Nors per pastaruosius pora metų Lietuvoje ir kitose šalyse padaugėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų populiacinių tyrimų, tačiau emocinių vaikų sunkumų raiška yra iki šiol nepakankamai ištirta sritis. Šio tyrimo tikslas buvo panagrinėti ikimokyklinio amžiaus (3 – 5 metų) vaikų emocinių sunkumų raišką pagal tėvų ir auklėtojų vertinimus, taikant taip vadinamąsias sindromų ir DSM diagnostiniais kriterijais paremtas skales. Buvo siekiama paanalizuoti emocinių sunkumų paplitimą apskritai ir atskirai pagal vaiko lytį ir amžių, internaliųjų problemų komorbidiškumą, kaip ir patyrinėti emocinių sunkumų sąsajas su galimais rizikos veiksniais – artimiausiomis vaiko aplinkos šeimos ir socialinėmis charakteristikomis bei įvairiais vaiko patirtais stresiniais įvykiais. Buvo išskirta probleminė imtis, taigi tie patys veiksniai analizuoti tiek bendros, tiek probleminės imties atžvilgiu. Tyrime analizuojami 594 vaikų, apie kurių emocinius ir elgesio sunkumus informaciją pateikė ir tėvai, ir auklėtojai, duomenys. Naudoti CBCL/1½-5 ir C-TRF klausimynai (Achenbach, Rescorla, 2000) bei pusiau struktūruotas Vaiko aplinkos klausimynas, sukurtas mokslininkų grupės, vadovaujamos R. Jusienės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad skirtingų vertintojų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikai turi maždaug 6 – 8 % emocinių sunkumų tiek bendrai, tiek pagal atskiras emocinius sunkumus nurodančias skales. Emocinių sunkumų raiška probleminėse imtyse nesiskiria, priklausomai nuo vaiko lyties ar amžiaus, tačiau bendroje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this work was to analyze the expression of preschool children (3 – 5 years old) emotional problems according to parents‘ and caregivers‘ ratings on syndrome and DSM-oriented scales. It aimed to examine the prevalence of emotional problems – in general and separately by the gender and age of the child, the comorbidity of internalizing problems, as well as to search for the relation of emotional problems and various characteristics of child‘s nearest family and social environment and different stressful events, experienced by the child. The problematic group was separated, so the same elements were analyzed in regard to the common and problematic samples. The research analyzed the data of 594 children, the information about their emotional and behavioral problems was received by parents and caregivers. CBCL/1½-5 and C-TRF were used (Achenbach, Rescorla, 2000), as well as semi-structured Child‘s Environment‘s Questionnaire, created by the group of scientists, guided by R. Jusienė. The results revealed that preschool children have around 6 – 8 % emotional problems, in general and up to different emotional problems’ scales. The are no emotional problems’ distribution’s differences in regard of child’s gender or age in the problematic sample, however in the general sample it can be seen that girls have higher scores on the somatic complaints’ scale. Besides, according to caregivers assessment, 3-year-olds have higher scores on emotional reactivity’s and anxieties... [to full text]

Aprašomame magistro darbe, naudojant Lietuvos autorių sudarytą Vaikų brandumo mokyklai įvertinimo metodiką, siekta atrinkti intelektualiai gabius ikimokyklinio amžiaus vaikus, įvertinti jų galias ir sunkumus, aprašyti veiksnius, susijusius su tėvų ir auklėtojų galimybe pastebėti vaiko intelektinius gebėjimus. Tyrime dalyvavo 187 vaikų tėvai, 25-ios ikimokyklinių ugdymo grupių pedagogės, 187 5-erių metų vaikai. Naudojant Vaikų brandumo mokyklai metodiką, buvo atrinkta 30 intelektualiai gabių vaikų. Tėvai ir auklėtojai vaiko gabumus vertino, pildydami Gabių ikimokyklinukų atpažinimo klausimyną. Gauta, kad auklėtojos statistiškai reikšmingai skiria intelektualiai gabius vaikus nuo neatrinktos vaikų grupės. Tėvai nepasižymėjo tokiu gebėjimu atskirti intelektualiai gabių vaikų grupę nuo neatrinktos vaikų grupės. Tėvų ir auklėtojų buvo prašyta užpildyti Galių ir sunkumų klausimynus SDQ-T ir SDQ-M. Negauta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp to, kaip auklėtojai ir tėvai vertino intelektualiai gabius ir neatrinktos grupės vaikus. Tėvai neišskyrė intelektualiai gabių vaikų kaip galiomis ar sunkumais besiskiriančių iš savo bendraamžių. Analizuojant veiksnius, susijusius su tuo, kaip tėvai ir mokytojai priskiria gabumus, gauta, kad tėvai kaip labiau gabius vertino tuos vaikius, kurie buvo socialesni, turėjo mažiau elgesio sunkumų. Nebuvo rasta sąsajų tarp to, kaip tėvai vertino vaiko gabumus ir aplinkos veiksnių: tėvų išsilavinimo, vaiko eiliškumo šeimoje, vaikų skaičiaus šeimoje. Tai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the present master thesis was to identify intellectually gifted preschoolers and describe their strengths and difficulties, as well as the factors that may be related to the attribution of the traits of the gifted children. The Methodic of school maturity of children was used to identify intellectually gifted children. 