Magistro darbo santrauka Magistro darbe atlikta teorinė pedagogų pasirengimo ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių, analizė. Iškelta hipotezė, kad bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai nuvertina savo kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir tai didele dalimi lemia nepakankamas pastangas ugdyti šiuos mokinius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti pedagogų poţiūrį į kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių poreikius. Atlikta statistinė (aprašomoji daţnių, procentų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 180 bendrojo lavinimo mokyklų aukštesniųjų klasių pedagogų, ugdančių aukštesniųjų klasių mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Empirinėje dalyje nagrinėjama: pedagogų pasirengimas ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių; pedagogų nuomonės apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą; jų suvokiamus šių mokinių ugdymo tikslus ir patiriamas problemas; pedagogų profesinių kompetencijų įsivertinimas; pedagogų profesinės saviugdos poreikiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokinius, turinčius specialiųjų poreikių, mokytojai laiko lygiaverčiais mokyklos bendruomenės nariais, o mokinių individualių ugdymosi poreikių tenkinimą – svarbiausiu jų mokymo bruoţu. Tačiau mokymo(si) pasiekimai, mokytojų nuomone, labiausiai priklauso nuo šeimos ir paties vaiko. 2. Dauguma pedagogų, ugdydami specialiųjų poreikių mokinius, siekia formuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The paper deals with the theoretical analysis of the teachers’ preparedness to educate the pupils with special educational needs. It was brought up the hypothesis that general education school teachers devalue their competences to satisfy the special educational needs for the senior pupils and that is the basic influence to bear on incomplete efforts to educate these pupils. The research was fulfilled using the results of the inquest. It’s goal – to survey teachers’ attitude towards the competence to meet the requirements for senior pupils with special educational needs. The analysis of the statistic (descriptive rate, percentage) data was done. 180 general education school teachers, working with the senior pupils with special educational needs, participated in this research. In empirical part are analyzed: teachers’ preparedness to work with the pupils with special educational needs; teachers’ opinion about the education of the pupils with special educational needs; their comprehensible educational goals and accident – prone problems teaching these pupils; the self – evaluation of teachers pedagogical professional competences; teachers’ professional self – education needs. The most important empirical conclusions that were drawn are: 1. Teachers consider the pupils with special educational needs as the equal members of school community; the satisfaction of pupils’ individual educational needs is hold as the main feature of their teaching. But the achievements of... [to full text]

Magistro darbe atlikta inkliuzinio ugdymo ir bendradarbiavimo sampratos bei ypatumų analizė. Iškelta hipotezė, jog pedagogai stengiasi tarpusavyje kurti kryptingus ir konstruktyvius bendradarbiavimo ryšius. Anketinės apklausos metodu atliktas kiekybinis tyrimas, kurio tikslas - atskleisti pedagogų ir specialiųjų pedagogų bendradarbiavimo ypatumus, tenkinant mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrime taikyta statistinė duomenų analizė – aprašomoji statistika, faktorinė analizė, ANOVA ir Kruskal – Wallis testai. Tyrime dalyvavo 168 pedagogai, tenkinantys mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje: 12 specialiųjų pedagogų, 118 dalyko ir 35 pradinių klasių mokytojai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pedagogai išreiškė pozityvias nuostatas į tarpusavio bendradarbiavimą. Dažniau pozityvioms bendradarbiavimo idėjoms linkę pritarti jauni (iki 25 m. ir 25 – 35 m.) bei žemesnę kvalifikacinę kategoriją turintys pedagogai. Specialieji pedagogai linkę siekti visų ugdymo proceso dalyvių įsitraukimo į bendradarbiavimo procesą. 2. Respondentai pozityviai vertina bendradarbiavimo procesą savo ugdymo institucijoje. Palankiausiai yra vertinamos galimybės iškilus sunkumams kreiptis pagalbos į specialistus ir kitus pedagogus, bendros veiklos akcentavimas, galimybė laisvai išreikšti savo nuomonę, kolegų dalijimasis savo patirtimi. Sunkumai kyla pasiskirstant bendradarbiavimo funkcijomis bei nėra taip... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the conception and features of inclusive education and teacher’s collaboration is carried out in the Master‘s Degree thesis. The hypothesis is raised that teachers attempt to build purposeful and constructive collaborative relations. The questionnaire method was used to carry out a quantitative study which aimed to reveal the collaborative features among teachers and special education teachers while working with students with special educational needs at secondary schools. Statistical analysis of data: descriptive statistics, factor analysis, ANOVA and Kruskal – Wallis tests were applied in the research . 168 teachers, working with students with special needs at secondary school participated in the research: 12 special education teachers, 118 subject teachers and 35 primary school teachers. The main conclusions of the empirical study: 1. Teachers expressed positive attitudes towards collaboration. Young teachers (up to age 25 or 25-35 years old) and teachers with lower qualification category tend to approve positive collaboration ideas. Special education teachers pursue the involvement of all participants of the educational process into collaboration. 2. The respondents give positive assessment of collaboration process at their educational institutions. The possibilities to turn for help to specialists or other teachers when problems occur, common activities, the possibility to express your point of view, the exchange of experience are the most... [to full text]

