Diplominis darbas susideda iš dviejų dalių: teorinio aprašo ir praktinio kūrybinio darbo.Teorinėje dalyje apžvelgiama asambliažo koncepcija, idėja, analogai. Aprašoma darbo eiga, priemonės, atlikimo technika.Kūrybinis darbas susideda iš trijų darbų kolekcijos. Kiekvienas darbas (130cm. x 130cm.) atliktas ant MDF - vidutinio tankio medienos plaušų plokštės, naudojant: popierinius rankšluosčius - „paloma“, universalius klijus - „lipalas“, gipsinį tinką - „knauf rotband“, aliejinius dažus.Kūrybinio darbo – asambliažo - kolekcijoje „Emigracija“ nagrinėjama problema – jaunų žmonių išvykimas svetur dėl ekonominių priežasčių. Žmonės dabar emigruoja dėl geresnio gyvenimo, nes, Lietuvoje leidžiama darbdaviams pasipelnyti iš darbo jėgos. Savo kūrybiniame darbe šią temą ar koncepciją interpretuoju simboliškai. Man svarbu pats žmonių „išnykimo“ faktas. Tai lyg „kryžiukų - nuliukų“ žaidimas. Tik neaišku kas žaidžia- manipuliuoja žmonėmis. / Diploma paper consists of two parts: theoretical description and practical creative job. In the theoretical part I discuss the conception, idea and analogs of assemblage. I explain also the course of the work, means, the technique of implementation. The craetive job consists of the collection of three works. Every work (130cm x 130cm) is implemented on MDF – average density fibreboard using paper towels, universal glue, gypsum plaster and oil color. In the creative work‘s collection „Emigration“ the problem of people leaving to other countries is analyzed. Now people emigrate due to expectations of better life, as, according to Rimas Armaitis,in Lithuania employers try to gain too much from their employees. However, in my creative work I analyze this theme symbolically. For me the fact of „disappearing“ people is most important. That is like the game of „crosses and nills“. Just it is not clear who plays and manipulates with people.

Temos aktualumas išplaukė iš pastarosios emigracijos iš Lietuvos bangos bei jos pasekmių. Galima suskaičiuoti, jog už Lietuvos ribų gyvena ketvirtadalis lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Šiandienai aktualiausias lietuvių diasporos klausimas – kitokioje kultūrinėje aplinkoje auganti lietuvių karta. Norint išsaugoti šių lietuvių kalbą, tautiškumą bei ryšį su Lietuva, reikalinga imtis nuoseklių priemonių, kurių pagrindinė – lituanistinis švietimas. Pagrindinė tyrimo problema – konfliktas tarp politikos įgyvendinimo krypčių ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikio šviestis: nors emigracijos iš Lietuvos mastai – išskirtinai į Vakarus, užsienio lietuvių švietimo politikos kryptys nukreiptos į posovietinės erdvės valstybių lietuvių švietimą. Kitaip tariant, analizuojama politika nėra lanksti ir neprisitaiko prie tikslinės grupės poreikių. Pagrindinis darbo tikslas – identifikuoti pagrindines politikos įgyvendinimo problemas, ir teorinio politikos formavimo modelio pagalba nustatyti ar tos problemos nėra „užprogramuojamos“ šiame etape. Pirmojoje dalyje apžvelgiama užsienio lietuvių švietimo politika: jos raida, tikslai ir uždaviniai, teisinės priemonės bei institucijos. Antrojoje dalyje, remiantis racionaliuoju politikos analizės teoriniu modeliu (R.W. Cobb ir C.D. Elder darbotvarkės sudarymas bei H.Simon sprendimų priėmimas), analizuojamas politikos formavimas. Trečiojoje dalyje analizuojami empiriniai politikos įgyvendinimo duomenys: atliekama lyginamoji užsienio lietuvių... [toliau žr. visą tekstą] / The topicality of the present paper emerged from the results which the current wave of emigration from Lithuania brings. It is unofficially stated that quarter of the Lithuanian nation lives abroad. The core issue of the diaspora of Lithuanians results in a distinguished generation growing in different than native cultural environments. To preserve those with the Lithuanian roots it is highly important to devote a pile of consistent measures, one of which is the national education abroad. The main problematic issue discussed under present thesis is the conflict between the approach of policy implementation and present demand of the Lithuanians in emigration: although the extent as well as approach of the emigration from Lithuania is exclusively westwards, the current national educational policy for the