STRAVINSKAITĖ, Aistė. (2006) Neįgaliųjų diskriminacija ir jos mažinimo galimybės darbo rinkoje. MBA Baigiamasis darbas. Kaunas: Kauno Humanitarinis Fakultetas, Vilniaus Universitetas. Santrauka Pagrindinis šio darbo tikslas yra nustatyti diskriminacijos pasireiškimą Lietuvos darbo rinkoje ar pateikti praktinius pasiūlymus, kaip šią situaciją galima pakeisti. Autorė apžvelgia daugumą diskriminacijos rūšių, o didžiausias dėmesys teikiamas negalios diskriminacijai darbo rinkoje. Literatūros ir teisės analizė rodo, kad Lietuvoje tokia problema egzistuoja. Autorė apibendrina, kad hipotezė – žmonių su negalia Lietuvos darbo rinkoje sąlygoja nacionalinės politicos stoka ir darbdavių stereotipinis mąstymas – gali būti priimta, tačiau su tam tikromis išimtimis. Valstybinė politika dėl žmonių su negalia integracijos ir pakankamai teigiama, tačiau jos įgyvendinimas nėra pakankamas. Tyrimas parodo, kad problema yra ne tik darbdavių mąstyme, bet ir neįgaliųjų bendravimo bei profesionalių įgūdžių stoka. Praktiniai pasiūlymai akcentuoja visų interesų grupių didesnį bendravimą, ypač “matomume” ir profesinėje orientacijoje. Valstybinė politika ir neįgalūs žmonės darbo rinkoje turi būti agresyvesni demonstruodami gebėjimą dirbti. / STRAVINSKAITĖ, Aistė. (2006) Disability discrimination in labor market and possibilities it decrease. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. SUMMARY The aim of this paper is to identify discrimination manifestation in Lithuanian labor market and give some practical recommendations how situation could be changed. Author takes a large view of discrimination, especially accent on disability in labor market. As shows literature and law analysis in Lithuania there are problems in this area. Author summaries that hypothesis - disabled people in Lithuanian labor market determines clear national policy absence and employers stereotypic thinking – could be accepted but with some exceptions. Governmental policy about integration disabled is quite positive but its implementation isn’t fairly. Research sows not only problems in employers thinking but also lack of disabled people in communication and professionals skills. Practical recommendations accent necessity of stronger all of interest groups interaction especially in “visibility” and occupational orientation. Governmental policy and disabled people activity in labor market must be more aggressive to demonstrated ability work.

Suvokto stigmatizavimo problema SANTRAUKA Suvoktas stigmatizavimas – tai yra baimė būti diskriminuojamu, atstumtu. Jis trukdo įvairių stigmatizuojamų grupių žmonėms pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje, kas verčia juos trauktis nuo kitų bei apriboja jų galimybes siekti aukštesnių tikslų. Mokslininkai tik neseniai pradėjo tirti šį reiškinį tarp sergančių įvairiomis ligomis žmonių. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama įvairiomis psichikos ligomis sergančių žmonių stigmatizavimui ir jo poveikiui žmogui. Atskirą problemą sudaro priklausomų nuo alkoholio žmonių stigmatizavimas, kurie nepaisant to, kad gana seniai alkoholizmas pripažintas chroniška liga, kuriai kaip ir kitoms chroniškoms ligoms būdingi atkryčiai, vis dar laikomi bevaliais, savo norams pataikaujaučiais žmonėmis, kurie patys kalti dėl to, kad jie tokiais tapo. Vis dėlto yra daugybė veiksnių, sąlygojančių ligos atsiradimą, ir vienareikšmiškai šios ligos paliesus žmones vertinti negalima. Tyrimų, skirtų šios tikslinės grupės suvoktam stigmatizavimui, nėra daug, todėl atsižvelgiant į jų trūkumą, šiame darbe siekiama nustatyti, koks yra suvokto stigmatizavimo laipsnis tarp skirtingą laiką esančių blaivių priklausomų nuo alkoholio žmonių. Taip pat aiškintasi, koks ryšys yra tarp suvokto stigmatizavimo ir stigmos įveikos būdų bei savęs vertinimo. Duomenys padėtų praturtinti esamas žinias apie suvoktą stigmatizavimą bei numatyti tolimesnius veiksnius. Atliktame tyrime dalyvavo 109 priklausomi nuo alkoholio... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of Perceived Stigmatization SUMMARY The perceived stigmatization is a fear to be discriminated, marginalized. It disturbs for the people of the different stigmatizated groups to full-fledged function in the environment, this enforces them to retreat from the others and limit their possibilities to reach highest goals. Scientists recently start to research this phenomenon among people with different diseases. Lately more and more attention is paid on stigmatization of the people with different mental disorders and it influence on the person. The single problem is the stigmatization of the alcohol-dependent people, who still are considered as milk-and-water, persons, who pander to their wishes, who are guilty themselves that they are such persons, nevertheless, that alcoholism is established as a chronicle disease away back. However there are a lot of factors, that influence uprise of the disease and the people affected by this disease could not be estimated unambiguously. There are not a lot of researches about this purposive group perceived stigmatization, so considering this in this term paper is pursuing to determine, what is the degree of perceived stigmatization between alcohol-dependent persons who are sober for the different time. Also, it was trying to explain, what is the relationship between perceived stigmatization, the ways to coping stigma and self-esteem. The data would help to enrich the existing knowledges about perceived stigmatization and provide the... [to full text]