Darbe analizuojami ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendravimo su bendraamžiais pokyčiai. Tėvai, auginantys vaikus, turinčius SUP, vaikų bendravimo sunkumus vertina kaip nereikšmingus ir laikinus, kylančius dėl individualių vaiko būdo bruožų arba dėl kalbos sutrikimo, kurį įveikus bendravimo sunkumai turėtų savaime išnykti. Auklėtojos vaikų, turinčių SUP, bendravimo sunkumus vertina kaip pačių vaikų individualias problemas, kurias sukelia vaiko būdo bruožai, kalbos sutrikimas, bendravimo su bendraamžiais patirties stoka.Skatinant vaikus, turinčius SUP, žaisti kartu su bendraamžiais, mokant atlikti pasirinktusvaidmenis, sudaroma galimybė paspartinti žaidimo raidą ir aktyvinti SUP turinčių vaikų bendravimą. Skatinant vaiko, turinčio SUP, bendravimą svarbu ne tik žaisti kartu inicijuotuose žaidimuose, bet ir sudaryti žaidybines situacijas, kuriose SUP turintis vaikas mokytųsi suprasti savo vaidmenį, numatomus atlikti veiksmus ir žaidimo partnerius. Aktyvinant SUP turinčių vaikų bendravimą, svarbu skatinti ne tik vaikus, turinčius SUP, bet ir jų bendraamžius. / The paper analyzes the changes of communication between the pre-school age children with special educational needs (SEN) and their peers.The study was conducted through observation, structured interviews with the free responses and the action research methods. The subjects of the study were 20 students with SEN (aged 4- 5), 121 of their peers, 19 parents raising children with SEN, 17 teachers who teach pupils with SEN. It was revealed that communication of children with SEN and their peers is inadequatebecause they do not keep terms with their peers and fail in communication. Children with SEN in theirdaily independent routine prefer games that do not require interaction with their peers.Parents of children with SEN understand these communication difficulties asmeaningless and temporary and think that these difficulties should automatically disappear afterovercoming speech disorder or child’s character disorder. Educators of children with SEN consider thesecommunication difficulties as the children’s own individual problems, caused by the child’s traits, problems with speech or the lack of communication experience with peers.

Bakalauro darbe analizuojami specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimo su bendraamžiais, ypatumai. Tyrime dalyvavo: 20 4-6 metų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų; 241 jų bendraamžis; 17 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvų ir 3 globėjai; 48 tėvai, kurių vaikai neturi specialiųjų ugdymosi poreikių ir lanko grupę kartu su SUP turinčiais vaikais; 14 auklėtojų, kurių grupėse ugdomi vaikai, turintys SUP. Analizuojant SUP turinčių vaikų ir jų bendraamžių interviu bei stebint jų bendravimą, buvo siekiama įvertinti ikimokyklinukų bendravimo ypatumus ir atskleisti priežastis, turinčias įtakos jų bendravimui. Interviu su tėvais ir auklėtojais buvo siekiama įvertinti informaciją bei požiūrį į vaikų tarpusavio santykių ypatumus. Nustatyta, kad pusė SUP turinčių vaikų sėkmingai bendrauja arba siekia bendravimo. Kita dalis yra pasyvūs, savarankiškai negeba inicijuoti bendravimo arba tai daro netinkamu būdu, negeba veikti kartu, laikytis taisyklių. Netinkamas jų elgesys siekiant užmegzti tarpusavio ryšius ar bendravimo metu, formuoja priešišką bendraamžių nuostatą į SUP turintįjį. Sėkmingą bendravimą lemia gebėjimas tinkamai užmegzti ryšį, veikti kartu, laikytis taisyklių. Tėvai neįvertina SUP turinčių savo vaikų bendravimo sunkumų. Sunkumus įžvelgia tik dėl kalbos sutrikimo ir charakterio bruožų. Auklėtojų požiūriu visi SUP turintys vaikai susiduria su bendravimo sunkumais. Negebėdami užmegzti ir/ar palaikyti tarpusavio... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor work analyses the peculiarities of communication between pre-school children and their peers with special education needs. The participants of the research: 20 from 4 to 6 year old children with special education needs and 241 of their peers; 17 parents and three foster-parents of children with special education needs; 48 parents who children are not with special education needs but attend the same group with them; 14 educators who work with children with special education needs. For the attainment of evaluating the peculiarities of communicating of pre-school children and establishing the facts influencing communication, the interview of the children with special education needs and their peers has been analysed and their communication observed. The interview has been provided in purpose to assess the information and the attitude towards peculiarities of children relationship. Furthermore, it has been set that half of the children with special education needs communicate or seek to communicate successfully, whereas the others are passive, are not able to initiate communication on their own or do it in a wrong way and cannot act together or keep rules. Inadequate their behaviour during communication or taking a try at getting in with forms unfriendly attitude towards the children with special education needs. The ability to strike up a friendship, to act together and keep rules determines successful communication. The communication difficulties of the children... [to full text]