Lithuanians living abroad is continually concentrating on neighbouring or post-soviet countries. The main objective of the thesis was to identify the main problems of policy implementation and then, with the rational theoretical background of policy formation analysis, to check whether the main problems of policy implementation are formed or “programmed” while forming the policy. The analysis has proved the hypothesis of the thesis. To summarise the main aspects of the carried out analysis, the following conclusions can be drawn: firstly, although the key priorities are not determined in the policy analysed, the empirical analysis shows that there are clear priorities of... [to full text]

Darbas jaunam žmogui yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir saviraiškos bei sėkmingos integracijos visuomenėje priemonė. Be to, aukštas jaunimo užimtumo lygis yra stabilios bei ekonomiškai stiprios visuomenės pagrindas. Tuo tarpu jaunimo nedarbas vis dar išlieka rimta problema tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Jaunimo nedarbo lygis tebėra dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis. Atsižvelgiant į jaunimo užimtumo problemos aktualumą, šiame darbe buvo siekiama ištirti Lietuvos jaunimo užimtumo perspektyvas vieningoje Europos Sąjungos darbo rinkoje bei pasiūlyti problemos sprendimo būdus. Šiam tikslui pasiekti buvo pasirinkti jaunimo užimtumo politikos dokumentų bei statistinių rodiklių analizės ir kokybinio ekspertų ir jaunimo interviu tyrimo metodai. Iš viso buvo atlikta 10 struktūruotų interviu (5 su ekspertais ir 5 su jaunimo atstovais). Respondentai buvo atrinkti derinant tikslinės atrankos ir sniego gniūžtės metodus. Pirmiausia šiame darbe apžvelgiamos pagrindinės jaunimo užimtumo teorinės prielaidos: aptariama jaunimo sąvokos vartojimo problematika, jaunimo situacijos darbo rinkoje raida bei jaunimo nedarbo priežastys. Toliau analizuojamos ES bei Lietuvos užimtumo politikos bei programos, įvertinamas jose konkrečiai jaunimo užimtumo problemoms skiriamas dėmesys. Trečioje šio darbo dalyje yra pristatomi ekspertų ir jaunimo kokybinio tyrimo rezultatai, kurie atskleidžia pagrindines Lietuvos jaunimo užimtumo problemas bei siūlo jų sprendimo... [toliau žr. visą tekstą] / The job for young people is not only source of income, but also the way of successful self realization and integration into society. Moreover, the high level of youth employment is the ground of stable and economically strong society. Unfortunately youth unemployment is a serious problem not only in Lithuania, but in more other EU countries also. Youth unemployment rate is twice biger than general unemployment rate. Because of the actuality of youth employment problem, the main purpose of this master thesis is to study the perspectives of the Lithuanian youth employment in single EU labour market and to refer the ways to solve the problem. The methods of youth employment policy documents, employment statistics analysis, and qualitative expert and youth interviews were used for the research. Were made 10 structured interviews with 5 experts and 5 youth respondents. First of all the theoretical presumptions about youth employment are reviewed in this work. The problematic use of youth conception, the development of youth situation in labour market and reasons of youth unemployment are discussed. The EU and the Lithuanian employment policy and programs with its specific attention to youth employment problems in the general employment policy were discussed. The third part of this work presented the results of qualitative expert and youth research, which name the main youth employment problems in Lithuania and propose measures to solve them. The study also studies the effects of... [to full text]