STONKUTE, Rima. (2010) Moterų diskriminacijos darbo rinkoje vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Viniaus universitetas, Kaunas Humanitarinis Fakultetas. 82 p. SANTRAULA Gyvenimo pasikeitimai, salygoja tai, kad moterys palieka namų kultą ir aktyviai įsitraukia į visuomeninį gyvenimą. Tačiau dauguma moterų dirba ne itin svarbus, menkai apmokamus, nepastovius darbus, nors galimybės, kad moterys galėtų gauti gerai apmokamą darbą ir imtis užimti padėtį visuomenėje ir ginti savo teises, vis daugėja. Integracija į darbo rinką moterims yra daug sunkesnė nei vyrams, dėl neigiamo visuomenės požiūro į moteris. Tyrimo objektas – moterų diskriminacija Lietuvos darbo rinkoje. Darbo tikslas – įvertinti moterų diskriminaciją Lietuvos darbo rinkoje. Darbo struktūra Pirmoje dalyje „DISKRIMINACIJOS TEORINIAI ASPEKTAI“ (1užd.) pateikiamos skirtingų autorių sampratos apie diskriminaciją, jos rūšis ir pasireiškimo sritis. Taip pat aptariamas stiklinių lubų efektas ir jo įtaka moterų karjeroje. Antroje dalyje „MOTERŲ DISKRIMINACIJOS TYRIMO MODELIS“ (2 užd.) pateikiama diskriminacijos rodiklių klasifikavimas ir tarpusavio ryšys. Remiantis statistikos duomenimis aptariama moterų diskriminacijos situacija. Trečioje dalyje „MOTERŲ DISKRIMINACIJOS DARBO RINKOJE TYRIMAS“ (3, 4 užd.) remiantis surinkta informacija apie diskriminacijos vertinimo rodiklius, sudaromas integruotas kultūrinės-psichologinės-institucinės-ekonominės aplinkos indikatorius, kurio pagalba bandoma nustatyti ar jis įtakoja... [toliau žr. visą tekstą] / STONKUTE, Rima. (2010) Assessment of Women Discrimination in Labour Market. MBA Graduation Paper. Kaunas: Vilnius University, Kaunas Faculty of Humanties. 82 p. SUMMARY The exchange of life habits, women leave the home of cult, and actively engaged in public life. However, the majority of women work less than a vital, low-paid work and volatile, although the opportunities, for women to obtain a well paid job and take a position in society and protect their rights, is increasing. Integration into the labor market, which established the public attitude to women, is heavier than the men. Object of the study – women's discrimination in Lithuania's labor market. Aim of the study – to evaluate women's discrimination in the labor market of Lithuania. Study Structure The first part of the study („THEORETICAL ASPECTS OF DISCRIMINATION“) the authors presented the concept of discrimination, the type and areas of expression. Also discussed the glass ceiling effect and its influence on women's careers. The second part of the study („RESEARCH MODEL OF WOMEN DISCRIMINATION”) basis of index of discrimination and classification. According to statistics discussed the situation of discrimination against women. The third part of the study („RESEARCH OF WOMEN DISCRIMINATION IN THE LABOR MARKET“) using integrated index is assessing discrimination against women, summarizes results of research. Gender equality in the labor market is one of the most important elements in ensuring a stable growth and... [to full text]

Vyresnių klasių moksleivių požiūris į kitataučius ir jų etninė tolerancija. Tolerancijos ugdymas švietimo įstaigose. / Vyresnių klasių moksleivių požiūris į kitataučius ir jų etninė tolerancija. Tolerancijos ugdymas švietimo įstaigose.

The social processes in Lithuania create positive progress to gender equality. Legislations on gender equality institutionalize means to improve it in social life and labour market, though the discrimination is lively problem and it solving depends on values of young generation. The main objective of this paper is to make a research of young generation view points to the gender discrimination.

