalizuoti lietuvių tautiškumo, lietuvybės, lietuvių kalbos kaip dorovinių vertybių sistemos svarbą asmenybės vertybinių principų formavimuisi. 6. Atlikti kokybinį tyrimą ir sužinoti trijų kartų... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the thesis − Native Language as a Priority for Preserving National Identity (Insights of Three Generations). Relevance and problem of the topic. Native language is one of the most important links of continuity of national identity. It is not only high-sounding words but also life experience, source of national spirit, peculiarity and sense of belonging to the same linguistic community, which, while gradually turning into personal conviction, becomes an essential part of national, moral and cultural identity. The role of language is exceptional. It is hard to find any other element as important as the language itself, bringing all members of the national and political community into a single whole. The goal of the thesis − to examine national priorities of three generations; by means of comparative analysis, reveal the role of the native (Lithuanian) language in pursuit of preserving and strengthening Lithuanian national identity. Therefore, the Master’s thesis will address national identity and its relationship with the native language. Objectives of the thesis: 1. To analyse the elements reflecting Lithuanian national identity (Lithuanianhood), their expression and change in our society. 2. To reveal the possibilities for preserving Lithuanian national identity in the process of global integration. 3. To examine the relationship between native language and national identity; to define the Lithuanian language as an inherent feature of Lithuanianhood. 4. To... [to full text]

Šiandien tautinio auklėjimo problema yra gana aktuali. Vis labiau plintant kosmopolitinėms idėjoms, šeima ima nutautėti, o maišantis tautoms, praranda ir savo tautinį identitetą. Nežiūrint to, kad švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose tautinis auklėjimas deklaruojamas kaip prioritetinė kryptis, tačiau taip vadinamas „pilietiškumas“ formuoja priešingas nuostatas toms tautiškumo idėjoms, kurios buvo puoselėjamos tarpukario Lietuvoje ar deklaruojamas pirmaisiais nepriklausomybės atgavimo metais. Todėl svarbu, kad vaikų darželyje būtų siekiama nuo pat mažens ugdyti tautinės savimonės jausmą, etninę dorovę, pagarbą tradicijai. Tai turi atsispinėti ugdymo turinyje etnokultūrą integruojant į visas ugdymo sritis. Tyrimo tikslas: ištirti tautinio ugdymo perspektyvą ikimokyklioniame ugdyme. Uždaviniai: • Išsiaiškinti tinkamų sąlygų sudarymą tautiškumui ugdyti. • Atskleisti vaikų tautinio ugdymo aspektus įvairių veiklų metu. • Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, kurie įtakoja tautinės asmenybės ugdymą vaikų darželyje ir šeimoje. • Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų požiūrį į tautinį auklėjimą ir perspektyvą. Tyrimo problema – veiksniai, lemiantys tautinio ugdymo sėkmę, perspektyvas. Tyrimo metodai: anketavimas: statistinių duomenų lyginamoji analizė. Tyrimo dalyviai: Marijampolės apskrities X lopšelių – darželių 50 pedagogų ir 50 tėvų. Tyrimo duomenys apdoroti Microsoft Excel programa. Tyrimas parodė, kad darželio ir šeimos aplinka, ugdymo bazė, bendruomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Today nation education problem is pretty urgent thing. More and more spreading cosmopolitical ideas, because of that family starts to forget her national culture. When nations is shuffling nation loses speech and national identity. Heute ist das Problem der Nationalerziehung ganz aktuell. Kosmopolitische Ideen verbreiten sich immer mehr, und die Familie verliert allmählich ihre Nationalität, die Völker vermischen sich und verlieren ihre nationale Identität. Ungeachtet dessen, dass die Nationalerziehung in den bildungsreglamentierenden Dokumenten als eine Prioritätsrichtung erklärt wird, formiert jedoch die sogenannte „Bürgerlichkeit“ entgegengesetzte Vorurteile den Nationalideen, die in Litauen der Zwischenkriegszeit gepflegt oder in den ersten Jahren der nationalen Unabhängigkeit erklärt wurden. Deswegen ist es wichtig, im Kindergarten von klein an das Gefühl des nationalen Bewusstseins, Ethnosittlichkeit, Traditionenrespekt zu erziehen. Das muss sich im Bildungsinhalt wiederspiegeln, während die Ethnokultur in alle Bildungsbereiche integriert wird. Ziel der Forschung: Perspektive der Nationalerziehung in der Vorschlbildung zu erforschen. Aufgaben: Erklärung der passenden Bedingungen für die Nationalerziehung. Erklärung der Aspekte der Nationalerziehung der Kinder während verschiedener Tätigkeit. Erklärung der wichtigsten Faktoren, die die Erziehung der nationalen Persönlichket im Kindergarten und in... [to full text] / Heute ist das Problem der Nationalerziehung ganz aktuell. Kosmopolitische Ideen verbreiten sich immer mehr, und die Familie verliert allmählich ihre Nationalität, die Völker vermischen sich und verlieren ihre nationale Identität. Ungeachtet dessen, dass die Nationalerziehung in den bildungsreglamentierenden Dokumenten als eine Prioritätsrichtung erklärt wird, formiert jedoch die sogenannte „Bürgerlichkeit“ entgegengesetzte Vorurteile den Nationalideen, die in Litauen der Zwischenkriegszeit gepflegt oder in den ersten Jahren der nationalen Unabhängigkeit erklärt wurden. Deswegen ist es wichtig, im Kindergarten von klein an das Gefühl des nationalen Bewusstseins, Ethnosittlichkeit, Traditionenrespekt zu erziehen. Das muss sich im Bildungsinhalt wiederspiegeln, während die Ethnokultur in alle Bildungsbereiche integriert wird. Ziel der Forschung: Perspektive der Nationalerziehung in der Vorschlbildung zu erforschen. Aufgaben: Erklärung der passenden Bedingungen für die Nationalerziehung. Erklärung der Aspekte der Nationalerziehung der Kinder während verschiedener Tätigkeit. Erklärung der wichtigsten Faktoren, die die Erziehung der nationalen Persönlichket im Kindergarten und in der Familie beeinflussen. Erklärung der Meinung der Pädagogen und Eltern über die Nationalerziehung und die Perspektive. Das Problem der Forschung – Faktoren, die für den Erfolg und Perspektiven der Nationalerziehung... [der volle Text, siehe weiter]