Administracinių teismų sistema Lietuvoje gana neseniai susiformavo. Administraciniai teismai Lietuvoje įsteigti 1999 metais. Nuo 2001 metų administraciniai teismai sudaro savarankišką teismų sistemą. Iki administracinių teismų sistemos susikūrimo Lietuvoje visi teisiniai ginčai, taip pat ir kylantys iš administracinių teisinių santykių, buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Dabar Teismingumo kolegija sprendžia bylų priskirtinumo klausimą. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus viešojo administravimo srityje. Į administracinius teismus kreipiamasi, kai valdžios institucija ar pareigūnas, vykdydami jiems pavestas funkcijas arba neteisėtai jų nevykdydami, pažeidžia privataus asmens ar asmenų grupės teises. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas apsunkina tikrąjį administracinių teismų įsteigimo tikslą, todėl šios bylos turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, taip bus pilnai apgintos pagrindinės asmens, padariusio pažeidimą teisės. Administraciniai teismai nagrinėja norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, t.y. vykdo tam tikrą vykdomosios valdžios kontrolę. Administracinių teismų sistema Lietuvos Respublikoje yra dvipakopė. Joje, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų nėra kasacijos instituto. Kaip matyti iš specializuotiems administraciniams teismas priskirtų funkcijų ir išnagrinėtų bylų statistikos, kasmet administracinių bylų skaičius vis didėja Administraciniai teismai formuoja vienodą teismų praktiką, taip jie... [toliau žr. visą tekstą] / The system of administrative courts was formed in Lithuania not long ago. Administrative courts were established in Lithuania in the year 1999. Since the year 2001, the administrative courts were united into an independent system of courts. Before the establishment of the system of administrative courts in Lithuania, all legal disputes, including those arising from administrative legal relations were settled by courts of general competence. Now decisions on the classification of cases are passed by the Board of Justice. Administrative courts examine disputes in the sphere of public administration. If a state institution or officer violates rights of a private person or a group of persons in course of fulfilling the functions entrusted to such an institution or officer or failure to fulfil them, the person or the group of person can apply to an administrative court. Examination of cases related to violations of the administrative law aggravates the activities of administrative courts bound with the goal of their establishment, so such cases should be examined by courts of general competence that fully protect the principal rights of the person having committed the violation. Administrative courts are engaged in examining a legitimacy of acts of administrative law, i.e. in controlling the activities of executive authorities to a certain extent. The system of administrative courts in Lithuania is many-stage. In contradistinction to courts of general competence, it does not... [to full text]