Šio darbo tikslas - išanalizuoti ES valstybių imigrantų adaptacijos reiškinį, didžiausią dėmesį skiriant moterų imigrančių padėčiai ir patiriamoms problemoms. Pirmoje darbo dalyje apžvelgta migracijos reiškinio ir imigrantų adaptacijos samprata. Aptartas migracijos reiškinys, imigrantų adaptacijos sąvokos. Kalbama apie moteris migracijos ir imigrantų adaptacijos procesų kontekste. Antroje šio darbo dalyje aptariama migracijos proceso tendencija ir imigrantų adaptacija ES valstybėse (Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Graikijoje). Trumpai apžvelgti emigraciniai procesai Lietuvoje, aptartos bendros migracijos proceso tendencijos ir imigrantų adaptacijos programos ES valstybėse. Pateikta multikultūralizmo ir imigrantų adaptacijos Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Graikijoje ir Airijoje lyginamoji analizė. Trečioje darbo dalyje kalbama apie moterų emigrančių padėtį ES valstybėse, aptartos adaptacijos problemos. Ketvirtoje ir penktoje dalyje aptarta tyrimo metodologija, bei pateikti tyrimo rezultatai. Atlikta emigrančių iš Lietuvos, emigracijos motyvų ir adaptacijos tyrimo analizė. Tyrimui atlikti pasirinktos moterys iš Lietuvos, gyvenančios JK, Vokietijoje, Airijoje ir Graikijoje. Anketinė apklausa atlikta 2008 m. kovo – balandžio mėnesiais internetu, respondenčių ieškant per LR ambasadas, lietuvių bendruomenes ar tarpininkes moteris, gyvenančias vienoje iš aukščiau minimų ES valstybių. Apklaustos 109 iš Lietuvos emigravusios moterys. Tyrimo metu nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of these theses is to analyse the phenomenon of the EU member states emigrants adaptation by paying much attention to the status of women emigrants and the problems they face. The first part of theses submits the review of concepts of emigration phenomenon and adaptation of emigrants. It speaks about women in the context of emigration and process of emigrants adaptation. The second part of theses contains the discussion of emigration process tendency and adaptation of emigrants in the EU member states (Germany, the United Kingdom, Ireland and Greece). It reviews emigration processes in Lithuania and discusses general tendencies of emigration process as well as programs of emigrants adaptation in the EU member states in short. It submits the comparative analysis of multiculturalism and adaptation of emigrants in the United Kingdom, Germany, Greece and Ireland. The third part of theses reveals the status of women emigrants in the EU member states and discusses their adaptation problems. The fourth and the fifth parts of theses review methodology of study and submit results of the study. They present the analysis of emigrants from Lithuania emigration motives and adaptation study. Women from Lithuania currently residing in the UK, Germany, Ireland and Greece took part in the study. Interviews of respondents were carried out in March – April 2008 via Internet, respondents were found via the embassies of the Republic of Lithuania, Lithuanian communities or women... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokyklinio amžiaus vaikų, kurių vienas ar abu tėvai emigravo į užsienį, gyvenseną ir pasiūlyti pagalbos tokiems vaikams organizavimo būdus. Uždaviniai: 1. Įvertinti emigravusių tėvų paliktų vaikų gyvensenos ir elgsenos skirtumus lyginant su vaikais, gyvenančiais kartu su tėvais. 2. Nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria vaikai išvykus tėvams į užsienį. 3. Išanalizuoti pedagogų nuomonę apie pagalbos poreikį paliktiems vaikams. 4. Išsiaiškinti pagalbos paliktiems vaikams organizavimo būdus. Tyrimo metodika. Anonimiškai, taikant autorės parengtas anketas, apklaustos 2 mokinių grupės: 1. mokiniai, kurių vienas ar abu tėvai yra išvykę (n=109, atsako dažnis 54 proc.); 2. mokiniai, gyvenantys kartu su tėvais (n=65, atsako dažnis 65 proc.); ir grupė mokytojų, kurių klasėse yra ugdytinių, kurių tėvai išvykę (n=54, atsako dažnis 55 proc.). Apklausos duomenys analizuoti statistinės duomenų analizės programa SPSS 17.0. Naudoti kiekybiniai tyrimų metodai: aprašomosios statistikos ir χ2 nepriklausomumo kriterijus. Rezultatai. Išvykus tėvams, 65,1 proc. vaikų nurodė pablogėjusią savijautą. Emigravusių tėvų vaikai jautė mažesnę atsakomybę (45,0 proc. prieš 69,2 proc.; p=0.003), dažniau jautėsi apatiški (22 proc. prieš 3,1 proc.; p<0,001). Nustatyta, kad tėvų išvykimas neturėjo įtakos pradėti rūkyti ir vartoti alkoholį. Klasės auklėtojų nuomone (taip teigė 61,5 proc. respondentų), vaikai, kurių vienas ar abu... [toliau žr. visą tekstą] / Target of diploma project – analyze the living behavior of Šiauliai city school children (pupils), choose one or both parents emigrated abroad. As well as propose solutions for helping such kind of children. Objectives: 1. Evaluate the differences of living standards and behavior between children living with parents and left alone by parents who emigrated. 