Šiame darbe yra analizuojami darbo teisiniai santykiai ir teisės normos reguliuojančios diskriminacijos dėl lyties draudimą sudarant ar nutraukiant darbo santykius. Siekiant kuo išsamiau atskleisti šią temą pirmiausiai yra nagrinėjamas lygybės principas, iš kurio yra kildinamas diskriminacijos draudimo (nediskriminacinis) principas, kuris yra įtvirtintas tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Lygybės ir diskriminacijos draudimo principais draudžiama taikyti skirtingus įdarbinimo kriterijus, skirtingas darbo sąlygas, atleidimo iš darbo pagrindus, tokius pat santykius vertinti skirtingai dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su darbuotojo dalykinėmis savybėmis. Diskriminacija darbo teisinių santykių srityje yra suprantama kaip bet koks lygias darbo ir profesinės veiklos galimybes ir lygiateisius santykius pažeidžiantis arba panaikinantis išskyrimas, apribojimas ar pranašumo teikimas. Kitaip tariant, bet koks skirtingas darbuotojų traktavimas dėl jų lyties, kurio pasekmės – nelygios teisės darbo santykiuose, pvz. : tam tikros darbo sąlygos, paaukštinimas pareigose, kvalifikacijos kėlimas yra laikomas diskriminacija. Toliau aptariami nacionaliniai ir tarptautiniai antidiskriminaciniai įstatymai. Diskriminacijos dėl lyties draudimą Lietuvoje numato 1998 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas kuris buvo priimtas, siekiant įgyvendinti 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analyzes the legal labour relations and the laws, regulating the prohibition of gender discrimination in establishing or terminating the labour relations. In order to reveal this theme in as more details as possible, first the principle of equality is examined, where the prohibition of discrimination (discriminatory) principle is derived from. The latter is established in both Lithuanian and international law. The principles of equality and non-discrimination allows the application of different employment criteria, different working conditions, bases of dismissal from work, to treat the same relations differently due to the circumstances, unrelated with employee’s professional characteristics. Discrimination in the field of legal labour relations is understood as any exclusion, restriction or superiority, violating or voiding the equal employment and career opportunities, and the equal relations. In other words, any different treatment of employees because of their gender, the consequences of which include unequal rights in labour relations, for example, certain working conditions, promotion, training, is considered as discrimination. The paper also discusses a number of persons, who are subject to protection against gender discrimination, in legal labour relations. It should be noted that it includes all the persons, belonging to the following groups of labour relations category: employees, self-employed persons, persons, who wish to occupy a vacancy... [to full text]

Pagrindinės išėjimo į pensiją priežastys sutampa su literatūros duomenimis- pensinis amžius. Tyrimu nenustatyta jokių ryškių socialinių pokyčių. Psichologiniai pokyčiai susiję su amžiumi labiau, nei su socialine padėtimi. Daugiausia bendraujama su artimiausiais žmonėmis – vaikais. Daug laiko skiriama sau ir buičiai. Įvairūs negatyvūs psichologiniai požymiai, dažnai siejasi su gerais socialiniais pokyčiais. Hipotezė pasitvirtino – tyrimu gauti rezultatai panašūs į literatūroje aprašytus pensininkų tyrimo rezultatus. / The main reasons for retirement coincides with the literature -the retirement age. The investigation did not reveal any significant social change. Psychological changes associated with age, more so than with social status. Most communication with the closest human beings - children, although they, together with the desert. Much time is spent on herself and household. Other negative psychological symptoms, often associated with good social change. The hypothesis was confirmed - test results similar to those described in the literature of pensioners results.

Šis magistrinis darbas yra skirtas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo praktikos analizei. Darbe yra išskiriami ir analizuojami šie Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo probleminiai aspektai: vidinio sandorio doktrina ir jos santykis su viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę reguliuojant ūkinę veiklą Lietuvoje, išimtis iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo ir tai, kokiais argumentais ji turi būti grindžiama, viešojo administravimo subjektų atsakomybės klausimas bei tai, ar Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis gali būti taikomas tiesiogiai teismuose, prieš tai nesikreipus į Konkurencijos tarybą. / This master thesis is dedicated to the analysis of the legal practice of Article 4 of the Law on Competition of the Republic of Lithuania. The author seeks to examine these problematic aspects of the legal practice of Article 4 of the Law on Competition: the concept of the in-house agreement and its relation to the general duty of entities of public administration to ensure freedom of fair competition, the exception to Article 4 of the Law on Competition and those arguments that can justify it, the liability of entities of public administration for the infringements of the Law on Competition and the question of direct application of Article 4 of the Law on Competition.