E. valdžios esmė – padaryti aptarnavimo sferą labiau prieinamą, orientuotą į klientą (paslaugos gavėją), labiau aktualią piliečiams ir greičiau reaguojančią į jų poreikius. Tik kryptingai siekiant šių esminių tikslų, galėsime sakyti, kad įgyvendinama veiksminga ir efektyvi valdžia. Vykstant globaliai valdžios transformacijai aktualiausia tema nustatyti kas lemia e. valdžios veiksmingumą ir kokybę. Šio darbo tikslas - atskleisti valdžios veiksmingumą ir kokybę lemiančius kriterijus. Jau 1990 m. JAV atsirado pirmosios e. valdžios užuomazgos, siekiant patobulinti viešojo sektoriaus funkcionalumą. Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pirmosios , kurios iškėlė idėją reorganizuoti, modernizuoti valdymą per informacines komunikacines technologijas, kuris taptų efektyvesnis, greitesnis, kokybiškesnis ir pigesnis. Elektroninės valdžios idėja kilusi JAV buvo greitai nukopijuota Europos sąjungos, ir nuo tada yra formuojamos politinės iniciatyvos vystymas lygiagrečiai su JAV Veiksmingumas dažniausia matuojamas pagal tai kaip tai paveikia tikslines grupes. E. valdžios veiksmingumo pasireiškimas vyksta trimis kryptimis, nukreiptas į : viešąjį administravimą, gyventojus, verslą. Daugelis mokslininkų pažymi, kad valdžios veiksmingumas yra siejamas su gyventojų poreikių patenkinimu ir efektyviu išteklių panaudojimu tiems poreikiams patenkinti. Vienas iš svarbesnių diskutuotinų klausimų yra veiksmingumo vertinimo problema. Kriterijai, kuriais remiantis gali būti vertinamas e. valdžios... [to full text] / The aim of e.government – to make a service more available and orientated to the customer, relevant for all people and effectively reacted to their needs. Only purposeful of these aims can bring really efficient ant effective government. In the global government transformation, topical theme is to identify e. government efficiency and quality dependency. In the year 1990, in the USA were initial e. government nudes, with the purpose to modernize government functions. USA was the first country, which brought idea to reorganize, modernize governance via ICT that makes governance more efficient, qualitative, quick and cheaper. The EU quickly copied the electronic government idea and since then the electronic government political initiatives are developed parallel in the USA and in the EU. Efficiency measure usually is according as influence to the interests groups. E. government efficiency manifest is in three ways: public administration, citizens and business. Many scientists’ notes that efficiency of the government associative with people needs satisfaction and the effective use of resource. One of the more important questions is efficiency measure problem. Criterions for the e. government efficiency measuring involve these areas: formation of governance, economical effectiveness, IT development, personnel qualification, e. service. E. service – is the main e. government expression tool, that’s why e. government quality is reflected in e. service. E. government quality... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjama atsakomybė už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą, t. y. teisės požiūriu analizuojama, kam ir kaip taikoma tokia atsakomybė, kur turėtų būti brėžiamos jos ribos, kokios yra ir kaip taikomos šios atsakomybės sąlygos. Pirmojoje disertacijos dalyje pateikiama atsakomybės už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą samprata, nustatoma šio instituto vieta Lietuvos teisės sistemoje, ji atribojama nuo kitų civilinės atsakomybės rūšių: nustatoma, kokiais atvejais už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą yra ir turėtų būti taikomos specialios tokios atsakomybės nuostatos. Antrojoje dalyje analizuojamos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Išsamiai nagrinėjama teismų praktika sprendžiant dėl viešojo administravimo subjektų asmenims padarytos žalos atlyginimo, specialus dėmesys skirtas „pilkosioms zonoms“, t. y. tokioms, kuriose Lietuvos teismai nėra suformulavę vieningų ir aiškių kriterijų, kaip reikėtų taikyti viešąją atsakomybę. Šiuo aspektu tiriamas administracinio akto neteisėtumo ir neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos santykis, analizuojamos norminių aktų neteisėtumo pasekmės, diskrecinės ir priežiūros veiklos vertinimas, tiriama priežastinio ryšio įtaka tinkamam atsakomybės taikymui, nagrinėjama žalos, asmenų patiriamos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, įvairovė, išryškinant problemas, kliudančias teisingai atlyginti tokią žalą. / This dissertation analyses liability for damage done to individuals by the public administration. This research in the light of legal approach analyses to whom and how such liability is applied, where the margins of this liability should be drawn, what are the conditions of such liability and how they should be applied. In the first part the conception of liability for damage done to individuals by the public administration is presented, the position of this institute in the Lithuanian legal system is determined and the boundaries between such liability and the other types of liability are drawn. In the second part the conditions of liability that is unlawful actions, damage and causality are analyzed. Comprehensive analysis of the case law is presented and special attention is paid to the “grey areas” where the national courts have not formed the clear and unanimous criteria of public liability. In this approach the relation between illegality of administrative acts and unlawfulness as a condition of civil liability, the results of unlawful regulatory act, the assessment of discretionary and supervisory activities are analyzed, the impact of causal link to the proper application of liability is examined, the variety of damage caused by unlawful acts of the public administration is explored indicating problems that prevent proper awarding of damages.