Bakalauro darbe yra analizuojamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių motyvacijos skatinimas pasiekimų vertinimo aspektu. Darbe suformuluotas ginamasis teiginys, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai menkai motyvuojami siekti geresnių mokymosi rezultatų. Buvo atlikti du tyrimai: 1. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų anketinė apklausa, siekiant nustatyti, kokius metodus ir būdus jie taiko, norėdami paskatinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių motyvaciją bei išsiaiškinti, kaip jie vertina padarytą pažangą, ar tas vertinimas paskatina mokinius siekti geresnių rezultatų. 2. Logopedinių pratybų veiklos analizė, kuomet buvo siekiama nustatyti, ar logopedinių pratybų metu skaitomos pasakos skatina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius lankytis užsiėmimuose bei gerina jų pasiekimus įveikiant sutrikimus. Anketinės apklausos būdu buvo apklausta 50 mokytojų, kurie dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, ir nustatyta, kad mokytojai įdeda daug pastangų tam, kad motyvuotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius siekti geresnių rezultatų. Savo darbe jie naudoja tokius skatinimo būdus, kaip pagyrimas, paskatinimas, klaidų bei nesėkmių analizė, atkreipia mokinių dėmesį į padarytą pažangą, stengiasi bendradarbiauti su tėvais (globėjais), nuolat pabrėžia mokinių stipriąsias puses bei motyvuoja parašytą pažymį. Logopedinių pratybų veiklos tyrime dalyvavo 15 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with very popular though at the same time problematic topic. The reason is, that children with special educational needs are not keen on accepting help that is offered, they think about it as an unpleasant experience. Why is that? To answer this question the paper presents defensive affirmation, that schoolchildren with special educational needs are not motivated enough to strive to get better results. While analyzing pedagogical literature it became apparent that this topic is popular and has scientific literature that researches normal schoolchildren. However, information concerning schoolchildren with special educational needs is lacking. This topic is discussed among teachers – practicians who work with these children every day, and share their experience. In order to confirm or deny the statement there was a survey among teachers in apprehensive school, to find out what methods or approach they use, how they evaluate the progress schoolchildren with special educational needs make, and if evaluation helps these children to strive for better marks. It is established, that teachers invest a lot of effort to motivate schoolchildren with special educational needs to aim for better grade. Teachers use various methods of encouragement, such as encouragement, praise, failure and success analysis, take notice of progress that students make, also teachers cooperate with parents (guardians), constantly emphasize students’ strong sides and reason the mark... [to full text]

The problem/focus of the research - the process of integration and adaptation into general education of children with special educational needs, who are brought up in the families.