2. Define main problems, which children face when parents leave. 3. Analyze the opinion of educators regarding the need of help for children left alone. 4. Analyze possible help solutions for children left alone. Research methodology. Anonymous questionnaires, prepared by author was split in 2 different groups of school children: 1. School children, whose parents (one or both) are abroad (n=109, frequency of response 54%); 2. School children, who live with parents (n=65, frequency of response 65%); As well as group of teachers, who involve school children whose parents are abroad (n=54, frequency of response 55%). Data of research was analyzed by statistical data analysis software SPSS 17.0. Used quantitative data research: descriptive statistics and x2 independence criteria. Results. When parents left, 65.1% of children stated that sense of well being decreased. Children, who were left by emigrated parents, fell less responsible (45.0% against 69.2%; p=0.003) more frequently felt apathy (22% against 3.1%; p<0.001). It was also found out that start of smoking or using alcohol was not affected by the fact that parent... [to full text]

Šiais laikais mes dažnai susiduriame su emigracijos klausimu. Tirtos emigracijos priežastys, galimi problemų sprendimo būdai. Yra atlikta daugybė šitų priežasčių tyrimų. Jų pagrindu yra sukurta keletas teorijų, bandančių išsiaiškinti socialinio reiškinio esmę, priežastis ir kitus aspektus. Turi būti svarbios priežastys, kad žmogus pasiryžtų palikti savo šalį, nutraukti ryšius su šeima, giminėmis, draugais, prarasti savo turimą socialinį statusą. Socialiniai ryšiai vaidina labai svarbią rolę žmogaus gyvenime. Šio tyrimo tikslas yra ištirti emigravusių asmenų tarpasmeninius ir institucionalizuotus ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti teorines migracijos prielaidas šiuolaikinėje visuomenėje; 2. Išanalizuoti emigraciją Lietuvoje ir jos situaciją išskiriant emigracijos iššūkius Lietuvai; 3. Ištirti socialinių ryšių (socialinio kapitalo) teorines prielaidas; 4. Atlikti sociologinį tyrimą, kuris leistų ištirti emigrantų socialinius ryšius tarpasmeniniu ir institucionalizuotu diskursu. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros studijavimas 2. Anketinė apklausa: kiekybinis asmenų, gyvenančių Lietuvoje (VPU studentų), nuomonės tyrimas 3. Interviu su emigrantais Darbo pabaigoje pateikiamos išvados: 1. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad emigrantai linkę emigraciją vertinti kaip natūralų reiškinį, būdingą visoms valstybėms. Tyrimo informantai teigė, kad jie yra emigravę dėl nepakankamo valdžios dėmesio darbo srityje, prastos ekonominės situacijos valstybėje, siekiant pagerinti savo... [toliau žr. visą tekstą] / In nowadays we frequently meet with the question about emigration.The causes of the emigration have been examined and the possible ways of solution these problems.There are a lot of such investigations done. On the ground of them there are created some theories that try to ascertain the essence of the social phenomenon, causes and other aspects. There must be significant reasons for person to leave his country, to break their connections with family, kinsfolk, friends, to lose the social status they have. The social connections play a really important role in the person‘s life. The purpose of the investigation is to analyse the interpersonal and institutionalised relations of emigrants’. The tasks of the work: 1. To disclose the theoretical assumptions of the migration in modern society; 2. To analyse the emigration in Lithuania and its situation, separating the challenges of emigration to Lithuania; 3. To analyse the theoretical assumptions of the social connections (the social capital). 4. To perform the sociological investigation that would let to examine to social connections of the emigrants’ in the interpersonal and institutionalised discourses. The hypotheses of the investigation: 1. The main cause of the emigration from Lithuania in nowadays is indicated the insufficient government’s attention to the person in social economical aspect (the most often there are emigrated reaching financial and material wellbeing). 2. The network of the interpersonal contacts of... [to full text]