Disertacijoje nagrinėjama atsakomybė už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą, t. y. teisės požiūriu analizuojama, kam ir kaip taikoma tokia atsakomybė, kur turėtų būti brėžiamos jos ribos, kokios yra ir kaip taikomos šios atsakomybės sąlygos. Pirmojoje disertacijos dalyje pateikiama atsakomybės už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą samprata, nustatoma šio instituto vieta Lietuvos teisės sistemoje, ji atribojama nuo kitų civilinės atsakomybės rūšių: nustatoma, kokiais atvejais už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą yra ir turėtų būti taikomos specialios tokios atsakomybės nuostatos. Antrojoje dalyje analizuojamos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Išsamiai nagrinėjama teismų praktika sprendžiant dėl viešojo administravimo subjektų asmenims padarytos žalos atlyginimo, specialus dėmesys skirtas „pilkosioms zonoms“, t. y. tokioms, kuriose Lietuvos teismai nėra suformulavę vieningų ir aiškių kriterijų, kaip reikėtų taikyti viešąją atsakomybę. Šiuo aspektu tiriamas administracinio akto neteisėtumo ir neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos santykis, analizuojamos norminių aktų neteisėtumo pasekmės, diskrecinės ir priežiūros veiklos vertinimas, tiriama priežastinio ryšio įtaka tinkamam atsakomybės taikymui, nagrinėjama žalos, asmenų patiriamos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, įvairovė, išryškinant problemas, kliudančias teisingai atlyginti tokią žalą. / This dissertation analyses liability for damage done to individuals by the public administration. This research in the light of legal approach analyses to whom and how such liability is applied, where the margins of this liability should be drawn, what are the conditions of such liability and how they should be applied. In the first part the conception of liability for damage done to individuals by the public administration is presented, the position of this institute in the Lithuanian legal system is determined and the boundaries between such liability and the other types of liability are drawn. In the second part the conditions of liability that is unlawful actions, damage and causality are analyzed. Comprehensive analysis of the case law is presented and special attention is paid to the “grey areas” where the national courts have not formed the clear and unanimous criteria of public liability. In this approach the relation between illegality of administrative acts and unlawfulness as a condition of civil liability, the results of unlawful regulatory act, the assessment of discretionary and supervisory activities are analyzed, the impact of causal link to the proper application of liability is examined, the variety of damage caused by unlawful acts of the public administration is explored indicating problems that prevent proper awarding of damages.

The Concept for e-Government that was adopted by the Government of the Republic of Lithuania on 31 December 2002 describes the official approach towards the e-Government phenomena in Lithuania. The paper draws attention to the fact that the Concept for e-Government mainly focuses on delivery of public services based on digital technologies. The object of Master‘s degree thesis is the development of public services based on digital technologies in tax administration system, on-line services offered by State Tax Inspectorate under the Ministry of Finance of the Republic of Lithuania. The objective of the thesis is to analyze the necessary conditions for the development potential of these services in Lithuania. The thesis defines the main problems: Person’s identification problem; Rule’s of law limitations; Digital divide; Low internet penetration; Employee’s competency problem; Integral system of states registers; to the effective delivery of above-mentioned services and possible removal ways of these problems. The first full on-line transaction service, including delivery, started in Lithuania only in the spring of 2004. And the usage of this public e-service wasn’t high. Also the attention is paid to the analysis of usage and perspective of public services based on digital technologies. The analysis allow to make an assumption that if the situation of computerization of households in Lithuania will not changed, the e-Government system will not function fully effectively... [to full text]

Šio darbo tikslas yra suprojektuoti ir sukurti neformalaus švietimo įstaigų administra-vimo sistemą. Ši sistema palengvintų tokių įstaigų darbuotojams ir moksleiviams reikiamos infor-macijos gavimą ir pateikimą. Išanalizavus esamas panašias sistemas bei atlikus konsultacijas su tokių įstaigų administracija buvo sukurti sistemos ir jos duomenų bazės projektai, kurie vėliau buvo realizuoti. Ši sistema suteikia galimybę įstaigos moksleiviams gauti informaciją apie jų pažangumą bei lankomus būrelius. Taip pat būrelių vadovams pateikti informaciją apie būrelio artimiausią užsiėmimą, o kitiems įstaigos darbuotojams peržiūrėti visą informaciją apie esamus darbuotojus, būrelius, moksleivius ir jų globėjus. / The main objective of this work is to design and realize administration system for non-formal education institutions. System like this would make easier to access neccessary information for institution personnel and its students. After similar systems analyzis and consultations with non-formal education institutions administrations, system and its database design were made, which later were realized. System described in this work allows institution students to access information about their classes and achievements in it. Also teacher can submit neccessary information about upcoming classes. In addition, other institution workers can access all information about institution classes, teacher, student and their parents.

