Darbe pateikiama nuteistųjų socialinės reintegracijos samprata, apibrėžiami šio proceso objektai ir jų tarpusavio sąveika. Pateikiama su kokiais sunkumais susiduria nuteistieji po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir kokios institucijos padeda iškilusias problemas spręsti. Analizuojama kaip patys nuteistieji vertina savo galimybes sėkmingai socialiai reintegruotis, kokios pagalbos tikisi sulaukti ir kokiais būdais siekia tapti pilnaverčiais visuomenės piliečiais. Atskleidžiama kokie veiksniai anot jų suteikia jiems stiprybės šiame procese, o kokie veiksniai slopina sėkmę. / This paper presents the concept of social reintegration of prisoners and define the process objects and their interactions. Since there still exists a high number of crimes in Lithuania and the return of convicts to society is a relatively new topic, the need to examine, what is the role of institutions in helping persons, who served imprisonment sentences, to reintegrate into society, arouse. The paper showed that the reintegration of convicts into society is not an easy process that requires a lot of efforts not only from the convict, but also from institutions, operating in this field, as well as from the society. The paper examines the factors that give strength for prisoners in this process and what factors inhibit success of social reintegration.

Darbe analizuojamos kontaktų centro teikiamų paslaugų plėtros galimybės Lietuvoje. Siekiant atskleisti pagrindinę darbo įdėją analizei pasirinktos 4 sritys: kontaktų centras, telemarketingas, socialinė įmonė, neįgalieji (fizinę (judėjimo) negalią turintys asmenys). Šiuolaikinio verslo pagrindas - glaudus įmonės ir jos klientų bendravimas, tarpusavio poreikių patenkinimas, motyvacija. Kontaktų centras (angl. Call centre) puiki priemonė, užtikrinanti glaudų įmonės ir jos klientų tarpusavio bendravimą. Lietuvoje vykstantys socialiniai-ekonominiai pokyčiai sąlygoja naujų integracijos į darbo rinką galimybių atsiradimą žmonėms, turintiems fizinę (judėjimo) negalią. Darbe sprendžiama mokslinė problema: Remiantis šiuolaikinio verslo vienu iš pagrindinių sėkmę užtikrinančių veiksnių – glaudžiu įmonės ir jos klientų bendravimu, bei siekiant išsiaiškinti fizinę (judėjimo) negalią turinčių asmenų galimybes dalyvauti darbo rinkos santykiuose, buvo susidomėta socialinės įmonės - kontaktų centro pritaikymo galimybėmis Lietuvoje. Iš visų darbo jėgos grupių, dalyvaujančių darbo rinkoje, žmonės turintys fizinę (judėjimo) negalią yra nepakankamai įtraukiami, motyvuojami, skatinami integruotis į darbo rinką, todėl jie neturi galimybės tobulėti, atskleisti savo kompetencijų, konkuruoti darbo rinkoje, kaip pilnaverčiai visuomenės nariai. Darbo tikslas – išsiaiškinti kontaktų centro, atliekančio telemarketingo vaidmenį, pritaikymo galimybes socialinės įmonės atveju ir fizinę (judėjimo) negalią... [toliau žr. visą tekstą] / The paperwork analyses the study of service development potential in the call centre. Four fields: call center, telemarketing, social enterprise and people with physical (motional) disability are chosen to represent the main idea of this paperwork. The paper contains three parts. The main purpose of first and second parts is to review and analyze the theoretical aspects of call center, telemarketing, social enterprise and the theoretical and statistical situation of disabled people labour force in Lithuanian. The review and analyze are based on various Lithuanian and foreign scientific information (books, articles, papers, interactive databases and etc.). The main purpose of the third part is to fulfil the physically (motional) disabled people opinion and interest research and try to find out the physically (motional) disabled people attitude towards adapting a call center concept in the activities of a social company and the interest to participate (to work) in such company’s activity. Conclusions and suggestions of the first, second and third parts are given at the end of the paperwork. Paperwork research object – call center concept. Research time took two months: February 5/2007 –April 15/2007. Paperwork contains 75 pages, 10 tables and 35 pictures. Social-economical changes in Lithuania determined new integration into labour force opportunities for the disabled people (people with physical (motional) disability). Nowadays business success depends on close communication... [to full text]

Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią ir svarbiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus šalies gyventojus: samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui gauna valstybinio socialinio draudimo išmokas (pensijas, pašalpas, kompensacijas). Valstybinio socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos, motinystės, nedarbo, senatvės, invalidumo ar maitintojo netekimo. Socialinis draudimas finansuojamas iš draudimo įmokų, o draudimo pagrindu teikiamos pagalbos apimtis priklauso nuo įmokų dydžio. Piniginės išmokos, kurios tam tikru laikotarpiu visiškai arba iš dalies turi būti mokamos vietoj atlyginimo ir sudaro didžiausią socialinio draudimo vykdomų mokėjimų dalį, yra tiesiogiai susijusios su individualia draudimo įmoka, t.y. jų dydis priklauso nuo apdraustojo asmens iki to momento sumokėtų įmokų dydžio. Taip draudimo principai susiejami su rinkos ekonomikos sąlygomis taikomais teisingo finansavimo ir asmeninės atsakomybės principais. Socialinio draudimo srityje draudimo principams įgyvendinti pasirinkta tokia forma, kai apdraustieji asmenys privalo tam tikrą savo darbo pajamų dalį, kaip draudimo įmoką, pervesti į draudimo fondą, nustačius minimalias ir maksimalias ribas, kad tokia sistema būtų priimtina daugumai žmonių. Apdraustaisiais laikomi visi fiziniai asmenys, kurie įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / State social insurance constitutes a major and most important part of social security system in Lithuania. It caters for almost all citizens of the country: employees and self-employed persons pay state social insurance contributions and, in case of insurance event, they get social insurance benefits (pensions, allowances, benefits). The main objective of state social insurance system is to guarantee income to the insured persons in case of incapacity for work, unemployment, sickness and maternity, occupational accidents and occupational diseases, old-age pensioners, the death of an insured. The major source of income of the state social insurance fund budget is state social insurance contributions paid by the insurers and the insured. The employer’s and employee's contributions are calculated as a percentage of the salary paid to the employee. In this way the principles of social insurance are related to fair financial support and personal liability principles applicable in market economy. The social insurance principles are put into effect when the insured persons pay a certain part of their wages, as a social insurance contribution to the state social insurance fund given the maximum and minimum limits so that the system would be suitable for the majority of people. The insured are individuals who pay social insurance contributions according to the provisions of the law on their own or are paid for by their insurers. The insured are also persons whose social insurance... [to full text]