Darbo tema: Socialinių ryšių vaidmuo emigracijoje ieškant darbo. Problema. Lietuvos gyventojų emigracija laikoma viena rimčiausių grėsmių šalies demografinei raidai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui. Viena iš emigracijos priežasčių glūdi Lietuvos gyventojų nepasitenkinime savo pilietiniu statusu bei esama ekonomine bei politine situacija. Žmogus dirba tam, kad užtikrintų šeimos materialinę gerovę. Lietuvos ekonominė ir darbo rinkos situacija šiuo metu yra tokia, kad žemą kvalifikaciją turintis asmuo negali išmaitinti šeimos, o aukštą kvalifikaciją turintys nesugeba patenkinti šeimos poreikių.Emigracijoje labai svarbus yra socialinių ryšių vaidmuo. Tik bendraujant su draugais, draugų draugais ar pažįstamais gali atsirasti didesnė galimybė susirasti geresnį darbą užsienyje taip patgalima lengviau adaptuotis. Šio darbo tikslas: ištirti, kaip emigrantų turimi socialiniai ryšiai įtakoja jų darbo paieškas Didžiojoje Britanijoje. Darbo hipotezės: 1. Tikėtina, kad pagrindinė emigracijos iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją priežastis yra ekonominė, t.y. siekimas financinės ir materialinės gerovės. 2. Tikėtina, kad ne visuomet sėkmingos darbo paieškos rezultatas priklauso tik nuo socialinių ryšių t.y. draugų, giminių, pažįstamų ar institucijų pagalbos; labai didelę reikšmę turi paties žmogaus noras bei įdėtos pastangos sėkmingai susirasti darbą. 3. Tikėtina, jog emigravus į Didžiąją Britaniją, Lietuvoje įgytas išsilavinimas netenka vertės, t.y. norint rasti geriau apmokamą... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis: The role ofsocial relationsof emigration in Great Britain to find work. Problem: Lithuanianmigration of the populationis consideredone of themost serious threats tothe country'sdemographic development,economicgrowth andpreservation ofculturalidentity. Nowadays, emigrationis oneof the most pressing social problems.One of thecauses ofemigrationlies inthe Lithuanian population not being content with theircivilstatus andthe currenteconomic and politicalsituation. Data onthe number ofemigrants is constantly changing,it is not always accurate and the reasons foremigrationare not stable and detailedanalysis is in sufficient. Man works for the familywealth. Lithuania's economic and labour marketsituation is nowsuch thatlow-qualified person cannotfeed afamily, and even a highly qualified person fails tomeetfamily needs. Emigrationisa very importantrole insocial relations. Just communicating with friends, friends of friends or acquaintancesmaybe an increasedpossibility of findinga better jobabroad andcanbe easily adopted. The aim of this work is to analyse howimmigrantsaffect theexistingsocial relationsin theirsearch for employmentin GreatBritain. Hypothesis: 1. It is likelythat the mainemigrationfrom Lithuaniato Great Britain is for economic reasons and the cost of living and pursuit of wealth. 2. It is likely that it is not always a lucky job search result, as it may depend only on the social networking for example friends, relatives, acquaintances or institutional support... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti teoriniai jaunimo emigraciją sąlygojantys veiksniai ir, remiantis empiriniu emigravusio jaunimo tyrimu, įvertinta veiksnių įtaka Lietuvos jaunimo emigracijos motyvacijai bei jaunimo grįžtamosios migracijos nuostatoms. Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėtos migracijos reiškinį aiškinančios teorijos, išskirti migracijos modeliai bei pagrindiniai tarptautinę migraciją bei emigraciją lemiantys veiksniai. Antrojoje darbo dalyje, remiantis moksline literatūra, išnagrinėti ir apibendrinti jaunimo, kaip išskirtinės socialinės bei amžiaus grupės, ypatumai; remiantis statistiniais duomenimis, įvertintas jaunimo emigracijos iš Lietuvos mastas; atlikta ekonominės, politinės, socialinės, psichologinės, užimtumo, mokymosi bei kitos jaunimo situacijos Lietuvoje analizė bei įvertinta jos įtaka jaunimo emigracijai, Europos Sąjungos ir Lietuvos jaunimo ir migracijos politikos kontekste. Trečiojoje darbo dalyje pateikti atlikto emigravusio jaunimo emigracijos motyvacijos ir grįžtamosios migracijos