Šio darbo objektas yra veiklos valdymas Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose. Veiklos valdymas – tai institucijos valdymo būdas, kai visa veikla yra orientuojama į rezultatus. Šis orientavimas vyksta per planavimo, stebėsenos ir vertinimo ciklą. Kaip sėkmingai įgyvendinti veiklos valdymą Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose padeda atsakyti vyraujančių viešojo administravimo praktikų bei vertybių – arba kultūros – analizė. Darbe keliama hipotezė, kad veiklos valdymas Lietuvoje nėra efektyvus, nes jo elementams būdingi skirtingų kultūrų požymiai. Taigi siekima nustatyti, kokiais aspektais veiklos valdymas Lietuvoje yra nenuoseklus ir kaip būtų galima jį tobulinti. / The object of this paper is performance management in Lithuanian public administration institutions. Performance management is a way of managing the institution when all the activities are result-oriented. Results are assessed through the cycle of planning, observation and evaluation. The successfulness of implementation of performance management in Lithuanian public administration institutions depends on finding the dominating practices and values of performance management, or in other words – its culture. This paper is based on the hypothesis that performance management in Lithuania is not effective because various elements of it have features of different cultures. It is attempted to determine the inconsistent aspects of performance management in Lithuania, as well as ways to improve the current situation.

The process of IT integration into labour market vocational training in smaller regions of Lithuania is very slow because of the shabby budgets of vocational training schools and low computer literacy of the staff. This is the main problem, why information systems in these institutions are not created and used. Thus, almost all documents, related to the administration of labour market vocational training are filled in manually. With integration into EU, the number of trainees from labour market raised tow-three times in Lithuania and time costs of vocational training administration increased as well. To reduce the time costs of vocational training administration, information system of vocational school adult training department is created. Guidelines for users of created information system are also presented.

Darbe nagrinėjama tema „Viešųjų paslaugų administravimas atliekų tvarkymo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityse Marijampolės ir Kazlų Rudos savivaldybėse“. Jos aktualumą lemia tai, kad šiuo metu moderni aplinkos apsauga yra vienas iš kertinių akmenų, kuriant ateities visuomene Lietuvoje. Todėl ypatingą vietą aplinkosaugos sistemoje tenka atliekų tvarkymui, vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Šių paslaugų teikimo organizavimas – viena iš savivaldybių funkcijų. Tačiau savivaldybių institucijos nepakankamai efektyviai organizuoja ir kontroliuoja viešųjų paslaugų teikimą, neužtikrina, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat ir kokybiškai. Todėl darbo tikslas - ištirti viešųjų paslaugų administravimo atliekų tvarkymo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityse sistemą Marijampolės ir Kazlų Rudos savivaldybėse. / This work gives conceptions of public service, public management, public management of public services, surveys literature sources, law instruments which regulate public management of public services in waste, water-supply and sewer fields. For the attainment of this work‘s purpose there was reviewed present situation in municipalities and established questions rising for inefficient organizational and control actions of municipal institutions managing rendering of services.

Nors Lietuvoje mažėja nereikalingos administracinės naštos apimtis, tačiau ES Struktūrinių fondų administravimo sistemoje trūksta labiau išplėtotos reguliavimo politikos, egzistuoja santykinai aukšta administracinė našta ir tai tebėra daug administracinės veiklos apribojimų. Komplikuotos procedūros bei administracinė našta projektų valdymo metu dažniausiai vyksta dėl įgyvendinančiųjų ir administruojančiųjų ES Struktūrinius fondus institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo, jų organizacinių kultūrų skirtumų, prastos komunikacijos tarp projekto veikėjų ir per griežtos administravimo tvarkos bei procedūrinės naštos. / Although the amount of unnecessary administrative burden in Lithuania is decreasing, but the administration system of the EU Structural funds lacks more developed regulation policy; the relatively high administrative burden remains and this still serves as the restriction of administrative activity. The complicated procedures and heavy administrative burden during the management of projects are caused mainly due the lack of agreement between the institutions that are implementing or administering the EU Structural funds, due to their organizational cultures and too strict administration rules.