Bakalauro darbe siekiama ištirti pradinių klasių mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimus naminių gyvulių pažinimo srityje. Tyrime dalyvavo pradinių lavinamųjų klasių mokiniai, kuriems nustatytas vidutinis ir žymus intelekto sutrikimas. Interviu dalyvavo pedagogai, ugdantys mokinius, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Iš viso apklausti 30 mokinių ir 6 pedagogai. Buvo parengtas tyrimo instrumentas – klausimynas. Individualia anketine apklausa siekta atskleisti mokinių požiūrį į naminius gyvulius, turimas gamtamokslines žinias ir supratimą apie juos. Norėta ištirti, kokias mokiniai turi vertybines nuostatas naminių gyvulių atžvilgiu, pateikiant klausimus apie mokinių elgesį su artimiausioje aplinkoje esančiais gyvūnais. Tyrinėtas ugdytinių gebėjimas išvardinti naminių gyvulių pavadinimus (pagal sąvoką Naminiai gyvuliai), gebėjimas pamėgdžioti jų skleidžiamus garsus (pagal pateiktą pavadinimą), mokėjimas pavadinti naminius gyvulius apibendrinančiu žodžiu. Siekta sužinoti, koks mokinių supratimas apie naminių gyvulių sandarą (prašant parodyti ir pavadinti kūno dalis) ir funkcijas, poreikius bei svarbą žmogui. Gauti rezultatai parodė, kad dauguma pradinių klasių mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vardina pagal duotą sąvoką 1-3 naminių gyvulių pavadinimus; paveikslėliuose geriausiai atpažįsta ir pavadina katę ir šunį, karvę, arklį bei kiaulę. Didžioji dalis ugdytinių... [toliau žr. visą tekstą] / The Bachelor's paper aims at examination of the achievements of primary school pupils with severe and very severe educational needs in the field of domestic animal cognition. Pupils of primary school with established average and significant intellectual disabilities participated in the research.. Educators teaching the pupils with severe and very severe special educational needs participated in an interview. In total, 30 pupils and 6 educators have been interviewed. We have prepared a research instrument - a questionnaire. By means of an individual questionnaire survey, we aimed to reveal the attitude of the pupils towards domestic animals, their knowledge available of the natural sciences and their awareness of them. The aim is to investigate what moral values the pupils have in respect of domestic animals by giving questions about the behaviour of the pupils with the animals in their immediate environment. We have investigated an ability of the pupils to list the names of domestic animals (under a concept of Domestic Animals), their ability to imitate their sounds (according to a given name), and their skills to name the domestic animals by a generalising word. We aimed at finding out what is the pupils' understanding of the structure of the domestic animals (by asking to show and name their body parts) ) and the functions, as well as their importance for people. The obtained results have shown that the majority of the primary school pupils with severe and very severe... [to full text]

The purpose of this study was to plan the provision of education for the Griquas in South Africa within the context of the educational rights of minority groups. Its main focus was on how to make the education system in South Africa more responsive to the histories, heritages, life experiences and cultural conditioning of the Griquas as a minority group in all its policymaking, programme planning and instructional practices. International trends have shown that the rights of minority groups have been described in different treaties and conventions of international organisations such as the United Nations (UN), the European Community (EC) and the United Nations Education, Scientific and Cultural Organisation (UNESCO). These rights focused on two main issues, namely the right to own identity and the right not to be discriminated against. In order to implement the above acknowledged rights (which include the educational rights) of minority groups, several countries have implemented specific measures in their respective education systems, thereby serving the particular religious and/or cultural needs of minority groups in their countries. In nation-states across the world a situation has developed that, while the world is experiencing globalisation of, for example, trade and communication, the area of control and power is being questioned by groups on a regional level. It is primarily minority groups, defined by their ethnic or cultural distinctiveness, in the relevant nation states, that are seeking to obtain more direct control over their own affairs. Experience has furthermore shown that national unity is not endangered by the recognition of the rights of minority groups but is promoted if the rights of minorities are recognised in a country. In the educational arena it has become clear that the focus of education should be to equip each learner with the required knowledge, skills and attitudes to effectively fulfil his/her different roles in life. With regard to the issue of the relationship between the minority group and the educational institution, the trend has been to focus on specific educational institutions in order to provide in the minority groups' educational needs. The characteristics and culture of a particular educational institution should be acceptable to the minority group to ensure that the particular minority group takes ownership of it. In the light of the above information the educational needs of the Griquas, as a case study, were determined by using the focus group discussion as a technique according to the qualitative research method. The results ofthe focus groups were then compared with the findings of the literature study. In order to make the necessary adjustments, the method of strategic educational planning was used in order to provide in the educational needs of the Griquas. The following trends emerged, amongst others: universal primary education, a diversified high school curriculum with emphasis on science, technology and agriculture, local control of education by the Griquas and special arrangements and/or alternatives for schooling. / Thesis (Ph.D.)--Potchefstroom University for Christian Higher Education, 2001