Daugėjant sveikatos priežiūros paslaugų ir galimybių, ilgėja asmenų su stuburo pažeidimais gyvenimo trukmė, todėl aktualus tampa ne tik išlikimo, bet ir kokybiško gyvenimo klausimas. Vis daugiau dėmesio sutelkiama į tai, kaip sutrikusio judėjimo asmenys jaučiasi kasdieniniame gyvenime, kaip galima būtų pagerinti jų pasitenkinimą įvairiais gyvenimo aspektais, koks jų požiūris į save ir aplinkinį pasaulį. Tyrinėdami sutrikusio judėjimo asmenų vidinę būseną, gautume vertingos informacijos kuriant negaliųjų sveikatą skatinančias programas, dirbant su judėjimo sutrikimų turinčiais žmonėmis įvairiose institucijose ir visapusiškai gerinant šių asmenų padėtį mūsų visuomenėje. Šiame darbe analizuojami sutrikusio judėjimo asmenų suvokiamos gerovės, gyvenimo kokybės ir vidinės darnos ypatumai. Tyrime dalyvavo 56 suaugusieji, turintys nugaros smegenų pažeidimų, ir 58 tokių pažeidimų neturintys suaugusieji (tiriamųjų amžius nuo 18-os iki 65-ių metų). Gyvenimo kokybei, suvokiamai gerovei bei vidinei darnai nustatyti buvo naudojama Gyvenimo kokybės klausimynas [WHOQOL-BREF] (WHO, 1998), Suvokiamos gerovės įvertinimo skalė [Perceived Wellness Survey] (Adams, Bezner, Steinhardt, 1997) bei Vidinės darnos skalė [SOC-13] (Antonovsky, 1987). Taip pat naudota tyrimo autorės parengta anketa, skirta demografiniams duomenims ir informacijai apie negalę bei dėl judėjimo sutrikimų patiriamus sunkumus įvairiose gyvenimo srityse surinkti. Nustatyta, kad daugiausia sunkumų negalieji patiria judamumo... [toliau žr. visą tekstą] / As health care service and facilities expand, the lifespan of individuals with spinal cord injuries also increases. Therefore, not only the question of surviving, but the quality of life becomes important. More and more effort has been put into helping the disabled people to reach higher level of wellness and satisfaction within various life domains. Thus first and foremost we should investigate the inner state of individuals with mobility impairments and attitudes towards oneself, others and the world. Such exploration could provide various institutions with valuable information to assist in working with disabled people. It could also contribute to the development of health promoting programmes and overall improvement of the situation of the individuals with mobility impairments in our society. The purpose of this study was to investigate the quality of life, perceived wellness and sense of coherence of individuals with mobility impairments. The subjects were 56 adults with spinal cord injuries and 58 adults without any injuries (18 to 65 age range). Participants completed The Quality of Life-BREF Instrument [WHOQOL-BREF] (WHO, 1998), The Perceived Wellness Survey (Adams, Bezner, Steinhardt, 1997) and the Sense of Coherence Scale [SOC-13] (Antonovsky, 1987). Participants also completed the questionnaire that was designed by the author of this study. This questionnaire was made to gather the demographical data and some information about the disability of participants and... [to full text]

The main goal of this Masters thesis is to analyse the unemployment problem of the discriminated work force groups in Vilnius city and to propose the possible ways for increasing the unemployment. In theoritical part of the unemployment in Lithuania is being compared with the EU-15 countries. The situation of discriminated work force groups in Vilnius labor market is rewiewed. The author also analyses the grounds for unemployment occurence and the outcomes it may couse.

The lack of research of the identity phenomenon in Lithuania that open up the opportunities to look into the problem of physical, social, psychological and spiritual nature from a holistic perspective, the problem being alcohol dependence and convalescence, hinders the identification of the preconditions of the identity (re)construction processes. The aim of this thesis is to devise a grounded theory on the peculiarities of (re)construction of identity of alcohol-dependent individuals during a period of abstinence. To this effect, the version of the grounded theory method by K. Charmaz employed in the thesis is combined with the following theoretical research preconditions: the fundamentals of the theory of social constructionism by P. Berger and T. Luckmann, A. Giddens’ concept of the reflexive self, E. Goffman’s concept of stigma and H. Hermans’ concept of the dialogical identity. Two underlying components of the identity construct of alcohol-dependant individuals who live in abstinence emerge in the devised grounded theory: (a) the dual axis of the identity reconstructed in the story and (b) the dimensions that describe it: temporality, self-image, embodiment, value/spiritual dimension, social dimension and dilemma of free will. In the stories the duality of identity, which marks the social dimension of identity construction and which is an important precondition for the (re)construction of identity in abstinence, manifests itself in the dialogue of dependent “self” and... [to full text] / Tapatumo fenomeno tyrimų, atveriančių galimybes iš holistinės perspektyvos pažvelgti į fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio pobūdžio problemą – priklausomybės nuo alkoholio vystymąsi ir sveikimą – stoka Lietuvoje apsunkina prielaidų apie šių asmenų tapatumo (at)kūrimo procesus identifikavimą. Disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie priklausomų nuo alkoholio asmenų tapatumo (re)konstravimo ypatumus blaivybės periodu. Tam pasitelkta K. Charmaz grindžiamosios metodologijos versija derinama su teorinėmis darbo prielaidomis – P. Berger ir T. Luckmann socialinio konstrukcionizmo teorijos nuostatomis, A. Giddens refleksyvaus tapatumo E. Goffman stigmos ir H. Hermans dialoginio tapatumo koncepcijomis. Sukurtoje grindžiamojoje teorijoje išryškėja du pamatiniai nuo alkoholio priklausomų, bet blaivybėje gyvenančių asmenų, tapatumo konstrukto komponentai: (a) duali pasakojime rekonstruojamo tapatumo ašis ir (b) ją apibūdinantys matmenys: laikiškumas, savivaizdis, įkūnytumas, vertybių/dvasinis matmuo, socialinis matmuo ir laisvos valios dilema. Pasakojimuose tapatumo dualumas, kuris žymi tapatumo konstravimo socialinį matmenį ir yra svarbi prielaida tapatumui (at)kurti blaivybėje, reiškiasi priklausomo „aš“ ir blaiviojo „aš“ dialogu, taip integruojant gyvenimo pokyčius iki blaivybės periodo ir po jo. Siekiant tapatumo vientisumo ir integralumo, dualiam tapatumo konstruktui suteikiamos vertybinės gairės ir iškeliami socialiai pageidaujami tikslai, kompensuojamas... [toliau žr. visą tekstą]

Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir prognozuojamas tendencijas ateityje – vyriausiųjų gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios dalies mažėjimą – Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje, taip pat galima prognozuoti vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikio augimą. Tyrimas, analizuojantis socisaliai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę institucinės socialinės globos kontekste, atliktas laikantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos nuostatų (Charmaz, 2006). Sukurta grindžiamoji teorija atskleidžia socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių ilgalaikės socialinė globos įstaigose, subjektyvios gyvenimo kokybės veiksnius. Siekiant suprasti lietuviškos ilgalaikės socialinės globos specifiką, buvo tiriama, kaip kinta gyvenimo kokybės vertinimas gyvenant ilgalaikės socialinės globos įstaigoje, kaip yra išgyvenama krizės patirtis, susijusi su gyvenimo vietos ir būdo pasikeitimu. Grindžiamojoje teorijoje atskleisti septyni gyvenimo kokybės veiksniai. „Galėjimas“ yra ašinė kategorija, suprantama kaip galėjimo atlikti svarbias veiklas, galėjimo palaikyti santykius su reikšmingais asmenimis reali išraiška ar pojūtis. Rezultatus lyginant su artimos metodologijos rėmuose atliktais tyrimais užsienio šalyse, nustatyta, kad kai kurie atskleisti gyvenimo kokybės veiksniai iš dalies sutampa, tačiau taip pat buvo atskleisti gyvenimo kokybės elementai, išskiriantys Lietuvos atvejį iš... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian society is aging and need for social services is contsanly increasing. Therefore it is important to understand the increasing role of care services for elderly people, which allows living longer and enjoying better quality of life. Elderly people (+65) who become socially dependent have possibility to move to the residential care institution. The scenario of moving into long-term care institution has big impact on life quality of elderly person. Constructivist grounded theory methodology (Charmaz, 2006) allows to reach field of long-term residential care and analyse subjective quality of life, values and attitudes of elderly socially dependent residents. In the process of constructing grounded theory seven factors of life quality were identified. In the process of data analysis three models of adaptation to new status of socially dependent person and resident of residential home were identified. Research participants experience crisis while changing the living place and moving into residential care home. “Capability” is the main analytical category. Social care institutions and care professional should be aware of the need of methods and skills to effectively manage crises. Results show that such factors as are found in most foreign research areas despite of cultural and social contexts. In Lithuanian society specific factors of life quality is identified.