nuostatų empirinio tyrimo rezultatai. Rezultatų analizės metu išryškinti jaunimo emigracijos motyvai ir, remiantis emigravusio jaunimo patirtimi, įvertinti teorinėje dalyje išnagrinėtų migracijos veiksnių įtaka jaunimo emigracijai iš Lietuvos bei grįžtamosios migracijos nuostatoms. / The Master’s paper provides analysis of theoretical pre-requisites of youth emigration and assessment of impact of the pre-requisites upon the reasoning of Liethuanian youth emigration and attitudes of return migration, which is performed upon the date collected during empirical research of youth emigrants. The first part of the paper examines theories that explain the phenomenon of migration, provides models of migration and basic factors causing international migration and emigration. The second part of the MA paper provides analysis and summary of characteristics of the youth (a special social and age group), which is based on scientific literature; assessment of a scope of youth migration from Lithuania, which is made on the grounds of statistical data; analysis of economic, political, social, psychological, employment, training and other youth situations in Lithuania and assessment of the said factors upon youth emigration in the context of the EU and Lithuanian youth policy. The third part of the MA paper defines the results of performed empirical research of youth emigration motivation and attitudes for return migration. The survey analysis emphasizes motives of youth emigration and, on the grounds o experience of youth-emigrants, assesses impact of the factors that are examined in the theoretical part upon youth migration from Lithuania and decisions of return migration.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo masinė darbo jėgos emigracija. Įvertinęs emigracijos mastą, Lietuvos Respublikos Seimas pripažino, kad emigracija yra didžiausia nekarinė grėsmė Lietuvai. Ypač jaučiamos demografinės pasekmės - kiekvienais metais išvyksta labai daug žmonių, o tai gali ženkliai atsiliepti ekonominiam šalies augimui. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuva viena pirmaujančių pagal emigracijos mąstą šalių Europoje. Daugiausiai išvyksta jauni žmonės, o pagrindinėmis išvykimo priežastimis laikytinas darbo vietų stygius bei nedideli atlyginimai. Lietuvoje dėmesys su emigracija susijusiems klausimams viešoje erdvėje išaugo apie 2005 - 2006 m. Tai paskatino valstybę imtis nuoseklesnio migracijos politikos formavimo ir 2006 m. pabaigoje emigracijos problema pateko į politinę darbotvarkę. Lietuvos viešoji politika migrantų atžvilgiu jau praėjo keletą etapų, tačiau tiesioginė valstybės politikos įtaka išvykusiųjų grįžimui buvo labai maža. Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad sėkmingos politikos pagrindas yra sistemingas šalies vidaus problemų sprendimas, o būtent išvykusiesiems skirtos programos turi atlikti daugiau pagalbinę funkciją. Jiems turi būti sudaromos galimybės gauti išsamią informaciją bei kompetentingą pagalbą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į emigrantams itin svarbių klausimų sprendimą. / After Lithuania joined European Union, emigration became a big problem in the country. Emigration is considered to be the most important non-military threat to Lithuania. It has considerable negative influence on demography, also it may have an impact for long term growth. Statistics shows that Lithuanians one of most migratory peoples in Europe. And in fact, mass emigration is nothing new in the country where waves of migrants have been leaving for centuries. Mostly common emigrants are young people. Unemployment and wage differentials between Lithuania and destination countries are the main pushing factors. Most emigrants leave Lithuania due to the lack of jobs and low salaries. Because of this, people don’t feel the motivation to work in Lithuania and decide to emigrate in order to get financial independence. The qualitative research results have revealed that the foundation for successful politics is to systematically solve internal problems, while the programs for those abroad should perform a helping function only, by providing the people with a thorough information and competent help. The most important emigrants’ problems should also be addressed.