187 parents of children, teachers from 25 kindergarten groups, and 187 5 year old children participated in the present research. 30 intelectually gifted children were separated by using The Methodic of school maturity of children. Parents and teachers were asked to fill different versions of the questionnaires of the identification of gifted preschoolers. Teachers were more able than parents to separate gifted children out of group. Parents did not show such ability. All parents imagined their children to be as much gifted. Parents and teachers were asked to fill the Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ-P and SDQ-T). According to the teachers‘ and parents‘ evaluations of emotional and behavioural difficulties, gifted children did not differ from their not so gifted contemporaries. While analyzing factors that could have influenced parents‘ evaluation, it was found that parents contributed more features of gifted children to those children who were better socially skilled and had less conduct problems. Environment factors such as parents‘ education, the set of birth, and the children number in family were not found to be related to parents... [to full text]

Magistro darbo objektas – emociniai brendo atributai. Darbo tikslas – išsiaiškinti, ar emocinis marketingas taikytinas Lietuvos prekybos centrų kategorijoje konkurenciniam pranašumui ir diferenciacijai įgyti. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti mokslines publikacijas šia tema; išanalizuoti prekybos centrų kategorijos ypatumus ir vartotojų emocinius poreikius; atlikti prekybos centrų komunikacijos analizę; įvertinti emocinio marketingo naudojimo galimybes prekybos centrų atveju. Remiantis mokslinių publikacijų analize, “TNS Gallup” tyrimo “Prekybos centrai Lietuvoje 2003 metai” duomenimis ir prekybos centrų komunikacijos analize, kurios duomenys buvo įvertinti pagal „Need Scope“ metodologiją ir apdoroti SPSS paketo programa, prieita išvados, kad emocinis marketingas tinkamas naudoti prekybos centrų kategorijoje. Emociniai brendo atributai padėtų centrams diferencijuotis, nes pagal vartotojai juos mato toje pačioje emocinės skalės vietoje. Nustatyta, kad beveik pusėje reklamų prekybos centrai nenaudoja emocinių atributų. Aiškiai identifikuojamos emocijos – vos 20 procentų visų tirtų reklamų. Brendai emocijas naudoja beveik vienodai. Kiek mažiau nei „Maxima“ ir „Rimi“ juos eksploatuoja „Iki“ savo reklamoje. „Iki“ dažniausiai komunikuoja apdairumą ir santūrumą. „Rimi“ dažniausiai komunikuoja žaismingumą ir laimę, o „Maxima“ – galią, drąsą ir sėkmingumą. Brendai nėra nuoseklūs komunikuojamų emocijų atžvilgiu, o tai kelia abejonių marketingo komunikacijos integruotumu... [toliau žr. visą tekstą] / This is a master thesis on emotional branding within communication of main Lithuanian shopping centers. Its object is emotional branding. Its goal is to analyze applicability of emotional branding to the shopping center category. Its main tasks were to analyze scientific publications on the subject; peculiarities of shopping center category and emotive needs of its users; perform a content analysis of communication of main shopping centers; asses the possibility of applying emotional branding in this category. The thesis analyzes advantages and disadvantages of emotional marketing, consumer categories, their needs, relation between emotions and needs and provides an example of “Wal-Mart” emotional branding. Based on analysis of scientific publications, “TNS Gallup” research “Shopping center in Lithuania 2003”, and the analysis of shopping center communication (its data were assessed using “Need Scope” methodology and processed using SPSS program), the thesis was concluded with the statement that emotional branding is totally applicable in the shopping center category. According to the “TNS Gallup” research consumers see no difference between main shopping centers when it comes to emotions. Emotional branding would help the brands to differentiate and create competitive advantages. It was found that almost half of the ads communicate no emotion at all. Clearly identifiable emotions were found in only 20 percent of the ads tested. No brand is more emotional than others. A... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti 13 – 16 metų paauglių, turinčių mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, internalių ir eksternalių problemų lygį ir įvairovę. Tyrimo pradžioje keliama hipotezė, jog paaugliai, turintys mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, turi aukštesnį internalių bei aukštesnį eksternalių problemų lygį, nei tokių sutrikimų neturintys bendraamžiai. Tikslui pasiekti kėlėme šiuos uždavinius: įvertinti 13 - 16 metų paauglių, pasižyminčių mišriais elgesio ir emociniais sutrikimais, internalių bei eksternalių problemų lygį ir įvairovę. Palyginti 13 - 16 metų paauglių, turinčių mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, su tokio pat amžiaus paauglių, neturinčių emocinių sutrikimų, internalių ir eksternalių problemų lygį ir įvairovę. Palyginti 13 – 16 metų paauglių, turinčių mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, su tokio pat amžiaus paauglių, neturinčių emocinių sutrikimų, nerimo lygį ir įvairovę. Tyrimas atliktas, taikant šias metodikas: Žmogaus piešinys: emocinių sutrikimų atrankos procedūra DAP : SPED ( Screening Procedure for Emotional Disturbance); T. M. Achenbacho (1991) klausimynus 11 -18 metų jaunuolio savęs vertinimo lapą (Youth Self – Report (YSR 11/18), 6 -18 metų vaiko elgesio tyrimo lapą (Child Behavior Checklist (CBCL 4/18), bei Daugiamatę vaikų nerimo skalę MASC ( Multidimensional Anxiety Scale for Children). Tyrime dalyvavo 92 13 -16 metų paaugliai, 52 – klinikinės grupės paaugliai, pasižymintys mišriomis elgesio ir emocinėmis problemomis, bei 40 –... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to ascertain the level and variety of internal and external problems of 13 – 16 years teenagers having medley behavior and emotional problems. In the beginning of the research was raised hypothesis, that the level of behavior and emotional problems is elevated for teenagers having medley behavior and emotional problems, than for teenagers do not having these problems. In order to achieve the aim we have raised these main objectives: to evaluate the level and variety of internal and external problems of 13 – 16 years teenagers having medley behavior and emotional problems. To evaluate the level and variety of anxiety of 13 – 16 years teenagers having medley behavior and emotional problems. The research was carried out applying these research methods: standardized questionnaire by Achenbach (1991) – Your Self –Report (YSR 11 / 18), Child Behavior Checklist (CBCL 4 / 18); standardized MASC - Multidimensional Anxiety Scale for Children and DAP : SPED Draw A Person : Screening Procedure for Emotional Disturbance. 92 13 -16 years teenagers participated in the research. 52 teenagers, having medley behavior and emotional problems and 40 teenagers do not having these problems. Participated in the research and 52 parents of teenagers, having medley behavior and emotional problems and 40 parents of teenagers, do not having these problems. After the research we carried out, that teenagers, having medley behavior and emotional problems experience more... [to full text]

Dabartinėje visuomenėje visose gyvenimo srityse stresas yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema. Tobulėjant informacinėms technologijoms, automatizacijai, mechanizacijai, spartėja gamybos ir konkurencijos tempai, auga informacijos srautai, didėja dirbančiojo atsakomybė. Visa tai didina intelektinę, nervinę ir emocinę įtampą ir sukelia profesinį stresą. Viena sunkiausių ilgalaikio streso pasekmių slaugytojoms yra sveikatos sutrikimai. Tyrimo tikslas. Įvertinti terminalinės būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų emocinius sunkumus bei jų kontrolės galimybes darbe. Tyrimo uždaviniai. 1. Išsiaiškinti terminalin��s būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų profesinius motyvus ir lūkesčius. 2. Išanalizuoti su darbu susijusius slaugytojų emocinius sunkumus bei jų įveikos būdus. 3. Įvertinti darbo organizavimo reikšmę slaugytojų savijautai. Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas, kurio metu panaudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrime dalyvavo 18 slaugytojų, dirbančių keturiose Kauno miesto terminalinės būklės pacientų gydymo ir slaugos institucijose. Atrenkant skirtingų tipų institucijose dirbančius respondentus siekta atspindėti galimą požiūrių įvairovę. Duomenys buvo renkami 2008 m. sausio – vasario mėnesiais. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad skirtingose terminalinės būklės pacientų slaugos institucijose dirbančios slaugytojos savo kasdieninėje veikloje patiria panašius sunkumus, neigiamai veikiančius jų savijautą ir sveikatą. Kasdien... [toliau žr. visą tekstą] / Stress is a very actual social and health problem in all spheres of life of present society. While improving information technologies, automation, mechanization, rates of production and competition accelerates, information flow grows, labouring man‘s responsibility increases. All this grows intellectual, nervous and emotional tension and raises professional stress. One of the most difficult outcomes of enduring stress for tenders is health disorder. Objective of research. Evaluate tenders‘ nursing patients in terminal state emotional difficulties and their control possibilities in work. Goals of research. 1. Ascertain tenders‘ nursing patients in terminal state professional motives and suspenses. 2. Traverse emotional difficulties connected with tenders‘ work and their defeat modes. 