Darbe iškelta hipotezė, kad netradicinės seksualinės orientacijos asmenys turi taikių susirinkimų laisvę. Siekiant patvirtinti arba paneigti hipotezę, atlikta teorinė taikių susirinkimų laisvės ir seksualinės orientacijos koncepcijų analizė, nagrinėtos tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dokumentų normos, reglamentuojančios taikių susirinkimų laisvę ir apžvelgtas šių normų aiškinimas teisminėje praktikoje. Apžvelgtas nediskriminacijos principo seksualinės orientacijos pagrindu įtvirtinimas tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dokumentuose bei jo praktinio taikymo aspektas. Atlikta taikių susirinkimų laisvės ir nediskriminacijos principo seksualinės orientacijos pagrindu reglamentavimo apžvalga atskirų valstybių vidaus teisės aktuose. Analizuotos Lietuvos teisės aktų normos, reguliuojančios diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu draudimą, pateikiami konkretūs pavyzdžiai bei aprašomas taikių susirinkimų laisvės reglamentavimas ir praktinis jos įgyvendinimas. / The hypothesis of the work is that the homosexuals have the freedom of peaceful assembly. The first part of the work describes the terms related to the freedom of peaceful assembly, the sorts of assemblies, main principles determining the proper regulation of this freedom and legal restrictions of the freedom of assembly. The aspects of sexual orientation are discussed and the brief history of homosexual movements is presented. The second part of the work analyzes the provisions of Universal Declaration of Human Rights, International Covenant on Civil and Political Rights, European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, American Convention on Human Rights and African Charter on Human and People’s Rights, regulating the prohibition of discrimination and freedom of peaceful assembly. Also there are analyzed the primary and secondary legal acts of the European Union, which form the EU policy on the protection of human rights. The third part of the work is dedicated to the analysis of the national legal base of the United States of America, Canada, South African Republic, Finland and Poland, which regulate the freedom of peaceful assembly and protection of homosexuals. The last part of the work reviews the Lithuanian legal norms regulating the prohibition of the discrimination on the basis of sexual orientation, presents the concrete examples and describes the regulation of freedom of peaceful assembly and its practical implementation.

Intensyviai plėtojantis socialinio darbo specialybei, sparčiai kintančioje Lietuvos visuomenėje, neįgaliųjų socialinis dalyvavimas tampa vienu įdomesniu socialinio darbo tyrinėjimo klausimu, nes paliečia kertinius šios profesinės veiklos principus. Darbe yra aptariama konkreti socialinė problema, būtent potencialiai socialiai atskirtų sutrikusio intelekto asmenų socialinis dalyvavimas. Darbo tikslas – atskleisti sutrikusio intelekto asmenų socialinio dalyvavimo raišką ir plėtotės galimybes. / Under conditions of intensive development of the social work speciality and in the rapidly changing Lithuanian society, social involvement of the disabled is becoming an interesting problem of research into social work since it refers to the key principles of this activity. The thesis analyses a specific social problem: social involvement of potentially socially excluded mentally disabled people. The aim of the study is to reveal the forms and development possibilities for social involvement of mentally retarded people.

Magistro baigiamajame darbe, analizuojant įvairius registruoto nusikalstamumo rodiklius, įvertinta didžiųjų Lietuvos miestų nusikalstamumo padėtis. Darbe aptarta nusikalstamumo samprata, teritorinių nusikalstamumo tyrimų aktualumas. Antroji darbo dalis skirta nusikalstamumo paplitimo Lietuvos didžiuosiuose miestuose analizei, nagrinėjamos pagrindinės nusikalstamos veikos. Trečiojoje darbo dalyje analizuojami asmenys, padarę nusikalstamas veikas. Magistro baigiamojo darbo paskutiniojoje dalyje apžvelgiamas nusikalstamumo priežastingumas bei socialinių reiškinių įtaka nusikalstamumui. / Registered criminality indicators are described in master’s thesis and the situation of criminality in large Lithuanian urban centres are evaluated. Criminality conception and the relevance of theoretical researches about criminality are discussed in this work. Second part of the work analyses the distribution of criminality in large Lithuanian urban centres and basic criminal acts. In the third part of the work people that made criminal acts are analyzed. And in the last part of this work causality of criminality and the influence of social phenomenon to criminality are reviewed.