The purpose of this study was to plan the provision of education for the Griquas in South Africa within the context of the educational rights of minority groups. Its main focus was on how to make the education system in South Africa more responsive to the histories, heritages, life experiences and cultural conditioning of the Griquas as a minority group in all its policymaking, programme planning and instructional practices. International trends have shown that the rights of minority groups have been described in different treaties and conventions of international organisations such as the United Nations (UN), the European Community (EC) and the United Nations Education, Scientific and Cultural Organisation (UNESCO). These rights focused on two main issues, namely the right to own identity and the right not to be discriminated against. In order to implement the above acknowledged rights (which include the educational rights) of minority groups, several countries have implemented specific measures in their respective education systems, thereby serving the particular religious and/or cultural needs of minority groups in their countries. In nation-states across the world a situation has developed that, while the world is experiencing globalisation of, for example, trade and communication, the area of control and power is being questioned by groups on a regional level. It is primarily minority groups, defined by their ethnic or cultural distinctiveness, in the relevant nation states, that are seeking to obtain more direct control over their own affairs. Experience has furthermore shown that national unity is not endangered by the recognition of the rights of minority groups but is promoted if the rights of minorities are recognised in a country. In the educational arena it has become clear that the focus of education should be to equip each learner with the required knowledge, skills and attitudes to effectively fulfil his/her different roles in life. With regard to the issue of the relationship between the minority group and the educational institution, the trend has been to focus on specific educational institutions in order to provide in the minority groups' educational needs. The characteristics and culture of a particular educational institution should be acceptable to the minority group to ensure that the particular minority group takes ownership of it. In the light of the above information the educational needs of the Griquas, as a case study, were determined by using the focus group discussion as a technique according to the qualitative research method. The results ofthe focus groups were then compared with the findings of the literature study. In order to make the necessary adjustments, the method of strategic educational planning was used in order to provide in the educational needs of the Griquas. The following trends emerged, amongst others: universal primary education, a diversified high school curriculum with emphasis on science, technology and agriculture, local control of education by the Griquas and special arrangements and/or alternatives for schooling. / Thesis (Ph.D.)--Potchefstroom University for Christian Higher Education, 2001

Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje vykstantys procesai (nedarbas, krizė, emigracija ir kt.) keičia žmonių vertybes. To pasekmė – daugėja mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių emocinių ir elgesio sutrikimų. Be to, Lietuvoje integracijos procesui žengiant į priekį, bendrojo lavinimo mokyklose daugėja mokinių, kurie be bendrųjų poreikių, būdingų visiems mokiniams, turi ir specialiųjų ugdymosi poreikių. Savo darbe paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, integruotų į bendrojo lavinimo mokyklas elgesio ir emocijų raiškos sąsajas su socialine aplinka vertinti pasirinkom BASC-2 (vaikų elgesio vertinimo sistema) metodiką. Ši metodika leidžia tirti asmenybes įvairiais aspektais. Paauglius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, integruotus į bendrojo lavinimo mokyklas vertino patys paaugliai, tėvai bei mokytojai. Taip galėjome gauti išsamesnį individualų vaizdą apie tiriamuosius. Ši metodika leidžia identifikuoti sutrikimą elgesio ir emocijų srityje. Ši vertinimo sistema suteikia pagrindą ugdymo ir sutrikimų šalinimo programai plėtoti. Darbo objektas – paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, elgesio ir emocijų raiškos sąsajos su socialine aplinka. Tyrimo tikslas – ištirti paauglių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, elgesio ir emocijų raiškos sąsajas su jų socialine aplinka. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių, integruotų į bendrojo lavinimo mokyklas, specialiųjų ugdymosi poreikių pobūdį amžiaus aspektu. 2. Išanalizuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays processes occurring in the world as well as Lithuania (unemployment, crises, emigration) influence people’s values, as a result, the number of teenagers having emotional and behavioral problems is increasing. Apart from this, due to integration progress in Lithuania the number of teenagers who besides general needs typical of all students have special educational needs as well is increasing in secondary schools. In my project in order to evaluate the behavioral and emotional links with social environment of teenagers, with special educational needs, who have been integrated into secondary schools BASC – 2 methods has been chosen (Behavior Assessment System for Children, Second Edition). This method enables to test a personality at different aspects. Teenagers with special educational needs who have been integrated into secondary schools were assessed by teenagers themselves, parents and teachers. This method allows to identify a problem in behavioral and emotional field. This evaluation system provides with a bases for both development of educational program and removal of the problem itself. The object – identification of behavioral and emotional links with social environment of teenagers having special educational needs. Aim of research – to explore behavioral and emotional links of teenagers, with special educational needs, self - actualization with social their environment. Objectives: 1. To set types of special educational... [to full text]