Darbo problema – ar ir kaip jungimasis į bendruomenes daro įtaką emigranto gyvenimo kokybės siekiui bei užsitikrinimui ir ar tai yra patogesnis būdas siekiant savo gyvenimo tikslų emigracijoje? Darbo objektas remiasi bendruomenizavimosi svarba emigrantams, kurie siekia gyvenimo kokybės svetur. Darbo uždaviniai: 1. Atlikti teorines įžvalgas apie emigraciją ir bendruomenes; 2. Išanalizuoti jungimosi į bendruomenes reikšmes emigracijoje; 3. Analizuoti gyvenimo kokybės siekius emigracijoje; 4. Išsiaiškinti lietuvių emigrantų ateities tikslus siejant gyvenimus su Lietuva; Tyrime naudoti kokybinės metodologijos principai. Pagrindiniai taikyti metodai: Dalyvaujantis stebėjimas. Stebėjimai atlikti nuo 2013 kovo 20 iki 2013 gegužės 3. Giluminiai nestruktūruoti/pusiau struktūruoti interviu: Iš viso lauko tyrime buvo atlikta 12 pusiau struktūruotų interviu, kurių bendra trukmė – 20 val. Neformalūs pokalbiai ir dienoraščio pildymas: suskaičiuota daugiau nei 6 val. neformalių pokalbių, kurie taip pat naudojami analizėje bei surinkti asmeniniai pastebėjimai, pildyti dienoraščio pavidalu beveik kiekvieną dieną. Darbas susideda iš trijų dalių: pirmojoje dalyje yra teoriškai aprašomos pasirinkimo emigruoti aplinkybės, socialinio kapitalo perspektyva, gyvenimo kokybės niuansai bei aprašoma bendruomenės sąvoka. Antroji dalis – tyrimo lauko pristatymas, kur yra refleksyviai aptariamos stebėjimo vietos, tyrime kilę sunkumai bei Londono, kaip imigracijos vietos, keliami iššūkiai. Trečioji dalis... [toliau žr. visą tekstą] / The primary purpose of this study is to determine whether and how participating in communities influences ones aspiration of well-being; and is it a more convenient to fulfil these aspirations while in a community. This study is specifically concerned with the effect of communities on emigrants who form their well-being in emigration. Tasks set for this research are as follows: 1. Prove theoretical insights about emigration and communities; 2. Analyze the root causes of emigration; 3. Analyze the importance to participate and bond with community while in emigration; 4. Evaluate aspiration of life quality in emigration; 5. Investigate emigrants’ future plans and expectations about coming back to Lithuania. The following research was performed using principles of qualitative methodology. The main methods applied in course of the research are: • Participant observation. One month spent in London, United Kingdom, communicating with Lithuanian emigrants. The observation took place in City of London Lithuanian Club, Union of Lithuanian Youth in London, Lithuanian St. Casimir parish and families in Eastern London. • Non-structured/semi-structured biographical in-depth interviews. Ten interviews were conducted through internet via “Skype” program; twelve subjects were questioned tête-à-tête in London. • Field notes were made during the field work. The research paper consists of three parts. The first part provides brief preview of the main theoretical approaches to the notion of... [to full text]