Magistriniame darbe analizuojama tautinių mažumų teisinė padėtis. Dauguma šiuolaikinių pasaulio valstybių jau seniai nebėra homogeniškos, tame tarpe ir Lietuvos Respublika, kurioje apie 20 procentų visuomenės sudaro ne lietuvių tautybės asmenys. Didžiausios tautinės mažumos tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje yra rusai, lenkai, baltarusiai ir kitų tautinių grupių atstovai. Todėl labai svarbu, kad šiose šalyse būtų vienodai užtikrinamos teisės visiems piliečiams bei vykdoma efektyvi tautinių mažumų apsaugos politika. Pagrindinė tautinių mažumų problema yra ta, jog keičiantis politinėms, ekonominėms bei socialinėms sąlygoms, įstatymų leidėjai dažnai vilkina naujų įstatymų priėmimą, atitinkamos institucijos veikia nepakankamai efektyviai. Apginti savo teises tautinių mažumų atstovams labai sunku, nes diskriminacijos faktą įrodyti yra sudėtinga, be to, teismai linkę siaurinamai aiškinti teisės normas, užtikrinančias tautinių mažumų teises ir laisves. Pagrindinis šio lyginamojo tyrimo tikslas yra atskleisti kokia yra tautinių mažumų teisinė padėtis Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje, palyginti valstybių priimtus teisės aktus, reguliuojančius tautinių mažumų klausimus, pagrindines kylančias problemas bei rekomenduoti kokios įstatymų ar kitų teisės aktų pataisos galėtų jas išspręsti. Išanalizavus su tautinėmis mažumomis susijusius teisės aktus kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, galima padaryti išvadą, jog Lietuvoje tautinių mažumų padėtis yra pakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / Situation of national minorities is analyzed in this final work. Most of modern world states are homogeneous no more for a long time already. That also includes Lithuanian Republic, where there is about 20 per cent of society of non Lithuanian nationality people. The most national minorities in Lithuania and neighbor countries of Latvia and Poland are Russian, Pole, Byelorussian and representatives of other national groups. That is why it is very important those countries to be equally vouched with laws to all citizenry and that effective security policy of national minorities would have been also pursued. The main problem of national minorities is that all legislators often try to delay the enactment of new laws and some adequate institutions are working not so effectively, when political, economical and social conditions change. It is very hard for national minorities to protect one’s own rights, because it’s difficult to prove the fact of discrimination, moreover, courts are tended to explain the rules, which vouches rights and freedoms, constrictively. The main purpose of this comparison research was to reveal the legal status of present national minorities in Lithuania, Latvia and Poland, to compare enacted rules of those states, which regulate the questions of national minorities and main problems that appear. Finally, the goal was to give recommendations on law and other rules corrections, which could solve those problems. After analyzing the rules of national... [to full text]

Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina visas asmens teises, susijusias su tikėjimo ir įsitikinimų laisve, laisvę išpažinti ir skleisti savo tikėjimą, laisvai privačiai ir viešai jį praktikuoti ir iš jo mokyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje deklaruojama asmens teisė turėti įsitikinimus, laisvai juos reikšti, ieškoti ir skleisti informaciją. 26 straipsnio 1 dalis deklaruoja, kad konkreti „minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma“. Šio straipsnio 2 dalyje teigiama, kad ,,kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo“. Trečiojoje dalyje pabrėžiama, kad „niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą“. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Šis principas įtvirtintas Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje ir reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies... [toliau žr. visą tekstą] / After regain of independence Lithuania in religion range made big progress. The Constitution Republic of Lithuania embodies equality for all persons before the law (courts, public institutions and officers). In addition, every citizen belonging to any ethnic or national group has a right to foster his/her culture, customs and mother tongue and everyone has a right to choose and follow any religion or belief. There is no state religion in Lithuania. The Constitution of Lithuania states that freedom of speech and expression is incompatible with criminal behavior, such as instigation of racial, religious or social hatred, violence or discrimination, or the dissemination of slander or misinformation. Since 2005 the Law on Equal Opportunities forbids any direct or indirect discrimination on the basis of racial or ethnic origin, religion or beliefs and other grounds. The Criminal Code of Lithuania guarantees prosecution for discrimination on the basis of racial or ethnic origin, religion, nationality or belonging to any other group. Administrative sanctions for production, distribution or demonstration of any articles that stimulate national, racial or religious discord are embodied in the Lithuanian Code of Administrative Law Violations. Although human rights are protected by the Constitution, national laws and international legal instruments, it is more important that the practical realization and protection of the rights mentioned previously is ensured. Problems that still... [to full text]