3. Evaluate meaning of work organization for tenders‘ feelings. Methodology of research. Qualitative descriptive research has been made, during the course of which semistructural interview method has been used. 18 tenders have participated in research who work in four Kaunas city institutions of patients‘ in terminal state treatment and nursing. Selecting respondents working in diverse type institutions the purpose was to reflect possible variety of attitudes. Data was collected during January and February of 2008. Results. Research has showed that nurses working in different institutions of nursing patients in terminal state in their ordinary activity experience similar difficulties... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšį tarp tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių emocinių bei elgesio sunkumų. Tyrime dalyvavo 270 (152 merginos ir 118 vaikinų) Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir Lukšių V.Grybo vidurinės mokyklos moksleiviai. Jų amžius – 16 – 17 metų. Paauglių nusikalstamumas, savižudybės, pasitraukimas iš mokyklos ir dar eilė problemų tampriai siejasi su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais. Manoma, kad emociniai ir elgesio sunkumai yra susiję su vaiko aplinka, tai yra, tėvų auklėjimo stiliumi. Todėl kyla klausimas, kiek ir koks tėvų auklėjimas padeda paaugliams išvengti ir susitvarkyti su gyvenimo sunkumais. Remiantis literatūros analize, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti sąsajas tarp paauglių emocinių ir elgesio sunkumų bei paauglių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus. Tyrimas atliktas taikant “Jaunimo klausimyną” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) ir EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Siekiant nustatyti, kaip tėvų auklėjimo stiliai susiję su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais buvo naudota daugialypė tiesinė regresija. Iš daugialypės tiesinės regresinės analizės rezultatų matyti, paaugliams vaikinams, kurie suvokia tėvo ir motinos auklėjimo stilių kaip atstūmimo ir emosinės šilumos bei globos trūkumą yra labiau išreikštas nusišalinimas / depresiškumas bei somatiniai simptomai. Nerimui / depresiškumui įtakos turi paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: define the connection between the style of parental upbringing and emotional and behavioural difficulties of teenagers. 270 students (152 girls and 118 boys) of Šakiai „Žiburys“ gymnasium, Šakiai „Varpas“ and Lukšiai V. Grybas secondary schools participated in the research. Their age rage is 16-17 years. Criminality, suicides, absences from school and a lot of other problems are closely connected with emotional and behavioural difficulties of teenagers. It is thought that emotional and behavioural difficulties are in close relationship with their environment, i.e. the style of parental upbringing. Therefore the question is raised how and what style of parental upbringing helps teenagers to avoid and deal with difficulties in their lives. According to the literature analysis a research was carried out aiming to detect relation between emotional and behavioural difficulties of teenagers and the style of parental upbringing perceived by teenagers. The research was carried out using “Youth Self-Report” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) and EMBU questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Multiple linear regression was used in order to define how the style of parental upbringing is related to emotional and behavioural difficulties. It can be seen from the result analysis of the multiple linear regression that teenage boys who understand the style of parental upbringing as alienation... [to full text]

Tyrimo aktualumas. Tyrimo tema aktuali dėl kelių priežasčių: darbuotojų motyvacija yra veiksnys darantis didelę įtaką darbuotojo tobulėjimui, saviugdai, kompetencijai ir kokybiškos veiklos atlikimui. Darbo motyvaciją stipriai veikia profesinėje veikloje patiriami išgyvenimai: teigiamos ir neigiamos emocijos. Vaiko teisių apsaugos darbuotojų darbo specifika verčia dažnai susidurti negatyviais visuomenės elgesio faktais, kurie menkina motyvaciją ir palieka neigiamą emocinį pėdsaką vaiko teisių apsaugos darbuotojų psichikoje. Patiriamos neigiamos emocijos sunkina darbo specifiką, reikalauja didesnės darbuotojų profesinės motyvacijos veiklai. Tyrimo objektas. Veiksniai, lemiantys vaikų tiesių apsaugos darbuotojų profesinę motyvaciją ir emocinius išgyvenimus darbinėje veikloje. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti vaikų teisių apsaugos darbuotojų požiūrį į profesinę motyvaciją ir emocinius išgyvenimus darbinėje veikloje lemiančius veiksnius. Tyrimo metodika. Atlikti kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Kiekybiniame empiriniame tyrime taikytas duomenų rinkimo metodas apklausa raštu, taikant struktūruotą klausimyną. Apklausa vykdyta elektroniniu paštu. Imties dydis 154 respondentai – Lietuvos savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių vadovai ir specialistai. Apdorojant kiekybinius duomenis taikyta tiriamoji (angl. exploratory) faktorinė analizė. Kokybiniame tyrime – duomenų rinkimo metodas pusiau struktūrizuotas interviu. Imtis 9 tyrimo dalyviai – rajono ir miesto vaiko teisų apsaugos skyrių... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the analysis. The topic of the analysis is relevant for several reasons: worker motivation is a factor which makes a huge influence on worker skills improvement, self development, competence and performing an efficient activity. Work motivation is strongly influenced by experiences of a professional activity: positive and negative emotions. The specifics of child right protection work is often related to negative facts of social behavior that diminish motivation and leave a negative emotional trace in a mental state of workers. All the negative emotions that are experienced aggravate work specifics and require higher worker motivation. Subject of the analysis. Factors influencing professional motivation and emotional experiences of workers in the sphere of child right protection. Objective of the analysis. Analyze the attitude of child right protection workers towards factors influencing their professional motivation and emotional experiences. Methods of the analysis. Quantitative and qualitative analysis were made. In the quantitative empirical analysis the applied method of data collection was a structural questionnaire in a written form. The questionnaire was sent by email. The respondents were 154 people – heads and specialists of child right protection departments of municipalities of Lithuania. Processing quantitative data, exploratory factor analysis was applied. The method of data collection in the qualitative analysis was a half-structural interview... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti 9-10 klasių mokinių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su jų mokytojų profesiniu pervargimu. Tyrime dalyvavo 100 keturių Kauno miesto ir rajono vidurinių mokyklų mokytojų (13 vyrų ir 87 moterys) ir 245 tų pačių mokyklų 9-10 klasių mokiniai (146 vaikinai ir 99 merginos). Tyrimo metu buvo naudoti metodai: Kopenhagos profesinio pervargimo klausimynas (CBI), Mokinių elgesio modelių skalė (PBP), Stresogeninių įvykių skalė, 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YRS 11/18), Mokytojų elgesio vertinimo skalė ir socialiniai – demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų, kurių mokytojai patiria didesnį profesinį pervargimą, 9-10 klasių vaikinai turi daugiau su emocine būsena susijusių somatinių nusiskundimų, o merginos – didesnį nerimastingumą/depresiškumą nei mokyklų, kurių mokytojai patiria mažesnį profesinį pervargimą, mokiniai. Taip pat nustatyta, kad didesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai patiria daugiau stresogeninių įvykių, susijusių su santykiais su kolegomis ir su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos administracija, nei mažesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis mokytojų profesinis pervargimas yra susijęs su didesniais mokinių emociniais ir elgesio sunkumais mokytojų vertinimu: mokinių nepagarbumas yra susijęs su mokytojo darbine veikla susijusiu pervargimu; mokinių nedėmesingumas susijęs su mokytojų asmeniniu pervargimu; mokinių asocialumas atvirkščiai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to identify the relations between 9th – 10th grade students’ emotional and behavioral problems and their teachers’ burnout. The subjects of the study are 100 teachers and 245 9th-10th grade students from four secondary schools located in the city of Kaunas and its district. The survey employs such methods as Copenhagen Burnout Inventory (CBI), Pupil Behavior Patterns Scale (PBP), Stressogenic Events Scale, Achenbach System of Empirically Based Assessment – Youth Self-Report (ASEBA – YRS 11/18), Teachers‘ Behavior Assessment Scale and demographic characteristics. The results of the study show that the schools where teachers have a higher burnout level, 9th -10th grade boys have more somatic complains related with their emotional state, and girls are more anxious/depressed than the ones in schools with less teacher burnout. Also, the survey reveals that the teachers with a higher burnout level experience more stressogenic situations while dealing with colleagues and students, parents and school administration than the teachers with less burnout. The results clearly demonstrate that higher teacher burnout is related with more emotional and behavioral problems in students when it’s evaluated on teachers: students’ disrespect is related with teachers’ client-related burnout; students’ inobservance is related with teachers’ personal burnout; and students’ unsociable behavior is inversely related with teachers’ personal burnout. Person who experience... [to full text]

The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities. / Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams.

Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams. / The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities.